Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-248-380/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-24
Bylos Nr.: 1A-248-380/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis: UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. K.
Advokatai: Giedrius Danėlius

Kategorijos

1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-248-380/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64576-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; (S) 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.4.6.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui,

nuteistojo gynėjui ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Giedriui Danėliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. gynėjo ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 170 MGL (8500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta bausmė 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. K. paskirta galutinė bausmė – 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį 270 MGL (13500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį 250 MGL (12500 Eur) dydžio bauda.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė bausmė – 180 MGL dydžio (9000 Eur) bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. K. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti už tai, kad tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus P. K., kuris, vadovaudamas įmonei, turi teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, ir P. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingą darbuotoją D. P., kuri nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 atvejų apskaitos registruose neužregistravo ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 28 600 Eur grynųjų pinigų gavimo iš asmenų už parduotus automobilius:

1. 2017-04-21 pardavė automobilį „Citroen C5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. Š. už ne mažiau kaip 5400 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 700 eurų, o gautų 4700 neužregistravo apskaitos registruose;

2. 2017-05-06 pardavė automobilį „Citroen C3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), J. M. už 1900 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 600 eurų, o gautų 1300 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

3. 2017-06-14 pardavė automobilį „Audi A3“, kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini), A. K. už 2000 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 900 eurų, o gautų 1100 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

4. 2017-09-29 pardavė automobilį „Seat Altea XL“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. T. už 4500 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma –1500 eurų, o gautų 3000 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

5. 2017-09-23 pardavė automobilį „SAAB 93“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. už 600 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 500 eurų, o gautų 100 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

6. 2017-10-07 pardavė automobilį „Ford C-MAX“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. už 1200 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1000 eurų, o gautų 200 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

7. 2017-11-23 pardavė automobilį „Toyota Corolla Verso“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. (A. A.) už 5000 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK Nr., (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 3300 eurų, o gautų 1700 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

8. 2017-12-10 pardavė automobilį „Honda C-RV“, kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini), D. G. už ne mažiau kaip 3800 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1600 eurų, o gautų ne mažiau kaip 2200 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

9. 2017-12-18 pardavė automobilį „Toyota Avensis“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. už ne mažiau kaip 4200 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 2600 eurų, o gautų ne mažiau kaip 1600 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

10. 2017-12-27 pardavė automobilį „Toyota RAV 4“, kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini), G. K. už 10 000 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 7000 eurų, o gautų 3000 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

11. 2018-01-03 pardavė automobilį „Honda FR-V“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. už ne mažiau kaip 2500 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 2000 eurų, o gautų ne mažiau kaip 500 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

12. 2018-01-24 pardavė automobilį „Kia Sportage“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Italijos Respublikos piliečiui L. L. B. (L. L. B.) už 15 900 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 11 000 eurų, o gautų 4900 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

13. 2018-02-17 pardavė automobilį „Toyota Corolla Verso“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), H. K. už 5600 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 4500 eurų, o gautų 1100 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

14. 2018-02-17 pardavė automobilį „Mazda 5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), K. D. už 2900 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma –1600 eurų, o gautų 1300 eurų neužregistravo apskaitos registruose;

15. 2018-03-05 pardavė automobilį „Volkswagen Caravelle“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Rusijos Respublikos piliečiui A. K. (A. K.) už 13 900 eurų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija IPK, Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 12 000 eurų, o gautų 1900 eurų neužregistravo apskaitos registruose.

Tokiu būdu nuteistasis juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus P. K., apgaulingai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to nuteistasis juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistasis P. K. laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-05 apskaitos registruose neužregistravo, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 15 atvejų iš viso 28 600 eurų grynųjų pinigų gavimo iš piliečių už automobilius ir sumažino 28 600 eurų dokumentinį kasos likutį, dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-15 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, nuteistasis juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistasis P. K., siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ar jo panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus P. K., kuris vadovaudamas įmonei turi teisę priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, ir P. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingą darbuotoją D. P., kuri nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia nesilaikė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo Nr. lX-751: 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, siekdami išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2017-04-21 iki 2018-03-05 apskaitos registruose neužregistravo 28 600 Eur grynųjų pinigų gavimo iš asmenų už parduotus automobilius ir įrašė į PVM, Pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis bei elektroniniu būdu jas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio (pateikė 2017 m. gegužės 18 d.), gegužės (pateikė 2017 m. birželio 19 d.), birželio (pateikė 207 m. liepos 18 d.), rugsėjo (pateikė 2017 m. spalio 18 d.), spalio (pateikė 2017 m. lapkričio 17 d.), lapkričio (pateikė 2017 m. gruodžio 18 d.), 2018 m. sausio (pateikė 2018 m. vasario 18 d.), vasario (pateikė 2018 m. kovo 9 d. ir kovo 15 d.) PVM deklaracijose neįrašė iš viso 22 066,11 euro PVM apmokestinamų sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, maržos (PVM deklaracijų 16-oje eilutėje), 4633,89 euro 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29-oje eilutėje), 4633,89 euro mokėtino į valstybės biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36-oje eilutėje). 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, pateiktoje 2018 m. gegužės 4 d., 18-oje eilutėje nedeklaravo 15 620 eurų į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų; 40-oje eilutėje nedeklaravo 15 620 eurų mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno; 52-oje eilutėje nedeklaravo 15 620 eurų apmokestinamojo pelno sumos; 55-je eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 2343 eurų pelno mokesčio ir iki 2018-06-15 nesumokėjo 2343 eurų pelno mokesčio.

