- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- 1S-179-898/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- L. L.
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. L. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. L. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. L. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 104 straipsnį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, L. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, pirmuosius dešimt metų atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti nuteistojo L. L. turtą – 58 860 litų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m gruodžio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendis dėl nuteistojo L. L. pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė palikta nepakeista.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi nuteistojo L. L. kasacinis skundas atmestas.
4. L. L. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendį paskirta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.
5. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria L. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, bei priimtas naujas nuosprendis: L. L. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatyta BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, išnagrinėjęs Kybartų pataisos namų direktoriaus teikimą, nustatė L. L. atlikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 20 (dvidešimčiai) metų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 30 d., į paskirtos bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2008 m. birželio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis neįvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijų, likusi didelė neatliktos bausmės dalis, vidinė nuteistojo motyvacija dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse išlieka ribota. Nutarimu rekomenduota nuteistajam L. L. atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje.
8. Nesutikdamas su komisijos nutarimu, šį nutarimą nuteistojo gynėjas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2020 m. birželio 29 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti komisijos nutarimą. Teismas konstatavo, kad vien formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Teismas pažymėjo, kad nuteistajam skirtų nuobaudų skaičius rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje negeba tinkamai laikytis nustatytų elgesio taisyklių ir leidžia pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis taip pat gali nesilaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarkos. Abejonių teismui kėlė ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas. Teismas pabrėžė, kad būdamas laisvėje nuteistasis niekur nedirbo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo ne kartą baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus, o vien laisvės atėmimo metu įgytos profesinės kvalifikacijos ir darbinės patirties stoka kelia pagrįstas abejonės dėl asmens gebėjimo tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su savo šeima ir išėjęs į laisvę jis gyventų pas tėvus, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl tai nėra pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Taip pat pažymėjo, kad nėra duomenų, jog dėl sveikatos sutrikimų nuteistasis negalėtų atlikti jam skirtos laisvės atėminio bausmės ar būtų netinkamai teikiama sveikatos priežiūra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
II. Skundo argumentai ir prašymai
9. Skundu L. L. gynėjas advokatas E. Dereškevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: nuteistojo L. L. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
7.1. Nesutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nes priimta iš esmės pažeidžiant teisminės kontrolės funkciją, įsiklausant vien į pataisos įstaigos argumentus, neatsakant į esminius pateikto skundo argumentus, atimant teisę iš nuteistojo įsitikinti ar teismas pagrįstai ir iš tiesų atliko objektyvų, visapusišką Lygtinio pataisos įstaigos komisijos priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimą.
7.2. Pareiškėjas nurodo, kad remiantis skunde pateiktais precedentais (apygardų teismų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-202-337/2018, 1S-845-593/2018, 1S-1-873/2019, 1S-11-337/2019) lygtinis paleidimas buvo taikomas asmenims su didesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, tame tarpe ir moterims, todėl Vilniaus pataisos namų komisija diskriminavo L. L., tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje to nevertino ir nepateikė argumentų, kodėl požiūris į nuteistąjį L. L. yra kitoks nei nurodytuose teismų precedentuose kitų nuteistųjų atžvilgiu.
7.3. Pasak apelianto, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pirmininkas, nei institucijos administracijos darbuotojai ar įstaigos psichologė, išklausyta per posėdį, savo argumentais, dėstomais skundžiamame nutarime, negalėjo būti pagrindu priimant skundžiamą nutarimą ir vėliau motyvuojant skundžiamą teismo nutartį.
7.4. Pirmos instancijos teismas neįvertino to, kad L. L. yra teistas vieną kartą bei to, jog užsienio valstybės plėtoja elektroninį stebėjimą atsižvelgdamos į atliktus tyrimus, kurių metu nustatyta, kad taikant elektronini stebėjimą iki 95 % nuteistųjų sėkmingai baigia elektroninio stebėjimo programą. Priimta nutartis, pasak pareiškėjo, nekoreliuoja su BVK įtvirtintais bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principais.
