Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-4529-435/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-09
Bylos Nr.: e2-4529-435/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00726-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas: Ryanair Sun S
Atsakovas: Jose D

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-4529-435/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00726-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.7; 1.3.2.9.13; 1.3.2.11; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

Kauno APYLINKĖS teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,dalyvaujant ieškovės Ryanair Sun S.A. Oddzial w Warszawie atstovui advokatui A. Š.,atsakovo Jose D. N. D. atstovei advokato padėjėjai E. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ryanair Sun S.A. Oddzial w Warszawie ieškinį atsakovui Jose D. N. D. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu ir atsakovo Jose D. N. D. priešieškinį ieškovei Ryanair Sun S. A. Oddzial w Warszawie dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu, išmokų išieškojimo, žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė Ryanair Sun S.A. Oddzial w Warszawie (toliau – ieškovė) prašė teismo pripažinti atsakovo Jose D. N. D. (toliau – atsakovas) atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisėtu.

1.1 Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. Kauno I-oji darbo ginčų komisija (toliau – DGK) priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: atsakovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu; atsakovo į darbą negrąžinti; priteisti atsakovui iš ieškovės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos dienos po atleidimo iš darbo (2020 m. lapkričio 15 d.) iki DGK sprendimo priėmimo dienos – 1 568,14 Eur; priteisti atsakovui iš ieškovės po 68,18 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo kitos dienos po DGK sprendimo priėmimo dienos (t. y. 2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos; priteisti atsakovui iš ieškovo 1 295,42 Eur netesybų už uždelstą laiką atsiskaityti. Nesutikdama su DGK sprendimu ieškovė pateikė šį ieškinį teismui.

1.2 Ieškinyje nurodė, kad kiekvienas darbdavys turi siekti, kad jo vadovaujama įmonė dirbtų efektyviai. Dėl to įstatymų leidėjas suteikia darbdaviui teisę atlikti įvairius įmonės struktūrinius pertvarkymus, paskirstyti darbuotojams jų darbo funkcijas, nustatyti jų esminius darbo uždavinius ir tikslus.

1.3 2020 m. rugsėjo 14 d. Europos Komisijos pateiktoje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai matyti, kad reaguojant į pandemiją dėl ES valstybių narių ir trečiųjų šalių nustatytų sveikatos apsaugos priemonių ir kelionių apribojimų labai sumažėjo vartotojų paklausa ir pasitikėjimas, o tai savo ruožtu lėmė rekordinį ir ilgalaikį oro eismo sumažėjimą Europos Sąjungoje. 2020 m. kovo–balandžio mėnesiais Europos oro erdvėje vykdomų skrydžių skaičius sumažėjo net 90 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Europos Komisija nurodo, kad 2020 m. birželio 22 d. (26 savaitės) sudarė tik 26 proc. 2019 m. eismo srautų, t. y., palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 74 proc. Iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio vidurio eismo srautai vis dar buvo sumažėję 47 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

1.4 Visose Europos šalyse tebesitęsianti COVID-19 pandemija ir jos sukelti padariniai turėjo realią neigiamą įtaką visiems oro vežėjams, todėl neabejotina, kad esminis skrydžio valandų sumažėjimas lėmė perteklines darbuotojų funkcijas, t. y. ieškovė galėjo užtikrinti skrydžių aptarnavimą su mažesniu keleivių salono aptarnavimo darbuotojų skaičiumi.

1.5 Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymu, Užimtumo tarnyba atsisako ieškovei suteikti subsidijas darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, argumentuodama tuo, kad ieškovė nėra Lietuvoje registruotas juridinis asmuo.

1.6 Todėl 2020 m. spalio 30 d. ieškovės padalinio direktorius, įvertinęs pandemijos mastą bendrovės veiklai ir esminį skrydžio valandų skaičiaus mažėjimą, lyginant su suplanuotomis bei diskriminacines Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo nuostatas, nusprendė atsisakyti perteklinių darbuotojų funkcijų Kauno bazėje (4 žmonių): keleivių aptarnavimo vadovo ir jaunesniojo keleivių aptarnavimo vadovo. Ieškovė yra įdarbinusi tik skrydžių palydovus, todėl nei atsakovo atleidimo metu, nei dabar neturi laisvų darbo vietų.

1.7 Nurodė, kad nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, ieškovė vadovavosi darbuotojų lankomumo kriterijumi ir pardavimo rezultatais. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos informacijos, atsakovo rezultatas yra devintas iš trylikos Kauno bazės darbuotojų, tačiau atsižvelgiant į kitų darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktiems darbe bei didesnę patirtį, su atsakovu ieškovė buvo priversta nutraukti darbo sutartį. Be to, lėmė ir skrydžio palydovų saugos reikalavimų įvertinimas, kas yra labai svarbu šios profesijos darbuotojams.

1.8 Paaiškino, kad ieškovė pradėjo veiklą Lietuvoje ir įsiregistravo Lietuvoje mokesčių mokėtoju Sodros įmokų mokėjimo tikslais tik nuo 2020 m. liepos mėnesio. Ieškovė pradėjo įdarbinti darbuotojus 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje, tame tarpe ir atsakovą. Darbuotojų skaičius Lietuvoje pasiekė 30 2020 m. liepos pabaigoje. Bet dėl įvairių objektyvių aplinkybių: neaiški padėtis oro vežėjų rinkoje, besitęsiantys kelionių draudimai, pandemijos antroji banga bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, lėmė, kad darbo tarybos rinkimai nebuvo pradėti.

1.9 Nurodė, kad atsakovui negali būti priteisiamos netesybos už pavėluotą laiką atsiskaityti, kai jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, kadangi DK 147 straipsnio 2 dalis taikoma nesant kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką. Tuo tarpu esant ginčui tarp šalių ir pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, turi būti taikoma speciali DK norma, kuri nustato, kad kai darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys (kaip yra šioje byloje), darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Todėl šiuo atveju, turi būti taikoma speciali DK 218 straipsnio 4 dalis, kuri ir kompensuoja darbuotojo praradimus, esant neteisėtam atleidimui.

1.10 Atsiliepdama į atsakovo priešieškinį ieškovė nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

1.11 Pasisakydama dėl darbuotojų atrankos kriterijų nurodė, kad atleisdama darbuotojus, nustatė tokius atrankos kriterijus: darbuotojų lankomumas ir pardavimų rezultatai. Pažymėjo, kad ieškovės įmonėje dirba 2 tipų darbuotojai: darbuotojai, kurie sudarę darbo sutartį su ieškove ir išnuomoti darbuotojai, kurie yra sudarę darbo sutartį su Crewlink Ireland, Ltd. ir išnuomoti ieškovei. Todėl lyginant darbuotojus, kurie buvo atleisti ir liko dirbti, turi būti vertinami tik darbuotojai, kuriuos tiesiogiai yra įdarbinusi ieškovė.

