Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Margaritos Valantiejienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

- N. B. (N. B.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 3,3816 g kanapių siuntimo iš Nyderlandų Karalystės) ir dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 0,0949 g kanapių laikytų namuose), pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta.

- N. B. išteisintas dėl nusikaltimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. B., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui, ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu N. B. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

7.1. Nesutikdama su skundžiamu nuosprendžiu ir prašydama jį panaikinti bei priimti naują nuosprendį, prokurorė, visų pirma, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), nepagrįstai atleido N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), nes nelaikytina, kad N. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

7.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008, analizuodama iškilusią sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką supratimo problemą, pažymėjo, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Tais atvejais, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis). Minėtoje nutartyje plenarinė sesija išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

7.3. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau aptartą LAT išaiškinimą, laikytina, kad A. B. du baudžiamieji nusižengimai, kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl 3,3816 g kanapių siuntimo iš Nyderlandų Karalystės) ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl 0,0949 g kanapių laikytų namuose) yra pakartotiniai ir šie nusikaltimai nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties – jos yra padarytos skirtingu metu ir skirtingomis aplinkybėmis. Ir pats N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kanapes, kurios kratos metu buvo rastos jas rūkyti skirtame prietaise, jis įsigijo savo poreikiams, tačiau kada, kur, iš kokių asmenų jis šias medžiagas įsigijo, teigė neprisimenantis (t. 1, b. l. 106–107). Tuo tarpu duodamas parodymus apie 3,3816 g kanapių įsigijimą, siutimąsi, N. B. parodė, kad šį kiekį kanapių jis įsigijo internetu, slaptoje internetinėje svetainėje „Dream Market“ (t. 1, b. l. 99–100). Pirmosios instancijos teisme N. B. davė iš esmės tokius pat parodymus: negalėjo prisiminti, kokiomis aplinkybėmis jo namuose atsirado narkotinės medžiagos (0,0949 g kanapių), jis teigė, kad „gal kažkur vaikščiojom, ilsėjomės, gal kažkas man davė, bet tikrai negaliu pasakyti, kada ir kur“, o apie disponavimą 3,3816 g kanapių jis parodė, kad šias medžiagas jis užsisakė ir siuntėsi iš internetinės svetainės „Dream Market“ (t. 2, b. l. 29–30). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog N. B. padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą, todėl nepagrįstai, vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 3 punktu, minėta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalis panaikintina ir N. B. pripažintinas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 3,3816 g kanapių siuntimo) ir pripažintinas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 0,0949 g kanapių laikymo namuose). Šios veikos, už kurių padarymą nuteisiamas N. B., išdėstomos taip: „N. B., pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) 8 straipsnio 2 d., numatančią, kad „<<Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams...>> ir šio įstatymo 8-1 straipsnį, numatantį, kad „<<Į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus.>>“, 2018 m. spalio 28 d., naudodamasis savo nešiojamuoju kompiuteriu „MacBookPro“, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje „Dream Market“, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, užsisakė savo vardu nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą – 3,3816 g kanapių (antžeminių dalių), sumokėdamas virtualia valiuta 0,007 BTC (bitkoinų) ir nurodydamas atsiųsti ją savo vardu ir savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikoje, adresu, po ko, siuntėjui išsiuntus minėtą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos nurodytu vardu ir adresu bei pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant ją nurodytu adresu, jis tokiu būdu neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno (siuntė sau) nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - 3,3816 g kanapių (antžeminių dalių), kai 2018-11-06 muitinio tikrinimo metu siuntą su minėta narkotine medžiaga sulaikė muitinės pareigūnai. Taip pat N. B., pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) 8 straipsnio 2 d., numatančią, kad „<<Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo, į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams...>>“, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytą teisės aktą), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo tiksliai tyrimo metu nenustatyto momento iki 2019 m. gegužės 2 d., laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą – 0,0949 g kanapių (antžeminių dalių), kai 2019 m. gegužės 2 d. nuo 10.00 val. iki 10.40 val. atliekamos kratos metu, šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai“.

8. Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalimi, kuria N. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. B. žinojo, kad internetinėje svetainėje „Dream Market“ užsisakytos narkotinės medžiagos jam bus atsiųstos iš užsienio valstybės ir to norėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