7.5. Skunde nurodoma, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė ir nevertino nustatytų su nusikalstamu elgesiu susijusių rizikos veiksnių, jų kiekio bei jų pagrįstumo. Pirmos instancijos teismo dėmesys buvo sukoncentruotas tik į pirmąjį „OASys“ veiksnį (past. ? teisės pažeidimų istoriją), o nuteistajam už nusikalstamą veiką jau daugiau kaip 15 metų atimta laisvė, iš kurių trejus metus buvo kalinamas Lukiškių kalėjimo vienutėje, dėl ko Lietuva buvo įpareigota sumokėti piniginę kompensaciją. Pabrėžiama, jog „OASys“ taikymas pasižymi tuo, kad teisės pažeidėjas gali peržiūrėti savo bausmės ir priežiūros planą bei dėl jo pareikšti savo nuomonę, tačiau šiuo atveju nuteistasis L. L. ne tik negalėjo pasinaudoti šia suteikiama teise, bet jo nuomonė apie jo atžvilgiu taikytą metodiką pirmos instancijos teismo liko neįvertinta, nes teismui nebuvo pateikta.
7.6. Skunde teigiama, kad bausmių tikslai ir jų vykdymo praktika yra du skirtingi dalykai. 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. IR- 229 patvirtinta socialinio tyrimo išvados forma iš esmės remiasi „OASys“ metodikos struktūra, o „OASys“ vertinimas yra vienintelis privalomas vertinimo būdas. Tokiu būdu privalomai vertinama tik bendra, nespecifinė atliktai nusikalstamai veikai nuteistų ir probacijoje esančių asmenų kriminalinio elgesio rizika, o tai gali vesti prie klaidingų išvadų. Ką patvirtina skundžiamo nutarimo ir teismo nutarties, motyvuojamoji dalis. Iš skundžiamo komisijos nutarimo seka, kad L. L. nuolat bendrauja su jį lankančiais tėvais, Kybartų pataisos namuose įgijo statybininko apdailininko ir staliaus specialybes, pristatė pažymą, kad jį UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintų pardavimų vadybininku, tačiau visi šie teigiami faktoriai nepagrįstai įvertinti kaip nepakankami.
7.7. Apeliantas pabrėžia, kad L. L. bausmę atlieka pirmą kartą, todėl „OASys“ metodikoje įtvirtintos teisės pažeidimų istorijos gausios nėra. L. L. kaltę pripažįsta iš dalies, nes kaltės suvokimas yra individualus, o kaltės išpirkimui L. L. jau daugiau nei 15 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vertinant gyvenimo kokybę nurodoma, kad gyvenamąją vietą ir sąlygas laisvėje tikrino Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai ir konstatavo, kad ji tinkama, todėl ir šis veiksnys turėjo sąlygoti pozityvią išvadą, tačiau apie tai teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Išsimokslinimas ir galimybė įsidarbinti pirmos instancijos teismo įvertinti šališkai: iš esmės kaip negatyvūs veiksniai, paneigiantys L. L. pasitaisymą. Skunde buvo nurodyta, kad nuteistasis savo asmeninėje sąskaitoje turi pakankamą pragyvenimui sumą, tačiau dėl to skundžiamoje nutartyje nepasisakoma. L. L. yra vedęs, tačiau glaudūs santuokiniai ryšiai taip pat įvardyti kaip kenkiantys lygtinio paleidimo taikymui, nevertinant jų turinio bei įtakos integracijai į visuomenę. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis nevartojo nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų, atitinkamai tai turi būti vertinama teigiamai, tačiau teismas dėl šių aplinkybių ar dėl mąstymo ar elgesio problemų nepasisakė. Be to, skundžiamame nutarime bei skundžiamoje nutartyje nekalbama apie jokias galiojančias nuobaudas, o tik skaičiuojama kiek jų buvo gauta per daugiau nei 15 laisvės atlikimo metų.
7.8. Skunde pažymima, kad skundžiamame nutarime ir teismo nutartyje konstatuojamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nemotyvuotas, nors nustatyta vidutinė rizika, tai padaryta subjektyviai. Nenurodytas nei vienas nei statinis, nei dinaminis veiksnys, keliantis būtent nurodomo dydžio riziką. Pabrėžiama, kad „OASys“ ateities elgesio prognozė daroma surinktos statistinės informacijos pagrindu, dalį galutinio rizikos įverčio sudaro informacija apie buvusius teisės pažeidimus, todėl pirmą kartą teisto asmens – L. L., rizikos vertinimas, atliktas šios metodikos pagrindu, negalėjo būti itin tikslus.
