- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2-334-1097/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01196-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- A. J., B. J.
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų A. J. ir B. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. J. ir B. J. dėl civilinio turto konfiskavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą (toliau – ir ieškovas), ieškinį atsakovams A. J. ir B. J. (toliau kartu – atsakovai) dėl civilinio turto konfiskavimo, kuriuo prašoma konfiskuoti iš atsakovų turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 551 800,95 Eur.
2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuotas atsakovų vardu registruotas turtas, uždraudžiant atsakovams šį turtą įkeisti, parduoti, dovanoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, t. y. areštuotas:
2.1. Atsakovo A. J. vardu registruotas nekilnojamas turtas: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė pagal pirkimo-pardavimo sutartį – 11 650 Eur); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 108 000 Eur), esantys (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 25 500 Eur); patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 86 700 Eur); patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 86 900 Eur); kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 8 340 Eur), esantis (duomenys neskelbtini).
2.2. Atsakovo A. J. vardu registruota priekaba/puspriekabė NIEWIADOW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2022 m. gruodžio 9 d.;
2.3. Atsakovo A. J. vardu atidarytos sąskaitos bankuose UAB „Revolut bank“; AB „SEB bankas“; UAB „Paysera LT“ banko sąskaitos.
2.4. Atsakovės B. J. vardu registruotas automobilis BMW X REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2009 m. balandžio 17 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovai 2025 m. sausio 23 d. pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame taip pat prašė iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovui A. J. parduoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); taip pat žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad piniginės lėšos pagal sudaromas pirkimo–pardavimo sutartis bus įmokėtos į teismo depozitinę sąskaitą.
4. Grįsdami prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai nurodė, kad iki pranešimo apie turto tyrimą pateikimo atsakovams dienos, nekilnojamasis turtas buvo planuojamas parduoti sąžiningiems įgijėjams ir su jais buvo sudarytos preliminarios sutartys. 2024 m. gegužės 23 d. atsakovai sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pirkėja sumokėjo 85 000 Eur avansą už namą į atsakovo banko sąskaitą; pilna namo pardavimo kaina – 140 000 Eur. Gyvenamasis namas pirkėjai pagal preliminarią sutartį buvo perduotas ir jame gyvenama nuo 2024 m. liepos 15 d. Pirkėja laikytina sąžininga įgijėja. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas pasirašius 2023 m. lapkričio 6 d. preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį 2023 m. lapkričio 10 d. pavedimu buvo sumokėtas 25 000 Eur avansas ir asmuo toliau kas mėnesį moka už namo išsipirkimą bei jame atlieka remontą. Sandorio šalys susitarė, kad kas mėnesį iki pagrindinės notarinės sutarties (iki 2025 m gruodžio 31 d.) pirkėjai mokės po 1 000 Eur įmokas, kurios sumažins pirkimo kainą. Atsakovų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad sandoriai buvo sudaryti dar nežinant apie turto tyrimą, siekiant apsaugoti pirkėjų interesus ir užtikrinti teisingą turto pardavimo procesą, prašoma leisti parduoti minėtus turto objektus sudarant pagrindines notarines pirkimo–pardavimo sutartis ir gautas lėšas pervedant į teismo depozitinę sąskaitą, tokiu būdu užtikrinant tinkamą teismo sprendimo įvykdymą ir pirkėjų teisėtų lūkesčių apsaugą. Atsakovai paaiškino, kad iš pirkėjo už turtą sumokėto 85 000 Eur avanso buvo išsigryninta maža dalis pinigų (apie 20 000 Eur) skolų grąžinimui, likusi suma buvo banko sąskaitoje, taip pat už tuos pinigus šalys pirko buitinę techniką namams, atliko remontą, kad galėtų pilnavertiškai gyventi. Sąskaitos yra areštuotos, todėl areštuotas ir avansas, o, kadangi (duomenys neskelbtini) esantis namas areštuotas, tai areštuotas ir avansas, už kurį buvo nupirkti viduje esantys baldai. Atsakovai argumentavo, kad turto areštas neproporcingas, pritaikytas nepagrįstai, o dėl to atsakovai negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų sąžiningiems tretiesiems asmenims. Atsakovų teigimu, B. J. nėra tinkama atsakovė byloje, todėl jos automobiliui taikytas areštas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašė atsakovų prašymo netenkinti ir teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nekeisti. Nurodė, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo tenkinti atsakovų prašymą. Sprendžiant dėl preliminarių nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo, daikto savininku yra tampama tuo atveju, kai yra įgyjama nuosavybės teisė į turtą visa apimtimi. Tiek turto tyrimo metu taikyto turto arešto momentu 2024 m. rugpjūčio 14 d., tiek ir teismams tyrimo metu tikrinant šio prokuroro priimto procesinio sprendimo teisėtumą, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo momentu visas nurodytas turtas, piniginės lėšos buvo atsakovų nuosavybė; atsakovų nurodytų sąžiningų įgijėjų teisės negali būti ginamos, nes nuosavybės teisių įgijimo faktas kitų asmenų vardu nėra įvykęs (pasibaigęs) ir jie per se nelaikytini šio nekilnojamojo turto įgijėjais. Atsakovų siūlymas leisti užbaigti nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, atsakovams įnešant ne visą nekilnojamojo turto pardavimo kainą, o tik likusią mokėtiną pagal sandorį jos dalį, neatitiktų nagrinėjamoje civilinėje byloje taikomu turto areštu siekiamų tikslų ir valstybės interesų, nes reali ir visa pagal nekilnojamojo turto pardavimo sandorį gauta turto kaina nebūtų areštuota ir teismo sprendimo įvykdymas, ieškovui palankiu atveju, visa apimtimi negalėtų būti užtikrintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1223-861/2025, atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
7. Teismas pritarė ieškovo argumentams, kad atsakovų siūlymas leisti užbaigti nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, atsakovams į sąskaitą įnešant ne visą nekilnojamojo turto pardavimo kainą, o tik likusią mokėtiną pagal sandorį jos dalį, neatitiktų nagrinėjamoje civilinėje byloje taikomu turto areštu siekiamų tikslų ir valstybės interesų, nes reali ir visa pagal nekilnojamojo turto pardavimo sandorį gauta turto kaina nebūtų areštuota ir teismo sprendimo įvykdymas, ieškovui palankiu atveju, visa apimtimi negalės būti įvykdytas.
8. Teismas, įvertinęs faktines laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybes, sprendė, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas gali lemti galutinio teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.
9. Teismas sprendė, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra objektyvios galimybės užtikrinti, jog teismo įpareigojimas sumokėti atsakovų gautą (gaunamą) periodiškai pagal pirkimo-pardavimo sutartis sumą į teismo depozitinę sąskaitą galėtų būtų realiai įvykdytas. Teismas akcentavo, kad priešingu atveju nebūtų pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir priimti naują – panaikinti areštą automobiliui BMW X Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovui A. J. parduoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir patalpą–butą, esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad piniginės lėšos pagal sudaromas pirkimo–pardavimo sutartis bus įmokėtos į teismo depozitinę sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neįvertino, kad, leidus įmokėti pagal sandorius gautas sumas į teismo depozitinę sąskaitą, turimo areštuoto turto pakanka ieškinio įvykdymui, o neleidus to padaryti, neigiamos pasekmės yra ženkliai didesnės ne tik atsakovui, bet ir tretiesiems asmenims. Teismui leidus parduoti turto objektus bei panaikinus areštą atsakovo sutuoktinės automobiliui, būtų užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslai ir teismo sprendimo įgyvendinimas, kartu nepažeidžiant sąžiningųjų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Teismas nevertino sąžiningų asmenų interesų, pažeidė ekonomiškumo principą. Neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės ir pareigos sukels daugiau žalos, nei naudos. Atsakovas, neįvykdęs preliminarių sutarčių, turės tretiesiems asmenims grąžinti ne tik jų sumokėtus avansus (120 000 Eur), tačiau ir papildomai sumokėti baudas už sutarties nevykdymą (45 000 Eur). Dėl to neleidimas parduoti turto pagal sandorius yra akivaizdžiai neproporcinga siekiamam tikslui priemonė, neužtikrina proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros.
10.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas prašo ne panaikinti areštą turtui, o pakeisti arešto būdą – areštuoti ne turtą, o jo piniginę vertę, kurią atsakovas gaus pardavęs turtą ir įmokės į teismo depozitinę sąskaitą. Turtas nebus nei prarastas, nei iššvaistytas, toliau egzistuos pinigine verte ir to pakaks galimam ieškinio užtikrinimui.
10.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neaiškus. Ieškovas privalėjo argumentuoti, kokie asmens veiksmai yra laikomi neteisėtais, tačiau to nepadarė; vien teiginiai, jog atsakovas yra įtrauktas į organizuotų grupių narių sąrašą, nėra pagrindas taikyti atsakovo turto areštą.
10.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neaiškus; taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas į tai nekreipė dėmesio ir nieko nevertino. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nevertinant jų pagrįstumo, o tai leidžia teigti, kad jos pritaikytos neteisėtai.
10.5. Teismas nepagrįstai nepanaikino arešto atsakovei priklausančiam automobiliui, nes šis turtas pirktas po atsakovų povedybinės sutarties sudarymo, kas lemia, jog automobilis yra asmeninis atsakovės turtas, o ne šeimos, ir su atsakovo veiksmais niekaip nesusijęs. Teismas dėl šio automobilio nepasisakė, nevertino nei atsakovų argumentų, nei ieškovės pateiktos pozicijos. Atsakovė nepagrįstai įtraukta į atsakovų sąrašą ir tokia jos procesinė padėtis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovo prašymas leisti užbaigti nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, įnešant ne visą nekilnojamojo turto pardavimo kainą, o tik likusią mokėtiną pagal sandorį jos dalį, neatitiktų nagrinėjamoje civilinėje byloje taikomu turto areštu siekiamų tikslų ir valstybės interesų, nes reali ir visa pagal nekilnojamojo turto pardavimo sandorį gauta turto kaina nebūtų areštuota ir teismo sprendimo įvykdymas, ieškovui palankiu atveju, visa apimtimi negalėtų būti įvykdytas. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas gali lemti galutinio teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.
11.2. Atsakovas nepagrindė ir neįrodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškai nepagrįstos. Priešingai, savo nesutikimą su teismo nutartimi jis argumentuoja išimtinai tik tomis aplinkybėmis, kurios yra susijusios su trukdymu įgyvendinti atsakovo asmeninius turto pardavimo interesus, visiškai neatsižvelgiant į ieškiniu siekiamo viešojo intereso užtikrinimą.
11.3. Areštuoto turto vertė neviršija ieškiniu reikalaujamos konfiskuoti sumos, todėl laikinųjų apsaugos priemonių apimtis ir rūšis atitinka tiek ieškovo, tiek ir atsakovų interesus.
11.4. Sprendžiant dėl preliminarių nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo, daikto savininku tampama tuo atveju, kai yra įgyjama nuosavybės teisė į turtą visa apimtimi. Tiek turto tyrimo metu taikyto turto arešto momentu 2024 m. rugpjūčio 14 d., tiek teismams tyrimo metu tikrinant šio prokuroro priimto procesinio sprendimo teisėtumą, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo momentu, visas nurodytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos buvo atsakovų nuosavybė, todėl atsakovų nurodytų sąžiningų įgijėjų teisės negali būti ginamos – nuosavybės teisių įgijimo faktas kitų asmenų vardu nėra įvykęs (pasibaigęs) ir jie per se nelaikytini šio nekilnojamojo turto įgijėjais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiškinimų (ne)priėmimo
14. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2021 m. rugpjūčio 19 d. povedybinę sutartį; 2024 m. sausio 16 d. konsultacinę specialisto išvadą Nr. 01/16; Transporto priemonės 2022 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 2024 m. gegužės 23 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB banko sąskaitos išrašą; 2023 m. lapkričio 6 d. gyvenamojo namo su sklypu preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį; AB SEB banko sąskaitos išrašą nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.; Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso skyriaus prokuroro 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą taikyti turto areštą; namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukas; Ž. R. paaiškinimus teismui; nuotraukas, fiksuotas gyvenant (duomenys neskelbtini); 2024 m. lapkričio 12 d. bei 2025 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymus Nr. 179 ir 191. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą apie atsakovo vardu buvusius ir šiuo metu registruotus nekilnojamojo turto objektus.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei ieškovas prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu ar atsiliepimu į jį pateiktų naujų rašytinių įrodymų nėra suformulavę, taip pat nenurodė, kodėl minėtų dokumentų teikimo į bylą būtinybė kilo tik pateikiant atskirąjį skundą ar atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir ieškovas nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų nepriima.