8.1. N. B., pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus apie narkotinių medžiagų užsisakymą internetinėje svetainėje „Dream Market“, be kita ko, paaiškino, kad užsisakinėdamas minėtas medžiagas, jis nurodė, kad šios medžiagos jam turėtų būti siunčiamos iš Lietuvos į Lietuvą, ir toks jo užsakymas buvo patvirtintas, jis nesitikėjo, kad jo užsakymas bus atsiųstas iš kitos valstybės ir, kad tai bus kontrabanda. N. B. teigė, kad tinklalapis buvo anglų kalba, susirašinėjimas nevyko, bendravimo su užsakomų prekių pardavėju nebuvo, nes tai buvo kaip internetinė parduotuvė - tiesiog reikėjo atlikti užsakymą ir nurodyti, kur turi būti pristatytos narkotinės medžiagos. N. B. parodė ir tai, kad jis nežino, koks šios internetinės svetainės ryšys su Olandija, nebuvo nacionalinio domeno, svetainė sąsajų su Olandija neturėjo (t. 2, b. l. 29–30). Ir ikiteisminio tyrimo metu N. B. iš esmės parodė tokias pat aplinkybes, teigdamas, kad internetinėje svetainėje užsisakinėdamas kanapes, jis nurodė, kad jį domina šių medžiagų įsigijimas, jas siunčiant iš Lietuvos į Lietuvą, informacijos, kokioje šalyje yra pardavėjas, iš kokios šalies ir per kiek laiko jam bus pristatyta siunta, nebuvo, tačiau jis galvojo, kad medžiagos, kaip jis ir nurodė užklausoje, jam bus pristatyta iš Lietuvos (t. 1, b. l. 99–100). Ir nors šioje apklausoje N. B. parodė ir apeliaciniame skunde minimas aplinkybes, kad internetinėje svetainėje „Dream Market“ vyko susirašinėjimas su narkotinių medžiagų pardavėju anglų kalba, vien ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, jog N. B. vis dėlto žinojo, kad narkotinės medžiagos jam bus atsiųstos ne iš Lietuvos, o iš kitos valstybės. Visų pirma, „Dream Market“ buvo slapta, ne tik Lietuvoje veikiant internetinė svetainė, kurioje buvo prekiaujama uždraustais, neteisėtais objektais, taip pat ir narkotinėmis medžiagomis, šioje svetainėje prekyba minėtais objektais buvo vykdoma anonimiškai, siekiant neatskleisti nei pirkėjo, nei pardavėjo duomenų, taip pat ir buvimo vietos valstybės, kuri galėjo būti tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, ir tai patvirtina ir apeliaciniame skunde nurodytose kitose baudžiamosiose bylose nustatytos faktinės bylų aplinkybės, kad asmenys, būdami Lietuvoje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntėsi iš Didžiosios Britanijos, Nyderlandų. Todėl pirkėjo ir pardavėjo bendravimas (jei toks ir vyko) anglų kalba, šiems būnant Lietuvoje, kaip nurodo to tikėjęsis N. B., nagrinėjamu atveju, gali būti paaiškinamas būtent svetainės „Dream Market“ specifiškumu (anonimiškumu) ir pirkėjo bei pardavėjo siekiu neatskleisti savo asmeninių duomenų, taip pat ir gimtosios kalbos, ir toks bendravimas neleidžia padaryti kategoriškos išvados, kad narkotinių medžiagų pardavėjas ir šių medžiagų pirkėjas (N. B.) šia kalba kalbėjo tik todėl, kad narkotinių medžiagų pardavėjas buvo užsienio valstybėje, ir N. B. apie tai žinojo.

8.2. Be to, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad minėtoje internetinėje svetainėje „Dream Market“ apskritai nebuvo galimybės pasirinkti Lietuvos, kaip valstybės, iš kurios pardavėjo buvo siunčiamos narkotinės medžiagos pirkėjui. Iš byloje esančio Muitinės kriminalinės tarnybos nusikaltimų tyrimo skyriaus tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama atlikti internetinės svetainės „Dream Market“ apžiūrą, iš kurios duomenų taip pat būtų galima spręsti apie galimybės pasirinkti Lietuvą, kaip prekės išsiuntimo valstybę. Tačiau ši apžiūra atlikta nebuvo, nes nustatyta, kad internetinė svetainė „DeepDotWeb“, kurioje skelbėsi ir prekyvietė „Dream Market“, 2019 m. gegužės 7 d. buvo konfiskuota teisėsaugos institucijų (t. 1, b. l. 109). Tai, kad kitose trijose apeliaciniame skunde nurodytose baudžiamosiose bylose asmenys iš internetinės svetainės „Dream Market“ narkotinių ir psichotropinių medžiagų nesisiuntė iš Lietuvos, o savo noru šias medžiagas siuntėsi iš užsienio valstybių (Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos), priešingai nei nurodo prokurorė, taip pat niekaip nepatvirtina, kad N. B. minėtoje internetinėje svetainėje apskritai neturėjo galimybės pasirinkti, kad narkotinės medžiagos jam būtų atsiųstos iš Lietuvos. Pažymėtina tik tai, kad apeliaciniame skunde nurodytose kitose baudžiamosiose bylose apskritai nebuvo keliamas klausimas dėl galimybės (ar tokios galimybės nebuvimo) pasirinkti Lietuvą, kaip valstybę, iš kurios turėtų būti siunčiamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

