Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-01 nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu nuspręsta iš E. K. konfiskuoti automobilį „BMW 530D“ (v. n. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

E. K. nuteistas už kelių transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, t. y. už tai, kad jis 2017-11-21, apie 17.20 val., Vilniuje, Rygos g. 8, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,86 promilės etilo alkoholio).

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistojo E. K. gynėjas advokatas Juslius Jasaitis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-01 nuosprendį ir E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, arba sumažinti teismo paskirtą baudą, sutrumpinti tesės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nekonfiskuoti automobilio. Skunde nurodo, kad teismas spęsdamas dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nemotyvavo savo abejonių dėl jo ginamojo galimybės ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti, nepakankamai pagrindė savo įsitikinimo susiformavimo prielaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog E. K. būdamas išgėręs, nusprendė pervairuoti automobilį iš mokamos aikštelės į greta esančią nemokamą aikštelę, būdamas susijaudinęs dėl aštraus konflikto su savo artima drauge; ketino važiuoti tik keliasdešimt metrų, o liudytojui sukliudžius tai padaryti, iš karto atsisakė savo ketinimo ir liko toje pačioje aikštelėje laukti iškviestos policijos; teisiamojo padaryti administraciniai nusižengimai yra datuojami 2010 - 2015 metais, t. y. nuo jų padarymo yra praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis, liudijantis, jog E. K. subrendo; teismo minėtas paskutinis administracinis nusižengimas - važiavimas miesto transportu be bilieto - yra visiškai mažareikšmis ir atsitiktinis; pagrindą galvoti, jog teisiamasis ateityje laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys pažeidimų (įstatyme kalbama ne apie bet kokių pažeidimų, o apie naujų nusikalstamų veikų nedarymą) duoda tai, kad teisiamasis ketina sukurti šeimą ir, būdamas atsakingas ir rūpestingas asmuo, padavė pareiškimus tuoktis prieš 2 metus; teisiamasis turi nuolatinį darbą, kuriame yra prižiūrimas savo tėvo. Pažymi, kad teismas aiškiai nepasisakė, kad E. K. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų, o tik išreiškė abejonę. Pagal nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką, visos abejonės turėtų būti traktuojamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl laiduotojo tinkamumo, bylose Nr. K-P-82/2010, 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt., mano, kad teismas nevisiškai pagrįstai atmetė E. K. tėvo kaip laiduotojo kandidatūrą. Nurodo, kad siekiant teisėtai ir pagrįstai pasinaudoti BK 40 straipsnyje įtvirtintomis galimybėmis, apeliaciniam teismui pateiks kitą laiduotojo kandidatūrą.Mano, kad teismas netinkamai individualizavo bausmę. Plačiai cituoja protingumo, teisingumo, proporcingumo principų taikymo skiriant nuobaudą išaiškinimus, taip pat Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, EŽTT praktiką dėl turto konfiskavimo taikymo. Abejoja, ar nuteistasis E. K., kuris nusikalto pirmą kartą, neblaivus vairuodamas automobilį, pripažino savo kaltę ir iš tiesų pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, praktiškai neturi jokio turto, išskyrus minėtą automobilį, iš tikrųjų yra tiek pavojingas visuomenei, kad jam reikia taikyti ir tokią didelę piniginę baudą, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir automobilio, kuris yra vienintelis jo turtas, konfiskavimą. Klausia, ar iš tikrųjų egzistuoja reali galimybė, kad po tokio įvykio E. K. dar kartą bandys vairuoti automobilį, būdamas neblaivus, ir atgrasyti nuo to jį gali tik automobilio konfiskavimas? Grįsdamas savo argumentus, nurodo, kad koks bebūtų galutinis teismo nuosprendis šioje byloje, jis formaliai neuždraudžia ir negali uždrausti E. K. vėl įsigyti kitą automobilį, o tai reiškia, kad automobilio konfiskavimas nėra ta teisinė priemonė, kuri, kaip deklaruoja ją skiriantis teismas, galėtų užkirsti kelią nuteistajam daryti analogiškus teisės pažeidimus, o jos neatlygintinis paėmimas tėra dar viena materialinė sankcija pažeidėjui. Deklaruodamas tai, kad nuteistasis ketino vairuoti transporto priemonę keliasdešimties metrų atstumu, o faktiškai vairavo tik keletą metrų automobilių stovėjimo aikštelės ribose, mano, kad jo sukeltas pavojus eismo saugumui buvo minimalus, todėl, pasak apelianto, šios aplinkybės nerodo didelio kaltinamojo neatsakingumo ar atsainaus požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. K. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad nuteistojo mama nori būti E. K. laiduotoja ir, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką nuteistajam.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniu skundu neginčijama E. K. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nurodoma, kad apylinkės teismas nevisiškai pagrįstai atmetė kaltininko tėvo kaip laiduotojo kandidatūrą, tačiau siekiant pasinaudoti BK 40 straipsnio suteikiamos galimybėmis pateikia kitą laiduotojo kandidatūrą, kurią prašo pripažinti tinkama ir atleisti E. K. pagal laidavimą, pritaikius BK 40 straipsnį. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo pagrįstumu. Būtent šiose skundo ribose ir pasisako apygardos teismas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai.BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.Iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas pripažino esant tik BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, tačiau dėl E. K. praeityje padarytų net 12 administracinių teisės pažeidimų (iš jų 8, susiję su transporto priemonės vairavimu ir eksploatavimu), 1 administracinio nusižengimo, padaryto po nusikalstamos veikos padarymo, suabejojo, ar toks asmuo pajėgus laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. E. K. pilnamečiu tapo 2010-09-24, dar būdamas nepilnametis, tėvui leidus, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. E. K. teisę vairuoti lengvuosius automobilius yra įgijęs 2010-09-30 (nuo 18 metų). Beveik visi 12 administracinių teisės pažeidimų, tarp jų visi 8 teisės pažeidimai, susiję su transporto priemonės vairavimu ir eksploatavimu, tarp kurių du pavojingi – greičio viršijimas, vienas įžūlus – automobilio pastatymas neįgaliesiems skirtoje vietoje, kiti pažeidimai (dėl žibintų techninių savybių, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nepateikimas, stovėjimas ant vejos, dėl per mažo automobilio durų stiklų laidumo šviesai), kurių teismas nelaiko itin šiurkščiais, buvo padaryti per pirmus trejus su puse vairavimo metus (iki 2014-04-19). Nuo 2014-04-19 (per 3 metus 6 mėnesius) naujų KET, ar su automobilio eksploatavimo susijusių pažeidimų (be nagrinėjamo) E. K. nepadarė. E. K. paaiškino, kad įvykio dieną pasigėrė, nes stipriai susipyko su būsima sutuoktine. Kaltinamo asmens mama N. K. ir jo tėvas A. K. teismui nurodė, kad E. K. nepiktnaudžiauja alkoholiu, jį vartoja retai, šis įvykis buvo išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į administracinių teisės pažeidimų, susijusių su automobilio vairavimu ir eksploatacija, padarymo laiką (visi padaryti iš esmės vairavimo pradžioje), į tai, kad po 2004-04-19 tokio pobūdžio teisės pažeidimų E. K. nebedarė, praeityje nebuvo baustas už teisės pažeidimus, kurie būtų padaryti neblaivaus asmens, į jo jauną amžių minėtų teisės pažeidimų padarymo metu, parodymus teisme ir nuoširdų gailestį, daroma išvada, kad E. K. šiuo metu bus pajėgus laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, ypač esant sąlyginiam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, ir tinkamai parinktam laiduotojui. Todėl konstatuojama esant ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintai sąlygai, - esant pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Taigi, kaip minėta, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.Visų pirma, visiškai sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad E. K. tėvas A. K. nėra tinkamas būti laiduotoju. Kaip minėta anksčiau, jis 20110-05-26 buvo perdavęs automobilį vairuoti E. K., kuris tuo metu buvo nepilnametis ir neturėjo teisės vairuoti. Be to, pasak E. K. jam didesnę įtaką galėtų daryti mama. Bylą nagrinėjant apygardos teisme, apeliantas pateikė kitą laiduotojo kandidatūrą. Laiduotoja prašo būti jo motina N. K.. N. K. neteista. Administracinių nusižengimų registro duomenimis ji yra bausta du kartus už automobilio pastatymą draudžiamoje vietoje ir už vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą, nesumokėjimą. Tačiau taip pat matyti, kad ji neturi teisės vairuoti transporto priemonių, todėl akivaizdu, kad šie pažeidimas padaryti ne jos, o šeimos narių, todėl laikoma, kad N. K. nėra bausta administracine tvarka. Teismui pateikta darbdavio charakteristika, tačiau teismas į ją neatsižvelgia, nes darbdavys yra pats kaltinamasis, suinteresuotas bylos baigtimi. N. K. nurodo, kad ji sugebės daryti sūnui teigiamą įtaką, nes jie gyvena kartu, patikino, kad sūnus suprato savo netinkamo elgesio pasekmes ir šio elgesio galimas pasekmes tolimesniam gyvenimui, šeimos nariams. Nors teismui pateikta nedaug duomenų, charakterizuojančių galimą laiduotoją, tačiau apygardos teismas, išklausęs E. K. ir jo motiną N. K., įvertinęs E. K. charakterizuojančius duomenis, amžių, tai, kad jis gyvena kartu su motina, jų santykiai glaudūs, jie nuolat bendrauja, visgi sprendžia, kad jo motina N. K. turi realią galimybę daryti sūnui teigiamą poveikį. Kolegijos vidiniu įsitikinimu, ji yra verta teismo pasitikėjimo. Visa tai leidžia spręsti apie jos tinkamumą būti laiduotoja, t. y. gebėjimą kontroliuoti savo sūnaus elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, pasiryžimą prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad jis daugiau įstatymų nepažeis.Esant išdėstytiems motyvams, kolegija konstatuoja, kad E. K. yra pagrindas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleisti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant motiną N. K., nustatant maksimalų, trejų metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis), paskiriant tas pačias baudžiamojo poveikio priemones, kurios nurodytos skundžiamame nuosprendyje. Nors apylinkės teismas teisingai vertino apylinkės teisme pateikto laiduotojo asmenybę ir jos netinkamumą būti laiduotoju, tačiau apygardos teisme nustačius, kad kitas laiduotojas atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus ir, kad yra pagrindas atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės nuosprendis naikinamas ir byla nutraukiama BK 40 straipsnio pagrindu (BPK 327 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliantas teigia, kad automobilio konfiskavimas yra per griežta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog automobilis „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso pačiam kaltininkui ir yra BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonė BK 72 straipsnio prasme. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra privalomas. Teismas neskirti privalomo transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju, kaltininkas pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas, tačiau buvo ne kartą baustas už KET bei transporto priemonių eksploatavimo pažeidimus. Automobilio vertė šiuo metu yra 3 200 Eur su PVM (b. l. 49-55). E. K. veikos padarymo metu nustatytas net 2,86 promilių girtumas, jis vairavo dienos metu, Vilniaus mieste, vietoje, kur itin gausu žmonių, tuo keldamas itin didelį pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, turtui. Pažymima, kad nuo 2017-01-01 BK 281 straipsnio pakeitimais yra siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės (BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamasis raštas). Šiuo atveju išvardintos aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimą akivaizdžiai neproporcingu ir neteisingu, - nesudaro galimybės neskirti automobilio, kurio vertė 3 200 Eur konfiskavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas ir uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metams, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos pasiekti BK 40 straipsnyje numatytus tikslus – kad kaltininkas laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-01 nuosprendį panaikinti.

E. K., pripažintą padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, pritaikius BK 40 straipsnį atleisti pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojai, jo motinai N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant trejų metų laidavimo terminą ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu paskirti E. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams; konfiskuoti iš E. K. automobilį „BMW 530D“ (v. n. (duomenys neskelbtini).

Paskelbus nuosprendį panaikinti paskirtą kardomąją priemonę dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir E. K. vairuotojo pažymėjimą perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“ iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „BMW 530D“ (v. n. (duomenys neskelbtini) palikti iki turto konfiskavimo vykdymo, po to panaikinti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės, kad jei jis vengs įvykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.