Tokiu būdu nuteistasis juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistasis P. K. laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2018-03-15 nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 6977 eurų mokesčių, iš jų: PVM – 4634 eurai, pelno mokestis – 2343 eurai, ir padarė nuostolį valstybės biudžetui: 2017 m. – 5623 eurų, 2018 m. – 1354 eurų.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniais skundais nuteistojo P. K. gynėjas ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas advokatas G. Danėlius prašo: 1) pripažinti žalos atlyginimą valstybei P. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą; 2) panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį ir atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti P. K. laiduotojai J. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti laiduotojai L. K.-B..

Apeliacinio skundo dėl P. K. motyvai

2.1. Skunde teigiama, kad laiduotoja J. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką P. K.. 2019-05-27 J. J. pateikė teismui prašymą perduoti jai P. K. pagal laidavimą. Prašyme buvo smulkiai nurodyta, kodėl J. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir kokią teigiamą įtaką ji darys P. K., kad jis ateityje nenusikalstų. Savo prašymą J. J. patikslino ir teismo posėdžio metu, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, formaliai įvertino J. J. prašymą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

2.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad P. K. 2009-04-22 jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo uošvį, kuris neturėjo pakankamai įtakos paveikti P. K. elgesį, kad pastarasis nebenusikalstų, todėl teismas nemano, kad tokią įtaką galėtų daryti P. K. uošvė J. J.. Iš šio teismo argumento išeina, kad išvada dėl to, kad J. J. neturi galimybės P. K. daryti teigiamos įtakos, yra padaryta remiantis tik tuo, kad anksčiau, t. y. prieš dešimtmetį (2009 m.), P. K. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo laiduotojas buvo J. J. vyras. Tokia teismo išvada padaryta nepateikus jokių objektyvių duomenų ir remiantis tik prielaida. Pažymėtina, kad J. J. negali būti tapatinama su savo sutuoktiniu, su jo galimybėmis daryti teigiamą įtaką P. K.. Nepaisant to, kad buvusį P. K. laiduotoją ir J. J. sieja santuokiniai ryšiai, kiekvieno jų santykis su P. K. yra skirtingas.

2.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. taikytas laidavimas negali būti laikomas „nesėkmingu“. P. K. per laidavimo laikotarpį nepadarė jokių nusikalstamų veikų, todėl nesutinka su teismo išvada, kad 2009-04-22 pritaikius laidavimą P. K. pastarajam nebuvo padaryta teigiama įtaka. Taip pat pažymi, kad nuo J. J. vyro laidavimo praėjo dešimt metų, o tai yra didelis laiko tarpas ne tik asmeniniams tarpusavio santykiams keistis (šiuo atveju stiprėti), bet ir P. K. požiūriui į buhalterinės apskaitos tvarkymą keistis, todėl tokia formali teismo išvada laikytina nepagrįsta. Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad J. J. negalės kontroliuoti P. K. elgesio, nes ji gyvena kitame mieste (Šiauliuose), ir kad P. K. gerbia J. J., tačiau teismas nedetalizavo pastarosios asmeninių savybių, kurios jam daro įtaką. Skunde pažymima, kad aplinkybė, jog asmuo, kurį prašoma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo laiduotojas gyvena skirtinguose mietuose, savaime nelemia to, kad laiduotojas negalės daryti teigiamos įtakos kaltininkui ar kontroliuoti jo elgesio. Šiaulius, kuriuose gyvena J. J., ir Tauragę, kurioje gyvena P. K., skiria tik 103 km, t. y. maždaug 1 val. kelio važiuojant automobiliu arba 2–3 val. važiuojant tarpmiestiniu autobusu, todėl akivaizdu, kad šiuos miestus skiriantis atstumas yra nedidelis.

2.4. Skunde pažymima, jog teisme J. J. smulkiai paaiškino, kad ji dažnai atvyksta į Tauragę, kur gyvena jos dukters ir P. K. šeima, prižiūri anūkus (K. augina tris sūnus), artimai bendrauja su dukterimi ir žentu. Žentas vertina J. J. nuomonę ir į ją atsižvelgia. Teismas šių aplinkybių nevertino, o tai rodo, kad teismas apskritai nėra suinteresuotas visapusiškai ištirti baudžiamosios bylos aplinkybes dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skunde papildomai pažymima, kad P. K. yra labai svarbi J. J. nuomonė, nes mato, kaip ji stengiasi dėl jo šeimos, taip pat dėl to, kad būtent J. J. daro didelę įtaką P. K. žmonai, kuri labai jaudinasi dėl vykstančio baudžiamojo proceso. P. K. ypač stengiasi palaikyti gerus santykius su savo žmona ir vaikais, o tam J. J. gali daryti tiesioginę įtaką, todėl jam svarbu, kad J. J. jį palaikytų, ir žino, kad jos palaikymo gali tikėtis tik nebenusikalsdamas.

2.5. Skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad J. J. teismo posėdžio metu teigė, kad stengsis P. K. rodyti gerą pavyzdį, bet nenurodė konkrečių būdų, kaip sieks pakeisti jo elgesį. 2019-05-27 J. J., teismui teikdama prašymą jai perduoti P. K. pagal laidavimą, išdėstė visas aplinkybes, kurios jai atrodė svarbios tuo metu, teismui paaiškino, kad įtaką P. K. darys tiesioginio bendravimo būdu, lankydamasi P. K. namuose, prižiūrėdama anūkus. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo argumentų nepakankamumą, o tai vėl rodo, kad teismas skundžiamą nuosprendį priėmė vengdamas išsamiai įsigilinti į bylos aplinkybes, susijusias su laiduotojo tinkamumu. Teismas taip pat nurodė, kad J. J. nepateikė savo charakteristikos iš gyvenamosios vietos, pažymų apie savo baustumą ar teistumą, dėl to negalima teigti, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo. Šie teismo argumentai dar kartą įrodo, kad ši baudžiamoji byla, kiek tai susiję su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, yra išnagrinėta formaliai. Apeliantas nurodo, kad teismas iš J. J. reikalauja duomenų, kuriuos turi teisę gauti iš duomenų bazių ir registrų visos valstybės institucijos be papildomo mokesčio. Tuo tarpu J. J. neturi galimybės prieiti prie registrų, kuriuose būtų informacija apie jos teistumą ir (ar) baustumą. Be to, teismui kilus papildomų klausimų dėl J. J. charakteristikos, jis galėjo įpareigoti J. J. pateikti papildomus duomenis, konkrečiai nurodydamas, kokius duomenis reikia pateikti. Skunde pažymima, kad, tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).

2.6. Skunde nurodoma, jog teismas J. J. patikimumą vertino formaliai, aiškiai nenorėdamas atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui kilus tam tikrų klausimų, jis turėjo juos išdėstyti bylos dalyviams ir įpareigoti juos pateikti reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus. Apeliantas pažymi, jog J. J. atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus ir yra verta teismo pasitikėjimo.

2.7. Skunde pažymima, jog teismas, nusprendęs, kad pasiūlytas laiduotojas nėra vertas teismo pasitikėjimo, turėjo ne priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o leisti nuteistajam pasiūlyti kitą laiduotoją, nes Vilniaus apygardos teismas, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-273-626/2018 pripažindamas laiduotoją nevertu teismo pasitikėjimo, leido kaltininkui pasiūlyti kitą laiduotoją, kuris teismo buvo pripažintas vertu pasitikėjimo.

2.8. Apeliantas teigia, jog yra visos BK straipsnyje numatytos būtinosios sąlygos. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tuo atveju, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. P. K. nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 2 dalimi, tai yra nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, padaryti idealiąja sutaptimi. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad turi būti asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, toks prašymas 2019-05-27 buvo pateiktas. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas taip pat numato, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. P. K. anksčiau neteistas. Pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011, 2K-138/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra apibrėžiama pirmą kartą teisiamo asmens sąvoka nurodant, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (pvz., už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012).

2.9. Skunde pažymima, jog P. K. buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės daugiau nei prieš dešimt metų. Taigi, apelianto nuomone, vertinant šią aplinkybę objektyviai ir taip, kaip ji išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008; Nr. 2K-137/2012), galima teigti, kad P. K. nusikalto pirmą kartą ir visiškai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą. Apeliantas teigia, jog nagrinėjant BK normas, susijusias su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės bei teistumu, matyti, kad įstatymų leidėjas kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo atveju imperatyviai įpareigoja kaltininką nesielgti priešingai BK normoms ir vienerius metus atitinkamos institucijos „stebi“ kaltininko veiksmus: „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą <...> teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės <...>“ (BK 38 straipsnio 3 dalis), „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas“ (BK 38 straipsnio 4 dalis).

2.10. Apeliantas akcentuoja, jog BK 97 straipsnio 3 dalies a punktas numato, kad asmens teistumas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus trunka trejus metus. O šiuo atveju aktualaus BK 40 straipsnio 7, 8 dalys numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui laidavimo laikotarpiu padarius veiksmus, numatytus BK specialiojoje dalyje, gali būti panaikinamas sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš šių BK normų analizės matyti, kad įstatymų leidėjas nubrėžė aiškius terminus, kuriems suėjus valstybė „nebesidomi“, ar kaltininkas laikosi teisės normų, ir buvęs neteisėtas elgesys nesukelia jokių padarinių. Tuo tarpu iš teismo motyvų matyti, kad teismas, priešingai nei įstatymų leidėjas, laikosi kitos pozicijos ir ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją dėl asmens, pirmą kartą padariusio nusikalstamą veiką, sąvokos turinio ir prieš daugiau nei 10 metų nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą P. K. laiko „nepatikimu“ pabrėždamas 2009 m. jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokią teismo poziciją apeliantas laiko ne tik pažeidžiančia aktualią kasacinio teismo praktiką, bet ir plečiamai aiškinančia baudžiamąjį įstatymą.