8.3. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad, įvertinus kitose baudžiamosiose bylose nustatytas aplinkybes, N. B. narkotinės medžiagos iš Nyderlandų negalėjo būti atsiųstos tik per klaidą, tokiu būdu (iš užsienio valstybės) jas N. B. siuntėsi sąmoningai (tyčia). Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad apeliaciniame skunde nurodytais trimis kitais atvejais kitose baudžiamosiose bylose asmenys narkotines ir psichotropines medžiagas gavo iš tos valstybės, kurią ir buvo nurodę užsisakydami prekes, t. y., neįvyko jokios siuntimo klaidos, neleidžia padaryti išvados, kad tokia klaida negalėjo įvykti ir N. B. atveju. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų paneigti proceso metu duotus N. B. parodymus, kad jis, užsisakydamas narkotines medžiagas, nurodė, kad šios medžiagos jam turėtų būti siunčiamos iš Lietuvos į Lietuvą. Iš byloje esančio apžiūros protokolo taip pat yra žinoma, kad apmokėjimą už įsigyjamas narkotines medžiagas N. B. atliko į pardavėjo virtualios valiutos sąskaitą Nr. Nr.(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77–78), iš kurios negalima nieko spręsti apie pardavėjo buvimo valstybę. Priešinga išvada negali būti padaryta ir atsižvelgus į N. B. turimą išsilavinimą bei darbo pobūdį. Nepaneigus, kad narkotinės medžiagos, užsisakant jas internetinėje svetainėje, galėjo būti siunčiamos ir iš Lietuvos į Lietuvą, o šios medžiagos iš Nyderlandų N. B. buvo atsiųstos per klaidą, negali būti konstatuota, kad turimas aukštasis išsilavinimas technologijų srityje, darbas su informacinėmis technologijomis susijusioje bendrovėje kategoriškai patvirtina, jog N. B. suvokė, kad narkotines medžiagas jis siunčiasi iš užsienio valstybės ir norėjo, kad šios medžiagos jam būtų iš šios valstybės atsiųstos.

8.4. Teisėjų kolegija kaip niekuo nepagrįstą prielaidą vertina apeliacinio skundo argumentą, nurodytą kaip patvirtinantį N. B. kaltę padarius BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kad jis turėjo patirties įsigyjant narkotinių medžiagų, ir tikėtina, kad ir kratos metu rastas narkotines medžiagas (0,0949 g kanapių) jis įsigijo internetu. Visų pirma, duomenų, kuriais vadovaujantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-677/2016). Be to, nors prekyba narkotinėmis medžiagomis Lietuvoje yra draudžiama, tai nereiškia, kad tokia prekyba apskritai nevyksta.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas dėl N. B. išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, laikėsi nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė pagrįstas išvadas dėl N. B. kaltės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nebuvimo.

10. Apeliacinės instancijos teismui N. B. pripažinus kaltu padarius du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, sprendžiamas ir jam skiriamos bausmės klausimas.

10.1. Individualizuodama bausmę N. B., teisėjų kolegija vadovaujasi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuojama bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41 ir 54 straipsniai) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, teisingumo ir bausmės individualizavimo principais, atsižvelgdama į padarytų baudžiamųjų nusižengimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, baudžiamųjų nusižengimų stadiją, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes.

10.2. Nustatyta, kad N. B. padarė baigtus du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurių kiekis nedidelis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. N. B. savo kaltę pripažino ir gailėjosi nusikaltęs, jo padaryti baudžiamieji nusižengimai realios žalos nesukėlė. N. B. ankščiau neteistas, yra jauno amžiaus, dirba, vedęs, turi mažametį vaiką.

10.3. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybę, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus N. B. su laisvės atėmimu nesusijusią, sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą alternatyvią bausmės rūšį – baudą. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmės – šiuo atveju baudos – dydis turėtų būti toks, kad nuteistasis realiai galėtų bausmę atlikti, t. y. sumokėti baudą. Įvertinus N. B. padarytų baudžiamųjų nusižengimų pobūdį, jo amžių, jokios neigiamos charakteristikos nebuvimą, taip pat atsižvelgus į apeliacinio skundo ribas, jam skirtini minimalūs BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyti baudų dydžiai. Kolegijos vertinimu, tokio dydžio baudų pakanka užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir nubausti ankščiau neteistą asmenį bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos baudos bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedamos dalies dydį nustatant ne mažesnį nei galimas minimalus baudos dydis.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendį pakeisti:

- panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria N. B. (N. B.), vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 3,3816 g kanapių siuntimo iš Nyderlandų Karalystės) ir dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 0,0949 g kanapių laikytų namuose), pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

- N. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 3,3816 g kanapių siuntimo) ir paskirti jam bausmę – 15 MGL, t. y. 750 eurų dydžio baudą;

- N. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (dėl 0,0949 g kanapių laikymo namuose) ir paskirti jam bausmę – 15 MGL t. y. 750 eurų dydžio baudą;

- Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 20 MGL, t. y. tūkstančio eurų dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.