17. Atsakovas 2025 m. gegužės 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (dokumento registracijos Nr. DOK-2312).
18. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę, kaip ir teisę pateikti papildomus rašytinius įrodymus, šalys gali realizuoti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto pažymėtina, kad tokiu atveju teikiamų paaiškinimų turinys taip pat turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, jis turi nepažeisti CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas apribojimą keisti atskirojo skundo dalyką ar pagrindą, draudžia keisti (papildyti) atskirąjį skundą pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui (CPK 323, 338 straipsniai), o apeliantas pateikė atskirojo skundo papildymą pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, papildomus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti, kaip atskirojo skundo papildymą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo sąlygų
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas konfiskuoti atsakovams priklausantį turtą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymu (toliau – CTKĮ).
21. CTKĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad bylos dėl civilinio turto konfiskavimo nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka pagal prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, minėtos kategorijos byloms taikytinos civilinio proceso teisės normos, kurios, be kita ko, reglamentuoja ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo sąlygas bei ypatumus.
22. Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), todėl įstatymas nustato teisę tokiam asmeniui teikti prašymą dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita. Kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemones atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1070-798/2021).
23. Teismų praktikoje pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. nekeičiant pačios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies yra panaikinami tik tam tikri atsakovui nustatyti suvaržymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014; 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-206-464/2017).
24. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-825-330/2019; 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-151-516/2019). Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-912/2023), ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-307/2011).
25. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, iš dalies panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovui parduoti nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, kurie šį turtą siekia įgyti pagal preliminariąsias sutartis, su sąlyga, kad piniginės lėšos pagal sudaromas pirkimo–pardavimo sutartis bus įmokėtos į teismo depozitinę sąskaitą.
26. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog leidimas atsakovui užbaigti nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, įnešant į sąskaitą ne visą nekilnojamojo turto pardavimo kainą, o tik likusią mokėtiną pagal sandorį jos dalį, neatitiktų nagrinėjamoje civilinėje byloje taikomu turto areštu siekiamų tikslų ir valstybės interesų, nes reali ir visa pagal nekilnojamojo turto pardavimo sandorį gauta turto kaina nebūtų areštuota ir teismo sprendimo įvykdymas, ieškovui palankiu atveju, visa apimtimi negalėtų būti įvykdytas. Be to, teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas gali lemti galutinio teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.
27. Atsakovas su pirmosios instancijos nutartimi nesutinka, argumentuodamas, kad teismas pažeidė ekonomiškumo bei proporcingumo principus, neįvertino bylos aplinkybių ir trečiųjų asmenų, kaip sąžiningų turto įgijėjų, interesų užtikrinimo. Kartu atsakovas pažymėjo, kad, panaikinus areštą daliai atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto ir leidus užbaigti sandorius, bendra teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis vertine išraiška nesumažės ir bus pakankama ieškovo pareikšto ieškinio įvykdymui užtikrinti. Taip pat atsakovas prašė panaikinti areštą atsakovei priklausančiam automobiliui, nurodydamas, jog automobilis yra atsakovės asmeninis turtas ir su atsakovo veiksmais niekaip nesusijęs.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį bei pobūdį, atsakovo nurodomus argumentus šioms priemonėms pakeisti, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestinas, nes, pagal atsakovų prašymą pakeitus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų pasiektas jų tikslas ir iškiltų grėsmė galimam teismo sprendimo įvykdymui. Atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
29. Pirma, pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės tampa neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-943/2018).
