Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir U. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5139-802/2018 pagal pareiškėjų A. K. ir U. K. skundą antstolei S. Ž., suinteresuoti asmenys (išieškotojai) A. B. (buvusi pavarde P.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjų skundai dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0076/12/2031 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-81-570/2012 dėl 14 348,64 Eur išieškojimo iš skolininkės E. K. išieškotojos A. P. naudai bei vykdomoji byla Nr. 0076/13/0086 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-81-570/2012 dėl 1478,42 Eur išieškojimo iš skolininkės E. K. valstybės naudai. Atliekant vykdymo veiksmus, skolininkė E. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5445-301/2014 skolininkė E. K. pakeista jos palikimą priėmusiomis A. K. ir U. K.. Antstolės 2015 m. birželio 2 d. turto arešto aktu areštuotos skolininkėms A. K. ir U. K. priklausančios turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą, taip pat 2015 m. birželio 2 d. patvarkymu paskirta ekspertizė nekilnojamojo turto: 177/517 dalies žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypo ir statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo Turto vertinimo skyriui. 2015 m. rugpjūčio 17 d. parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 15-9110721 ir Nr. 15-9110734. Apeliantės pateikė antstolei skundą, prašydamos panaikinti minėtas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-601-601/2015 apeliančių skundą atmetė, pasisakydamas dėl tų pačių vertinimo ataskaitų, nurodė, kad vien tik ataskaitose nurodytas vertinimo atlikimo tikslas nereiškia, kad iš esmės įtakojamas vertinamo turto vertės dydis.

13. Antstolė 2016 m. balandžio 4 d. turto arešto aktu areštavo apeliantėms priklausantį turtą, taip pat 2016 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės, vadovaudamasi nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis nustatė pradinę areštuoto turto kainą. Pareiškėjos, nesutikdamos su nustatyta turto verte, pateikė skundą dėl antstolės 2016 m. rugsėjo 7 d. patvarkymo ir 2016 m. balandžio 4 d. turto arešto akto. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5390-985/2016, apeliančių skundas atmestas. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-409-173/2017, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjos antstolei 2017 m. vasario 27 d. pateikė prašymą dėl areštuoto turto vertės pasikeitimo bei 2017 m. kovo 1 d. pateikė prašymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, kuriame prašė vadovaujantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, nustatant turto vertę, įvertinti vykdymo proceso metu įvykusius turto vertės pasikeitimus. Antstolė 2017 m. kovo 10 d. patvarkymu pareiškėjų prašymu netenkino, nustatė, kad 177/517 dalies žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vertė yra 2160,00 Eur; namų valdos, susidedančios iš žemės sklypo, gyvenamojo namo, lauko virtuvės, tvarto, ūkinio pastato, kiemo rūsio ir kiemo statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) – 20 300,00 Eur. Pareiškėjos pateikė skundą dėl antstolės 2017 m. kovo 10 d. patvarkymo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

14. Nesant galimybės antstolei areštuoto turto realizuoti pakankamai ilgą laiką pagal nustatytą jo vertę, vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031, 2018 m. gegužės 21 d. priimtu patvarkymu Nr. 0076/12/02031/S-00521 antstolė, paskyrė pakartotinę ekspertizę dalies areštuoto turto, t. y. 117/517 dalies žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Turto vertės nustatymo klausimą pavedė spręsti VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialo Turto skyriui, išaiškino šalims teisę reikšti ekspertui nušalinimą.

15. Pareiškėjos kreipėsi į antstolę su pareiškimu dėl VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialo Turto vertinimo skyriaus nušalinimo. Antstolė, 2018 m. birželio 1 d. priimtu patvarkymu Nr. 0076/12/02031/S-00564, pareiškėjų pareiškimo dėl ekspertui pareikšto nušalinimo, netenkino. Tuomet, pareiškėjos kreipėsi su 2018 m. birželio 9 d. skundu į antstolę prašant VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialo Turto vertinimo skyriaus nušalinimo klausimą perduoti spręsti Marijampolės apylinkės teismui ir panaikinti 2018 m. birželio 1 d. priimtą patvarkymą dėl A. K. ir U. K. pareiškimo kaip nepagrįstą. Antstolė 2018 m. birželio 12 d. priimtu patvarkymu Nr. 0076/12/02031/S-00598 VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialo Turto vertinimo skyriaus nušalinimo klausimą perdavė spręsti Marijampolės apylinkės teismui, o 2018 m. birželio 1 d. patvarkymo dėl A. K. ir U. K. pareiškimo, nepanaikino.