1.12 Nurodė, kad vertinant atsakovo lankomumo kriterijus, jam priekaištų darbdavys neturėjo, nes jo lankomumo rezultatai buvo geri – nebuvo neatvykimo į darbą be pateisinamų priežasčių. Pagal į bylą pateiktus atsakovo pardavimo rezultatus, matyti, kad atsakovo rezultatas yra devintas iš trylikos Kauno bazės darbuotojų.

1.13 Dėl atsakovo argumento, kad pardavimai priklauso nuo kelionės maršruto, t. y. pvz., reisai į Londoną yra pelningesni, kiti ne tokie pelningi, o atsakovas dažniau skraidė ne itin pelningais reisais, nurodė, kad darbdavys nė vienam darbuotojui nenustato konkretaus maršruto, kuriuo jis skraidys: maršrutai priklauso nuo sudarytų skrydžių tvarkaraščių ir skrydžių palydovai skiriami priklausomai nuo darbo tvarkaraščių (patvirtintos pamainos). Skrydžiai kiekvienam įgulos nariui paskirstomi daugiau ar mažiau vienodai, nes pagal sudarytas darbo sutartis, įgulai papildomai mokama už skrydžio valandas. Skrydžio laiko apribojimai įgulos nariams taip pat yra apibrėžti aviacijos teisėje, todėl neteisinga teigti, kad įgulos nariui buvo tyčia paskirti konkretūs maršrutai, kai tuo tarpu skrydžių maršrutai priskiriami atsižvelgiant į veiklos poreikius ir aviacijos teisės apribojimus šioje srityje. Tiek atsakovas skraidė Kaunas-Londonas-Kaunas maršrutu, tiek ir kiti darbuotojai, bet nė vienas iš jų nebuvo nuolatinis minėto maršruto skrydžių palydovas.

1.14 Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pardavimų rodiklių kriterijų ieškovė įvertino kartu su kitais sprendimu nenustatytais kriterijais – darbuotojų šeimine padėtimi, kurie negalėjo būti vertinami, kadangi pagal DK nuostatas numatyta, kad nustatant atleidimo kriterijus, tam tikrų grupių darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti, tarp jų ir tėvai, auginantys vaikus, todėl jie pirmenybės teisę likti darbe išsaugo nepriklausomai nuo nustatytų kriterijų.

1.15 Dėl argumento, jog ieškovė jau priimdama atsakovą į darbą, turėjo ir galėjo numatyti, jog planuojamų skrydžio valandų skaičius sumažės dėl taikomų karantino apribojimų nurodė, kad atsakovas sudarė darbo sutartį su ieškove 2020 m. birželio mėnesį. 2020 m. vasarą karantino suvaržymai tolygiai mažėjo visose šalyse, nes mažėjo užsikrėtusių asmenų skaičius. Tik 2020 m. lapkričio mėnesį Lietuvos Vyriausybė įvedė griežtą karantiną. Todėl atsakovo teiginys, kad ieškovė turėjo numatyti faktinį skrydžio valandų mažėjimą, 2020 m. birželį priimdama atsakovą į darbą, yra nepagrįsti. Priešingai, – dėl pandemijos mąsto mažėjimo ir karantino režimo švelninimo visose Europos Sąjungos šalyse, pagrįstai buvo planuojamas skrydžių atnaujinimas. Civilinės aviacijos specifika reikalauja, kad skrydžių valandų prognozavimas ir numatymas bent pusei metų į priekį (žiemos ar vasaros sezonui) yra privalomas, nes iš anksto rengiami skrydžių tvarkaraščiai, sudaromos sutartys su oro uostais ir antžeminio aptarnavimo tarnybomis, todėl nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad prognozuojamos skrydžių valandos yra nepatikrinamas duomuo.

1.16 Į bylą pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ieškovė atleido 4 darbuotojus todėl, kad jie nesutiko užpildyti ir pasirašyti pateikto prašymo dėl neapmokamų atostogų suteikimo. 2021 m. kovo 29 d. ieškovė pateikė Kauno bazės darbuotojų sąrašą su atleidimo/atostogų duomenimis iš kurio matosi, kad keturiems darbuotojams buvo pateikti įspėjimai dėl darbo sutarties nutraukimo 2020 m. spalio 30 d. ir visų jų paskutinė darbo diena buvo 2020 m. lapkričio 14 d.

1.17 Tuo tarpu, ieškovės darbuotojai nemokamų atostogų išėjo skirtingais terminais, pradedant nuo rugsėjo 1 d. ir baigiant gruodžio 1 d., kadangi ieškovės darbuotojai nevykdė jokių skrydžių pradedant skirtingais laikotarpiais, – vieni nuo rugsėjo 1 d., kiti nuo gruodžio 1 d., – nes 2020 m. pabaigoje ieškovės skrydžių skaičius buvo labai ribotas. Nurodė, kad jeigu visiems darbuotojams būtų pateiktas prašymas dėl nemokamų atostogų, tai jų išėjimo nemokamų atostogų datos sutaptų, t. y. praktiškai visi išeitų nemokamų atostogų tą pačią dieną.

1.18 Ieškovė pradėjo veiklą Lietuvoje ir įsiregistravo Lietuvoje mokesčių mokėtoju Sodros įmokų mokėjimo tikslais nuo 2020 m. liepos mėnesio, tačiau neaiški padėtis oro vežėjų rinkoje, besitęsiantys kelionių draudimai, pandemijos antroji banga bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai lėmė, kad darbo tarybos rinkimai nebuvo inicijuoti. Darbo tarybos rinkimų inicijavimas būtų apėmęs intensyvius darbuotojų kontaktus ir aktyvias darbdavio vadovybės keliones tarp Lenkijos ir Lietuvos, o tai prieštarautų įvairių sveikatą ir saugą prižiūrinčių institucijų rekomendacijoms. Todėl dėl objektyvių priežasčių, ieškovė nėra inicijavusi darbo tarybos steigimo, todėl ir neturėjo galimybės suderinti darbuotojų atrankos kriterijų su darbo taryba.

1.19 Pagal teismų praktiką neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kokie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta žala nėra teisingai atlyginama.

1.20 Neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai.

1.21 Situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kita), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija už padarytą skriaudą.

1.22 Vien neteisėto atleidimo faktas nėra pakankamas neturtinės žalos atlyginimui. Kiekvienu atveju reikia įvertinti ar neteisėtas atleidimas buvo atliktas žeminančia forma, ar informacija apie tai buvo viešai (ir kokio turinio) paskleista. Atleidimas iš darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų išgyvenimų, tačiau atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, kad darbuotojui padaryta neturtinė žala.

1.23 Nagrinėjamu atveju, nei atleidimo pagrindas buvo diskredituojantis, nei ieškovės veiksmai buvo šališki ar negatyvūs atsakovo atžvilgiu, nei sprendimas buvo viešas ar priimtas veikiant nesąžiningai ar žeminančiai. O atsakovas nepateikė įrodymų, kad patyrė neigiamų neturtinių padarinių, todėl atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo

1.24 Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

II. Atsakovo atsikirtimai ir reikalavimai

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, negrąžinti atsakovo į darbą; priteisti atsakovo naudai iš ieškovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį, nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 1 295,42 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką ir 1 000 Eur neturtinės žalos.

