Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis IĮ „B.“ direktorium, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jis 2017 m. lapkričio 21 d. apie 17.20 val., Vilniuje, Rygos g. 8, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,86 promilės etilo alkoholio).

E. K. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad lapkričio 21 d. apie 15 val. atvyko į kavinę. Ten vartojo alkoholį, nes labai susipyko su būsima žmona. Prabuvo ten apie 2 valandas. Išėjo iš kavinės po 17 val. Atsisėdo į automobilį, norėjau šį perstatyti, nes automobilis stovėjo mokamoje aikštelėje. Prie pat buvo kiemas, kur jis norėjo pervaryti automobilį. Privažiavus prie užtvaro reikėjo sumokėti už aikštelę. Jo neišleido. Iš paskos stovėjo automobilis. Jis norėjo išvažiuoti, bet kitas automobilis stovėjo labai arti. Jis gal penkias minutes judėjo pirmyn ir atgal. Po to iš automobilio išlipo vyras, priėjo prie lango ir pastebėjo, kad jis apsvaigęs. Vyras pasakė, kad kvies pareigūnus. Jis patraukė automobilį į šoną, stovėjo ir laukė pareigūnų. Kai atvyko pareigūnai, davė jam papūsti į alkotesterį. Po to pasakė, kad reikia važiuoti priduoti kraujo tyrimą. Jis sutiko.

Liudytoju apklaustas A. K. teisme parodė, kad sūnus padarė klaidą. Šis susibarė su būsima žmona, buvo kavinėje, išgėrė. Po to bandė perstatyti automobilį į nemokamą aikštelę, tačiau kitas žmogus padarė pastabą. Po to įvyko autoįvykis. Jie gyvena keturiese. Sūnus išgeria retai., tik esant progai. Ji su sūnumi bendrauju daugiau, kartu dirba.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas A. S. tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. apie17.20 val. jis išėjo iš „RIMI“ parduotuvės, Vilniuje, Rygos g., atsisėdo į savo automobilį. Privažiavus prie pakeliamo atitvaro, pastebėjo, kad priekyje yra automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis niekaip negalėjo išvažiuoti iš parduotuvės aikštelės per minėtą atitvarą. Jis važiuodavo tai pirmyn, tai atgal, be reikalo manevravo. Liudytojas stovėjo iš paskos minėto BMW apie 5 minutes, kol jam tai atsibodo. Jis išlipo iš mašinos, nuėjo prie BMW vairuotojo (jo langas buvo nuleistas) ir paklausė, ką tu darai, tu gal girtas? Vairuotojas nieko neatsakė, bet A. S. suprato pagal BMW vairuotojo veido išrašką, kad tas yra išgėręs. Jis nesiorientavo aplinkoje, jo galva buvo užkritus atgal. A. S. iškart paskambino 112 telefonu, tai buvo 17.27 val. Kol liudytojas šnekėjo telefonu su policija, jis pamatė, kad BMW dar kažkiek pamanevravo prie atitvaro, atitvaras nepasikėlė, tada pavažiavo per aikštelę ir nuvažiavo prie kito atitvaro, t.y. prie kito išvažiavimo iš aikštelės. Tuo metu prie šio atitvaro nevykusiai sustojo automobilis Toyota su vairuotoja. Ji sustojo kreivokai, tad skaitytuvas negalėjo nuskaityti jos numerių. Tuo tarpu BMW privažiavo prie minėtos Toyotos galinės dalies ir sustojo dešiniu šonu į Toyotos galą. BMW pradėjo buksuoti vietoje. Visą tą laiką A. S. stebėjo BMW vairuotoją, mašinoje jis buvo vienas, jokio alkoholio važiuojant nevartojo. Toyota vairuotoja norėdama ištiesinti savo automobilį iš lėto pajudėjo atbulomis ir savo galu atsitrenkė į tuo metu gale jos stovėjusio BMW dešinį šoną. Smūgis buvo nedidelis. BMW vairuotojas pavažiavo į šoną, po to į šoną pasitraukė ir Toyota vairuotoja, nes už automobilių susidarė eilė. Vairuotojai pradėjo apžiūrinėti savo automobiliu, ir tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Per visą tą laiką BMW vairuotojas iš liudytojo matomumo zonos pasišalinęs nebuvo, jis jokio alkoholio iki pareigūnų atvykimo nevartojo (b. l. 18).

