Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovė, trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

3. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-902-730/2021 atsakovei iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-256-553/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis palikta nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

5. Atsakovės nemokumo administratorius 2022 m. kovo 17 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo, pagrindų nepriimti ieškinio pripažinimo nenustatyta (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovė ieškinį pripažįsta, galimi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

6. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos tokios faktinės aplinkybės. 2019 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovės ir Atsakovės sudaryta dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos papildomų darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė dėl dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), rekonstrukcijos papildomų darbų pagal šią Sutartį. 2017 m. techninį projektą darbams parengė UAB „Projkelva“. Pagal prie projekto pridėtą lokalinę sąmatą, šlaitinių stogų apsauginių konstrukcinių elementų įrengimas (apsauginė stogo tvorelė) įkainota – 2 957,47 EUR. 2019 m. gruodžio mėnesį pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 12, kuriuo ieškovė darbus iš atsakovės priėmė ir už juos visiškai atsiskaitė.

7. Be to, nustatyta, kad Centrinė projektų valdymo agentūra atliko projekto Nr. (duomenys neskelbtini) patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyta, kad neįrengta stogo apsauginė tvorelė (H 0,60 m.), kuri buvo numatyta techniniame darbo projekte ir kuri buvo įtraukta į perkamų rangos darbų sąrašą, buvo ieškovei pateiktas nurodymas ištaisyti esamą neatitikimą. Ieškovė įvykdė naują pirkimą ir apklausos būdu išsirinko laimėtoją UAB „Kvėdarsta“, su kuria 2021 m. liepos 16 d. sudarė (duomenys neskelbtini) esančio pastato stogo remonto darbų pirkimo sutartį, kuria susitarta, jog stogo tvorelės įrengimas ieškovei kainuos – 2 425 EUR be PVM (2 934,25 EUR su PVM). Darbus UAB „Kvėdarsta“ atliko ir už juos atlygį gavo.

8. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės sutikdama su ieškiniu, nepateikė motyvų, rašytinių įrodymų, kurie paneigtų šias nustatytas aplinkybes (6-7 punktai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis).

9. Tarp šalių nėra ginčo, jog šiuo atveju tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

10. Šalių Sutarties 8.1. punkte nustatyta, kad atsakovė kaip rangovė įsipareigoja atlikti ieškovės Sutartyje perkamus darbus, laikydamasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, savo pateikto pasiūlymo, techninės specifikacijos reikalavimų. Šalių Sutarties 9.2. punkte nustatyta, kad atsakovė kaip rangovė turi teisę gauti Sutartyje nurodytą atlyginimą už tinkamai atliktus ir perduotus darbus.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, atlikus Sutarties vykdymo vertinimą, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovei yra permokėta už darbus, kurie buvo nepagrįstai įtraukti į priėmimo-perdavimo aktą ir už kuriuos jai buvo sumokėta, nors jie nebuvo faktiškai atlikti, be to, atsakovė šias aplinkybes pripažįsta, todėl atsakovė lieka nepagrįstai įgijusi 2934,25 EUR už darbus pagal Sutartį, kurių ji neatliko.

12. Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kuomet reikalaujamos grąžinti lėšos yra sumokėtos atsakovui nesant prievolės pagal statybos rangos sutartis šalis siejusius sutartinius statybos rangos teisinius santykius, toks reikalavimas yra kvalifikuojamas kaip reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

13. Taigi, išvardinti duomenys visumoje sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad atsakovė gavo ginčo pinigines lėšas už nepagrįstai į priėmimo – perdavimo aktą įtrauktus darbus, jokių, šią išvadą paneigiančių, duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 2934,25 EUR nepagrįsto praturtėjimo pagrindu įgytų piniginių lėšų (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

14. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai).

16. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais (toliau – Rekomendacijos).

17. Byloje šalys patyrė šias išlaidas: ieškovė patyrė 150 EUR žyminio mokesčio ir 1887, 60 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalimi). Tenkinamas ieškovės prašymas ir grąžinama ieškovei permokėta žyminio mokesčio dalis, kadangi mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra 66 EUR (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nurodytų advokatų paslaugų įkainių dydžių, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 1887, 60 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 66 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinio pripažinimą.

Patenkinti ieškovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ 2 934, 25 EUR nuostolių atlyginimo.

Priteisti ieškovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ 66 EUR žyminio mokesčio ir 1887, 60 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti ieškovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai 84 EUR permokėto žyminio mokesčio (mokėjimo nurodymas AB „Swedbank“ 2021 m. spalio 8 d. Nr. 8578).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.