2.1 Priešieškinyje nurodė, kad 2020 m. birželio 19 d. atsakovas įsidarbino pas ieškovę klientų aptarnavimo vadovo pareigose. Ieškovė yra Lenkijos oro vežėjas, Ryanair grupės įmonė; atsakovo pareigos yra skirtos aptarnauti keleivius, vykstančius oro transportu. Atsakovas persikėlė nuolat gyventi į Lietuvą, tam, kad galėtų dirbti pas ieškovą Kauno padalinyje. Pažymėtina, jog atsakovas nuo 2016 metų dirbo kitose Ryanair grupės įmonėse, taigi jau įsidarbindamas pas ieškovę turėjo didelę skrydžius aptarnaujančio darbuotojo patirtį.

2.2 Atsakovas nuo įsidarbinimo pradžios buvo pavyzdingas darbuotojas ir savo užduotis vykdė tinkamai bei laiku, visada atvykdavo į darbą jam paskirtu dirbti metu. Už gerą darbą darbdavio buvo įvertintas teigiamai – 2020 m. lapkričio 20 d. darbdavys atsiuntė darbuotojui sveikinimą, kuriuo informavo apie išrinkimą laimėtoju pardavimų kategorijoje, kaip vieno geriausių pardavėjų. Be to, atsakovas darbo pas ieškovą metu aplikavo į aukštesnes pozicijas ir praėjo keletą šioms pozicijoms užimti nustatytų atrankos etapų, kai tuo tarpu kiti aplikavę kandidatai arba nebuvo pakviesti į atrankas, arba praėjo mažiau atrankos etapų.

2.3 2020 m. spalio 16 d. atsakovas ir kiti ieškovės Kauno padalinio darbuotojai iš ieškovės gavo prašymo formą dėl neapmokamų atostogų suteikimo, o taip pat laišką, jog darbuotojai turi pasirašyti šį prašymą. Atsakovas ir dar trys darbuotojai nesutiko pasirašyti šio prašymo, visi kiti darbuotojai tokius prašymus pasirašė ir pateikė ieškovei.

2.4 2020 m. spalio 30 d. ieškovė priėmė sprendimą dėl organizacinių pokyčių, kuriuo nusprendė nedelsiant panaikinti 1 klientų aptarnavimo vadovo poziciją ir 3 jaunųjų klientų aptarnavimo vadovų pozicijas Kaune veikiančiame padalinyje. Šiuo sprendimu ieškovė nustatė darbuotojų atrankos kriterijus, kuriais remiantis jis turėjo nustatyti, kurie darbuotojai bus atleidžiami dėl organizacinių pokyčių, tai 1) lankomumas; 2) pardavimų rodikliai.

2.5 2020 m. spalio 30 d. atsakovas buvo įspėtas apie atleidimą iš darbo po 2 savaičių, DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu; tą pačią dieną apie atleidimą iš darbo tokiu pačiu teisiniu pagrindu taip pat buvo įspėti ir kiti 3 Kauno padalinio darbuotojai. Šie darbuotojai iš visų padalinio darbuotojų išsiskyrė tuo, jog nevykdė ieškovo nurodymo ir nepateikė ieškovui neapmokamų atostogų prašymų. 2020 m. lapkričio 14 d. atsakovo darbo sutartis nutraukta.

2.6 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovė DGK pateikė pažymą, kurioje buvo nurodyta informacija apie ieškovės sumažintą skrydžių valandų skaičių iš Kauno bei Vilniaus bazių – 2020 m. rugsėjo mėnesį sumažėjimas – 66 %, 2020 m. spalio mėnesį sumažėjimas – 45 %.

2.7 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovė DGK pateikė pažymą apie tai, kad atsakovas, įvertinus kitų darbuotojų pardavimų rodiklius laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., buvo devintas iš 13 darbuotojų, užimančių tas pačias pareigas pas ieškovę. Papildomai pirmenybės teisė būti paliktiems darbe šia pažyma buvo suteikta darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų, taip pat darbuotojui, kurio metinio patikrinimo saugos rezultatai buvo geresni nei atsakovo, taip pat dviem darbuotojams, kurių skrydžių palydovu patirtis yra didesnė nei atsakovo.

2.8 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovas atsiskaitė su atsakovu – išmokėjo su darbo santykiais susijusias sumas.

Atsiliepimas

2.9 Atsakovo vertinimu, ieškovės darbo organizavimas faktiškai nepakito, o ieškinyje nurodytų organizacinių pokyčių egzistavimas neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad iš darbo pas ieškovę buvo atleisti 4 darbuotojai, kuriuos sieja ne ieškovės poreikis pakeisti darbo organizavimo tvarką ir sumažinti darbuotojų skaičių tai pačiai darbo funkcijai atlikti, o tai, jog jie nesutiko užpildyti ir pasirašyti ieškovės pateiktos prašymo dėl neapmokamų atostogų suteikimo formos. Šių darbuotojų, tarp jų ir atsakovo, atleidimas yra įvykdytas neteisėtai.

2.10 Be kita ko, įstatyme įtvirtintas reglamentavimas suponuoja, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ne tik priežasčių realumas bei jų ryšys su darbuotojo atliekamų darbo funkcijų tapimu perteklinėmis, bet ir tinkamai įvykdyta darbuotojo atleidimo procedūra. Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto įtvirtintu teisiniu pagrindu, atleidimo procedūra yra teisėta, jei yra nustatomos sąlygos: 1) laikomasi atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų (DK 57 straipsnio 3 dalis); 2) darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą terminų (DK 57 straipsnio 7 dalis); 3) pateikiamas laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, pasiūlymas įspėjimo laikotarpiu (DK 57 straipsnio 2 dalis)

2.11 Atsakovas nebuvo atrinktas iš visų ieškovo Kauno padalinio darbuotojų pagal tinkamai ir teisėtai nustatytus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, jam nebuvo siūlomos laisvos darbo vietos. Ieškovė pažeidė taikytiną imperatyvią atleidimo procedūrą, šie pažeidimai buvo esminiai, taipogi lėmę atsakovo atleidimo iš darbo neteisėtumą, todėl atsakovo atleidimas iš darbo dėl ieškovo įvykdytų įstatymo normų pažeidimų pripažintinas neteisėtu.

Šalies argumentai

2.12 Nurodė, kad po to, kai atsakovas buvo įspėtas apie numatomą atleidimą 2020 m. spalio 30 d., po kelių valandų atsakovo bendradarbis I. Č. pateikė ieškovui prašymą dėl atleidimo iš darbo ir atlaisvino tokią pačią darbo poziciją, kurioje dirbo atsakovas.