Liudytojas M. A. tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. apie 17.40 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Rygos g. prie parduotuvės „RIMI“ ruošiasi važiuoti automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra neblaivus. Vykstant link „RIMI“ per raciją pareigūnai išgirdo, kad minėtas BMW ką tik aikštelėje susidūrė su kitu automobiliu. Atvykus į vietą, prie pakeliamojo užtvaro buvo rastas minėtas automobilis BMW ir automobilis Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) BMW vairuotojas E. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, į alkotesterį jis įpūtė 3,01 promilių. Eismo įvykis įvyko, kai automobilis Toyota pajudėjo atbuline eiga ir atsitrenkė į gale pravažiuojantį BMW. Dėl įvykio aplinkybių abu vairuotojai sutiko, todėl KPV užpildė eismo įvykio deklaraciją. E. K. vairavimo faktą patvirtino A. S., kuris prieš tai pranešė 112 apie neblaivų vairuotoją. Iš E. K. tyrimui buvo paimtas kraujas (b. l. 15).

Iš Pažymos iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės, matyti, kad automobilis BMW 530D valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam E. K. (b. l. 8).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. 17.48 val., E. K. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo 3,01 ‰ (promilės) (b. l. 19).

Iš Specialisto išvados Nr. T-A 12013/2017(01) matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d.18.25 val. E. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,86 promilės etilo alkoholio (b. l. 31).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d.18.10 val., E. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,86 (promilės) etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs tai, kad E. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pripažįsta, padaryta nusikaltima veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, ką įrodė duodamas vienodus parodymus tiek tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisme nagrinėjant bylą buvo gautas kaltinamojo tėvo A. K. prašymas perduoti sūnų E. K. pagal laidavimą jo atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo pripažino, kad E. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kita vertus, teismas pastebi ir vertina, kad E. K. iki nusikaltimo buvo 12 kartų baustas administracine tvarka, pažeidimų pobūdis įvarius (b. l. 39-43). Po nusikalstamos veikos padarymo E. K. netinkamai kontroliavo savo elgesį ir padarė nors ir nežymų, bet vis tiek teisės pažeidimą kaip naują administracinį nusižengimą (b. l. 71). Šios aplinkybės verčia teismą suabejoti, ar toks asmuo pajėgus nenusikalsdamas kartu ateityje laikytis įstatymų reikalavimų ir nedaryti pažeidimų.

Be to, teismas spręsdamas prašymą dėl laidavimo nustatė, kad nusikaltimą padariusio E. K. laiduotoju siūlosi būti A. K., kuris 4 kartus baustas administracine tvarka (b. l. 69-70). Pats kaltininkas teisme pripažino, kad jam didesnę įtaką galėtų daryti ne tėtis, bet mama. Tokie duomenys verčia teismą pripažinti, kad A. K. nėra tinkamiausias asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam E. K.. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas neturi galimybės tenkinti gauto prašymo dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kitų įstatymo pagrindų, leidžiančių E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas taip pat nenustatė. Dėl to skiriant bausmes už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, E. K. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. E. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. E. K. neteistas (b. l. 38), administracine tvarka baustas (b. l. 39 - 43), nevedęs, bet planuoja šeimos sukūrimą, yra dirbantis. Siekiant teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį E. K., tinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. K. turimais duomenimis naujų nusikaltimų veikų nėra padaręs, duomenų apie gydymą priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Tokios nustatytos aplinkybės kartu atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas verčia teismą E. K. skirti švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant pagal veikos padarymo metu galiojusį bazinį dydį.

E. K. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kadangi asmuo nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas, dėl ko tinkamai įvertinus tokio elgesio pasekmes kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės.

Prokuroras siūlė iš kaltininko konfiskuoti įvykio metu vairuotą transporto priemonę, pats E. K. prašė iš jo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą pagal pateiktą proceso metu Transporto priemonės vertinimo ataskaitą (b. l. 49-55). Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam E. K., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. įvykio metu, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 2,86 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį BMW 530D valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Tai matyti iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 8). Pagal baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalį, iš kaltininko privalomai konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teismas pripažįsta, kad kaltininko vairuotas automobilis BMW 530D buvo E. K. padarytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl to jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad E. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. K. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas pažymi, kad baudžiamosios priemonės paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri pagal BK 41 straipsnio 2 dalį nėra vien tik galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimas ar apribojimas, bet ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimas, bausmę atlikusių asmenų paveikimas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Tokios bausmės paskirties įgyvendinimo kontekste teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju nėra perteklinis ir būtinas. Tokią poziciją pripažįsta ir Vilniaus apygardos teismas formuodamas vieningą teismų praktiką (sprendimai bylose Nr. 1A-296-209/2017, 1A-385-211/2017).

Teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo prašymo ir vietoje privalomo jam priklausančio turto konfiskavimo išieškoti piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą, nes įstatymas tokią galimybę numato tik nustačius aplinkybes, jog konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Tokių aplinkybių šioje byloje teismas nenustatė.

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina kaip nebereikalinga.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu E. K. skirti galutinę 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu iš E. K. konfiskuoti automobilį „BMW 530D“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti paskirtą kardomąją priemonę dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir E. K. vairuotojo pažymėjimą perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“ iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „BMW 530D“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) palikti iki turto konfiskavimo vykdymo, po ko panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.