Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovams P. D., L. V., uždarajai akcinei bendrovei „Drava“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims P. J., G. K., VĮ Registrų centrui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Matavimų sprendimai“ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą, bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas V. J. patikslintas ieškinys dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Apeliantas V. J., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, nesivadovavo oficialiuose rašytiniuose dokumentuose, kurie turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnis), užfiksuotais ginčui išspręsti reikšmingais duomenimis ir todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir kad NŽT teritorinio padalinio vadovo patvirtinti sprendiniai neprieštarauja 2000 m. birželio 30 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) patvirtintam žemės reformos žemėtvarkos projektui, bei teisės aktų reikalavimams, todėl teismas ieškovo reikalavimą panaikinti UAB „Drava“ nustatytus atsakovų sklypo kadastro duomenis atmetė nepagrįstai. Pripažinus kadastro duomenis neteisėtais ir juos panaikinus, naikintini administraciniai aktai, kuriais jie buvo patvirtinti, nes prieš priimant šiuos aktus, turėjo būti patikrinta ir įvertinta, ar kadastriniai matavimai atitinka žemėtvarkos projekte ir kituose dokumentuose užfiksuotus sprendinius. Pažymėjo, kad kadastrinių matavimų duomenų ginčijimui, joks teisės aktas nenumato sutrumpinto ieškinio senaties termino, todėl jam taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl jis nėra praleistas. Informacija apie ginčijamą 2017 m. sausio 24 d. sprendimą teismui į bylą pateikė trečiasis asmuo VĮ Registrų centras šios bylos nagrinėjimo metu, o sprendimą priėmusi šios bylos atsakovė NŽT prie ŽŪM tokios informacijos bylą nagrinėjančiam teismui neteikė. Sužinojus apie priimtą sprendimą ir jį gavus, nepraleidus 1 mėnesio termino teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys (pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo), todėl ir šiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

35. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Dėl kadastrinių matavimų ir juos patvirtinančių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo

43. Byloje nustatyta, kad P. J. 2000 m. spalio mėnesį užvestoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje pagal 2000 m. spalio 17 d. preliminarius matavimus (duomenys neskelbtini) suformuoti 2 žemės sklypai: 0,30 ha žemės ūkio (duomenys neskelbtini) ir 2,70 ha miško projektinis (duomenys neskelbtini), besiribojantys juos skiriančio kanalo viduriu. Be šių sklypų suformuotas dar vienas 0,94 ha žemės sklypas toje pačioje kadastrinėje vietovėje, nesantis gretimybėje. Visiems trims sklypams nužymėti panaudoti anksčiau įtvirtinti keturi ir naujai įtvirtinti penki, iš viso devyni riboženkliai, bei sklypų ribos nustatytos kanalo viduriu. 0,30 ha (iš jų 0,25 ha ariama žemė ir 0,05 vandenys) žemės ūkio paskirties žemės sklypas pažymėtas šešiais taškais, iš jų: 3 ir 4 taškai kanalo viduryje ribojasi su jo paties (P. J.) mišku, kanalo viduryje – 5 ir 6 taškai ribojasi su P. D. žeme. O. J. 2000 m. spalio mėnesį (tiksli data nenurodyta) parengtame žemės sklypų projektiniai (duomenys neskelbtini) bendrame plane privažiavimo kelias į 0,30 ha žemės sklypą nenurodytas. O. J. sudarytuose 2000 m. spalio 17 d. abrise ir 2007 m. gruodžio 28 d. abiejų besiribojančių kanalo viduriu žemės sklypų projektiniuose (duomenys neskelbtini) planuose į 0,30 ha žemės ūkio paskirties sklypą punktyrine linija nužymėtas projektinis privažiavimo kelias palei kanalą, sklype tebesitęsiantis kaip servitutinis, kelio plotis nenurodytas. Nustatyta, kad NŽT pateiktame abrise (originale) akivaizdžiai matyti trynimai ir taisymai.

44. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. sausio 14 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) P. J. atkurtos nuosavybės teisės į 2,3014 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,24 ha žemės ir 2,70 ha miško sklypą. Šio 2008 m. sausio 14 d sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre P. J. vardu 2008 m. sausio 25 d. įregistruotas 0,30 ha žemės sklypas kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2008 m. balandžio 22 d. Apskrities viršininko 2008 m. sausio 14 d. įsakymo (duomenys neskelbtini) pagrindu jame įregistruotas 0,01 ha ploto (tarnaujantis) kelio servitutas; 2008 m. balandžio 22 d. įregistruotas 2,70 ha miškų ūkio žemės sklypas, duomenų, kad šis daiktas yra viešpataujantis ir jam būtų nustatyti tarnaujantys daiktai, nėra.

48. Šioje byloje taip pat nustatyta, jog P. D. 2014 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutartimi (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo padovanojo dukrai L. V., nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

49. Bylos duomenimis, UAB „Matavimų sprendimai“ matininkas R. K. 2016 m. gruodžio 14 d. parengė žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, netikslinant ir nekeičiant žemės sklypo ribų, kartografuojant pasikeitusią situaciją dėl gyvenamojo namo. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono teritoriniame padalinyje, atlikus patikrinimą kameraliai (t. y. nevykstant į vietą), 2017 m. sausio 11 d. sudarytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (duomenys neskelbtini). UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. 2016 m. gruodžio 14 d. parengta žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. sprendimu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įrašas apie kadastro duomenų tikslinimą atliktas 2017 m. kovo 13 d.

54. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (galiojusio 2012 metais) įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, kad žemėtvarkos planai (projektai) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, o minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad patvirtinti specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamajai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Kaip jau ankščiau minėta, kadastrinių matavimų atlikimo metu 2012 metais galiojusio Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.

55. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Nuostatai) 21 punkte yra numatyta prieštaravimų ištaisymo procedūra taikytina tais atvejais, kai yra esminių neatitikimų tarp sklypo formavimo dokumentų ir kadastrinių matavimų metu nustatytos faktinės situacijos. Minėtame 21 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančio žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo.

56. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimo ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

57. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo sprendimai turi atitikti/neprieštarauti galiojančio aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui, šio ginčo atveju - žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams, kuriuose yra pažymėtas kelias einantis šalia atsakovo sklypo ir vedantis į ieškovo sklypą. Pažymėtina, jog kelias taip pat buvo pažymėtas ir O. J. 2003 m. lapkričio 17 d. sudarytame atsakovų žemės sklypo abrise ir pirminiuose planuose.

58. Remiantis byloje esančia medžiaga, ginčo privažiavimo kelias buvo vizualiai parodytas UAB „Drava“ 2012 m. birželio 20 d. parengtame žemės sklypo plane. Taigi, darytina išvada, jog šis dokumentas (planas) formaliai atitinka žemėtvarkos projekto sprendinį bei ankstesnį O. J. 2003 m. lapkričio 17 d. sudarytą žemės sklypo planą. UAB „Drava“ sudaryto žemės sklypo mastelis M 1:2000, plane grafiškai pavaizduoto kelio plotis šalia atsakovų žemės sklypo ir melioracinio griovio yra apie 2 mm, t. y. natūroje kelias turi būti apie 4 metrų pločio, vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, jog laisvos žemės ploto (įskaitant privalomą 1 metro kranto apsaugos juostą), įrengti keliui nepakanka. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog ginčijami UAB „Drava“ 2012 m. birželio 20 d. kadastriniai matavimai neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento - žemėtvarkos projekto, kuris buvo parengtas ir patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1588, todėl konstatuotina, jog kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus bei nepagrįstai buvo netaikyta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas, kuriame numatyta prieštaravimų ištaisymo (pašalinimo) procedūra.

59. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2018 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) NŽT Klaipėdos skyriaus teismui parengto žemės sklypo plano (mastelis 1:1000) matyti, kad panaikinus atsakovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir nustačius 4 metrų pločio privažiavimo kelią iki ieškovo žemės sklypo, atsakovų žemės sklypas sumažėtų 0,0341 ha (3,41 a). NŽT Klaipėdos skyriaus parengtame aukščiau minėtame žemės sklypo plane, pažymėta, kad atsakovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas įregistruotas nekilnojamojo turto registre – 2,7350 ha. Pirminis žemės sklypo planas buvo parengtas masteliu M 1:10000 ant ortofotografinio žemėlapio, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1 priedu „Maksimalių leistinų (ribinių) paklaidų tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto nekilnojamojo turto registre žemės ploto ir apskaičiuoto, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ploto lentelė“ ginčo žemės sklypo maksimali leistina (ribinė) paklaida paskaičiuojama pagal formulę 0,07 ?P – 0,1158 ha. Taigi atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad 0,0341 ha (3,41 a) atsakovų ginčo žemės sklypo sumažėjimas patenka į maksimalias leistinas (ribines) paklaidas, todėl atsakovų interesų nepažeidžia.

60. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelias toje vietoje negali būti, nes 2000 m. žemėtvarkos projekte palei kanalą numatytas ginčo privažiavimo kelias nuo atsišakojimo šiaurės vakarų kryptimi veda tik į ieškovo žemės sklypą ir jo suprojektavimas nesuderinamas su projekto rengimo metu galiojusiu ir šiuo metu tebegaliojančiu teisiniu reglamentavimu, kad vietinės reikšmės kelias (išskyrus servitutinį kelią) projektuojamas tada, kai juo privažiuojama ne mažiau kaip prie penkių žemės sklypų (Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos atitinkamai 45.3 punktas arba 48.3 punktas).

61. Bylos duomenimis P. J. 2000 m. spalio mėnesį užvestoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje 2000 m. spalio 17 d. pagal preliminarius matavimus (duomenys neskelbtini) suformuoti du žemės sklypai: 0,30 ha žemės ūkio projektinis (duomenys neskelbtini) ir 2,70 ha miško projektinis (duomenys neskelbtini), besiribojantys juos skiriančio kanalo viduriu. Be šių sklypų suformuotas dar vienas 0,94 ha žemės sklypas toje pačioje kadastrinėje vietovėje, nesantis gretimybėje.

62. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 108 „Dėl žemės reformos, žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ IV skyriaus 24-40 punktuose įtvirtinti projektavimo darbų bendrieji reikalavimus, kuriasi vadovaujantis suprojektuoti sklypai ir privažiavimai į grąžinamą žemę. Minėto įsakymo 31 punkte įtvirtina, jog žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, stabiliais situacijos kontūrais. Formuojant žemės sklypus žemės ūkio naudmenose, vadovaujamasi galima sąnaudų ekonomija, dirbant žemę ar važiuojant į ją iš žemės savininko sodybos ar ūkinių pastatų. Pažymėtina, kad P. J. atkuriant nuosavybės teises, žemės sklypų projektavimo metu ginčijamas privažiavimas galėjo būti suprojektuotas ir servitutinis kelias, tačiau atsakovų sklypo gretimybėje pagal kanalą yra suprojektuotas savivaldybės kelias (privažiavimo kelias į P. J. žemę), kuris buvo nurodytas 2003 m. lapkričio 17 d. parengtame P. D. žemės sklypo plane, kas galėjo būti padaryta vadovaujantis 1998 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 108.

63. Pažymėtina, kad ginčo dėl suprojektuoto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo, byloje nėra. Minėtame žemėtvarkos projekte numatytas kelias į ieškovo sklypą. Šis žemėtvarkos projektas yra patvirtintas ir galiojantis, todėl juo turi būti vadovaujamasi, kaip numatyta kadastrinių matavimų (2012 m. birželio 20 d. ) 2012 m. galiojusio Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje.

64. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad P. J. daug metų dirbęs Žemėtvarkos skyriuje, pats dalyvavęs abiejų sklypų formavimo procedūrose, susipažinęs ir net tikrinęs abiejų sklypų projektinę dokumentaciją, kaip šių procesų organizavimą, valstybinę priežiūrą ir kontrolę vykdančios institucijos darbuotojas, negalėjo nežinoti, kad dokumentai, pagal kuriuos atliekami matavimai nėra nuoseklūs, taip pat negalėjo nesuprasti kur ir kaip nustatomos jo žemės sklypo gretimybėje esančio atsakovų žemės sklypo ribos. Pabrėžtina, kad P. J. nėra atsakingas už kadastrinių matavimų teisėtumą ar teisingumą, o tuo labiau už juridinio asmens, atitinkančio specialiuosius reikalavimus, bei valstybės pareigūnų, kuriems norminiai teisės aktai nustato pareigą tikrinti ir tvirtinti kadastrinių matavimų teisėtumą ir teisingumą, neteisėtus veiksmus, aplaidų pareigų vykdymą ar padarytas klaidas neįgyvendinant norminių teisės aktų reikalavimų.

65. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvada, jog trečiojo asmens P. J. nurodytos aplinkybės apie sklypo ribų ženklinimą vietoje neatitinka tikrovės, o kito trečiojo asmens matininko G. K. paaiškinimai yra teisingi, nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokių paaiškinimų teisingumą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jie iš esmės prieštarauja paties G. K. į bylą teiktiems įrodymams, liudytojo A. V. paaiškinimams bei teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

66. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Drava“ matininkas G. K. 2012 m. birželio 20 d. parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono teritoriniame padalinyje, atlikus patikrinimą kameraliai (t. y. nevykstant į vietą), 2012 m. spalio 17 d. sudarytas žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (duomenys neskelbtini). UAB „Drava“ matininko G. K. 2012 m. birželio 20 d. parengta žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įrašas apie kadastro duomenų tikslinimą atliktas 2012 m. gruodžio 12 d. Iš byloje esančių duomenų, bei G. K. posėdžio metu teismui pateiktų paaiškinimų matyti, kad G. K. atlikdamas ginčijamus matavimus nors ir matė, kad keliui pločio nepakanka, tačiau vadovavosi 2000 metų žemėtvarkos projektu, O. J. planu, abrisu, jokių pakeitimų nedarė, todėl jo teigimu, nebuvo pagrindo laikytis Nuostatų 21 punkto reikalavimo ir kreiptis į NŽT teritorinį padalinį dėl išvados pateikimo. Sklypo ribas nustatė pagal išlikusius 6 (šešis) riboženklius, kurie G. K. 2012 m. birželio 20 d. parengtame plane parodyti posūkių taškuose 1, 2, 3, 18, 19, 22, naujų riboženklių neįrenginėjo. Pažymėjo, kad ženklinime dalyvavusiam P. J. parodė atsakovų sklypo ribas, tame tarpe ir riboženklius palei kanalą (taškai 2, 3), P. J. matė ir suprato, jog esamos laisvos žemės nepakaks keliui įsirengti, tačiau su tuo sutiko, teigė, jog dėl privažiavimo vėliau tarsis su matuojamo sklypo savininkais.

67. Iš byloje esančių liudytojo A. V. paaiškinimų, nustatyta, kad jis su šeimos nariais 2011 - 2012 metais sprendė klausimą, susijusį su sklypo riba ties kanalu. 2011 metais buvo sudarę su Kadastrinių matavimų sutartį su UAB „Drava“. Pagal pirminius nuosavybės atkūrimo dokumentus žemės sklypo riba iš miško pusės ėjo kanalo viduriu, pirmame etape nustatyti sklypo ribų kanalo viduriu nepavyko, nes buvo P. J. prieštaravimų dėl pravažiavimo, todėl darbai nebuvo užbaigti. 2012 metais jie su žmona nusprendė mažinti savo žemės sklypą, įforminti pravažiavimą, kad galėtų parengti dokumentaciją namo statybai ir įteisinimui, numatant palikti keliui 3 m, skaičiuojant nuo kanalo. Pasak A. V., su tuo P. J. sutiko. Mano, kad pasitelkus šiuolaikines technologijas ir šiuo metu galima įrengti kelią (užpylus dalį kanalo). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie A. V. teismui duoti paaiškinimai, paneigia G. K. paaiškinimą, jog sklypo ribų nekeitė.