2.13 Remiantis viešais pranešimais spaudoje, taip pat buvo galima daryti išvadą, jog ieškovė plečia savo verslą, steigia naujus padalinius Vienoje ir Paryžiuje, samdo darbuotojus, perka naujus lėktuvus. Kadangi atsakovo darbo sutartis numato, jog darbuotojas sutinka su perkėlimu į kitą bazę, tai reiškia, jog ieškovė privalėjo pasiūlyti jam darbo vietas naujai steigiamose bazėse, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, jog nuo 2016 metų atsakovas buvo sudaręs 10 darbo sutarčių su skirtingomis Ryanair grupės įmonėmis, buvo siunčiamos iš vienos bazės į kitą, taigi, net jei ieškovė, kaip Lenkijos juridinis asmuo, neįsteigė padalinių Vienoje ar Paryžiuje, laikytina, jog remiantis ankstesne praktika, galimybę siūlyti pereiti dirbti į kitą Ryanair grupės įmonę, į laisvą darbo vietą, ieškovė turėjo.

2.14 Pripažinus, jog ieškovė atleido atsakovą iš darbo neteisėtai, atsakovas nepageidauja būti grąžintas į darbą pas ieškovę, kadangi jis mano, kad tokiu atveju, ieškovė sudarytų nepalankias sąlygas jam dirbti.

2.15 Atsakovas iš darbo buvo atleistas 2020 m. lapkričio 14 d., o atsiskaitymas su juo buvo atliktas 2020 m. gruodžio 10 d. Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę susitarimų dėl atsiskaitymo termino, taigi, atsiskaitymas su atsakovu privalėjo būti atliktas jo atleidimo dieną. Kadangi ieškovė pavėlavo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju 19 darbo dienų, už šį laikotarpį atsakovui iš ieškovės priteistinos įstatymu nustatytos netesybos. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis dirbant pas ieškovę penkių darbo dienų savaitę buvo 68,18 Eur už darbo dieną, taigi, netesybos apskaičiuotinos remiantis šiuo dydžiu. Viso apskaičiuota netesybų suma – 1 295,42 Eur.

2.16 Nustačius, jog atsakovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, atsakovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Kadangi atsakovo vidutinis darbo užmokestis dirbant pas ieškovą penkių darbo dienų savaitę buvo 68,18 Eur už dieną, taigi, kompensacija apskaičiuotina remiantis šiuo dydžiu.

2.17 Po atleidimo, kurį atsakovas laiko neteisėtu, atsakovas pasijuto pažemintas tiek jo buvusių bendradarbių akyse, tiek ir prieš būsimus darbdavius – atsakovo reputacija dėl ieškovo veiksmų pablogėjo. Atsakovas nepagrįstai buvo priskirtas prie mažiausius pardavimus atliekančių darbuotojų, neteisėtai atleistas dėl nepasirašyto prašymo suteikti neapmokamas atostogas, dėl to patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, įtampą bei stresą. Pabrėžtina, jog atsakovas buvo atleistas iš darbo kaip vienas blogiausių darbuotojų, turinčių mažiausią pardavimo rodiklį, nors faktiškai šis rodiklis, jei darbuotojas nuolat dalyvauja skrydžiuose, kuriuose keleiviai visada įsigyja mažiau prekių, neparodo ir negali parodyti darbuotojo pardavimo įgūdžių. Be kita ko, jau po atleidimo atsakovas sulaukė puikaus darbdavio įvertinimo pardavimų srityje, jis buvo įvertintas kaip vienas geriausių pardavėjų iš visų darbuotojų, gavo už tai prizą, taigi, atleidimas už prastus pardavimų rodiklius ir vėlesnis įvertinimas už puikius pardavimus sukėlė atsakovui neteisybės ir beviltiškumo jausmą. Taip pat, ieškovė atsakovą iš darbo atleido atlikusi daugybę grubių įstatymo pažeidimų. Itin ciniškas ir su įstatymu nesuderintas ieškovo elgesys atleidžiant atsakovą iš darbo sukėlė atsakovui, jo vertinimu, didelius išgyvenimus.

2.18 Nurodė, kad ieškovės veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – pasireiškiantys įstatyme numatytų imperatyvių darbuotojo atleidimo iš darbo reikalavimų pažeidimais; priežastinis ryšys – neturtinė žala yra patirta išimtinai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ir nebūtų patirta, jei šių neteisėtų veiksmų ieškovė nebūtų atlikusi; kaltė – preziumuojama; žala – atsakovas, dėl ieškovės atlikto neteisėto atleidimo ir aplinkybių, kuriomis atleidimas buvo atliktas, patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur suma ir prašo priteisti atsakovui DK 218 straipsnio 4 dalies ir 151 straipsnio pagrindu.

2.19 Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Nustatyta, kad 2020 m. birželio 19 d. atsakovas įsidarbino pas ieškovę klientų aptarnavimo vadovo pareigose. Darbo sutartyje numatyta, kad atsakovo darbo vieta – Europos sąjunga; nuolatine atsakovo darbo vieta laikoma jo pagrindinė buvimo vieta – Kaunas, Lietuva; atsakovas, pasirašydamas darbo sutartį aiškiai sutinka su jo perkėlimu į kitą bazę (ieškinio priedas Nr. 1).

4. 2020 m. spalio 30 d. ieškovė priėmė sprendimą dėl organizacinių pokyčių, kuriuo nusprendė nedelsiant panaikinti 1 klientų aptarnavimo vadovo poziciją ir 3 jaunųjų klientų aptarnavimo vadovų pozicijas Kaune veikiančiame padalinyje. Šiuo sprendimu ieškovė taip pat nustatė du darbuotojų atrankos kriterijus – išdirbtų valandų skaičių ir pardavimo rezultatus, kuriais remiantis ji turėjo nustatyti, kurie darbuotojai bus atleidžiami dėl organizacinių pokyčių (ieškinio priedas Nr. 2).

5. 2020 m. spalio 30 d. atsakovas buvo įspėtas apie atleidimą iš darbo po 2 savaičių, DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, informuojant, kad laisvų darbo vietų pas darbdavį nėra ir jei nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki įspėjimo laikotarpio pabaigos (bet ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms) atsirastų laisvų darbo vietų, šios darbo vietos atsakovui bus siūlomos (ieškinio priedas Nr. 3).

6. 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovės pažyma patvirtina tai, kad atsakovas, įvertinus kitų darbuotojų pardavimų rodiklius laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., buvo devintas iš 13 darbuotojų, užimančių tas pačias pareigas pas ieškovę. Papildomai pirmenybės teisė būti paliktiems darbe šia pažyma buvo suteikta darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų, taip pat darbuotojui, kurio metinio patikrinimo saugos rezultatai buvo geresni nei atsakovo, taip pat dviem darbuotojams, kurių skrydžių palydovų patirtis yra didesnė nei atsakovo (ieškinio priedas Nr. 4).

