Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-293-609/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-19
Bylos Nr.: eI3-293-609/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01155-2020-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Pareiškėjas: L. V., P. D.
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: V. J.
Advokatai: Lina Šimė

Kategorijos

15.8Kiti su žemės teisiniais santykiais susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eI3-293-609-2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01155-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 41; 55.1.3; 57.4 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 19 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vaidai Damašienei,

dalyvaujant pareiškėjų L. V., P. D. atstovei advokatei Linai Šimei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. V., P. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai L. V., P. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 21R2-118(AG2-79/16-2020) dalį, kuria buvo atmestas kaip nepagrįstas jų skundas reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius) 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ ir atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – ir atsakovė, NŽT) įpareigoti atlikti žemės sklypų valstybinę kontrolę pagal pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ dalyje, panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ ir atsakovę įpareigoti atlikti žemės sklypų valstybinę kontrolę pagal pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ .

Skunde nurodo, kad jie yra 2,75 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau Žemės sklypas) bendraturčiai. Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš rytinės bei šiaurės rytų pusės ribojasi su Žemės sklypu. Pastebėję, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. J. atstovas P. J. kartu su matininku Žemės sklype sukalė medinius kuolus ir armatūrinius strypus, 2019 m. rugpjūčio 6 d. jie kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydami atlikti žemės sklypų valstybinę kontrolę dėl galimo Žemės sklypo savavališko užėmimo, turint tikslą įrengti kelią. Be to, prašė įpareigoti trečiąjį asmenį V. J. bei matininką iš Žemės sklypo nedelsiant pašalinti medinius ir metalinius strypus. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimu jų prašymo netenkino. Ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimas buvo panaikintas, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1847-386/2020 Ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas paliktas nepakeistu. Pareiškėjai teigia, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1847-386/2020 yra nevykdomas. Nors atsakovė teigia, kad vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1847-386/2020, iš naujo išnagrinėjus pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“, buvo priimtas 2020 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“, žemės sklypų valstybinė kontrolė nebuvo atlikta, nebuvo surašyti jokie aktai. Pareiškėjų vertinimu, 2020 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ priėmimas yra piktnaudžiavimas valdžia, biurokratizmas, reikalų vilkinimas. Atsakovės veiksmai nesuderinami su viešojo administravimo principais, nes užuot atlikusi žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę ir surašiusi nustatytos formos patikrinimo aktą, atsakovė formaliai atsirašinėja, dėl ko kyla nauji neteisminiai ir teisminiai ginčai. Teigia, kad tiek panaikintu 2019 m. liepos 26 d. sutikimu Nr. SUVA-9295-(8.53E), tiek naujai išduotu 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimu Nr. SUVA16048-(8.53 E) trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. buvo suteikta teisė tiesti tų pačių parametrų kelią (t.y. sutampa koordinatės, kelio plotis, kiti techniniai parametrai). Tai reiškia, kad Žemės sklype 2019 m. rugpjūčio 1 d. sukalti mediniai ir metaliniai strypai yra identiškose vietose. Pareiškėjų vertinimu, esant panaikintam 2019 m. liepos 26 d. sutikimui Nr. SUVA-9295-(8.53E) tiesti bendro naudojimo kelią, atsakovė turėtų įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį V. J. pašalinti medinius ir metalinius strypus iš Žemės sklypo. Siekdama įrodyti teiginį, kad 2019 m. liepos 26 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimai tiesti bendro naudojimo kelią trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. buvo išduoti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, atsakovė turėtų atlikti žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę bei surašyti tai patvirtinantį nustatytos formos aktą. Pareiškėjai teigia, kad tvirtindama P. D. miško sklypo kadastro duomenų bylą, atsakovė pripažino, kad tarp miško sklypo ir Žemės sklypo nėra įsiterpusios laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima tiesti bendro naudojimo kelius. Pareiškėjai cituoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnį, Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus ir teigia, kad nurodyti teisės aktai nesuteikia teisės atsakovei atsisakyti atlikti žemės sklypų naudojimo patikrinimą. Teigia, kad asmenų skundai dėl galimo žemės naudojimo pažeidimo yra pagrindas neplaniniam patikrinimui atlikti. Atsakovė privalo vykdyti jai pavestą funkciją, kadangi daugiau institucijų, galinčių konstatuoti savavališką žemės užėmimo faktą ir kaltiems asmenims taikyti administracinę atsakomybę, nėra. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad žemės sklypų naudojimo kontrolę atlikti netikslinga ir pažymi, kad iš pareiškėjų skundo akivaizdu, jog jie į atsakovę kreipėsi dėl savavališko Žemės sklypo užėmimo bei prašė organizuoti patikrinimą, jo metu parengti dokumentą, pavaizduojant Žemės sklypo ribas ir sukaltų strypų vietas ir atitinkamai vertinti, ar pareiškėjų žemė yra užimta. Jei būtų nustatyta, kad mediniai ir metaliniai strypai yra sukalti Žemės sklype, kaltiems asmenims turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Teigiama, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo parengta situacijos schema, iš kurios matyti, kad mediniai ir metaliniai strypai yra sukalti Žemės sklypo teritorijoje, todėl nesuprantama, kodėl sutikimas tiesti bendro naudojimo kelią yra išduotas valstybinėje žemėje. Pareiškėjų teigimu, objektyvus žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimas galutinai išspręstų kilusį ginčą, nėra jokių kliūčių žemės sklypų naudojimo valstybinei kontrolei atlikti. Pareiškėjų vertinimu, Ginčų komisija nenurodė pagrindo, kuriuo remdamasis atsakovas galėjo spręsti, tikslinga ar netikslinga atlikti žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės NŽT atsiliepime į skundą nurodyta, kad ji su skundu nesutinka. Teigiama, kad vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1847-386/2020, pakartotinai buvo išnagrinėtas pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymas „Dėl Žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“. Įvertinus Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, kitus NŽT Klaipėdos rajono skyriuje turimus duomenis, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. 2019 m. liepos 26 d. buvo išduotas sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA-9295-(8.53 E.), kuris Ginčų komisijos 2019 m. spalio 9 d. sprendimu byloje Nr. AG2-81/16-2019 buvo panaikintas. 2019 m. gruodžio 3 d. V. J. pakartotinai kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su prašymu išduoti sutikimą tiesti/statyti kelią valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Įvertinus gautą prašymą, privažiavimo prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projektą, V. J. 2019 m. gruodžio 31 d. buvo išduotas sutikimas Nr. SUVA-165048-(8.53 E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“, kuriame nurodyta, kad neprieštaraujama dėl IIIv kategorijos kelio tiesimo/statybos/rekonstravimo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Teigiama, kad pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą Nr. 12FP-2663 „Dėl Žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“, NŽT Klaipėdos rajono skyrius neturėjo pagrindo spręsti, jog yra pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos Žemės sklypo ribos, savavališkai užimta žemė, o teisės ginti viešąjį interesą dėl valstybinės žemės (kelio) naudojimo tvarkos teisinis reguliavimas pareiškėjams nesuteikia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo reikalavimu nesutinka, nes Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 yra panaikinti Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir nėra nustatytos tikslios Žemės sklypo ribos, todėl pareiškėjų teiginys, kad yra pažeidžiamos jų subjektinės teisės, nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundo dalyku yra NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ teisėtumas ir pagrįstumas. Panaikinus yra NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“, prašoma įpareigoti atsakovę atlikti žemės sklypų valstybinę kontrolę pagal pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“.

Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjai kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydami atlikti žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę dėl Žemės sklypo galimo savavališko užėmimo, neteisėtai sukalant medinius ir metalinius strypus, siekiant įrengti IIIv kategorijos kelią. Be to, 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašė nušalinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus specialistus nuo jų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymo nagrinėjimo.

Dėl pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymo buvo priimtas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 12SD-4901-(14.12.104) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“.

Ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 21R2-127(AG2-101/15-2019 NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 12SD-4901-(14.12.104) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ buvo panaikintas ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ bei 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą Nr. 12FP-2917 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus specialistų (darbuotojų) nušalinimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo“.

NŽT Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ neatlikti žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės priimtas, vykdant Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1847-386/2020, pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl Žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“.

Ginčų komisijos 2020 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 21R2-1181(AG2-79/16-2020) pareiškėjų skundas dalyje dėl NŽT Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ panaikinimo, įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl Žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ ir priimti sprendimą, atmestas kaip nepagrįstas.

Kilus ginčui dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ teisėtumo ir pagrįstumo, vertintina, ar atsakovė atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, nagrinėjant pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (2 straipsnio 14 dalis); ir asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti yra vadinamas skundas (2 straipsnio 15 dalis).

Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, prašymai – Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Pažymėtina, jog administracinė procedūra pradedama ne dėl visų viešojo administravimo subjekto gautų asmenų prašymų ar skundų. Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis), o to paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Tai reiškia, jog viešojo administravimo subjektas, gavęs prašymą ar skundą ir susipažinęs su jo turiniu, turi nustatyti, kokiu būdu jis turi būti išnagrinėtas, ar kiekvienu atveju turi būti pradėta administracinė procedūra.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnį pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra: 1) asmens skundas; 2) valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas; 3) kito asmens pranešimas. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 34 str.).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritoriniai skyriai žemės naudojimo valstybinę kontrolę atlieka, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintais Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 4 punktu (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirtų teritorinių padalinių valstybės tarnautojų tikrinimų apimtis ir kompetencija.

Pareiškėjai siekia, kad iš vienos pusės, būtų patikrintas jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo faktinis naudojimas, iš kitos pusės – kad nustačius pažeidimus, kalti asmenys būtų patraukti administracinėn atsakomybėn. Kadangi 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašyme Nr. 12FP-2663 „Dėl žemės sklypų valstybinės kontrolės“ nurodyta apie galimą pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimą, toks kreipimasis laikytinas skundu, kuriam buvo būtina atlikti administracinę procedūrą Viešojo administravimo įstatymo prasme.

Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykusio patikrinimo metu buvo siekiama patikrinti faktines aplinkybes, ar asmuo, siekiantis įrengti bendro naudojimo kelią, nenukrypo nuo schemoje, pagal kurią buvo išduotas sutikimas tiesti bendro naudojimo kelią valstybinėje žemėje, nurodytų kelio ribų koordinačių, todėl akivaizdu, jog kilusiam ginčui aktualus NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA16048-(8.53 E), teisėtumo klausimas.

NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ neatlikti žemės sklypų valstybinės kontrolės priimtas, atsižvelgus į ginčo pobūdį, aplinkybę, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. liepos 26 d. sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-9295-(8.53 E) yra panaikintas, konstatavus, jog NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-16048-(8.53 E.) yra teisėtas.

Pažymėtinai tai, kad vertinant NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 12SD-4901-(14.12.104) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ teisėtumą, Ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendime Nr. 21R2-127(AG2-101/15-2019) buvo nurodyta, jog nagrinėjant pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl Žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“, turėjo būti parengtas patikrinimo aktas (išvada), atlikus faktinių duomenų patikrinimą pagal Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio nuostatas arba patikrinimo rezultatai įforminti nustatytos formos patikrinimo akte, atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad vykdant Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1847-386/2020, pakartotinai nagrinėjant pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą Nr. 12FP-2663, joks faktinių duomenų patikrinimas vietoje nebuvo atliekamas, patikrinimo aktas (išvada), kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktas, kaip to reikalauja Nuostatų 15 punktas, nebuvo surašyti.

Be kita ko, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ neatlikti žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės grindžiamas argumentu, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA-16048-(8.53 E.) yra teisėtas.

Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-4308-583/2020, kurioje kvestionuojamas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA16048-(8.53 E).

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus tai, kad Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, jog Žemės sklype ar jo gretimybėje yra valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, nėra konstatuota, kad ginčo teritorijoje yra valstybinės žemės, padarius išvadą, kad neaišku, kokia Žemės sklypo dalis turi būti pažymėta kaip užimta teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtu keliu, kokios specialiosios sąlygos turi būti nustatomos, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-4308-583/2020 konstatuota, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA16048-(8.53 E) yra neteisėtas. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4308-583/2020 nėra įsiteisėjęs.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais VAĮ 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovo priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniam aktams, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA16048-(8.53 E), teisėtumo klausimas nėra išspręstas, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ neatlikti žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės negali būti laikytinas teisėtu, nes tik atsakius į klausimą, ar 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimas tiesti IIIv kategorijos kelią buvo išduotas privačiame žemės sklype ar valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai, būtų galima konstatuoti, yra egzistuoja pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašyme „Dėl Žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ nurodytas pažeidimas.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ negali būti laikytinas teisėtu. Pareiškėjų skundas tenkintinas ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ bei Ginčų komisijos 2020 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 21R2-118(AG2-79/16-2020) toje dalyje, kuria pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ ir atsakovę įpareigoti atlikti žemės sklypų valstybinę kontrolę pagal pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“, naikintini ir atsakovė įpareigojama atlikti žemės sklypų valstybinę kontrolę pagal pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“.