2.11. Skunde teigiama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato visišką kaltės pripažinimą bei gailėjimąsi, o iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas pripažino, jog P. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, pripažindamas šias aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato žalos atlyginimą, o iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik savanoriškai atlygino galimą žalą valstybei, bet ir sumokėjo apskaičiuotus delspinigius. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

2.12. Apeliantas nurodo, jog P. K. dėl savo elgesio gailisi (o tai kaip lengvinančią aplinkybę pripažino ir teismas). Konkreti nusikalstama veika buvo padaryta nesiekiant sukelti tyčinių neigiamų padarinių. P. K. nėra linkęs nusikalsti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atlygino padarytą žalą. Skunde teigiama, jog P. K. naujų nusikalstamų veikų ateityje nedarys. Tai pagrindžia ne vien pažadas, tačiau ir jo asmenybė. Dėl savo padarytų neteisėtų veiksmų P. K. prisipažino, pripažino savo klaidas, jas siekia ištaisyti, o tai tik parodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti ir juo galima pasitikėti atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. P. K. yra vedęs, turi keturis vaikus ir labai stengiasi išlaikyti gerus santykius su žmona, kuri itin jaudinasi dėl šio baudžiamojo proceso. Nuteistasis atidžiai tvarkys su verslu susijusius reikalus, nes kitu atveju gali ne tik būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, bet ir prarasti šeimą, o tai jam būtų pati didžiausia bausmė.

2.13. Skunde teigiama, kad šioje baudžiamojoje byloje teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog P. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad P. K. kritiškai vertino savo elgesį, paaiškino, kaip šiuo metu organizuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą taip, kad nebūtų daromi teisės pažeidimai, tačiau P. K. veiksmuose yra ir dar viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte – žalos atlyginimas. Nors šioje baudžiamojoje byloje žalą atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“, žala buvo atlyginta būtent P. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, sprendimu, todėl akivaizdu, kad P. K. turėjo esminę įtaką žalos atlyginimui valstybei. Teismas baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Papildomai pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino ne tik žalą valstybei, bet ir savo noru sumokėjo papildomai apskaičiuotus delspinigius dėl tų pajamų (ir su jomis susijusių mokesčių), kurios veikos metu nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Remiantis šiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad valstybė nepatyrė jokios žalos, o pavėluotas mokesčių sumokėjimas į valstybės biudžetą buvo tinkamai kompensuotas.

2.14. Skunde nurodoma, jog nuteistasis buvo kaltinamas dėl 28 600 EUR pajamų neįtraukimo į buhalterinę apskaitą, dėl to į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta iš viso 6 977 EUR mokesčių (PVM ir pelno mokestis). P. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė (120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda) savo dydžiu beveik lygi valstybės patirtai žalai, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Konstitucinio Teismo praktiką, į dvi P. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į tai, kad P. K. geranoriškai atlygino žalą ir valstybei sumokėjo delspinigius, matyti, kad paskirta bauda neatitinka adekvatumo reikalavimo, todėl bauda turėtų būti mažinama, o jos dydis turėtų būti artimesnis baudos dydžio minimumui (100 MGL) ir tik nuo šios sumos galutinė bausmė (bauda) turėtų būti mažinama trečdaliu.

Apeliacinio skundo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ motyvai

2.15. Skunde teigiama, kad L. K.-B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019-05-27 L. K.-B. pateikė teismui prašymą perduoti jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal laidavimą. Prašyme buvo detaliai nurodyta, kodėl L. K.-B. yra verta teismo pasitikėjimo ir kokią teigiamą įtaką ji darys UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pastaroji ateityje nenusikalstų. Savo prašymą L. K.-B. patikslino ir teismo posėdžio metu, tačiau teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį formaliai įvertino šį jos prašymą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad L. K.-B. nepateikė savo charakteristikos iš gyvenamosios vietos, darbo bei mokymosi įstaigos, taip pat pažymų apie savo baustumą ar teistumą, dėl to negalima teigti, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo. Tokie teismo argumentai rodo, kad ši baudžiamoji byla, kiek tai susiję su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, yra išnagrinėta formaliai. Apeliantas pažymi, kad teismas iš L. K.- B. reikalauja duomenų, kuriuos turi teisę gauti iš duomenų bazių ir registrų visos valstybės institucijos be papildomo mokesčio, o ji neturi galimybės prieiti prie registrų, kuriuose būtų informacija apie jos teistumą ir (ar) baustumą. L. K.-B. asmeniškai atvyko į teismo posėdį, todėl teismas jos patikimumą turėjo ištirti ir vertinti tiesiogiai, o ne apeliuoti į tikrus ar tariamus tarpininkus.

2.16. Skunde teigiama, jog teismas taip pat nurodė, kad L. K.-B. teismo posėdžio metu teigė, kad artimai bendrauja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu bei jo vaikais ir per vadovą darys teigiamą įtaką įmonei. Tačiau pripažino, jog nežinojo, kad anksčiau (2009 metais) akcininkas P. K. buvo kaltinamas analogiškų nusikaltimų padarymu. Todėl manytina, jog L. K.-B. pakankamai gerai nepažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų ir jų šeimos narių, nėra gerai susipažinusi su įmone, todėl negalės daryti teigiamos įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto nuomone, tokia išvada parodo teismo subjektyvumą ir išankstines nuostatas. L. K.-B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo P. K. dukterėčia ir palaiko artimus giminystės ryšius tiek su P. K., tiek su jo šeima. Tai, kad L. K.-B. tiksliai nežinojo, jog prieš dešimt metų P. K. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra objektyvi prielaida išvadai, jog L. K.-B. artimai nebendrauja su P. K. šeima. Jei šiuo metu L. K.-B. nežinotų, dėl ko buvo įtariamas P. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai galėtų kelti teismui pagrįstų abejonių, tačiau dešimties metų senumo įvykių nežinojimas nėra objektyvi aplinkybė, reikšminga sprendžiant dėl L. K.-B. kaip laiduotojos tinkamumo, juo labiau jog L. K.-B. laiduoja ne už P. K., o už juridinį asmenį. Bendrovė nebuvo įtariama ar kaltinama prieš 10 metų.

2.17. Apeliantas pažymi, jog teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė, kad 2019-05-27 prašyme L. K.-B. nurodė, kad žino, kuo yra kaltinama UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neišreiškė savo požiūrio į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą, taip pat nenurodė, kokių priemonių imsis ir kaip veiks juridinį asmenį, kad šis nebenusikalstų. Apeliantas teigia, jog teismo posėdžio metu L. K.-B. išreiškė smerkiamą požiūrį į padarytas veikas, paaiškino, kad ji pati vadovauja kolektyvui, todėl supranta veikų pavojingumą ir jas smerkia, taip pat paaiškino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalysis vadybiniais ir vadovavimo įgūdžiais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui teiks visą reikalingą socialinę, moralinę, verslo konsultacinę pagalbą, kad tiek laidavimo laikotarpiu, tiek jam pasibaigus įmonė nedarytų naujų nusikalstamų veikų. L. K.-B. surašė prašymą perduoti jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal laidavimą taip, kaip mokėjo, išdėstydama tokius ir tiek argumentų, kiek manė esant būtina, todėl tai, kad ji iš karto detaliai neaptarė tų aplinkybių, kurios teismui atrodė svarbios (pvz., akcininko baudžiamasis persekiojimas prieš daugiau nei 10 metų), negali būti pagrindu spręsti dėl jos tinkamumo būti laiduotoja. Be to, teismas pažymėjo, kad L. K.-B. gyvena kitame mieste (Klaipėdoje), todėl manytina, kad jos įtaka ir priežiūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus nepakankama. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog tai, kad asmuo, kurį prašoma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo laiduotojas gyvena skirtinguose miestuose, savaime nelemia to, kad laiduotojas negalės daryti teigiamos įtakos kaltininkui ar kontroliuoti jo elgesio. Klaipėdą, kurioje gyvena L. K.-B., ir Tauragę, kurioje gyvena P. K. ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas, skiria tik 110 km, t. y. maždaug 1 val. kelio važiuojant automobiliu arba 2–3 val. važiuojant tarpmiestiniu autobusu, todėl akivaizdu, kad šiuos miestus skiriantis atstumas yra nedidelis. Laiduotoją ir juridinio asmens dalyvius bei vadovus sieja asmeniniai šeiminiai ryšiai, kuriems būdingas artimas, neformalus bendravimas, todėl yra pagrįsta manyti, kad laiduotojos įtaka bus reali ir efektyvi.

2.18. Apelianto nuomone, L. K.-B. atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus ir yra verta teismo pasitikėjimo, o teismas jos patikimumą vertino formaliai, aiškiai nenorėdamas atleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui kilus tam tikrų klausimų, jis turėjo juos išdėstyti bylos dalyviams ir įpareigoti juos pateikti reikiamus duomenis / dokumentus. Apeliantas pažymi, jog nusprendęs, kad pasiūlytas laiduotojas nėra vertas teismo pasitikėjimo, teismas turėjo ne priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o leisti nuteistajam teismui pasiūlyti kitą laiduotoją, ir nurodo Vilniaus apygardos teismo baudžiamąją bylą Nr. 1A-273-626/2018, kurioje šis teismas, pripažindamas laiduotoją nevertu teismo pasitikėjimo, leido kaltininkui pasiūlyti kitą laiduotoją, kuris teismo buvo pripažintas vertu pasitikėjimo.

2.19. Skunde nurodoma, jog yra visos BK 40 straipsnyje numatytos būtinosios sąlygos. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tuo atveju, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 2 dalimi, tai yra nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, padaryti idealiąja sutaptimi. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad turi būti asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, toks prašymas 2019-05-27 buvo pateiktas L. K.-B.. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau neteista, prieš ją nebuvo vykdytas joks baudžiamasis procesas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina pirmą kartą padariusia nusikalstamą veiką.

2.20. Apeliantas pažymi, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato visišką kaltės pripažinimą bei gailėjimąsi. Skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, pripažindamas šias aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato žalos atlyginimą. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik savanoriškai atlygino galimą žalą valstybei, bet ir sumokėjo apskaičiuotus delspinigius. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

2.21. Skunde teigiama, jog teismas nusprendė, kad nemanytina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje nenusikals, nes jos vadovas P. K. prieš dešimt jau metų buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip savarankiško juridinio asmens veiksmus, verslo vykdymą praeityje pasisakyta nebuvo. Dėl šios priežasties apeliantas daro išvadą, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu sutapatino fizinį ir juridinį asmenį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad juridinio asmens, kaip specifinio teisinių santykių subjekto, baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Tai konstatavo ir Konstitucinis Teismas viename savo nutarimų pažymėjęs, kad „juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika suponuoja ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį“. Tačiau nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Tai pabrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-269/2010, 2K-582/2010).