7. Taip pat į bylą kartu su 2021 m. liepos 30 d. prašymu pateikta pardavimų lentelė, kurioje užfiksuoti darbuotojų pardavimo rezultatai iš esmės skiriasi nuo 2020 m. lapkričio 18 d. pažymoje (Sprendimo 6 punktas) nurodytų pardavimo rodiklių.

8. 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovės pažymoje nurodyta informacija apie ieškovės sumažintą skrydžių valandų skaičių iš Kauno bei Vilniaus bazių, pagal kurią 2020 m. rugsėjo mėnesį skrydžių valandų sumažėjimas buvo 66 %, 2020 m. spalio mėnesį – 45 % (ieškinio priedas Nr. 5).

9. Iš Kauno bazės darbuotojų sąrašo matyti, kad 2020 m. spalio 30 d. pas ieškovę dirbo 20 darbuotojų, 2021 spalio 30 d. I. Č. buvo atleistas iš darbo savo noru, 4 darbuotojai, tame tarpe ir atsakovas, buvo atleisti iš darbo 2020 m. lapkričio 14 d.(2021 m. kovo 30 d. DOK-40408 priedas).

10. Iš ieškovės pateikto pas atsakovę įdarbintų ir išnuomotų darbuotojų sąrašo matyti, kad pas ieškovę dirbo 15 įdarbintų ir 15 išnuomotų darbuotojų (atsiliepimo į priešieškinį priedas).

11. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad 2020 m. spalio 16 d. pas ieškovę dirbo 33 darbuotojai, iš jų 2020 m. lapkričio 14 d. septyni (tame tarpe ir atsakovas) atleisti DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto. pagrindu; vienas – I. Č., atleistas iš darbo 2020 m. spalio 30 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (2021 m. birželio 11 d. DOK–76927 priedas).

12. Ieškovės pranešimas dėl nemokamų atostogų ir prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo forma patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovė 2020 m. spalio 16 d. visai keleivių salono įgulai išsiuntė laišką su prašymu pasirašyti prašymus dėl neapmokamų atostogų (2021 m. gegužės 10 d. DOK–60450 priedas).

13. Ieškovės pranešimas apie atidaromą bazę Paryžiuje patvirtina tai, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 23 d. viešai skelbė apie tai, kad 2020 m. gruodžio 3 d. atidarys naują bazę Paryžiuje Bovė (Beauvais) oro uoste su 2 orlaiviais ir 32 maršrutais, daugiau nei 105 savaitinių skrydžių, daugiau kaip 2 300 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų (2021 m. gegužės 10 d. DOK–60450 priedas).

14. 2020 m. lapkričio 20 d. Ieškovės laiškas atsakovui patvirtina tai, kad po atleidimo iš darbo atsakovas sulaukė puikaus darbdavio įvertinimo pardavimų srityje – įgulos narių prietaisų ir įtaisų kategorijoje, jis buvo įvertintas kaip vienas geriausių pardavėjų iš visų darbuotojų ir gavo už tai prizą (2021 m. gegužės 10 d. DOK–60450 priedas).

15. Atsakovas pateikė taip pat buvusio ieškovės darbuotojo D. B. B. rašytinį paaiškinimą, kuris buvo atleistas iš darbo pas ieškovę tokiomis pat aplinkybėmis kaip ir atsakovas (2021 m. gegužės 10 d. DOK–60450 priedas).

Dėl atleidimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą

16. Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla) teisėtumo, dėl atrankos kriterijų nustatymo ir jų taikymo nutraukiant darbo sutartį (DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl kito darbo siūlymo (DK 57 straipsnio 2 dalis).

17. Vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti pagrindas nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą (DK 57 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas yra suderintas su aiškinant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 129 straipsnio nuostatas nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016, 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017), kur papildomai akcentuojama, kad struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti kompetentingo darbdavio valdymo organo sprendimu, kuris turi būti realiai vykdomas, be to, struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti: a) kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara); b) kaip ji pakito; c) ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pradėjo veiklą ir įsiregistravo Lietuvoje mokesčių mokėtoju Lietuvoje nuo 2020 m. liepos mėnesio; pradėjo įdarbinti darbuotojus 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje, 2020 m. liepos pabaigoje darbuotojų skaičius pasiekė 30. Atsakovas pas ieškovę buvo įdarbintas 2020 m birželio 19 d., t. y. tuo metu, kai dėl pandemijos Lietuvoje nuo vasario 26 d. buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o kovo 16 d. dviem savaitėms įvestas karantinas, kuris tesėsi iki birželio 17 d.

19. Artėjant antrajai Covid-19 pandemijos bangai ieškovė 2020 m. spalio 16 d. visai keleivių salono įgulai išsiuntė laišką su prašymu pasirašyti prašymus dėl neapmokamų atostogų; kaip nurodė ieškovės atstovas, iš trylikos tuo metu pas atsakovę dirbusių skrydžio palydovų keturi nesutiko pasirašyti prašymo dėl neapmokamų atostogų suteikimo ir būtent jiems 2020 m. spalio 30 d. buvo įteikti įspėjimai dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir būtent su jais darbo sutartis nutraukta 2020 m. lapkričio 14 d. Skrydžio palydovas I. Č. darbo sutartį su ieškove nutraukė 2020 m. spalio 30 d. savo noru, kaip teismo posėdyje nurodė ieškovės atstovas, jo pareigybė jokiu įsakymu panaikinta nebuvo.

20. Pažymėtina, kad Įspėjimai dėl darbo sutarties nutraukimo buvo grindžiami tą pačią dieną priimtu darbdavio sprendimu dėl organizacinių pokyčių, kuriuo buvo nuspręsta nedelsiant panaikinti 1 klientų aptarnavimo vadovo poziciją ir 3 jaunųjų klientų aptarnavimo vadovų pozicijas Kaune veikiančiame padalinyje.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, 1) kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir 2) kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar 3) struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).

22. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad ieškovė savo veiklą Lietuvoje pradėjo ir darbo sutartis su skrydžio palydovais sudarinėjo Covid-19 pandemijos metu, kas reiškia, jog galėjo ir turėjo numatyti, jog planuojamų skrydžio valandų skaičius bus sumažėjęs dėl nuolat skirtingose šalyse besikeičiančių keliavimo oro transportu apribojimų ir kitų taikomų karantino apribojimų, o taip pat numatyti kokio skaičiaus darbuotojų jam reikės darbo funkcijoms atlikti pandemijos metu, visgi nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad visose Europos šalyse tebesitęsianti Covid-19 pandemija ir jos sukelti padariniai turėjo realią neigiamą įtaką visiems oro vežėjams. Kaip nustatyta, būtent dėl nurodytų priežasčių ieškovė turėjo sumažinti skrydžių iš Kauno ir Vilniaus bazių skaičių, kas, tikėtina, lėmė perteklines darbuotojų funkcijas, t. y. ieškovė galėjo užtikrinti skrydžių aptarnavimą su mažesniu keleivių salono aptarnavimo darbuotojų skaičiumi.

23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne. Teismas turi nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu ir (ar) nėra tokie sprendimai fiktyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).

24. Duomenų apie naujų darbuotojų priėmimą tiek Kauno, tiek Vilniaus bazėse po ieškovo įspėjimų bei atleidimų keturiems skrydžio palydovams, nepateikta; skrydžio valandų sumažėjimas byloje nepaneigtas, todėl darytina išvada, kad ieškovės vykdyti struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, nulemti objektyvaus poreikio optimizuoti įmonės veiklą.

Dėl darbuotojo atleidimo procedūros reikalavimų

25. Įstatyme įtvirtintas reglamentavimas suponuoja, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ne tik priežasčių realumas bei jų ryšys su darbuotojo atliekamų darbo funkcijų tapimu perteklinėmis, bet ir tinkamai įvykdyta darbuotojo atleidimo procedūra. Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, atleidimo procedūra yra teisėta, jei laikomasi atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų (DK 57 straipsnio 3 dalis), darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą terminų (DK 57 straipsnio 7 dalis) bei laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, pasiūlymo įspėjimo laikotarpiu reikalavimo (DK 57 straipsnio 2 dalis).

26. Vadovaujantis DK 57 straipsnio 3 dalimi, jei perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jo nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Remiantis įstatyme įtvirtintu reglamentavimu, darbuotojų atrankos procedūra, kai perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, susideda iš šių etapų: atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų suderinimo su darbo taryba, o kai jos nėra, – su profesine sąjunga; darbuotojų atrankos kriterijų patvirtinimo darbdavio sprendimu; atranką vykdysiančios komisijos sudarymo; atrankos pagal nustatytus kriterijus vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės Kauno bazėje nėra nei veikiančios darbo tarybos nei profesinės sąjungos. Ieškovas vienasmeniškai „Padalinio direktoriaus nutarimu dėl organizacinių pokyčių“ pasitvirtino atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, t. y. nustatė, jog bus atsižvelgiama į išdirbtas darbo valandas ir pardavimų rezultatus.

28. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad pagal išdirbtas valandas (1 kriterijus) atsakovo rezultatas buvo geras, nors iš darbdavio pateiktų duomenų bei ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu liko neaišku, kaip buvo taikomas pirmasis darbdavio nustatytas atrankos kriterijus – išdirbtų valandų skaičius, kokiais konkrečiais duomenimis pagal šį kriterijų buvo pasirinktas atleisti iš darbo atsakovas.

29. Kaip nurodė ieškovės atstovas, pagal pardavimų rezultatus (2 kriterijus) atsakovo pardavimų vidurkis buvo ženkliai prastesnis nei kitų skrydžio palydovų ir tam pagrįsti pateikė su ieškiniu pateiktą 2020 m. lapkričio 18 d. pažymą su lentele, iš kurios matyti, kad per dirbtą laikotarpį nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovo pardavimų rezultatų rodiklis yra 2,64 (vidutinės skrydžių išlaidos (pardavimų)), t. y devintas iš 13 pozicijų; atsakovas pagal pardavimus yra 9 vietoje. Tačiau iš su 2021 m. liepos 30 d. prašymu pateiktos lentelės pagal pardavimų rodiklius už 2020 m. rugpjūtį, rugsėjį, spalį matyti, kad atsakovo pardavimų rezultatų rodikliai ženkliai geresni už daugiau kaip pusės kitų, neatleistų darbuotojų rodiklius, be to, šie rodikliai abejose ieškovės pateiktose lentelėse visiškai skirtingi. Ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti, kaip paskaičiuoti pardavimų vidurkiai, kodėl skirtingose lentelėse rodikliai skiriasi, kodėl 2020 m. lapkričio 18 d. pažymoje nurodyta, kad buvo vertinami ir kiti indikatoriai (geresni saugos rezultatai, nurodyti paskutiniame Metiniame patikrinime bei didesnė skrydžių palydovo patirtis), kurie nebuvo patvirtinti kaip atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijai. Ieškovė, vadovaudamasi Suvestine duomenų lentele, kurioje lyginami Keleivių aptarnavimo vadovų rodikliai, paliko dirbti keturis darbuotojus su žemesniais nei ieškovo pardavimų rodikliais, nurodydama pirmą, kaip vienišą tėvą auginantį vaiką iki 14 metų, antrą, turintį geresnius saugos rezultatus paskutiniame Metiniame patikrinime, trečią ir ketvirtą, kaip turinčius didesnę skrydžių palydovo patirtį, kas reiškia, kad palikti dirbti trys darbuotojai nepateko nei pagal DK 57 straipsnio 3 dalį turinčių pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti, nei pagal pačio darbdavio pasirinktus išdirbtų valandų ir pardavimų kriterijus.

30. Teismas vertina ir atsakovo pateiktą 2020 m. lapkričio 20 d. darbdavio laišką, kuriuo atsakovas buvo įvertintas kaip vienas geriausių pardavėjų iš visų darbuotojų ir gavo už tai prizą, kuris paneigia ieškovės argumentą, kad pagal pardavimų rezultatus atsakovas pagrįstai buvo atrinktas atleisti jį iš darbo.

31. Vertinant ieškovės nustatytus atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus pažymėtina, kad darbuotojų, darbo vertinimo ir atrankos kriterijai, kuriuos pasirinko darbdavys buvo formalūs, tik iš dalies susiję su tiesioginėmis darbuotojų pareigomis, priklausantys ne vien tik nuo darbuotojų (kartais – su sėkmės elementais (pelningi / nepelningi skrydžiai)) , nesusiję arba labai maža dalimi susiję su darbuotojų teorinėmis žiniomis, praktiniais įgūdžiais, patirtimi, todėl teismo nuomone, neobjektyvūs. Be to, priimant sprendimus jie buvo taikyti neskaidriai ir tik iš dalies.

32. Teismas sprendžia, kad nesudarymas atrankos komisijos, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų nustatymas vienasmeniškai ir tų kriterijų nesilaikymas vykdant atleidžiamų darbuotojų atranką – buvo DK 57 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas.

33. DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis pagal DK 57 straipsnio 1 dalį gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovo įspėjimo laikotarpis tęsėsi nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d., vadinasi terminas, per kurį turėjo būti siūlomos laisvos darbo vietos, prasidėjo 2020 m. spalio 30 d. ir baigėsi 2020 m. lapkričio 9 d.

34. Kaip nustatyta, 2020 m. spalio 30 d. ieškovės darbuotojas I. Č. buvo atleistas iš darbo savo noru ir atlaisvino tokią pačią darbo poziciją, kurioje dirbo atsakovas. Ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad jo pareigybė jokiu administracijos aktu panaikinta nebuvo, kas reiškia, kad ji buvo laisva ir per laikotarpį nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. turėjo būti pasiūlyta atsakovui, tačiau to padaryta nebuvo.

35. Nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nepaisant teismo išvados, jog ieškovės vykdyti struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, nulemti objektyvaus poreikio optimizuoti įmonės veiklą (Sprendimo 24 punktas), labiau tikėtina, kad vykdant atleidžiamų darbuotojų atranką buvo pasirinkti tie darbuotojai, kurie nesutiko išeiti neapmokamų atostogų. Konstatuotina, kad ieškovė, neatlikdama objektyvaus ir aiškaus darbuotojų darbo vertinimo bei per įstatymo nustatytą terminą nepasiūlydama atsakovui buvusios laisvos darbo vietos netinkamai įvykdė atsakovo atleidimo procedūrą, todėl atsakovo atleidimas iš keleivių aptarnavimo vadovo pareigų pripažintinas neteisėtu.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių

36. Atsakovas priešieškiniu prašė negrąžinti jo į ankstesnį darbą, todėl pripažinus atleidimą neteisėtu, laikytina, kad darbo sutartis nutraukiama šiuo teismo sprendimu nuo jo priėmimo dienos (DK 218 straipsnio 4 dalis).

37. Patenkinus pagrindinį reikalavimą, tenkinamas ir fakultatyvus reikalavimas priteisti atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (DK 218 straipsnio 4 dalis).

38. Pagal ieškovės byloje pateiktus duomenis atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis (bruto) – 1 386,25 Eur, dienos darbo užmokestis (bruto) – 68,18 Eur, kas reiškia, jog atsakovo prašomas priteisti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 lapkričio 9 d. imtinai) sudaro 16 272 Eur (1 386,25 × 11 + 68,18 Eur × 15 d. d., neatskaičius mokesčių). Tenkinant atsakovo reikalavimą dėl neteisėto atleidimo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, jam turėtų būti priteisiama 16 272 Eur bei po 68,18 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 10 d. ir baigiant skaičiuoti sprendimo dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įvykdymo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

39. Ieškovė, jai nepalankaus sprendimo atveju, prašė sumažinti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Savo prašymą motyvavo tuo, jog atsakovui mokėtina kompensacija neturėtų viršyti darbo užmokesčio, kurį jis būtų realiai gavęs, jei nebūtų buvęs atleistas iš darbo; dėl atsakovo veiksmų teisminis nagrinėjimas užsitęsė; turėtų būti įvertinta pandemijos įtaka aviacijos industrijai; atsakovas pas ieškovę dirbo tik 4,5 mėnesio.

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

41. Vertinant ieškovės argumentą dėl užsitęsusio teisminio nagrinėjimo pažymėtina, kad priverstinės pravaikštos laikotarpis nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo procesinio sprendimo priėmimo sudaro beveik 12 mėn. Prašydama mažinti atsakovui priteistinas išmokas ieškovė įrodinėja, kad tokį ilgą priverstinės pravaikštos laikotarpį sąlygojo netinkamas atsakovo procesinis elgesys – atsakovas per ilgai ruošė atsiliepimą į ieškinį, po to pateikė priešieškinį, dėl ko parengiamasis teismo posėdis buvo nukeltas į 2021 m. gegužės 31 d., tikėtina, kad jei 2021 m. balandžio 1 d. parengiamasis posėdis būtų įvykęs, byla 2021 m. gegužės 31 d. galėjo būti išnagrinėta.

42. Su tokiais ieškovės argumentais teismas nesutinka. Nepaisant to, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2021 m. sausio 18 d., jis teismo priimtas tik 2021 m. vasario 1 d., kadangi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Procesas užtruko dėl to, kad buvo rengiami procesinių dokumentų vertimai, o atsakovo atstovui prisijungus prie EPP, atsakovo procesiniai dokumentai buvo pateikti įstatymo nustatytais terminais, todėl buvo priimti. Šiuo sprendimu teismui konstatavus, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas nepagrįstai ir nusprendus atsakovo priešieškinį tenkinti, ieškovės argumentai dėl priešieškinio pareiškimo šioje byloje yra nepagrįsti, nes atsakovas turi teisę ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka. Priešingai, jeigu ieškovė nebūtų reiškusi nepagrįsto ieškinio ir DGK 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimas būtų įsiteisėjęs, atsakovo priverstinė pravaikšta būtų tesusis 1 mėnesį ir jam nebūtų reikėję dar beveik metus laukti priklausančių sumų. 2021 m. gegužės 31 d. buvo suplanuotas parengiamasis posėdis, jo metu ir ieškovės atstovas pareiškė prašymą suteikti galimybę pateikti papildomus rašytinius įrodymus ir abiejų šalių sutarimu posėdis buvo atidėtas vėliau, įvertinant teisėjos užimtumą ir iš anksto suplanuotas atostogas. Pažymėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl to, jog ieškovė nebuvo pateikusi tinkamos pažymos apie atsakovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, ir nors ieškovei buvo detaliai išaiškinta, kokie duomenys turi būti pateikti į bylą, ji tokios pažymos nepateikė ir iki 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžio. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl atsakovo ar jo atstovės kaltės, todėl konstatuoti netinkamo atsakovo procesinio elgesio nėra pagrindo.

43. Vertinant ieškovės argumentą apie tai, kad atsakovas pas ieškovę dirbo tik 4,5 mėnesio pažymėtina, kad, kaip nurodyta Sprendimo 18 punkte, ieškovė, kaip Ryanair Holdings Plc – Airijos oro transporto bendrovės dukterinė įmonė, pradėjo veiklą Lietuvoje 2020 m. liepos mėnesį, todėl atsakovas, kaip ir visi kiti darbuotojai, šioje įmonėje įsidarbino 2020 m. birželio–liepos mėnesiais, tačiau ieškovė neginčijo aplinkybės, jog atsakovas Ryanair grupės įmonėse skrydžio palydovu dirbo nuo 2016 metų. Jo Darbo sutartyje numatyta, kad atsakovo darbo vieta – E. S.; nuolatine atsakovo darbo vieta laikoma jo pagrindinė buvimo vieta – Kaunas, Lietuva; atsakovas, pasirašydamas darbo sutartį sutinka su jo perkėlimu į kitą bazę, kas reiškia, kad jo darbo pobūdis suponuoja situaciją, kai skrydžių palydovas persikeldamas į kitą Ryainair įmonių grupės bazę yra priverstas pasirašyti naują darbo sutartį su dukterine įmone. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad atsakovas Ryanair grupės įmonėse iki jo atleidimo iš darbo dirbo virš 4 metų.

44. Vertinant ieškovės argumentą, kad turėtų būti įvertinta pandemijos įtaka aviacijos industrijai, neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslą, todėl tikėtina, kad ji turėjo įtaką skrydžių kiekiui ir atitinkamai pajamų dydžiui, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės realiai sumažėjusias pajamas, apsiribodama bendro pobūdžio samprotavimais apie Europos avialinijų, oro uostų ir oro navigacijos paslaugų tiekėjų praradimus ir bendrą skrydžių sumažėjimą Europos aviacijos sektoriuje, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, kokią konkrečiai įtaką pandemija turėjo ieškovės turtinei padėčiai, ir įvertinti ieškovės galimybes sumokėti atsakovui tam tikro dydžio kompensaciją.