Teismui pateiktas prašymas pareiškėjai L. V. iš atsakovės priteisti 940,09 Eur išlaidas – (22,50 Eur žyminį mokestį, 917,59 Eur – atstovavimo išlaidas). Patirtos bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2020 m. rugpjūčio 31 d. paslaugų suteikimo aktu ADV-2020/800, 2020 m. gruodžio 15 d. paslaugų suteikimo aktu ADV-2020/2015, 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita-faktūra, serijos Nr. ADV-2020/800, 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita-faktūra, serijos Nr. ADV-2020/1215, 2020 m. rugsėjo 29 d. sąskaitos išrašu ir AB banko SEB mokėjimo nurodymu Nr. 224.

Kadangi sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, jie įgijo teisę į turėtų išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Žyminio mokesčio mokėjimo prievolė sąlygota ABTĮ, todėl išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu, laikytinos būtinomis.

Mokėjimo nurodymas Nr. 192 patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. AB SEB banke pareiškėja L. V. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl jis pareiškėjai L. V. priteistinas iš atsakovės.

Iš byloje esančios 2020 m. sausio 23 d. atstovavimo sutarties matyti, kad pareiškėjus L. V. ir P. D. atstovavo advokatų kontoros „Averus“ advokatė Lina Šimė.

2020 m. rugpjūčio 31 d. paslaugų suteikimo aktas ADV-2020/800 ir 2020 m. gruodžio 15 d. paslaugų suteikimo aktas ADV-2020/2015 patvirtina, kad prašomas priteisti 594,92 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro pateiktos medžiagos analizės, skundo, priedų prie skundo parengimo ir pateikimo teismui išlaidos (medžiagos analizė, skundo parengimas įvertintas 441,67 Eur, priedų prie skundo parengimas – 50 Eur).

Iš 2020 m. gruodžio 15 d. paslaugų suteikimo akto ADV-2020/2015 matyti, kad pranešimo teismui dėl teismo posėdžio formos, vykdant 2020 m. gruodžio 9 d. pavedimą, pasirengimo bylai ir atstovavimo 2020 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje paslaugos įvertintos 322,67 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių. Kadangi skundas teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 10 d. (2020 m. III ketvirtis), nagrinėjamu atveju yra aktualus 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris siekė 1381 Eur. Taigi pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai galima priteisti suma yra 3452,50 Eur (1381 * 2.5).

Nagrinėjamu atveju ginčas jau buvo išnagrinėtas Ginčų komisijoje, teismui pateiktas skundas bei priedai iš esmės nesiskyrė nuo Ginčų komisijai pateiktų, byla nelaikytina sudėtinga, išnagrinėta per vieną posėdį, pareiškėjų atstovės laiko sąnaudos rengiant procesinius dokumentus buvo sąlyginai nedidelės. Kadangi už pateiktos medžiagos analizę, skundo, priedų prie skundo parengimą ir pateikimą teismui prašoma priteisti 594,92 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji pareiškėjai L. V. priteistina iš atsakovės.

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą nustatytas 0.1 koeficientas.

Pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017). Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikytinas 0,1 koeficientas.

Kadangi pranešimo dėl teismo posėdžio formos parengimas, vykdant Regionų apygardos administracinio teismo pavedimą, laikytinas pasirengimo teismo posėdžiui veiksmu, 16,67 Eur pranešimo dėl teismo posėdžio formos parengimo išlaidos pareiškėjai nepriteistinos.

Iš 2020 m. gruodžio 17 d. informacinės pažymos matyti, jog 2020 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu pareiškėjų interesus atstovavo advokatė Lina Šimė, posėdžio pradžia - 13.13 val., posėdžio pabaiga - 13.35 val., trukmė - 22 min.

Įvertinus tai, jog 2020 m. gruodžio 17 d. teismo posėdis truko mažiau nei pusvalandį, atstovavimo teismo posėdyje išlaidos pareiškėjai L. V. nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, iš viso pareiškėjai priteistina 617,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma, neišskiriant PVM.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų L. V. ir P. D. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 21R2-1181(AG2-79/16-2020) dalyje, kuria netenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ ir atsakovę įpareigoti atlikti žemės sklypų valstybinę kontrolę pagal pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 12SD-2401-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ ir atsakovę įpareigoti atlikti žemės sklypų valstybinę kontrolę pagal pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 617,42 Eur (šešis šimtus septyniolika eurų ir 42 euro centus) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai L. V.

Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė