- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-1866-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00979-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- A. D., S. D.
- Atsakovas
- N. B.
- Trečiasis asmuo
- A. D.
- Kategorijos
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. D. ir S. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų A. D. ir S. D. ieškinį atsakovui N. B. dėl netesybų priteisimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo A. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2020 m. liepos 15 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4651-848/2020 pagal ieškovų A. D. ir S. D. ieškinį atsakovui N. B. dėl netesybų priteisimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo A. D.. Priimtu sprendimu už akių ieškinys buvo tenkintas visiškai, sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d.
2. 2020 m. rugsėjo 30 d. teisme buvo gautas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki visiško Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje. Nr. 2-4651-848/2020 įvykdymo, areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančias 69/202 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas - (duomenys neskelbtini) k. v., adresas (duomenys neskelbtini). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė priimti skubaus vykdymo nutartį ir priteisti iš atsakovo ieškovo A. D. naudai 534,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovai patyrė dėl advokato atstovavimo ir sumokėdami 50,00 Eur dydžio žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
3. Prašyme ieškovai nurodė, kad atsakovas iki prašymo pateikimo momento nėra pradėjęs vykdyti įsiteisėjusio 2020 m. liepos 15 d. teismo sprendimo už akių, kuriuo yra įpareigotas pilna apimtimi įvykdyti rašytinį 2019 m. balandžio 30 d. susitarimą „Dėl žemės sklypo dalies pardavimo ir darbų atlikimo“, taip pat atsakovas pagal priimtą sprendimą už akių privalo ieškovams sumokėti 1 890,00 Eur dydžio netesybas ir 2 093,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovas nevykdo priimto sprendimo už akių, todėl kyla reali grėsmė, kad ateityje gali pasunkėti šio teismo sprendimo įvykdymas, kadangi atsakovas, vengdamas vykdyti šį teismo sprendimą gali imtis veiksmų, kad paslėpti nuosavybės teise valdomą turtą ar kitaip išvengti piniginių prievolių įvykdymo ieškovų atžvilgiu. Ieškovų nuomone, atsakovas piktnaudžiauja turto pardavėjo teisėmis, kadangi jis piktybiškai nevykdo šalių rašytinio susitarimo „Dėl žemės sklypo dalies pardavimo ir darbų atlikimo“, todėl kyla grėsmė, kad gali būti neįvykdytas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas už akių, nes atsakovas gali perleisti turimą žemės sklypo dalį tretiesiems asmenims. Ieškovams yra aktualus Kauno apylinkės teismo priimto sprendimo už akių nuoseklus ir tinkamas įvykdymas, nes atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis ieškovams yra reikalinga, kad būtų užtikrinta ieškovų teisė tinkamai įgyvendinti jiems priklausančių gyvenamųjų patalpų eksploataciją ir tinkamą disponavimą nekilnojamaisiais daiktais. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 69/202 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas - (duomenys neskelbtini) k. v., adresas (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi atmetė ieškovų A. D. ir S. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
5. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovai neįrodė teismo sprendimo už akių neįvykdymo grėsmės. Teismas nurodė, jog atsakovo vengimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, ką ieškovai nagrinėjamu atveju ir padarė, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas pažymėjo, kad vien tik atsakovo vengimas geruoju patenkinti ieškovų reikalavimus savaime nereiškia, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai teigia, kad atsakovas, vengdamas vykdyti priimtą teismo sprendimą gali imtis veiksmų, kad paslėpti nuosavybės teise valdomą turtą ar kitaip išvengti piniginių prievolių įvykdymo ieškovų atžvilgiu. Ieškovų nuomone, atsakovas piktnaudžiauja turto pardavėjo teisėmis, kadangi jis piktybiškai nevykdo šalių rašytinio susitarimo „Dėl žemės sklypo dalies pardavimo ir darbų atlikimo“, todėl kyla grėsmė, kad gali būti neįvykdytas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas už akių, nes atsakovas gali perleisti turimą žemės sklypo dalį tretiesiems asmenims. Tačiau teismas vertino, kad kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovai nepateikė jokių įrodymų šioms nurodomoms aplinkybėms pagrįsti.
8. Teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjusių sprendimų vykdymą atlieka antstoliai pagal jiems pateiktą vykdomąjį raštą, todėl ieškovams išaiškino, kad jie turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio pagrindu būtų pradedami sprendimo vykdymo veiksmai antstolio kontoroje.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog neįrodžius, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, nėra pagrindo taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, ieškovams neįrodžius antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymui ir teismui nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, prašymą dėl jų taikymo teismas atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas atmetęs ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovų prašymo dėl patirtų 534,00 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkino (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 93 straipsnio 1).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovai A. D. ir S. D. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patenkinti pilna apimtimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikyti atsakovo N. B. turtui laikinąsias apsaugos priemones bei laikinai, t.y. iki visiško Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-4651-848/2020 įvykdymo, areštuoti N. B. nuosavybės teise priklausančias 69/202 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas - (duomenys neskelbtini) k.v., adresas (duomenys neskelbtini); 2) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti skubaus vykdymo nutartį, procesinį sprendimą priimti apie tai iš anksto nepranešant atsakovui N. B.; 3) priteisti iš atsakovo N. B. ieškovo A. D. naudai 534 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai taikė CPK 144 straipsnio nuostatas, todėl teismas pažeidė ieškovų kaip atsakovo kreditoriaus interesus ir akivaizdžiai neteisingai aiškino šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principą.
1.2. Teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, todėl akivaizdu, kad ieškovai savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodė. Visi asmenys privalo vykdyti teismo sprendimus, neatsižvelgiant į tai ar ieškovai pradėjo ar nepradėjo teismo sprendimo priverstinį vykdymą su antstolio pagalba.
1.3. Ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismo išaiškinimas ieškovams kreiptis į antstolio kontorą dėl sprendimo vykdymo veiksmų nėra korektiškas ir toks teismo teiginys neatleidžia teismą nuo pareigos išsamiai ir objektyviai išnagrinėti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju ieškovų prašymas buvo motyvuotas ir išsamus, tačiau teismas be jokio pagrindo nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių atsakovo nesąžiningumo įrodymų.
1.4. Ieškovai teismui pateikė VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame yra matyti, kad atsakovas po šalių 2019 m. balandžio 30 d. susitarimo „Dėl žemės sklypo dalies pardavimo ir darbų atlikimo“ yra sumažinęs savo žemės sklypo turto dalį nuo 267/404 dalių iki 69/202 dalių. Tai yra akivaizdus atsakovo nesąžiningumas ir reali grėsmė, kad gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas. Taigi, grėsmė dėl teismo sprendimo neįvykdymo yra įrodyta, kadangi atsakovas nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki dabartinio laikotarpio nevykdo šalių 2019 m. balandžio 30 d. susitarimo „Dėl žemės sklypo dalies pardavimo ir darbų atlikimo“ ir laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 15 d. iki dabartinio laikotarpio nevykdo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo už akių.
1.5. Lietuvos apeliacinis teismas neturi teisės formuoti teismų praktikos, todėl visos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys pirmosios instancijos teismo buvo taikytos netinkamai ir nepagrįstai. Priešingai, nei nurodė teismas, ieškovai įrodė, kad atsakovo žemės sklypas yra įkeistas nežinomam kreditoriui, tačiau tai nesutrukdė atsakovui sumažinti turimos žemės sklypo dalį civilinės bylos proceso eigoje. Tokie atsakovo veiksmai yra akivaizdus jo nesąžiningumas ieškovų atžvilgiu ir jo siekis paslėpti savo turtą bei galimai išvengti pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo už akių įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) priteisti ieškovų naudai iš atsakovo N. B. 1 890,00 Eur netesybas, numatytas 2019 m. balandžio 30 d. rašytiniame susitarime „Dėl žemės sklypo dalies pardavimo ir darbų atlikimo“ už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2020 m. sausio 15 d. įskaitytinai; 2) įpareigoti teismo sprendimu atsakovą per protingą dviejų mėnesių terminą nuo būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pilna apimtimi įvykdyti rašytinį 2019 m. balandžio 30 d. susitarimą „Dėl žemės sklypo dalies pardavimo ir darbų atlikimo“; 3) įpareigoti teismo sprendimu atsakovą nuo 2020 m. sausio 16 d. iki visiško rašytinio 2019 m. balandžio 30 d. susitarimo „Dėl žemės sklypo dalies pardavimo ir darbų atlikimo“ įvykdymo dienos mokėti ieškovams netesybas už kiekvieną kalendorinę dieną po 10,00 Eur. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d.
15. 2020 m. rugsėjo 30 d. teisme buvo gautas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki visiško Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-4651-848/2020 įvykdymo, areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančias 69/202 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas - (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė priimti skubaus vykdymo nutartį ir priteisti iš atsakovo ieškovo A. D. naudai 534,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovų prašymą atmetė.
16. Ieškovai su skundžiama teismo nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, todėl akivaizdu, kad ieškovai savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodė. Visi asmenys privalo vykdyti teismo sprendimus, neatsižvelgiant į tai ar ieškovai pradėjo ar nepradėjo teismo sprendimo priverstinį vykdymą su antstolio pagalba.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš jų neegzistuoja, atsakovų teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovais, jog pirmosios instancijos teismui 2020 m. liepos 15 d. priėmus sprendimą už akių, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintas visiškai, ir sprendimui už akių 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsiteisėjus, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą buvo įvykdyta t. y. ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Taip pat sutiktina su ieškovų pozicija, jog visi asmenys privalo vykdyti teismo sprendimus, neatsižvelgiant į tai ar ieškovai pradėjo ar nepradėjo teismo sprendimo priverstinį vykdymą su antstolio pagalba, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis nėra skatinti skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą.
19. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl grėsmės ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo pažymėjo, jog atsakovo vengimas geruoju patenkinti ieškovų reikalavimus savaime nereiškia, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą. Teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, taip pat duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, iš kurio būtų galima spręsti, kad jis neketina vykdyti ieškovams palankaus teismo sprendimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais.
20. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
21. Atskirajame skunde ieškovai teigia, jog pirmosios instancijos teismo išaiškinimas ieškovams kreiptis į antstolio kontorą dėl sprendimo vykdymo veiksmų nėra korektiškas ir toks teismo teiginys neatleidžia teismą nuo pareigos išsamiai ir objektyviai išnagrinėti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju ieškovų prašymas buvo motyvuotas ir išsamus, tačiau teismas be jokio pagrindo nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių atsakovo nesąžiningumo įrodymų.
22. Šiuos ieškovų argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai ieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino 2020 m. liepos 15 d. sprendimu už akių, reiškė ne tik piniginio, bet ir nepiniginio pobūdžio reikalavimus.
23. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog priėmus byloje procesinį sprendimą, nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
24. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui nevykdant sprendimo gera valia, jo įvykdymas turi būti užtikrintas CPK 624 straipsnyje ir CPK 771 straipsnyje numatytų normų pagalba, o ne laikinųjų apsaugos priemonių institutu, kurio paskirtis nėra skatinti skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Kaip matyti iš pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo, procesiniai įstatymai asmenims nevykdantiems teismo sprendimu nustatytų nepiniginio pobūdžio įpareigojimų, numato tam tikras specialias pasekmes bei poveikio priemones, kurios kartu atlieka tiek kompensacinę funkciją išieškotojui, tiek skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą bei išvengti finansinių nuostolių.
26. Ieškovų atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai įrodė, kad atsakovo žemės sklypas yra įkeistas nežinomam kreditoriui, tačiau tai nesutrukdė atsakovui sumažinti turimos žemės sklypo dalį civilinės bylos proceso eigoje, ir tokie atsakovo veiksmai yra akivaizdus jo nesąžiningumas ieškovų atžvilgiu ir jo siekis paslėpti savo turtą bei galimai išvengti pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo už akių įvykdymo pilna apimtimi, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovų prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio, ieškovų teigimu matyti, kad atsakovas po šalių 2019 m. balandžio 30 d. susitarimo „Dėl žemės sklypo dalies pardavimo ir darbų atlikimo“ yra sumažinęs savo žemės sklypo turto dalį nuo 267/404 dalių iki 69/202 dalių, nepatvirtina, jog atsakovas ketintų perleisti turimą žemės sklypo dalį tretiesiems asmenims. Be to pažymėtina, jog prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovai minėtų argumentų nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
27. Atskirajame skunde ieškovai taip pat teigia, jog Lietuvos apeliacinis teismas neturi teisės formuoti teismų praktikos, todėl visos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys pirmosios instancijos teismo buvo taikytos netinkamai ir nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškovų argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra akcentavęs, jog viena iš svarbiausių Lietuvos apeliacinio teismo priedermių – pagal savo kompetenciją užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą, kurti teisės taikymo bei įstatymų aiškinimo precedentus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
28. Nurodytina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovai atsakovo nesąžiningumą įrodinėjo faktais, kad atsakovas, vengia vykdyti priimtą teismo sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo vengimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, ką ieškovai nagrinėjamu atveju ir padarė, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-810-407/2016; 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011). Vien tik atsakovo vengimas geruoju patenkinti ieškovų reikalavimus savaime nereiškia, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartyje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. e2-195-943/2018).
30. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės šioje civilinėje byloje yra netaikytinos. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl, nustačius, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Atmetus atskirąjį skundą, ieškovų prašomos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovų atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.