45. Aiškindamas pakitusį teisinį reglamentavimą iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 300 straipsnio 4 dalyje kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė dėl darbuotojo gautų kitoje darbovietėje pajamų nėra pakankamas argumentas sumažinti darbuotojui priteistinos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydį kitoje darbovietėje jo gauta pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019). Kita vertus, tokia išvada negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad nurodyta aplinkybė turi būti ignoruojama sprendžiant klausimą, kokio dydžio išmoka būtų proporcinga susiklosčiusioje individualioje situacijoje. Nagrinėjamu atveju, atsakovo atstovė pripažino, kad jos atstovaujamasis dirba, tačiau nenurodė, nei nuo kada, nei kur, todėl, teismo nuomone, pats faktas, kad atsakovas yra įsidarbinęs, taip pat turėtų vertinamas sprendžiant priverstinės pravaikštos mažinimo klausimą.

46. Sprendžiant dėl ieškovės argumento, jog atsakovui mokėtina kompensacija neturėtų viršyti darbo užmokesčio, kurį jis būtų realiai gavęs, jei nebūtų atleistas iš darbo, pagrįstumą vertintina ieškovės nurodyta aplinkybė, kad visiems ieškovės darbuotojams nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. buvo paskelbtos prastovos, kas reiškia, kad beveik 3,5 mėnesio visi darbuotojai buvo prastovose; nuo 2021 m. balandžio 1 iki 2021 m. gegužės 1 d., t. y. dar vieną mėnesį – keturi darbuotojai buvo prastovose ir atitinkamai gavo mažesnį atlyginimą (DK 47 straipsnis).

47. Apibendrinant Sprendimo 40–46 punktuose išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės prašymą dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimo tenkinti iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą sumažinti nustatant priteistiną 10 000 Eur sumą (neatskaičius mokesčių). Tokios sumos priteisimas, teismo nuomone, užtikrins proporcingumo principą ir šalių interesų pusiausvyrą, kadangi netaps per didele finansine našta ieškovei, bet kartu ir nenulems atsakovo nepagrįsto praturtėjimo.

Dėl reikalavimo taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją

48. Sprendžiant klausimą dėl galimybės šioje byloje taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją, t. y. tenkinti atsakovo reikalavimą priteisti 1 295,42 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką, teismas vadovaujasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kompensacija už uždelstą atsiskaityti darbo užmokestį ir vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštas konstatavus neteisėto darbuotojo atleidimo faktą taikytinos skirtingoms faktinėms situacijoms ir jas abi mokant vienu metu gali būti paneigta šių išmokų kompensacinė prigimtis ir toks mokėjimas lemtų nepagrįstą darbuotojo praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012; 2015 balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-687/2015). Nors šios nutartys priimtos galiojant Darbo kodekso redakcijai, kuri buvo priimta 2002 m. birželio 4 d., tačiau šis aiškinimas yra aktualus ir taikant pasekmes pagal šiuo metu galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 4 dalį (2021 m. spalio 19 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A- 1377-945/2021 22 punktas). Pažymėtina, kad skirtingai nei savo atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovas, šios abi nutartys viena kitai neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, atsakovo reikalavimas priteisti jam 1 295,42 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos

49. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

50. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

52. Teismas vertindamas bylos aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir jos dydžiui nustatyti, pažymi, jog nors ieškovė darbo sutartį su atsakovu nutraukė nediskriminuojančiu pagrindu, tačiau vykdydama atleidžiamų darbuotojų atranką grubiai pažeidžiant DK 57 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Sprendimo 32 punktas) ir pasirinkdama atleisti atsakovą iš darbo, kaip nesutikusį išeiti neapmokamų atostogų (Sprendimo 35 punktas) sukėlė atsakovui dvasinius išgyvenimus, įtampą ir nepatogumus; darbdavys iš esmės be svarbių priežasčių siekė nutraukti darbo sutartį būtent su atsakovu, jo veiksmai vykdant atleidžiamų darbuotojų atranką buvo ne tik neobjektyvūs ir neteisingi (Sprendimo 29, 31 punktai) bet ir tendencingi bei šališki atsakovo atžvilgiu, todėl konstatuotina, kad neteisėti darbdavio sprendimai pažeidė atsakovo asmenines vertybes, sukėlė atsakovui neteisybės ir nepasitikėjimo jausmus, todėl tokio pobūdžio atsakovo darbo teisių pažeidimas sudaro teisinį pagrindą priteisti jam iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimą kuris, atsižvelgiant į atsakovui priteisiamas kompensacijas, CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei kitas reikšmingas aplinkybes, yra 200 Eur.

53. Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 386,25 Eur – priteisimo atsakovui nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. Ieškinį atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

56. Atsakovas bylos nurodė patyręs 2 411,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 800,00 Eur už atsiliepimo parengimą, 600,00 Eur už priešieškinio parengimą, 100,00 Eur už prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, 400,00 Eur už pasirengimą posėdžiams ir atsakovo atstovavimą juose, bendra suma 1 900,00 Eur plius 399,00 Eur PVM; už vertimo paslaugas – 112,53 Eur; už advokato padėjėjos teisines paslaugas – pasirengimą ir atsakovo atstovavimą 2021 m. spalio 20 d. posėdyje – dar 423,50 Eur išlaidas. Prašomos priteisti sumos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, nagrinėtų klausimų specifiką, laikytinos pagrįstomis, neviršija rekomenduojamų dydžių.

57. Laikant, kad atsakovo priešieškinio pirmas materialinis reikalavimas patenkintas 100 proc., antras – apie 60 proc., trečias atmestas, ketvirtas – 20 proc., priešieškinis patenkintas apie 45 proc. ((100 + 60 + 0 + 20) / 4), todėl atsakovui iš ieškovės priteisiamos 1 326,40 Eur ((2 411,53 Eur + 112,53 Eur + 423,50 Eur) × 45 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Valstybei iš ieškovės priteisiamas 305,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur + 230,00 Eur).

58. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 410–418 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovo Jose D. N. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo Ryanair Sun S.A. Oddzial w Warszawie, kodas 0000686416, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neteisėtu. Laikyti, kad darbo sutartis su atsakovu Jose D. N. D. nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti iš ieškovės Ryanair Sun S.A. Oddzial w Warszawie, kodas 0000686416VĮ, atsakovui Jose D. N. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų 00 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Šio sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos – 1 386,25 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 25 ct) priteisimo atsakovui Jose D. N. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti atsakovui Jose D. N. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Ryanair Sun S.A. Oddzial w Warszawie, kodas 0000686416, 1 326,40 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės Ryanair Sun S.A. Oddzial w Warszawie, kodas 0000686416, 305,00 Eur (trijų šimtų penkių eurų 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė