Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo persekiojimo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroro) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (veikos metu galiojusi redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. L. (toliau – ir P. L.) buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) kaltinant jį tuo, kad jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai siuntėsi narkotinę medžiagą tokiomis aplinkybėmis: P. L., pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) 8 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“ ir šio įstatymo 8¹ straipsnį, numatantį, kad „Į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus“, turėdamas tikslą neteisėtai atsisiųsti narkotinę medžiagą – kanapių dervą, 2017 m. rudenį, (duomenys neskelbtini)., veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku – tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam nurodė savo vardą ir pavardę bei gyvenamosios vietos adresą, kur pastarasis jų bendru sutarimu turėtų išsiųsti narkotinę medžiagą ir kuris (nenustatytas asmuo) jo sutikimu užsakė jam iš (duomenys neskelbtini) nenustatytos internetinės svetainės narkotinę medžiagą – 0,4801 g kanapių dervos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), nurodydamas šią narkotinę medžiagą išsiųsti pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), jo (P. L.) vardu ir adresu – (duomenys neskelbtini), ir kuri (siunta) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu, ir tokiu būdu, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo ir išvengdamas muitinės kontrolės (narkotinė medžiaga buvo siunčiama užmaskuotai, kaip informacinis pranešimas dėl bilietų kainų į A. simfoniją pasikeitimo), kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siuntėsi šią narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius (duomenys neskelbtini), kai 2018 m. spalio 5 d. ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl P. L. išteisinimo

8. P. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai siuntėsi narkotinę medžiagą ir tuo, kad neturėdamas leidimo ir išvengdamas muitinės kontrolės, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną narkotinę medžiagą, t. y. P. L., pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) 8 straipsnio 2 dalį, 8¹ straipsnį, turėdamas tikslą neteisėtai atsisiųsti narkotinę medžiagą – kanapių dervą, 2017 m. rudenį, (duomenys neskelbtini)., veikdamas kartu su nusikalstamos veikos bendrininku - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam nurodė savo vardą ir pavardę bei gyvenamosios vietos adresą, kur pastarasis jų bendru sutarimu turėtų išsiųsti narkotinę medžiagą ir kuris (nenustatytas asmuo) jo sutikimu užsakė jam iš (duomenys neskelbtini) nenustatytos internetinės svetainės narkotinę medžiagą – 0,4801 g kanapių dervos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), nurodydamas šią narkotinę medžiagą išsiųsti pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), jo (P. L.) vardu ir adresu – (duomenys neskelbtini), kuri (siunta) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu, ir tokiu būdu, neteisėtai (pažeisdamas aukščiau nurodytus teisės aktus), neturėdamas leidimo ir išvengdamas muitinės kontrolės (narkotinė medžiaga buvo siunčiama užmaskuotai, kaip informacinis pranešimas dėl bilietų kainų į A. simfoniją pasikeitimo), kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siuntėsi šią narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius (duomenys neskelbtini), kai 2018 m. spalio 5 d. ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

10. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodyti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009). Kita vertus, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006). Pagal suformuotą teismų praktiką būtent bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad P. L. vardu ir adresu 2018 m. spalio 5 d. paštu buvo atsiųsta siunta su narkotine medžiaga – 0,4801 g kanapių derva, kuri buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtina ne tik prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai, bet ir kiti pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, t. y. liudytojos D. G. parodymai, prekių sulaikymo protokolas Nr. 8VMB101462, daiktų apžiūrų protokolai, 2018 m. lapkričio 29 d. specialisto išvada Nr. 11-2115 (18), kurioje nurodyta, jog sulaikytoje siuntoje rasta medžiaga yra 0,4801 g kanapių derva (t. 1, b. l. 15-22, 24, 30-31, 194-195). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 199 straipsnio 3 dalyje (veikos metu galiojusi redakcija) įtvirtintos nusikalstamos veikos yra tyčinės, ir nepakanka nustatyti vien objektyviąją šių nusikalstamų veikų sudėtį, būtina nustatyti ir subjektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, t. y. jog jis veikė tiesiogine tyčia.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad P. L. buvo apklaustas tris kartus.

12.3. Pirmosios instancijos teisme P. L. taip pat tvirtino, kad jis pripažįsta savo kaltę iš dalies, nes yra galimybė, jog nenustatytas asmuo jam siuntė narkotines medžiagas, bet tai buvo padaryta be jo žinios. 2017 m. rugsėjį jis keliavo į (duomenys neskelbtini), kuriame pastebėjo blogai besijaučiantį žmogų, todėl paklausė, ar jam viskas gerai ir pasisiūlė palydėti iki „hostelio“, pakeliui kalbėjosi. Žmogus prisistatė R. vardu, minėjo, kad rūko žolę, klausė ar jis irgi nenorėtų. Palydėjus jis užsuko pas R. į namus, praleido visą naktį kalbėdamiesi, R. minėjo, kad „žolę“ užsisako iš „darkneto“, klausė, ar jis nenorėtų pabandyti. Jis R. pasakė, kad būtų įdomu, tačiau jie nesitarė, jog R. užsakys ar atsiųs jam žolės, jis neprašė R. tų medžiagų jam atsiųsti. Apsikeitė adresais, nes tiek jis tiek R. keliauja po pasaulį, gal būtų kada susitikę, o ryte jis grįžo į savo „hostelį“. Jis daugiau nebuvo sutikęs nei kažkaip kitaip su juo susisiekęs ar bendravęs su R.. Praėjus metams po šio susitikimo pas jį atvažiavo iš Muitinės ir paklausė, ar jis nelaukė siuntos. Pareigūnai padarė kratą namuose, o vėliau ir jį išsivežė apklausai. Nurodė, kad pirmosios apklausos protokolo tinkamai neperskaitė ir pasirašė visur, kur liepė pareigūnai, nes buvo šoke. Teigė, kad šiame protokole ne viskas užrašyta tinkamai (t. 1, b. l. 178-180, 196).

12.4. Teisėjų kolegija įvertina, kad iš tiesų pirmosios paklausos metu duoti P. L. parodymai, dėl kai kurių esminių dalykų, skiriasi nuo parodymų, užfiksuotų vėlesnėse apklausose. Tačiau byloje nėra įrodymų, kurie iš esmės patvirtintų būtent pirminius P. L. parodymus ar paneigtų jo vėliau nurodytą įvykių versiją. Prokuroro minimi liudytojai R. I. ir N. M. tik parodė apie P. L. atliktą apklausą ir jo namuose atliekamą kratą. Kaip matyti pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja N. M. patvirtino, kad ji įrašė į apklausos protokolą tokius žodžius „susigundžiau preke, iniciavau atsisiuntimą“, nes taip interpretavo apklausiamo P. L. pasakojimo esmę (t. 1, b. l. 193-194). Iš to seka, kad tyrėja galimai galėjo savaip užrašyti ir jo parodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ir kituose ikiteisminio tyrimo metu fiksuotuose dokumentuose yra neatitikimų: asmens kratos protokole užfiksuota, kad P. L. asmens krata pradėta 2018 m. gruodžio 18 d., 9.30 val., ir baigta tą pačią dieną 9.40 val. (kratą atliko pareigūnas L. L., (t. 1, b. l. 92); P. L. apklausa pradėta 2018 m. gruodžio 18 d., 9.36 val., ir baigta 10.04 val. (t. 1, b. l. 101-102). Iš šių dokumentų matyti, kad P. L. apklausa pradėta nepasibaigus kratai ir truko – su visų teisių išaiškinimu, pranešimu apie įtarimą supažindinimu, protokolo surašymu – vos pusvalandį. Įtariamojo laikino sulaikymo protokole nurodoma, jog jis sulaikomas – sulaikymą vykdanti įstaiga – Vilniaus apskrities VPK areštinė (t. 1, b. l. 89-90), nors faktiškai jis nebuvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, kadangi po apklausos Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu paleistas (t. 1, b. l. 93-94). Taigi abejonės, jog P. L. neperskaitęs pasirašė pirmąjį apklausos protokolą ir jame ne visos aplinkybės surašytos pagal jo duotus parodymus, vertinamos P. L. naudai.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad P. L. nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia nepatvirtino ir byloje ištirti kiti įrodymai, t. y. finansinių įstaigų raštai, kuriuose neužfiksuoti mokėjimai į užsienį; 2019 m. sausio 22 d. specialisto išvada Nr. VD-65, telefono ir SIM kortelės apžiūros protokolas, kuriame fiksuojama, jog nėra ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos; SEB banko sąskaitos išrašas, kuriame nėra mokėjimų į užsienį; valstybės sienos kirtimo informacijos pažyma, kurioje užfiksuotas tik 2016 m. balandžio 1 d. ir 5 d. Lietuvos Respublikos sienos kirtimas (t. 1, b. l. 59-63, 77-78, 81-84, 189). Nepritartina prokuroro teiginiui, kad narkotinės medžiagos, rastos siuntoje ir pas išteisintąjį yra praktiškai identiškos, nes toks tyrimas nebuvo atliktas ir medžiagos realiai nebuvo lyginamos. Be to, kaip ir pats prokuroras pripažįsta, jog šios narkotinės medžiagos nors ir gaunamos iš analogiškos narkotinės medžiagos – kanapių, bet skiriasi jų veikliosios medžiagos – delta-9- tetrahidrokanabiniolio – koncentracija. Taigi jų taip pat negalima tapatinti ar neabejotinai konstatuoti jų identiškumą.

14. Prokuroras nepagrįstai apeliaciniame skunde P. L. kaltę sieja ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens atliktais veiksmais. Kadangi BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl Baudžiamasis kodeksas atskiras bendrininkavimo formas numato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias aplinkybes arba kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Bendrininkų grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta BK 25 straipsnio 2 dalyje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

15. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog P. L. kokiu nors būdu būtų susisiekęs, bendravęs ir susitaręs su nenustatytu asmeniu, kuris jo vardu ir adresu siuntė narkotines medžiagas, daryti, tęsti ar užbaigti anksčiau paminėtas nusikalstamas veikas bei jų tyčios bendrumą. Teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visumą konstatuoja, kad byloje nėra pagrįstų ir neabejotinų įrodymų patvirtinančių P. L. bendrininkavimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

16. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus rodymus ir byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad P. L. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, turinčių nusikaltimo požymių.

Dėl BPK 94 straipsnio taikymo

30. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo kratos metu iš P. L. paimtas dvi pypkes (viena medinė, kita - vandens) ir smulkintuvą vadovaujantis suformuota teismų praktika pripažinti menkaverčiais ir sunaikinti.

31. BPK 94 straipsnyje reglamentuotos priemonės, kurių imamasi daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti priimant nuosprendį. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms arba fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 18 d. kratos metu P. L. savanoriškai pateikė baltos spalvos plastmasinį smulkintuvą, pypkę, plastikinę pypkę (t. 1, b. l. 43-45). Vėliau daiktai buvo perduoti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kad būtų atlikta specialisto išvada (t. 1, b. l. 46-48). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nė viename iš šių dokumentų nėra užfiksuota, jog minėti daiktai yra sugadinti ir negalima būtų jų naudoti, todėl nėra jokio pagrindo juos pripažinti menkaverčiais.

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėto straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, kuriose nustatyta, jog, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad minėtų daiktų apyvarta nėra uždrausta. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraustais apyvartai laikomi tokie daiktai, kuriems įsigyti ir laikyti reikalingas specialus leidimas ar jų disponavimas uždraustas teisės aktais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai anksčiau paminėtus daiktus grąžino P. L..

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.