30. Nagrinėjamoje byloje atitinkamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir mastas buvo nustatyti taikant laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi. Dėl šios nutarties atsakovai atskirojo skundo neteikė; teismo nutartis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėjo. Įvertinus įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisinę galią, pažymėtina, kad pagrindas keisti ar naikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones būtų pasiteikusi faktinė situacija ar atsiradusios naujos aplinkybės, kurias pagrįsti tenka pareiga tokių priemonių pakeitimo prašančiam asmeniui. Tuo tarpu tiek iš atsakovų prašymo pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, kad prašymas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis (preliminariosiomis sutartimis), kurios egzistavo ir buvo žinomos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atitinkamai, atsakovo argumentai, kuriais jis iš esmės nesutinka su pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, t. y. atskirojo skundo teiginiai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, neįvertinus preliminaraus ieškinio (ne)pagrįstumo, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvuotas, o ieškinys neaiškus ir preliminariai nepagrįstas, iš esmės yra argumentai, kuriais ginčijama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria tokios priemonės pritaikytos. Kaip minėta, nesutikimo su šia teismo nutartimi argumentai turėjo būti pateikiami atskiruoju skundu dėl teismo nutarties, o įsiteisėjusia teismo nutartimi įvertintos aplinkybės pakartotinai nevertintinos.
31. Taigi, atsakovai, teikdami prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nenurodė naujų aplinkybių atsiradimo ar esamų aplinkybių pasikeitimo, kurie lemtų poreikį pakeisti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Visos faktinės aplinkybės tiek dėl preliminariųjų sutarčių dėl nekilnojamojo turto pardavimo, tiek dėl automobilio BMW įsigijimo egzistavo jau teismui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2024 m. lapkričio 8 d. Atsakovas, nesutikdamas su atsakovų atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis, turėjo teisę atskiruoju skundu skųsti šią nutartį ir skunde išdėstyti savo argumentus tiek dėl pirkėjų interesų užtikrinimo, tiek ir dėl arešto transporto priemonei. Argumentų, kuriais remiantis iš esmės ginčijama įsiteisėjusi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjimas pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo ir (ar) naikinimo, paneigtų įsiteisėjusios teismo nutarties galią ir lemtų pakartotinį to paties klausimo nagrinėjimą.
32. Antra, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; kt.).
33. Nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimas preliminariai pagrįstas – ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo sprendimas. Atitinkamai, atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kuriais jis nesutinka su pareikštu ieškiniu, argumentuoja jo nepagrįstumą, taip pat nesutinka su atsakovės įtraukimu į bylą ir jos procesiniu statusu, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės klausimus, kurie sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar keitimo klausimus nenagrinėtini. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remdamasis jis siekia paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo (dėl CTKĮ taikymo atsakovų atžvilgiu, dėl atsakovų atsakomybės paskirstymo bei atlyginimo, dėl reikalavimų atsakovės atžvilgiu), gali ir turi būti nustatytos bei įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai, kad ieškovas ir atsakovai skirtingai vertina atitinkamas bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindas daryti išvadą, kad ieškinys tikėtinai nepagrįstas.
34. Trečia, kaip jau minėta, keisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones būtų pagrindas tokiu atveju, jei būtų įrodyti teiginiai dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių po nurodytų priemonių pritaikymo ar dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo, neekonomiškumo ar nereikalingumo. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai, prašydami pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė ir nepagrindė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškai nepagrįstos ir (ar) neproporcingos, taip pat neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atsakovų nurodomu būdu nepaneigs ar nesumažins šių priemonių poveikio.
35. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovo prašymas leisti užbaigti nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, įnešant į depozitinę sąskaitą ne visą nekilnojamojo turto pardavimo kainą, o tik likusią mokėtiną pagal sandorį jos dalį, neatitiktų nagrinėjamoje civilinėje byloje taikomu turto areštu siekiamų tikslų ir valstybės interesų, nes reali ir visa pagal nekilnojamojo turto pardavimo sandorį gautina turto kaina nebūtų areštuota ir teismo sprendimo įvykdymas, ieškovui palankiu atveju, visa apimtimi nebūtų užtikrintas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose. Atsakovas nurodo, kad į atsakovo banko sąskaitas buvo pervesti avansai pagal preliminariąsias turto pirkimo–pardavimo sutartis, todėl, panaikinus areštą prašomam nekilnojamam turtui ir leidus sudaryti pardavimo sandorius, į teismo depozitinę sąskaitą būtų pervestos tik likusios potencialių pirkėjų mokėtinos piniginės lėšos pagal preliminariąsias sutartis, bet ne visa areštuoto turto vertė, todėl bendra laikinųjų apsaugos priemonių apimtis sumažėtų. Nors atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad, leidus sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, bendra areštuoto turto vertė, atsižvelgiant ir į likusių areštuotų nekilnojamojo turto objektų vertes, bus pakankama ieškiniui užtikrinti, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų atsakovo teiginius dėl pakankamos liekančiu areštuotu nekilnojamojo turto vertės (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovo nurodomos areštuotų turto objektų vertės pagrįstos tik paties atsakovo subjektyviu vertinimu, nepateikiant nepriklausomų vertintojų išvadų ar kitų objektyvių turto realią vertę pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas iš areštuoto nekilnojamojo turto į pinigines lėšas negali būti laikomas tolygiu ir proporcingu, o pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąsto neproporcingumas ieškinio sumai neįrodytas.
36. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, prašydami pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iš nekilnojamojo turto objektų arešto į pagal sandorius gautinos sumos areštą, remiasi hipotetine prielaida dėl tokių gautinų sumų, t. y. tuo, jog nekilnojamojo turto pirkėjai ateityje sumokės pinigines lėšas į teismo depozitinę sąskaitą. Vis dėlto, sandorio kaina ir sutarties įvykdymo terminas yra šalių susitarimas, todėl panaikinus areštą nurodytam nekilnojamajam turtui, areštuoto turto apimtis ir įvykdymas priklausytų ir nuo trečiųjų asmenų – būsimų turto pirkėjų valios bei veiksmų. Be to, tokiu būdu keičiant laikinąsias apsaugos priemones, realiai areštuotas nekilnojamasis turtas būtų keičiamas į ateityje būsimo atsiskaitymo tikimybę. 2023 m. lapkričio 6 d. preliminarios turto pirkimo–pardavimo sutarties atveju, kaip nurodo atsakovas, sandorio šalys susitarė, kad kas mėnesį iki pagrindinės notarinės sutarties (iki 2025 m gruodžio 31 d.) pirkėjai mokės po 1 000 Eur įmokas, kurios sumažins pirkimo kainą, todėl šis sandoris planuojamas sudaryti tik 2026 metais. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo siūlomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas išlaikytų tą patį ieškinio užtikrinimo poveikį ir užtikrintų būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ta pačia apimtimi. Taigi, atsakovo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad leidimas atsakovui užbaigti nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, įnešant ne visą nekilnojamojo turto pardavimo kainą, o tik likusią mokėtiną pagal sandorį jos dalį, neatitiktų nagrinėjamoje civilinėje byloje taikomu turto areštu siekiamų tikslų ir valstybės interesų, o toks pakeitimas gali lemti galutinio teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.
37. Teismo nutarties pagrįstumo nepaneigia atsakovo teiginiai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones negalėjo būti areštuojamas atsakovei priklausantis automobilis. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, atsakovais byloje yra traukiami tiek A. J., tiek B. J.. Atsakovų, kuriems reiškiami ieškinio reikalavimai, pasirinkimas – ieškovo prerogatyva, todėl ir atsakovės turto atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės nėra savaime nepagrįstos ar neproporcingos. Kaip minėta, klausimas dėl ieškinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu (ne)pagrįstumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris nėra vertinamas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo ir (ar) jų keitimo.
38. Pastebėtina, kad atsakovo prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas artimas CPK 148 straipsnio 2 dalyje nustatytai galimybei, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą laiduojama; atlikus tokius veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti ar panaikinti (CPK 148 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovams neužkirstas kelias realiai įmokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, kas sudarytų prielaidas laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti ir (ar) keisti. Tačiau, kaip minėta, hipotetinė tokios reikalingų sumų (ar jų dalies) įmokėjimo galimybė ateityje nesudaro pagrindo keisti ar naikinti ieškinio realiam įvykdymui užtikrinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
39. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovai nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsirado naujos (pasikeitusios) aplinkybės, leidžiančios teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principų reikalavimus. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.
40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. EŽTT praktikoje pažymima, kad pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91, 29 punktas), o, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 157/1996/776/977, 59–60 punktai).
41. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.