68. 2016 m. rugsėjo 19 d. NŽT rašte dėl V. J. prašymo nagrinėjimo, jame nurodyta, kad UAB „Drava“ matininkas G. K. 2012 m. gegužės 29 d. paženklinęs žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, pažeidė Taisyklių 11 punkto reikalavimus, t. y. paženklino žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, nesivadovaudamas plano (duomenys neskelbtini) ir Abriso (duomenys neskelbtini) sprendiniais, neišlaikė Abrise (duomenys neskelbtini) nurodyto kelio, besiribojančio su rytine žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) riba, pločio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad atliekant ginčijamus kadastrinius matavimus buvo koreguojama sklypo riba, siekiant palikti minimalų ruožą keliui įrengti tarp kanalo krašto ir sklypo ribos. Matininkas G. K. kadastrinių matavimų atlikimo metu, nustatęs, kad kelio, kuris pažymėtas žemėtvarkos projekte, realiai suprojektuoti ir įrengti nėra galimybės, turėjo kreiptis į NŽT teritorinį padalinį Nuostatų 21 punkte nustatyti tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas G. K. pateiktų paaiškinimų teisingumą neatsižvelgė į tai, kad jie prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, liudytojo A. V. paaiškinimams, bei teisės aktų reikalavimams.

69. Pažymėtina, kad G. K. teigė, jog kadastrinių matavimų atlikimo metu joks teisės aktas nereglamentavo riboženklio grafinio vaizdavimo, todėl savo laisvu pasirinkimu parengtame plane dalį riboženklių pavaizdavo trikampio, o dalį (taškuose 2, 3) apskritimo formos. Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 45 „Dėl sutartinių topografinių planų M 1:500 , 1:1000 ,1:2000 ir 1:5000 ženklų“ techninių reikalavimų reglamento patvirtinimo“ (galiojo iki NŽT direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1P- (1.3)-65 priėmimo, kuriuo buvo patvirtintas naujos redakcijos reglamentas) nustatė, kad riboženklis grafiškai vaizduojamas trikampio formos.

70. Iš byloje esančio matininko G. K. 2012 m. birželio 20 d. parengto plano matyti, kad aukščiau minėtu reglamentu nustatytu privalomu grafiniu riboženklio vaizdavimu (trikampio formos) yra pažymėti šeši posūkio taškai 1, 22, 21, 20, 19, 18 , t. y. pagal lokalizaciją tie patys posūkio taškai, kaip ir O. J. parengtame 2003 m. lapkričio 17 d. plane. G. K. plane nurodytuose posūkio taškuose 2 ir 3 riboženklių vaizdavimo, nėra, o tai atitinka trečiojo asmens P. J. paaiškinimus, kad sklypo riba palei kanalą nebuvo ženklinta ir su juo derinta, kad 2012 gegužės 29 d. atsakovų sklypo ribų ženklinimo vietoje jie suderino besiribojančių sklypų ribą, kuri pažymėta 1-22 posūkio taškais. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog matininko G. K. teiginiai, kad jis savo nuožiūra 2012 metais galėjo pasirinkti riboženklio grafinį vaizdavimą plane, nes to nereglamentavo teisės aktai, yra nepagrįsti.

71. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje 2003 m. lapkričio 17 d. plane atsakovų žemės sklypo ribos pažymėtos 6 (šešiais) posūkio taškais, o gretimybe tarp posūkio taškų 6-1 nurodytais savivaldybės kelias, per visą šios ribos ilgį posūkio taškai nėra nurodyti, kas iš esmės neprieštarauja sklypo ribų ženklinimo vietoje reikalavimui, leidžiančiam neženklinti sklypo ribos, kuri sutampa su dirbtiniais arba natūraliais vietovės objektais.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojo aiškios įstatymų nuostatos, draudžiančios perleisti privačion nuosavybėn žemę, kuri priskirta valstybinės reikšmės keliams, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti perleista atsakovų nuosavybėn teritorija, kurią užima valstybinės reikšmės kelias. Konkretų reguliavimą pažeidžiantys administraciniai aktai ir sandoriai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, imperatyviam teisiniam reguliavimui, yra neteisėti iš esmės, ir kartu yra pagrindas ginčijamiems aktams (jų dalims) bei sandorių (jų dalims) panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. administracinė byla Nr. A-492-1243-2013).

73. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Drava“ atlikti kadastriniai matavimai neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, 2003 m. spalio 9 d. atsakovo žemės sklypo lauko abriso, pirminių sklypo planų, nes nužymint minėto sklypo šiaurinę ribą, nepalikta reikiamo kelio pločio juosta pravažiavimui. Pažymėtina, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius derindamas kadastrinių matavimų bylą ir priimdamas ginčijamus 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ turėjo patikrinti ar kadastriniai duomenys atitinka teisės aktų reikalavimus.

Dėl senaties termino

74. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas su objektyviais įvykiais ir savybėmis. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

75. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

76. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo panaikinti UAB „Drava“ kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus atsakovų žemės sklypo 2012 m. birželio 20 d. kadastrinius matavimus. Sutiktina su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu, jog šiuo reikalavimu ginčijamos matavimais nustatytos atsakovų sklypo ribos, tokiam reikalavimui pareikšti teisės aktai nenumato sutrumpinto ieškinio senaties termino, jam taikytinas bendras dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis tuo kas aukščiau išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, jog šis terminas nėra praleistas.

77. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra praleistas ir ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo priimtų 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimų panaikinimo.

78. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

79. Taigi, ginčijami sprendimai priskirtini individualiems administraciniams teisės aktams ir jie skirti ne ieškovui, o kitiems fiziniams asmenims (atsakovams), viešai skelbiami nebuvo. Byloje nurodyta, kad procesiniai dokumentai, susiję su atliktais kadastriniais matavimais ir jų patvirtinimu, buvo gauti 2016 m. gruodžio 7 d., pradinis ieškinys teismui pareikštas 2017 m. sausio 9 d., t. y. nepraleidus 1 mėnesio termino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo VĮ Registrų centras 2017 m. spalio 30 d. pateikė atsiliepimą ieškinį, kuriame nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėja 2017 m. sausio 24 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) patvirtino ginčo sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Matavimų sprendimai“ matininkas R. K. 2016 m. gruodžio 14 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Gavus šią informaciją, V. J. per atstovą kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių iš kurio 2017 m. lapkričio 7 d. gavo minėtą sprendimą. 2017 m. lapkričio 8 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, t. y. nepraleidus 1 mėnesio termino.

80. Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ginčijamiems reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl procesinės bylos baigties

81. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimus panaikinti UAB „Drava“ nustatytus atsakovų sklypo kadastro duomenis ir jų pagrindu priimtus 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimus atmetė nepagrįstai. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Konkrečiu atveju yra pagrindo spręsti, kad teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių ir padarė išvadas neįvertinęs ne tik kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, bet ir jų visumos. Priimdamas skundžiamą sprendimą, jį grindė ne įrodymų visuma, o nenuosekliais, prieštaringais teiginiais.

82. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimų panaikinimo tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

83. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimo išlaidų pirmosios instancijos teisme

84. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, iš naujo perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

85. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

86. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

87. Pažymėtina, kad ieškovo prašomos priteisti 1252,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytos maksimalios sumos.

88. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, visi ieškinio reikalavimai tenkinti, todėl remiantis aukščiau nurodytais motyvais iš atsakovų: NŽT, P. D., L. V., UAB „Drava“, ieškovui priteistinos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos - 1252,25 Eur, atsakovams paskirstant jas lygiomis dalimis t. y. po 313,06 Eur.

Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

89. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

90. Ieškovas pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 925,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš jų 225,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis paduodant apeliacinį skundą ir 700,00 Eur už apeliacinio skundo surašymą.

91. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, iš atsakovų: NŽT, P. D., L. V., UAB „Drava“, ieškovo naudai priteistinos 925,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme, paskirstant jas lygiomis dalimis t. y. po 231,25 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n usprendži a:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo V. J. ieškinį tenkinti.

Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Drava“ 2012 m. birželio 20 d. parengtoje nekilnojamo daikto kadastro duomenų byloje nustatytus atsakovams P. D. ir L. V. priklausančio žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui V. J. 313,06 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo P. D. ieškovui V. J. 313,06 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš L. V., ieškovui V. J., 313,06 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Drava“ ieškovui V. J., 313,06 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui V. J. 231,25 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo P. D. ieškovui V. J. 231,25 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės L. V. ieškovui V. J. 231,25 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Drava“ ieškovui V. J. 231,25 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.