Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-09-09 · Civilinė byla Nr. e2-2800-565/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-09Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-09-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
e2-2800-565/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00284-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
UAB „YARO“
Atsakovas
UAB „3A Invest“
Kategorijos
Civ. byla Nr. e2-2800-565/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00284-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2.; 2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.4.2.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė,sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,dalyvaujant ieškovo UAB „YARO“ atstovui adv. Mariui Zamulskiui,atsakovo UAB „3A Invest“ atstovui adv. Edmundui Budvyčiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „YARO“ ieškinį atsakovui UAB „3A Invest“ dėl 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo ir nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas UAB „YARO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „3A Invest“, prašydamas: 1) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo ir 2017 m. balandžio 21 d. nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartis; 2) taikyti restituciją – grąžinti ieškovo nuosavybėn negyvenamąsias patalpas – grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2017 m. balandžio 21 d. susiklostė paskolos teisiniai santykiai – atsakovas suteikė ieškovui 108 000 Eur paskolą 6 mėnesių terminui su 14,65 proc. metinėmis palūkanomis, užtikrinant paskolos grąžinimą nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, bei nustatyti, kad ieškovo atliktos įmokos pagal 2017 m. balandžio 21 d. išperkamosios nuomos sutartį yra laikomos paskolos grąžinimu ir/ar palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimu.

2. Ieškovas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir patalpos). Patalpose yra įrengtas grožio salonas, kuriame ieškovas vykdo veiklą. Ieškovas patalpas buvo įkeitęs kreditoriui LTL Kredito unijai už šio kreditoriaus ieškovui suteiktą paskolą. Dėl finansinių sunkumų ieškovas nebegalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų kreditoriui LTL Kredito unijai, todėl atsirado grėsmė netekti patalpų. Ieškovui pasisiūlęs tarpininkauti M. Z. nurodė atsakovą kaip patikimą kreditų teikėją. Pasinaudodami ieškovui gręsiančiu patalpų praradimu, atsakovas ir M. Z. pradėjo spausti ieškovą, kad vienintelis kelias išlaikyti patalpas yra refinansuoti LTL Kredito unijos suteiktą paskolą. Atsakovas nurodė, kad tai padaryti reikia perleidžiant patalpas atsakovui už „kainą“, kurios pakaktų kreditoriaus LTL Kredito unijos reikalavimams padengti, tuo pačiu metu sudarant patalpų išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui būtų grąžinami ieškovui paskolinti pinigai. Atsakovas nurodė, kad tai yra plačiai naudojama skolinimo forma, kad ieškovas tiesiog mokės įmokas, grąžindamas paskolą, grąžinus paskolą, ieškovui bus grąžintos patalpos, o paskolos suteikimas sudarant pirkimo-pardavimo ir išperkamosios nuomos sutartis yra paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė.

3. Ieškovas, spaudžiamas situacijos, kad gali prarasti patalpas, 2017-04-21 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė patalpas atsakovui už 108 000 Eur kainą. Kartu buvo sudaryta ir 2017-04-21 išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią patalpos buvo išnuomotos ieškovui, o ieškovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (sutartines įmokas) įmokų grafike numatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Įmokų grafike nustatyta, kad išperkamosios nuomos suma – 123 820 Eur, 2017-10-01 sumokama 15 820 Eur, 2017-10-21 sumokama 108 000 Eur. Kaip paaiškėjo vėliau, tikrasis atsakovo tikslas buvo tokia skolinimo „forma“ perimti patalpas už kainą, neatitinkančią realios patalpų rinkos vertės ir, tikintis ieškovo nesėkmės, dar papildomai gauti ieškovo sumokėtas įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį, jų neįskaitant į paskolos grąžinimą ar palūkanų mokėjimą.

4. Ieškovas pirkimo-pardavimo ir išperkamosios nuomos sutartis ginčija CK 1.91 str., 1.81 str. ir 1.87 str. pagrindais.

Šalies argumentai

5. Ieškovas teigia, kad pirkimo-pardavimo ir išperkamosios nuomos sutartys yra sudarytos ekonominio spaudimo ieškovui sąlygomis. Sutartys yra itin nenaudingos ieškovui: i) pirkimo-pardavimo sutartimi patalpos buvo parduotos ne už realią rinkos kainą, kuri, ieškovo žiniomis, yra 180 000 Eur, o už ieškovo kreditorių reikalavimų sumą; ii) ieškovui, atsidūrusiam ties patalpų, kuriose vykdomas ieškovo verslas, praradimo situacija (verslo praradimu), atsakovas spaudė pasirašyti būtent jo siekiamą paslėpto kreditavimo įforminimą – pirkimo-pardavimo sutartį su tos pačios dienos išperkamosios nuomos sutartimi. Toks įforminimas yra naudingas tik atsakovui, kadangi ieškovo sumokėtos neva nuomos mokesčio įmokos (kurios taip pat neatitinka nuomos rinkos kainų) nedengia paskolos sumos. Tuo tarpu atsakovui už 108 000 Eur sumą dar atitenka žymiai didesnės vertės nekilnojamasis turtas.

6. Nesant atsakovo spaudimo sudaryti tokius sandorius, ieškovas nebūtų jų sudaręs, tačiau įklimpęs į itin sunkią padėtį bei spaudžiamas atsakovo sudarė šiuos sandorius.

7. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas piktnaudžiavo teise, t. y., pasinaudodamas beviltiška ieškovo padėtimi, pateikė sandorių formą, kuri neatitiko sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų – ieškovo patalpos perleistos ne už realią rinkos kainą, o kredito grąžinimas atsakovui įformintas kaip išperkamoji nuoma, taip atsakovui siekiant dar uždirbti iš ieškovo papildomai, jeigu ieškovas nebepajėgtų išsimokėti išperkamosios nuomos, nes išperkamosios nuomos sutartimi faktiškai nustatytos 14,65 proc. metinės palūkanos. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys viešosios tvarkos (sandoriai neatspindi rinkos kainų bei gali būti vertinami kaip siekis išvengti privalomo paskolų teikimo veiklos reguliavimo) bei geros moralės, kadangi konstatuotinas atsakovo sąmoningas siekis pasinaudojant ieškovo padėtimi pasipelnyti bei atlikti neteisėtus veiksmus teisės požiūriu – įforminti ne realią, o paslėptą sandorių formą. Todėl sutartys turėtų būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.81 str. pagrindu.

8. Ginčijamos sutartys turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.87 str. pagrindu, kadangi realiai šalys sudarė paskolos suteikimo ieškovui sutartį, paskolą užtikrinant patalpų įkeitimu, o ne pirkimo-pardavimo ir išperkamosios nuomos sutartis. Realiai atsakovas suteikė kreditavimą (refinansavimą), o nesiekė ir net neketino iš karto perimti valdyti, naudotis ir disponuoti patalpomis, kadangi tą pačią dieną patalpos buvo išnuomotas ieškovui su išpirkimo teise. Nuomos santykiai tarp šalių taip pat nesusiformavo – ieškovas mokėjo ne nuomos mokestį, o paskolos (palūkanų) įmokas, nes, sudarius ginčijamas sutartis, faktinė situacija nepakito – ieškovas ir toliau naudojosi patalpomis, jose vykdė veiklą kaip įprastai.

Atsiliepimas

9. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

10. Atsakovas nurodė, kad viena iš sąlygų pripažinti sutartį sudarytą dėl ekonominio spaudimo yra „kai kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį“. Asmuo, reikalavęs sudaryti sutartį, savo reikalavimą turi grįsti grasinimu ekonominiais padariniais (jeigu sandoris nebus sudarytas), kurių atsiradimas priklauso nuo to asmens nesąžiningų veiksmų. Ieškovas ir atsakovas sutarčių sudarymo metu buvo savarankiški, vienas nuo kito nepriklausimi ūkio subjektai, vystantys savo pasirinktas ūkines veiklas su visais iš to sekančiais ekonominiais rezultatais, įskaitant ir verslo rizikas, niekada neturėję tarpusavio verslo santykių.

11. Analizuojant sąlygą „sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis“, aktualios šios aplinkybės. Patalpų vidutinė rinkos vertė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 70 000 Eur, o atsakovui patalpos buvo parduotos už 108 000 Eur. Išperkamosios nuomos kainos bendra suma yra 123 820 Eur, kuriuos ieškovas turėjo sumokėti tokia tvarka: 15 820 Eur – iki 2017-10-01, o, išsiperkant nuomojamas patalpas, 108 000 Eur – iki 2017-10-21. 15 820 Eur yra nuomos mokestis nuo 2017-04-21 iki patalpų išpirkimo datos, t. y. iki 2017-10-21 (už 6 mėnesius). 108 000 Eur yra patalpų bazinė kaina, kurią sumokėjus, ieškovas įgytų nuosavybę į nuomojamas patalpas. Ieškovas išperkamosios nuomos sutartimi nustatytą dieną, t. y. 2017-10-21, nesumokėjo bazinės patalpų kainos, tačiau sutarties šalių žodiniu susitarimu sutartis visoje apimtyje, įskaitant ir teisę išsipirkti patalpas, buvo tęsiama. Taigi, pirkimo-pardavimo ir išperkamosios nuomos sutartys buvo sudarytos normaliomis verslo sąlygomis – ieškovas nuomos pagrindais naudojosi patalpomis, mokėjo sulygtą nuomos mokestį ir turėjo galiojančią teisę išsipirkti patalpas, kuri atsakovui buvo imperatyviai privaloma, už kainą, už kurią patalpas pardavė.