7.9. Skunde nurodoma, kad kriminalinės rizikos vertintojų ir vertinamųjų skaičiaus santykis yra neproporcingas, o tai sukelia ne tik didelį stresą ir nepasitenkinimą, bet ir lemia vertinimo klaidų tikimybę. Teigiama, kad skundžiamo nutarimo neišsamumui turėjo įtakos ir vertintojų kvalifikacija. Viena vertus, vertintojai yra apmokomi, tačiau „OASys“ metodiką gali taikyti ir pareigūnai, o ne tik specialų išsilavinimą turintys specialistai. Pareigūnams, neturėjusiems specializuotų žinių, sunkiau įvertinti įvairias L. L. elgesio, emocines, mąstymo būsenas. Atsižvelgiant į tai, kad metodiką gali taikyti specialiuose mokymuose dalyvavę įvairių profesijų darbuotojai, turintys skirtingą išsilavinimą, darbo su žmonėmis bei savirefleksijos patirtį, akivaizdu, kad šiuo atveju išvengti vertinimo klaidų, įvertinant specialių psichologinių žinių poreikį bei jų pritaikymo nerealumą šiuo konkrečiu atveju, todėl pagrįsto nutarimo, o vėliau ir teismo nutarties, priimti nebuvo įmanoma.
7.10. Pareiškėjas teigia, jog teismas skundžiamoje nutartyje ignoravo faktą, kad L. L. laisvės atėmimo vietoje susirgo sunkia ir nepagydoma liga (duomenys neskelbtini), o BK 76 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Teismas šiuo atveju netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 359 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. Šiuo atveju akivaizdu, kad ne pats nuteistasis, bet bausmę vykdanti institucija privalo surašyti teismui teikimą.
7.11. Be to, kaip teko susidurti asmeniškai L. L., įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų priėmimo kabinetai yra per mažai parengti, įkalinimo įstaigose trūksta medikų. Įkalinimo įstaigoje, kurioje kali L. L., asmenys gyvena uždaroje teritorijoje ir ilgą laiką neturi kontakto su išoriniu pasauliu. Kasdienė rutina, priklausomybės, užkrečiamųjų ligų plitimui palanki terpė ? visi šie veiksniai sukėlė ir pagilino jo fizinės sveikatos problemas, kurioms spręsti būtina taikyti efektyvias, mokslu pagrįstas prevencijos, gydymo ir kitas priemones, kurių pataisos namai nepajėgūs užtikrinti. Tai reiškia, kad dar mažiausia pusmetį nebus objektyvios galimybės gauti būtiną kokybišką gydymą, tačiau šis svarbus veiksnys nei komisijos, nei pirmos instancijos teismo net nebuvo svarstytas, priimant skundžiamą nutarimą ir nutartį.
Šalies argumentai
7.12. Pasak pareiškėjo, pirmos instancijos teismas nepaisė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec (2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“, kurios 18 ir 20 straipsniai nustato, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs, tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Todėl būtent Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija privalėjo įrodyti, kad L. L. neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų.
7.13. Skunde nurodoma, kad nuteistasis pataisos namuose nemokamų darbų negalėjo atlikti, kadangi visi darbai įstaigoje yra atliekami Ūkio būriui priskiriamiems nuteistiesiems, kurie gauna už jų atliekamą darbą atlygį. L. L. buvo išreiškęs ketinimą padirbėti pataisos namų bibliotekoje, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 345 pakeitė 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 207, kuriuo nutarė paskelbti trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį, todėl bet koks didesnis nuteistųjų susibūrimas ar darbas tvarkant knygas tapo neįmanomas. Todėl skundžiamame komisijos nutarime ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomas argumentas dėl tariamo neatlikimo nemokamų darbų yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas
11. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. L. 2020 m. sausio 19 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą ¾ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
13. Atlikus nuteistojo L. L. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 55 balai (skalėje nuo 41 iki 99). Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką taip pat buvo vertinama 2019 m. balandžio 19 d., nustatyti - 47 balai, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrėjimą, įvertintinus objektyvius, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, 2019 m. lapkričio 22 d. nustatyti ? 55 balai. 2020 m. gegužės 22 d. atliekant pakartotinį rizikos vertinimą, nebuvo pastebėti rizikos taškų įverčių pokyčiai ir nustatyta ? nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ? 55 balai. Taigi per pastaruosius metus šis rodiklis iš esmės nepakito: rizika išliko vidutinė ir toliau sudaro 55 balus (žema nusikalstamo elgesio rizika sudaro nuo 0 iki 40 balų, vidutinė – nuo 41 iki 99 balų, o aukšta – nuo 100 iki 168 balų), iš kurių 48 balai (statinių veiksnių balai ? 7, dinaminių ? 48) priskiriami dinaminiams veiksniams. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog skaitinė išraiška neatspindi nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nors dinaminių balų gausa rodo tam plačias galimybes, t. y. savo teigiamu ir kryptingu elgesiu L. L. gali sumažinti ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
14. Apeliantas skunde kvestionuoja Socialinio tyrimo išvados rengėjų kvalifikaciją. Nurodo, jog „OASys“ metodiką gali taikyti įvairių profesijų darbuotojai, todėl, įvertinus specialių psichologinių žinių poreikį, neįmanoma išvengti vertinimo klaidų. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, Socialinio tyrimo išvados rengėjai E. T., M. Š.- S. yra įgiję ne tik „OASys“ tikslinių mokymų pažymėjimus, bet ir aukštąjį universitetinį, socialinio darbo, teisės psichologijos magistro laipsnį (past. – M. Š.- S.). Todėl abejonių Socialinio tyrimo išvadą parengusių specialistų kvalifikacija bei kompetentingumu apeliacinės instancijos teismui nekyla.
15. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgiama ir į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, jas vertinant visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, visumoje.
Žemesnės instancijos teismas
16. Įvertinus L. L. skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, konstatuotina, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Komisijos nutarime, Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek neigiamai, tiek teigiamai L. L. charakterizuojančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. mokėsi Marijampolės profesinio renginio centre ir 2017 m. įgijo staliaus, o 2018 m. apdailininko profesines kvalifikacijas, Kybartų pataisos namuose paskatintas už aktyvų dalyvavimą „Tvirtas vyras“ turnyro varžybose, įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Kompiuterinio raštingumo pradmenys“, Kybartų pataisos namuose įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Pilietiškumo ugdymo kelias“, Marijampolės pataisos namuose įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Sugrįžimas“. L. L. keturis kartus skatintas, paskutinį kartą 2018 m. vasario 20 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimu už nepriekaištingą elgesį būryje ir aktyvų dalyvavimą 2017-2018 mokslo metais siekiant įgyti apdailininko (statybininko) specialybę. Nuteistasis pakartotinio teistumo rizikos vertinimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo.
17. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai ir nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2018 m. spalio 2 d. buvo gavęs 21 nuobaudą: nuteistajam taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – uždarymas į karcerį ir baudos izoliatorių, nuteistasis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę grupę. Taigi nuteistojo teigiamas elgesys fiksuojamas pakankamai trumpą laiko tarpą, todėl negalima daryti išvados, kad šie nuteistojo elgesio pokyčiai yra stabilūs. Be to, akcentuotina, jog tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
18. Nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir pirmos instancijos teismas neaptarė ir nevertino su nusikalstamu elgesiu susijusių rizikos veiksnių, jų kiekio bei jų pagrįstumo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas atsižvelgė ne tik į nuteistojo teisės pažeidimų istoriją, bet ir nuteistojo gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, galimybę įsidarbinti, nuteistojo socialinius ryšius bei kitus rizikos veiksnius, tačiau jų L. L. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas ne tik atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, bet ir pakankamai detaliai aptarė jų reikšmę, analizuojant jų realią įtaką nuteistajam nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu. Taigi nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra pastebimos, tačiau yra nepakankamos. Pažymėtina, jog vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendaciją, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.
19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis ketino įvykdyti jam Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nustatytą rekomendaciją, todėl nurodomas argumentas dėl tariamo neatlikimo nemokamų darbų yra nepagrįstas. Iš asmens bylos matyti, kad paskutinį kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje nuteistasis svarstytas 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijai nutarus netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo pateikta rekomendacija ? atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir Socialinio tyrimo išvados, priešingai nei teigia apeliantas, duomenų, jog nuteistasis buvo išreiškęs ketinimą padirbėti pataisos namų bibliotekoje nenustatyta, jų nepateikė ir apeliantas. Tuo tarpu, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pats nuteistasis dėl įdarbinimo nesikreipė, taigi Komisijos rekomendacijų neįgyvendino. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 11 kartų buvo baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus, kartą baustas už atsisakymą vykdyti nuobaudą ? pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą ? bei kartą baustas už atsisakymą dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą apmokamą siuvėjo darbą, manytina, kad nuteistasis nėra pakankamai motyvuotas spręsti problemų, susijusių su aktualiu kriminogeninių veiksnių valdymu ir vis dar patiria sunkumų orientuojantis į savo resocializacijos bei integracijos procesą.
20. Abejonių nuteistojo L. L. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – nusiteistojo gyvenimo stilius, emocinė gerovė, jo mąstymas ir elgesys (2020 m. gegužės 22 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodyti veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, tačiau atsižvelgiant ir į nuteistojo išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas keisti savęs realizavimo aplinkoje būdus bei priemones, tačiau nuteistojo ankstesnis gyvenimo būdas gali būti siejamas su jo nusikalstamu elgesiu ir siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, reikalauja tikslinių intervencinių priemonių įsitraukimo, svarbus nuteistojo įsitraukimas į tikslines intervencines priemones bei motyvacijos stiprinimas, nuteistajam būtina lavinti savęs pažinimo įgūdžius. L. L. mąstymo bei elgesio ypatumai, apimantys kontroliuojantį elgesį, konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoką, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą yra svarbūs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, kuriuos nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti, tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
21. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog skunde nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.
22. Atsakant į skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį diskriminavo kitų nuteistųjų, kurių nusikalstamo elgesio rizikos įvertis yra didesnis ir kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atžvilgiu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-10-895/2019, 2K-P-58-697/2019).
23. Analizuojant nuteistojo nurodytas bylas pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-202-337/2018 bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-11-337/2019 – lygtinis paleidimas taikytas nuteistiesiems, kurių didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistieji, net ir nepriekaištingai elgdamasi, sumažinti negalės. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-845-593/2018 nustatyta, jog bausmės atlikimo nuteistasis penkis kartus pažeidė nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas tris kartus drausminėmis nuobaudomis, kita vertus, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą nuteistajam buvo paskirta aštuoniolika paskatinimų. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1-873/2019 ? lygtinis paleidimas taikytas nuteistajam, kuris įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktas rekomendacijas. Taigi akivaizdu, jog apelianto nurodytose teismo nutartyse konstatuotos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į nustatytas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nurodyti ankstesni teismų sprendimai nebuvo sukurti analogiškose bylose, todėl nagrinėjamu atveju neturi precedento galios. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.
24. Kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, baudžiamasis įstatymas (BK 76 straipsnio nuostatos), numato galimybę atleisti asmenį nuo bausmės dėl ligos taip pat ir tuo atveju, kai nuosprendis yra įsiteisėjęs. Nuosprendžio vykdymo stadijoje šio klausimo išsprendimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 359 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BK 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 177 straipsnis taip pat nustato, kad, susirgęs sunkia nepagydoma liga, nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Tokiu atveju bausmės vykdymo institucijos vadovas teismui paduoda teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Kaip matyti iš aptartų teisės normų, baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nustato, jog nuteistojo atleidimas nuo bausmės nuosprendžio vykdymo metu sprendžiamas tik tada, kai šį klausimą teismui svarstyti teikia bausmę vykdanti institucija.
25. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi paneigė pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad dėl sveikatos sutrikimų nuteistasis negali atlikti jam skirtos laisvės atėminio bausmės ar jam būtų netinkamai teikiama sveikatos priežiūra. Kaip matyti iš minėtos nutarties, L. L. teismui pateiktame 2019 m. gruodžio 27 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus sprendime dėl L. L. darbingumo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, nuteistajam nustatytas 95 procentų darbingumo lygis, kas neleidžia teigti, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išimtinai atsižvelgiant į nuteistojo sveikatos būklę. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamoje nutartyje neignoravo skundo argumentų, susijusių su L. L. sveikatos būkle, o juos pagrįstai paneigė.
26. Pažymėtina ir tai, kad pagal nuoseklią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įpareigoja teismą tinkamai išnagrinėti jam pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nors nenustato jų vertinimo ar reikšmės sprendimui, nes EŽTT neturi nagrinėti, ar į argumentus atsakyta tinkamai (pvz., 2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Fomin prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Šiai pareigai visada yra taikoma išlyga, kad teismas gali manyti, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų (Fomin prieš Moldovą, § 31). Nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90, § 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Česnulevicius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta į visus esminius nuteistojo skundo argumentus. Taigi tam tikrų atskirų skundo argumentų neaptarimas savaime negali reikšti, kad nutartis yra neteisėta. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016).
27. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus L. L. charakterizuojančius duomenis, be kita ko, neatliktos bausmės dydį, darytina išvada, kad pastaruoju metu nuteistojo stebima pažanga, mažinti nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra pakankama taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Turimi nuteistojo socialiniai ryšiai, dalyvavimas įvairiose pataisos programose, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl L. L. gynėjo advokato E. Dereškevičiaus skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
L. L. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.