2.22. Apelianto nuomone, akivaizdu, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra linkusi nusikalsti dėl to, kad praeityje jos vadovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nors pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada anksčiau nebuvo įtraukta į baudžiamąjį procesą įtariamąja / kaltinamąja. Papildomai pažymi, jog P. K. dėl savo elgesio gailisi, o tai teismas pripažino lengvinančia aplinkybe. Be to, nusikalstama veika buvo padaryta nesiekiant sukelti tyčinių neigiamų padarinių. P. K. nėra linkęs nusikalsti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atlygino padarytą žalą. Jis patvirtino, kad naujų nusikalstamų veikų ateityje nedarys. Tai pagrindžia ne vien pažadas, tačiau ir jo asmenybė. Dėl savo padarytų neteisėtų veiksmų P. K. prisipažino, pripažino savo klaidas, jas siekia ištaisyti, o tai tik parodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti ir juo galima pasitikėti atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. P. K. yra vedęs, turi keturis vaikus ir labai stengiasi išlaikyti gerus santykius su žmona, kuri itin jaudinasi dėl šio baudžiamojo proceso. Jis patikino teismą, kad atidžiai tvarkys su verslu susijusius reikalus, nes kitu atveju gali ne tik būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, bet ir prarasti šeimą, o tai jam būtų pati didžiausia bausmė.

2.23. Skunde nurodoma, jog šioje baudžiamojoje byloje teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kad atlygino neteisėtais veiksmais sukeltą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Papildomai pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino ne tik žalą valstybei, bet ir savo noru sumokėjo papildomai apskaičiuotus delspinigius dėl tų pajamų (ir su jomis susijusių mokesčių), kurios veikos metu nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Remiantis šiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad valstybė nepatyrė jokios žalos, o pavėluotas mokesčių sumokėjimas į valstybės biudžetą buvo tinkamai kompensuotas.

2.24. Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama dėl 28 600 EUR pajamų neįtraukimo į buhalterinę apskaitą, dėl to į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta iš viso 6 977 EUR mokesčių (PVM ir pelno mokestis). Kaip matyti iš galutinės subendrintos bausmės (180 MGL 9000 Eur baudos) dydžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta bauda savo dydžiu net du kartus viršija valstybės patirtą žalą, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Konstitucinio Teismo praktiką, į dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ geranoriškai atlygino žalą ir kad valstybei sumokėjo delspinigius, matyti, kad paskirta bauda neatitinka adekvatumo reikalavimo, todėl būti mažinama, o jos dydis turėtų būti artimesnis minimaliam. Apelianto nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos baudos dydis turėtų būti artimesnis baudos dydžio minimumui (200 MGL) ir tik nuo tokios sumos galutinė bauda turėjo būti mažinama trečdaliu.

2. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistojo juridinio asmens įgaliotas atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliaciniai skundai atmestini.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.

5. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų P. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės padarius nusikalstamas veikas. Apeliaciniais skundais nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu netaikyti nuteistiesiems P. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto ir nesutinkama su teismo nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis (baudų dydžiais). Būtent šiais klausimais (dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo ir bausmių individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

6. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatleido P. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Tokie apeliacinių skundų teiginiai ir juos plėtojantys argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

7. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas.

8. Nagrinėjamos bylos atveju yra teisiškai reikšminga, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-145-895/2018). Be to, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

9. Ne mažiau aktualu ir tai, jog pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017).

10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl P. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgė į tai, jog 2009-04-22 P. K. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jo laiduotoju tada buvo paskirtas nuteistojo uošvis H. J.. Apylinkės teismo vertinimu, uošvis neturėjo pakankamai įtakos teigiamai paveikti nuteistąjį P. K., kad šis nebenusikalstų, todėl yra pagrindo manyti, kad uošvienė J. J. taip pat neturės pakankamai įtakos teigiamai veikti nuteistojo elgesį. Teismas taip pat pažymėjo, jog J. J. gyvena Šiauliuose (toli nuo nuteistojo), todėl teismas suabejojo, ar dėl didelio atstumo, retų susitikimų J. J. galės tinkamai kontroliuoti žento elgesį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog J. J. nurodė, kad stengsis žentui rodyti gerą pavyzdį, tačiau nenurodė konkrečių būdų, kaip sieks pakeisti nuteistojo elgesį, ir pažymėjo, kad J. J. nepateikė savo charakteristikos iš gyvenamosios vietos, pažymų apie savo baustumą ir teistumą, todėl teismas negalėjo vertinti, ar ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali teigiamai veikti P. K.. Dėl šios priežasties teismas turėjo abejonių, ar J. J. yra tinkamas asmuo būti laiduotoju, galinčiu teigiamai veikti nuteistojo elgesį.

11. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog P. K. 2009-04-22 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukė į apskaitą dalies pajamų, gautų už parduotus automobilius, taip pat, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, į deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas ir pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ankstesnės nusikalstamos veikos, už kurias P. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, buvo nevienkartinio pobūdžio, truko gana ilgą laiką. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje P. K. vėl prašo taikyti laidavimą, kai jo veiksmai buvo tyčiniai, nevienkartinio pobūdžio, truko beveik metus laiko, t. y. nuo 2017-04-01 iki 2018-03-15, ir buvo daromi sąmoningai ir sistemingai. P. K. kritiškai nevertino savo elgesio jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad anksčiau P. K. buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis ir toliau dirbdamas toje pačioje įmonėje direktoriumi padarė analogiškas nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į visų šių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.

12. Vertinant nuteistojo P. K. charakteristiką ir bylos duomenis matyti, kad nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, yra vedęs ir turi vaikų, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. P. K. yra baustas administracine tvarka laikotarpiu nuo 2014-01-09 iki 2018-04-2, 4 kartus, paskirtos baudos sumokėtos (t. 8, b. l. 149–151), neteistas (buvo teistas 1999-04-06 Vokietijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) rajono teismo dėl girtumo transporto priemonėje, paskirta bauda; 2009-04-22 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Tauragės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) (t. 8, b. l. 152–167). Aptartos aplinkybės rodo, kad P. K. formaliai atitinka tam tikras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauti duomenys, kad J. J. yra neteista ir administracine tvarka nebausta (t. 11, b. l. 37-38). Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti P. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo abejonėms dėl J. J. tinkamumo būti laiduotoja. Abejotina ar nuteistasis yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę, kuriam J. J. turėtų objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką. Nors P. K. teisiamajame posėdyje nurodė, jog J. J. jam yra autoritetas, gerbia jos nuomonę, tačiau akivaizdu, kad vien šių J. J. asmeninių savybių nepakaktų pakeisti nuteistojo elgesį. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsisakė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kadangi nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo išvada yra paremta objektyviais faktais, liudijančiais nuteistojo polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. padarytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, tęstinio pobūdžio, tai, kad jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl analogiškų nusikalstamų veikų toje pačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, kyla pagrįstų abejonių, ar jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nusprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant juridinį asmenį atsakomybei pagal laidavimą L. K.-B., neatleisti ir tokį sprendimą, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, aiškiai motyvavo. Teismo posėdyje apklausęs L. K.-B. ir apsvarstęs jos tinkamumą būti laiduotoja, apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog ji būtų autoritetas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir galėtų daryti teigiamą įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, kad ši daugiau nebenusikalstų. Teismas atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų apie asmenines L. K.-B. savybes, nes ji nepateikė charakteristikos iš darbovietės ir mokymosi įstaigos, gyvenamosios vietos, taip pat pažymų apie teistumą ir baustumą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad L. K.-B. nežinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas P. K. anksčiau buvo kaltinamas analogiškų veikų padarymu, todėl teismas padarė išvadą, jog tai reiškia, kad L. K.-B. pakankamai gerai nepažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų ir nėra pakankamai gerai susipažinusi su įmonės veikla. Be to, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai keliami reikalavimai laiduotojui atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, o L. K.-B. neišreiškė savo požiūrio į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą, taip pat ji nenurodė, kokiomis priemonėmis kontroliuos įmonę, kad ši daugiau nebenusikalstų.

14. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog 2009-04-22 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. K. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukė į apskaitą dalies pajamų, gautų už parduotus automobilius, taip pat, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, į deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas ir pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, padarymą. Tada juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtarimai nebuvo pateikti, tačiau nusikalstamos veikos buvo padarytos tos pačios įmonės naudai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir toliau eina P. K., kuris dar kartą padarė analogiškas nusikalstamas veikas. Todėl teismas įžvelgė pagrindą abejoti dėl to, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kai įmonei vadovauja tas pats direktorius P. K.. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendė, kad nėra visų sąlygų nuteistą juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamajame įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti tik paskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bausmę už įvykdytas nusikalstamas veikas.

15. Vertinant nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką ir bylos duomenis matyti, kad nuteistoji padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteista (t. 9, b. l. 38), administracinė nuobauda neskirta (t. 9, b. l. 37). Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad juridinis asmuo pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, atlygino valstybei dėl nesumokėtų mokesčių padarytą žalą (t. 7, b. l. 93–95, t. 8, b. l. 141) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas). Nors šios aplinkybės rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ formaliai atitinka tam tikras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas priimdamas sprendimą netaikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauti duomenys, kad L. K.-B. yra neteista, tačiau administracine tvarka bausta (t. 11, b. l. 34-36). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl L. K.-B. tinkamumo būti laiduotoja, nes abejoja tuo, kad ji galėtų būti autoritetas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir objektyviai galėtų daryti teigiamą įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, kad ši daugiau nebenusikalstų, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji nežinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl analogiškų veikų toje pačioje įmonėje ir neišreiškė savo požiūrio į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą, nors to reikalaujama Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat nenurodė, kokiais būdais neleis UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nusikalsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsisakė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kadangi nėra visų būtinų sąlygų, leidžiančių spręsti dėl galimo nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tebevadovauja (eina direktoriaus pareigas) P. K., kuris jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą (dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukė į apskaitą dalies pajamų, gautų už parduotus automobilius, taip pat, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, į deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas ir pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai). Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, nors tada juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtarimai nebuvo pateikti, tačiau nusikalstamos veikos buvo padarytos tos pačios įmonės naudai.