12. Sutartys atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovo ūkinės veiklos pobūdį ir interesus. Ieškovas vykdo ūkinę veiklą grožio industrijos paslaugų sferoje, o atsakovo veikla yra nekilnojamojo turto plėtra ir eksploatavimas. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti paskolą atsikaityti su ieškovo kreditoriais. Atsakovas nurodė, kad paskolų neteikia, tačiau gali nupirkti iš ieškovo patalpas. Kadangi ieškovas norėjo patalpose toliau vykdyti veiklą ir ketino išlaikyti patalpas, šalys susitarė dėl pirkimo-pardavimo ir išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo. Taip ieškovas gavo lėšas atsiskaityti su kreditoriais, už rinkos kainą nuomojosi patalpas, kuriose tęsė savo veiklą, taip pat įgijo galimybę patalpas išsipirkti už tą pačią kainą, už kurią jas pardavė.

13. Taigi, tiek ieškovas, tiek atsakovas sutartis sudarė savo įprastinių veiklų sferoje, žinodami ir suprasdami savo verslo galimybes, perspektyvas ir rizikas. Ieškovas po išperkamosios nuomos sutarties pabaigos 2017-10-21 žodiniu susitarimu su atsakovu dar vienam pusmečiui pratęsė išperkamosios nuomos sutarties galiojimo terminą, sumokėjo nuomos mokestį ir išsaugojo teisę ir galimybę išsipirkti patalpas už išperkamosios nuomos sutartyje nustatytą kainą. Ieškovas tik tada, kai suprato, kad nesuvaldo savo verslo pagal turėtus lūkesčius, kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

14. Ieškinys atmetamas.

15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017-04-21 ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas už 108 000 Eur kainą pardavė atsakovui negyvenamąsias patalpas – grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

16. 2017-04-21 ieškovas ir atsakovas sudarė nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui nuomos pagrindais valdyti ir naudotis patalpas, o ieškovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (sutartines įmokas) įmokų grafike nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais.

17. Nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties 2.2. – 2.4. p. nurodyta, kad nuomos terminas trunka iki 2017-10-21, šis terminas gali būti pratęstas šalių susitarimu, o, ieškovui sumokėjus visas įmokų grafike nurodytas sumas, atsakovas įsipareigoja ieškovui perduoti patalpas nuosavybės teise. Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad pagal įmokų grafiką išperkamosios nuomos suma yra 123 820 Eur, 15 820 Eur sumokami 2017 m. spalio 1 d., 108 000 Eur – 2017 m. spalio 21 d. Kaip paaiškino atsakovo atstovas, 15 820 Eur sumą sudaro patalpų nuomos mokestis, o 108 000 Eur sumą – patalpų išpirkimo mokestis.

18. Ieškovas nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartyje nustatytais terminais nėra sumokėjęs visų patalpų nuomos ir išpirkimo mokesčių.

19. CK 1.2 str. 1 d. įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotsa CK 6.156 str., suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyvios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė.

20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, negalėdamas laiku grąžinti paskolos LTL Kredito unijai, siekdamas išvengti išieškojimo nukreipimo į šios paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistas ieškovui priklausančias patalpas – grožio saloną, kuriose ieškovas vykdė veiklą, ieškojo galimybės pasiskolinti pinigų atsiskaityti su LTL Kredito unija. Kaip paaiškino atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl paskolos suteikimo, atsakovas atsakė, kad paskolų neteikia, tačiau pasiūlė nupirkti ieškovo patalpas. Kadangi ieškovas norėjo patalpose toliau vykdyti veiklą ir ketino išlaikyti patalpas, šalys susitarė dėl pirkimo-pardavimo ir nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo.

21. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad šalys susitarė ne dėl pirkimo-pardavimo ir nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties sudarymo šiose sutartyse nurodytomis sąlygomis, bet žodžiu susitarė, jog atsakovas suteikia ieškovui 108 000 Eur paskolą 6 mėnesių terminui su 14,65 proc. metinėmis palūkanomis, o šios paskolos grąžinimas formaliai buvo užtikrintas sudarant nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį (CPK 178 str.).

