- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2-825-330/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00284-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „YARO“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „3A Invest“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YARO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2800-565/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „YARO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „3A Invest“, trečiajam asmeniui Vilniaus 22-ojo notaro biuro notarei J. S. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „YARO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. JS-2730, ir 2017 m. balandžio 21 d. išperkamosios nuomos sutartį dėl nekilnojamojo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, niekinėmis ir negaliojančiomis; 2) taikyti restituciją – grąžinti ieškovės nuosavybėn negyvenamąsias patalpas (grožio saloną), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 3) pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovė suteikė 108 000 Eur paskolą 6 mėnesių terminui už 14,65 proc. metines palūkanas, paskolos grąžinimą užtikrinant nekilnojamojo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, hipoteka bei nustatyti, kad ieškovės atliktos įmokos pagal 2017 m. balandžio 21 d. išperkamosios nuomos sutartį yra laikytinos šios paskolos grąžinimu ir/ar palūkanų pagal šią paskolos sutartį mokėjimu; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti negyvenamąsias patalpas (grožio saloną), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždraudžiant atsakovei jomis disponuoti, perleisti šio turto valdymo ir/ar naudojimo teises, įkeisti ar kitaip jį suvaržyti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą (grožio saloną), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždraudžiant šį turtą valdyti, disponuoti ir naudotis juo.
Šalies argumentai
4. Atsakovė teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė nustatyti tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nebūtų apribotos patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdymo ir naudojimo teisės.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties pakeitimo prašė šį prašymą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovės UAB „3A Invest“ prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones patenkino. Teismas nutarė 2019 m. vasario 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą pakeisti padarymu įrašo viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą - grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
7. Teismas, konstatavo, jog taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba jos sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ir disponavimo laikinas apribojimas, o įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo laikinai apriboja tik vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu.
8. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinimas galėtų pažeisti ieškovės interesus, tačiau atsisakymas šį prašymą tenkinti pažeistų atsakovės interesus. Teismas konstatavo, kad ginčo turto išsaugojimui pakanka įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, o taip pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar netaps neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „YARO“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti atsakovės prašymą nustatyti laikinąsias apsaugos priemones tokios apimties, kad nebūtų apribotos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdymo ir naudojimo teisės.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo prilygino turto areštui, laikinai apribojančiam vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo objektu.
10.2. Teismo išvada, kad ginčo turtui išsaugoti pakanka įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, yra nepagrįsta.
10.3. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, kyla rizika, kad nuosavybės teisės į patalpas turinį sudarančios atskiros teisės gali būti perleistos sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti sunkiai įmanomas.
10.4. Byloje sandoriai yra ginčijami dėl to, kad buvo sudaryti dėl ekonominio spaudimo, yra apsimestiniai, prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama daryti poveikį ginčo nekilnojamajam turtui.
10.5. Ginčo faktinės aplinkybės pagrindžia, jog atsakovė ginčo nekilnojamojo turto nevaldė ir juo nesinaudojo.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „3A Invest“ atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko, prašė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą yra motyvuojamas šiais pagrindiniais teiginiais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, yra laisvas ir nevaržomas šalių prašymų.
12.2. Ieškovės aiškinimai apie galimą ginčo objekto teisinio statuso pakeitimą vertintini kaip jokiais įrodymais nepagrįsti išvedžiojimai.
12.3. Apskųsta nutartis užtikrina esamą turto padėtį, todėl bet kokie veiksmai, susiję su ginčo objekto teisinės padėties keitimu, būtų neteisėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 str. 1 d.), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str. 1 d.). Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-943/2018). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.
15. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
16. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „3A Invest“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą (grožio saloną), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždraudžiant šį turtą valdyti, disponuoti ir naudotis juo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – vietoje turto arešto padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą (grožio saloną), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų yra restitucijos taikymas, t. y. ieškovė prašo grąžinti jos nuosavybėn negyvenamąsias patalpas (grožio saloną), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Skųsdama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ieškovė nurodė, kad apribojant tik disponavimą ginčo objektu, atsakovė galėtų daiktą perleisti naudotis ar valdyti sąžiningiems tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, patalpas išnuomoti, suteikti panaudai ar įkeisti hipoteka). Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės argumentus, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, jog ginčo objekto teisinė padėtis nepasikeistų.
17. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pageidavo nustatyti tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kad nebūtų apribotos ginčo patalpų valdymo ir naudojimo teisės. Šiame prašyme atsakovė taip pat pažymėjo, kad jos pagrindinė ūkinė veikla yra nekilnojamojo turto plėtojimas ir eksploatavimas bei nuoma, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali pati naudotis ginčo patalpomis ir negali išnuomoti patalpų kitiems ūkio subjektams. Taigi, atsakovė prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones deklaravo ketinimą pakeitus laikinąsias apsaugos priemones išnuomoti ginčo patalpas.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.494 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. Tuo atveju, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapims ribojimo atsakovei valdyti ginčo patalpas, kurios yra tiesioginis ginčo šioje byloje objektas, o atsakovė įgyvendins deklaruotą ketinimą nuomoti šias patalpas, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo atveju jai būtų grąžintos patalpos, kurių teisinė padėtis neatitiktų šiuo metu esančios padėties. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog tinkamam ieškinio reikalavimų užtikrinimui nepakanka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios apima tik ribojimus, susijusius su disponavimu ginčo turtu, todėl šios priemonės turi apimti ir turto valdymo teisės ribojimą.
19. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones apribojo ir atsakovės teisę naudotis ginčo patalpomis. CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas reikalauja, kad šalių interesai taikant laikinąsias apsaugos priemones nebūtų varžomi labiau nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, ginčo patalpų status quo užtikrinimui nebūtinas draudimas atsakovei naudotis tomis patalpomis, todėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas keistinas nenustatant ribojimo atsakovei naudotis ginčo patalpomis. Toks procesinis sprendimas reiškia, kad atsakovės 2019 m. kovo 20 d. prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas iš dalies.
20. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „YARO“ ieškinį ir nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi ir 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kadangi šiuo metu nurodytas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jo priėmimo faktas netrukdo apeliaciniam teismui atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išspręsti iš esmės.
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis yra naikintina ir klausimas dėl atsakovės prašymo išspręstinas iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto mastas pakeistinas (mažintinas), nenustatant ribojimų atsakovei UAB „3A Invest“ naudotis nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – negyvenamąja patalpa (grožio salonu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet paliekant draudimą šį turtą valdyti ir juo disponuoti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį.
Klausimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „3A Invest“ prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones išspręsti iš esmės. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „3A Invest“, juridinio asmens kodas 302678878, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą - grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti“.
Nutarties nuorašą siųsti ieškovei, atsakovei, Turto arešto registro tvarkytojui.