16. Dėl šios priežasties atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas spręsdamas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepagrįstai nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra linkusi nusikalsti, nes nepagrįstai sutapatino fizinį asmenį (P. K.) ir juridinį asmenį (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens, kaip atskiro vieneto, statusą ir atskirtumą nuo fizinio asmens kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Šiuo atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad nors 2009 metais atleidžiant P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtarimai nebuvo pateikti, tačiau nusikalstamos veikos buvo padarytos tos pačios įmonės naudai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir tada, ir dabar eina tas pats asmuo P. K., kuris dar kartą padarė analogiškas nusikalstamas veikas. Kartu pažymėtina, jog apelianto prašymas pripažinti žalos atlyginimą valstybei P. K. (kaip fizinio asmens) baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra nepagrįstas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio lėšomis ir vardu buvo atlyginta žala valstybei, būtent todėl teismas tai pripažino nuteistosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu P. K. kaip fizinis asmuo tokios pareigos (atlyginti žalą) neturėjo ir šios žalos savo lėšomis neatlygino.

17. Apeliaciniuose skunduose akcentuojamos Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-273-626/2018 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių, nes minėtoje byloje asmuo buvo nuteistas už kelių transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, o ne tęstinio pobūdžio nusikaltimus finansų sistemai. Taip pat nuteistasis minėtoje byloje padarė vieną nusikalstamą veiką, o praeityje, dar būdamas nepilnametis, buvo baustas iš esmės tik dėl administracinių nusižengimų padarymo ir, skirtingai nei P. K., anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, todėl nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas patikėjo, jog yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir būtent todėl jam buvo parinkta tinkama laiduotoja (jo motina). Kaip jau buvo aptarta anksčiau, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti, kad nuteistieji ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliaciniuose skunduose nenurodyta.

18. Dėl išvardytų motyvų nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas nuteistųjų P. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė BK 40 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar nesilaikė Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Dėl bausmių nuteistiesiems individualizavimo

19. Skundžiamu nuosprendžiu teismas P. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskyrė 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą, o pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 170 MGL (8500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta bausmė 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda. Pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, teismas paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir P. K. paskyrė galutinę bausmę – 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą. Apylinkės teismas juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį paskyrė 270 MGL (13500 Eur) dydžio baudą, o pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį paskyrė 250 MGL (12500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta bausmė 270 MGL (13 500 Eur) dydžio bauda. Pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, teismas paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė galutinę bausmę – 180 MGL dydžio (9000 Eur) baudą.

20. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine.

21. Nagrinėjamoje byloje abiem nuteistiesiems už jų padarytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas motyvuotai parinkta švelniausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalyje fiziniam asmeniui už apysunkį nusikaltimą numatyta nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda. Juridiniam asmeniui BK 47 straipsnio 4 dalyje numatyta nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda.

22. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmės rūšį ir jos dydžius, laikėsi paminėtų reikalavimų ir baudžiamojo įstatymo normų nepažeidė, o P. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos baudos yra adekvačios, artimos minimalioms.

23. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam P. K. bausmės rūšį – baudą ir nustatydamas konkrečius baudos dydžius, atsižvelgė į P. K. padarytų veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį (padaryti du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, nusikalstamos veikos baigtos), į nuteistojo asmenybę (neteistas, praeityje 4 kartus baustas administracine tvarka), į BK 59 straipsnyje numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tyčios formą (visos veikos padarytos tiesiogine tyčia), veikos tęstinumą ir įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudmasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindais, nuteistajam P. K. parinkęs švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatė jos dydžius, gerokai mažesnius negu BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyti baudos vidurkiai. Teismas pažymėjo, jog P. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį sudaro idealiąją sutaptį, todėl bausmes, paskirtas už kiekvieną šių veikų, subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimdamas švelnesnę bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu. Subendrintą bausmę apylinkės teismas pagrįstai mažino vienu trečdaliu, nes byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis).

24. Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bausmės rūšį – baudą ir nurodydamas konkrečius baudos dydžius, atsižvelgė į tai, kad juridinis asmuo teisiamas pirmą kartą, žalą valstybei visiškai atlygino, sumokėjo delspinigius, gailisi, todėl pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudas, kurių dydį nustatė gerokai mažesnį nei BK 47 straipsnio 4 dalyje nustatytas baudos vidurkis juridiniam asmeniui. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl už kiekvieną šių veikų paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimdamas švelnesnę bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Subendrintą bausmę apylinkės teismas pagrįstai mažino vienu trečdaliu, nes byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis).

25. Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išdėstytiems bausmių skyrimo P. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentams, nes teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir apeliaciniuose skunduose nurodomus nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, įvertino tinkamai. Mažinti pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems motyvuotai individualizuotas baudas, kurios ir taip yra ypač artimos minimalioms, nėra jokio teisinio pagrindo. Apibendrindama, tai, kas išdėstyta šios nutarties 20–24 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo P. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos atskiros bausmės atitinka jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei P. K. asmenybę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apibūdinančias aplinkybes, bausmės yra adekvačios, paskirtos nepažeidžiant BK 54 ir 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti bausmės tikslus.

26. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-06-27 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. K. gynėjo ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Savinijus KatauskasLinas PauliukėnasAurelija Sadauskaitė