16. Pareiškėjos A. K. ir U. K. kreipėsi su 2018 m. birželio 8 d. skundu į antstolę prašant panaikinti 2018 m. gegužės 21 d. antstolės S. Ž. patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, Nr. 0076/12/02031/S-00521, tinkamai įvertinti 2018 m. kovo 6 d. prašyme pateiktą informaciją ir atlikti veiksmus ne dėl dalies, bet dėl viso areštuoto turto, kuriuos atlikti antstolį įpareigoja pateikta informacija bei atsakyti į 2018 m. gegužės 2 d. prašymą ir pateikti informaciją dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių apribojimo. Antstolė, 2018 m. rugsėjo 12 d. priimtu patvarkymu Nr. 0076/12/02031/S-00875 atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir išsiuntė jį nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui.

17. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjų skundus dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031 atmetė, konstatuodamas, kad pareiškėjos byloje nepateikė jokių įrodymų, kas leistų spręsti dėl antstolės patvarkymu paskirto eksperto šališkumo bei sprendė, kad antstolės atlikti veiksmai, skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti yra teisėti bei pagrįsti. Apeliantės atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai nepagrįstą nutartį ir be jokio pagrindo sprendė dėl vykdomojoje byloje pateikto nušalinimo ekspertui ir dėl antstolės patvarkymu paskirtos pakartotinės ekspertizės klausimus, kadangi pateiktu skundu pareiškėjos to neprašė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliančių argumentais nesutinka.

18. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui, kuris skundą privalo išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi, šiame straipsnyje yra nustatyta speciali skundų dėl antstolių veiksmų išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tik antstoliui atsisakius tenkinti skundą, jis gali būti nagrinėjamas teisme. Šiuo atveju antstolio patvarkymo, kuriuo atsisakoma tenkinti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas teismo iš karto, antstoliui jį persiuntus, nereikalaujant jokių papildomų pareiškėjo ar kitų suinteresuotųjų asmenų skundų. Taigi, darytina išvada, kad toks antstolio patvarkymas yra neskundžiamas. Klausimus, ar minėtas antstolio patvarkymas yra motyvuotas, ar jis atitinka CPK 613 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi atsakyti teismas, nagrinėjantis antstolio persiųstą patvarkymą kartu su skundu dėl jo veiksmų. Teisminio proceso dėl skundo dėl antstolio veiksmų metu pareiškėjas turi visas jam suteiktas teises teikti atsiliepimus, paaiškinimus bei, teismui priėmus nutartį, ją skųsti atskiruoju skundu.

19. Pareiškėjų antstolei pateikti skundai (2018 m. birželio 9 d. skundas Nr. G-1908 ir 2018 m. birželio 8 d. skundas Nr. G-1909), netenkinti antstolės patvarkymais (2018 m. birželio 12 d. patvarkymas, Nr. 0076/12/02031/S-00598 ir 2018 m. rugsėjo 12 d. patvarkymas, Nr. 0076/12/02031/S-00875), todėl CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka perduoti nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas išsprendė visus esminius pareiškėjų 2018 m. birželio 8 d. ir 2018 m. birželio 9 d. skundais pareikštus reikalavimus, kurie antstolės patvarkymais buvo netenkinti. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliančių argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė dėl vykdomojoje byloje pateikto nušalinimo ekspertui ir dėl antstolės patvarkymu paskirtos pakartotinės ekspertizės klausimus, nes to pareiškėjos neprašė.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs abu pareiškėjų skundus (2018 m. birželio 9 d. skundą Nr. G-1908 ir 2018 m. birželio 8 d. skundą Nr. G-1909), kurie antstolės kontoroje gauti 2018 m. birželio 11 d. ir dėl kurių priimti antstolės patvarkymai (2018 m. birželio 12 d. patvarkymas, Nr. 0076/12/02031/S-00598 ir 2018 m. rugsėjo 12 d. patvarkymas, Nr. 0076/12/02031/S-00875), užtikrino proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, įtvirtintus CPK 7 straipsnyje. Abu pareiškėjų skundai buvo reiškiami dėl tos pačios antstolės veiksmų, toje pačioje vykdomojoje byloje, todėl šių reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje užtikrino greitesnį, koncentruotesnį ir ekonomiškesnį skundų išnagrinėjimą. Šiuo atveju vienos bylos procesas leido įgyvendinti ir vieną iš pamatinių civilinio proceso tikslų – ginti asmenų interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

22. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

23. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, antstolė 2018 m. gegužės 21 d. priimtu patvarkymu Nr. 0076/12/02031/S-00521 paskyrė pakartotinę ekspertizę 117/517 dalies žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Pažymėtina, kad vykdant 2015 m. birželio 2 d. antstolės patvarkymą, VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialo Turto vertinimo skyrius atliko areštuotino turto vertės ekspertizę ir įvertino turtą (177/517 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir namų valdą, t. y. žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau minėtos ekspertizės buvo atliktos prieš tris metus, todėl galėjo pasikeisti turto vertė. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos pačios pageidavo, jog areštuotas turtas būtų perkainuotas, tačiau ginčija antstolės patvarkymą, kad pakartotinė ekspertizė paskirta tik 117/517 daliai žemės sklypo, o ne visam jų areštuotam turtui.

24. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad namų valdoje, susidedančioje iš žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjos yra atlikę savavališkos statybos darbus, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. priimtu sprendimu nustatytas savavališkų statybos padarinių šalinimas, todėl antstolei, patvarkymo priėmimo metu neturint duomenų, patvirtinančių savavališkų statybos padarinių pašalinimo faktą, toks turtas pagrįstai neįtrauktas siekiant pakartotinai nustatyti jo turto vertę. Priešingi veiksmai neatitiktų ekonomiškumo principo, pagal kurį pareiškėjoms įteisinus nelegalias statybas turto vertė turėtų būtų nustatoma iš naujo.

25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria antstolės ir pirmosios instancijos teismo nurodytam argumentui, kad pakartotinė ekspertizė 117/517 daliai žemės sklypo buvo būtina, o kitam pareiškėjų areštuotam turtui (žemės sklypui ir statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini) ekspertizė neskirtina, kadangi jos skyrimas neatitiktų ekonomiškumo principo, pagal kurį apeliantėms įteisinus nelegalias statybas turto vertė turėtų būtų nustatoma iš naujo. Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tinkamas ir teisingas areštuoto turto įkainojimas yra antstolio pareiga, todėl antstolė 2015 m. gegužės 21 d. priimtu patvarkymu pagrįstai paskyrė pakartotinę ekspertizę 117/517 daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

26. CPK 65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ekspertas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas; 7) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. CPK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu: 1) jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; 2) jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ekspertas pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip ekspertas, tai nėra pagrindas jam nušalinti.

27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pakartotinės turto vertės nustatymo klausimą antstolė pavedė spręsti VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialo Turto vertinimo skyriui, kuris 2015 m. rugpjūčio 17 d. parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas. Pasak pareiškėjų, pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę turi būti pavesta atlikti kitam ekspertui, nes VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialo Turto vertinimo skyrius jau yra atlikęs ekspertizę dėl ko yra abejonių dėl eksperto jau atlikusio ekspertizę išvados pagrįstumo bei kitų ekspertų išvadų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įstatymu reglamentuojamas teisės normas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti dėl antstolės patvarkymu paskirto eksperto šališkumo, o tai, kad ekspertas pirmiau nagrinėjant bylą joje dalyvavo kaip ekspertas, nesudaro pagrindo jo nušalinti.

28. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašė paskirti pareiškėjoms 2500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš šios baudos 50 procentų skiriant suinteresuotam asmeniui A. B..

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių, asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

30. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

32. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad paduodamos atskirąjį skundą pareiškėjos šia teise naudojosi ne pagal jo paskirtį. Pareiškėjos turi įstatymo suteiktą teisę skųsti joms nepalankų ir/ar jų manymu nepagrįstą teismo sprendimą ar nutartį. Nesąžiningumu negali būti laikomas atskirojo skundo padavimas, nors jis ir atmestinas, jei skundą padavęs asmuo tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti, antraip baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą – atskirojo skundo padavimą. Nenustačius pareiškėjų piktnaudžiavimo procesu pateikiant atskirąjį skundą, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti pareiškėjoms baudą.

33. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas (CPK 681, 682 straipsniai), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.