22. Šių ieškovo teiginių nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas turėjo tikslą gauti paskolą atsiskaityti su kreditoriumi LTL Kredito unija, po pirkimo-pardavimo ir nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo ieškovas toliau naudojosi patalpomis, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta patalpų pirkimo kaina atitiko ne patalpų rinkos vertę, o ieškovo skolos sumą, įmokų grafike nurodyti ne periodiniai nuomos mokesčio ir išpirkimo mokesčio mokėjimai, o du mokėjimai, kurie atitinka palūkanų sumą (15 820 Eur) ir suteiktos paskolos sumą (108 000 Eur).

23. Sutiktina, kad ieškovui priklausančių patalpų pardavimas atsakovui ir šių patalpų perdavimas ieškovui naudotis išperkamosios nuomos sutarties sąlygomis šios bylos situacijoje yra ieškovo finansavimo forma. Tačiau tokia finansavimo forma yra plačiai paplitusi tarp verslo subjektų. Finansavimas gali būti teikiamas ne tik sudarant paskolos sutartį.

24. Kaip minėta, CK 6.156 str., suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyvios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Šalių sudarytos pirkimo-pardavimo ir nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartys nei pagal savo turinį, nei pagal sąlygas neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo normoms, nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei.

25. Ieškovas nėra pareikęs jokių įrodymų, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta patalpų pardavimo kaina – 108 000 Eur, neatitinka patalpų rinkos kainos, kuri, ieškovo teigimu, yra 108 000 Eur. Pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus Nekilnojamojo turto registro duomenis, patalpų vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2017 m. balandžio 20 d., buvo 70 000 Eur, t. y. žymiai mažesnė, nei šių patalpų pardavimo kaina. Kitų duomenų apie patalpų rinkos kainą byloje nėra.

26. Iš pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų taip pat matyti, kad ieškovo skola LTL Kredito unijai buvo 95 928,96 Eur, likusi patalpų kainos dalis – 12 071,04 Eur, buvo pervesta į ieškovo sąskaitą.

27. Ta aplinkybė, kad mokėjimai pagal nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį buvo išskaidyti tik į dvi dalis – 15 820 Eur patalpų nuomos mokestį ir 108 000 Eur patalpų išpirkimo mokestį, savaime nepatvirtina, kad šalys sudarė paskolos su turto įkeitimu sutartį, o ne pirkimo-pardavimo ir nekilnojamo turto išperkamosios nuomos sutartis.

28. Ieškovo teiginiai, kad nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartyje nurodyta patalpų nuomos kaina neatitinka rinkos kainos, taip pat nėra įrodyti.

29. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie atsakovo ieškovo atžvilgiu taikytą ekonominį spaudimą. Ieškovas ir atsakovas sutarčių sudarymo metu buvo savarankiški, vienas nuo kito nepriklausimi ūkio subjektai, kurių nesiejo jokie tarpusavio teisiniai santykiai.

30. Ieškovas nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, kad neturėjo galimybių ieškoti kitų finansavimo šaltinių kitomis sąlygomis, t. y., kad nesudarius su atsakovu pirkimo-pardavimo ir nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarčių joje nurodytomis sąlygomis, ieškovui iš karto būtų kilusios itin neigiamos turtinės pasekmės.

31. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad pirkimo-pardavimo ir nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartys buvo sudarytos ieškovui itin nenaudingomis sąlygomis. Pagal byloje esančius įrodymus ieškovas pardavė patalpas už šalių sutartą kainą, dalį gautų lėšų panaudojo atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi LTL Kredito unija, taip išvengdamas išieškojimo iš patalpų šio kreditoriaus naudai, taip pat įgijo galimybę už tą pačią patalpų pardavimo kainą patalpas išpirkti, o iki patalpų išsipirkimo nepertraukiamai toliau patalpose vykdyti veiklą. Ieškovas neteigė, kad patalpų išpirkimo terminas – 6 mėnesiai, buvo vienašališkai nustatytas atsakovo ir neatitiko realių ieškovo galimybių per šį laikotarpį sukaupti reikiamas lėšas patalpoms išpirkti.

32. Tai, kad ieškovas nesugebėjo įvykdyti prisiimtų nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, o, jų neįvykdymo atveju, ieškovui būtų palankesnės ieškovo prašomos nustatyti paskolos su turto įkeitimu sąlygos, nesudaro pagrindo teigti, kad šalys sudarė būtent paskolos su turto įkeitimu sutartį.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pirkimo-pardavimo ir nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartys prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.), kad šios sutartys yra apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 str. 1 d.) ar kad šios sutartys buvo sudarytos dėl atsakovo ekonominio spaudimo (CK 1.91 str. 1 d.), todėl ieškinys atmetamas.

34. Sprendimui įsiteisėjus, naikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi ir 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str.,

nusprendė:

ieškovo UAB YARO ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi ir 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Burdulienė