- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- eI3-4308-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00313-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. V., P. D.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Advokatai
- Lina Šimė
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,
2020 m. rugsėjo 7 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. V. ir P. D. skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J., dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai L. V. ir P. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą prašydami:
1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 21R2-56 (AG2-21/17-2020) (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA16048-(8.53E.) (toliau – ir Sutikimas);
3) priteisti pareiškėjams iš atsakovės proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai nurodo, kad nuosavybės teise jiems priklauso 2,75 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Gargžduose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su pareiškėjų žemės sklypu. V. J. 2019 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su prašymu išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė išduoti sutikimą tiesti IIIv kategorijos kelią valstybinėje žemėje, vedantį į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. NŽT Klaipėdos rajono skyrius tenkino V. J. prašymą ir išdavė Sutikimą.
Pareiškėjai pabrėžia, kad Sutikimu V. J. buvo leista tiesti kelią ne valstybinėje žemėje, o pareiškėjų Žemės sklype, todėl jie kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Sutikimo panaikinimo. Išnagrinėjusi skundą Komisija 2020 m. kovo 12 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjų skundą.
Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 „Dėl Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktas apibrėžia, jog Taisyklės reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduodamų sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo atvejus ir tvarką. Taigi būtina sąlyga sutikimo išdavimui – faktas, kad asmuo ketina tiesti/statyti inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas būtent valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
Pareiškėjų Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus. Šioje byloje esminės reikšmės turi klausimas dėl Žemės sklypo šiaurinės ribos buvimo vietos. Žemės sklypo šiaurinės ribos buvimo vietą tiksliai parodo kaimyninio žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), priklausančio taip pat pareiškėjui P. D., kadastriniai matavimai. Pareiškėjai akcentuoja, jog iš V. J. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateiktų dokumentų matyti, jog Sutikimas išduotas tiesti kelią per pareiškėjų Žemės sklypą (palei šiaurinę ribą), įeinant į pareiškėjų Žemės sklypo šiaurinę dalį. Akivaizdu, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius, vadovaudamasis Taisyklėmis, neturėjo teisės išduoti Sutikimą leidžiantį tiesti kelią per privatų žemės sklypą.
Pareiškėjai taip pat pažymi, kad net jeigu būtų laikoma, jog Sutikimas buvo išduotas keliui tiesti būtent valstybinėje žemėje, jį išduodant nesilaikyta Taisyklių 7 punkto reikalavimų. Minėtas punktas teigia, kad kai planuojamų tiesti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir statyti jiems funkcionuoti būtinų statinių apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirs žemės sklypų ribas, turi būti pateikiamas šių žemės sklypų savininkų arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo.
Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktame kelio brėžinyje nėra pažymėtos kelio apsaugos zonos, nors remiantis teisės aktų reikalavimais, projektuojamo kelio apsaugos zona yra po 10 metrų nuo kelio briaunų. Pareiškėjai teigia, jog savo iniciatyva organizavo Žemės sklypo situacijos brėžinio parengimą, kuriame būtų pavaizduotos Žemės sklypo ribos, Sutikimu leisto tiesti kelio ribos ir kelio apsaugos zonų ribos. Iš parengto brėžinio akivaizdu, kad trečiojo asmens projektuojamas kelias yra pareiškėjų Žemės sklype, o 10 metrų kelio apsaugos zona apima didelę dalį pareiškėjų Žemės sklypo, netgi persidengia su kai kuriais pareiškėjų statiniais.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, jog tarp Žemės sklypo ir P. D. priklausančio žemės sklypo yra melioracijos griovys, kurį patikėjimo teise valdo Klaipėdos rajono savivaldybė. V. J. projektuojamas kelias patenka į melioracijos griovio priežiūros juostą, kurioje teisės aktai draudžia statyti statinius, išskyrus hidrotechnikos. Pareiškėjų nuomone Sutikimas buvo išduotas neįvertinus minėtos aplinkybės. Taip pat V. J. projektuojamas kelias yra nesuderinamas su galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – 2011 m. birželio 10 d. patvirtintu Dauparų - Kvietinių seniūnijos Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Minėto žemėtvarkos projekto sprendiniai patvirtina, kad toje vietoje, kur trečiasis suinteresuotas asmuo projektavo kelią ir gavo Sutikimą keliui tiesti, nėra numatytas pravažiavimas. Atkreipia dėmesį, jog projektuojamas kelio plotis neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimų. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateiktame prašyme V. J. nurodė, kad numato tiesti kelio plotis bus 6 m., tačiau cituojamas STR numato, jog IIIv kategorijos kelio plotis gali būti arba 5,5 m., arba 4.5 m.
Pareiškėjai akcentuoja, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius nagrinėdamas V. J. 2019 m. gruodžio 3 d. prašymą bei Komisija nagrinėdama pareiškėjų skundą minėtų aplinkybių iš viso nevertino, arba jas vertino atmestinai, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti tiek skundžiamą sprendimą, tiek Sutikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjų L. V. ir P. D. atstovė advokatė Lina Šimė nurodė, kad palaiko skundą, prašė jį tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindų.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad nesutinka su jame išdėstytais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą,
Nurodo, kad V. J. 2019 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su prašymu išduoti sutikimą tiesti/statyti IIIv kategorijos kelią valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT teritorinius skyrius įvertinęs gautą prašymą ir prie jo pridėtą privažiavimo prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projektą, 2019 m. gruodžio 31 d. išdavė Sutikimą. Jame nurodyta, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius, atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 3 d. prašymą, neprieštarauja dėl IIIv kategorijos kelio tiesimo/statybos valstybinėje žemėje. Pažymi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo su prašymu išduoti sutikimą tiesti/statyti kelią valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pateikė pravažiavimo prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projektą, kuris 2019 m. spalio 24 d. suderintas su AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vyresniuoju inžinieriumi.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai NŽT Klaipėdos rajono skyriui buvo pateikę Žemės sklypo naujų kadastrinių matavimų bylą patikrai. Minėtas teritorinis skyrius 2020 m. kovo 3 d. priėmė išvadą, kuria nutarta nepritarti tokių Žemės sklypo ribų formavimui, kurios nurodytos pateiktame brėžinyje, kadangi matininko paženklinto sklypo šiaurinėje dalyje yra įmatuotas bendro naudojimo kelias, kuris yra pažymėtas 2003 m. spalio 10 d. rengtame abrise, 2003 m. lapkričio 17 d. parengtame preliminarių matavimų plane. Bendro naudojimo kelias buvo suprojektuotas Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1588. Atliekant kadastrinius matavimus privaloma išlaikyti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ribas, išlaikyti gretimybėje esančių kelių pločius ir nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų interesų.
Atsakovė pabrėžia, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, kuriame nustatyti šiai bylai aktualūs prejudiciniai faktai, todėl pravažiavimo kelio buvimo faktas šioje byloje neįrodinėtinas. Taip pat pažymima, kad tiek pareiškėjų, tiek trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypai buvo suprojektuoti Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Vėlesni minėto projekto papildymų sprendimai yra aktualūs tik tuo metu formuojamiems naujiems žemės sklypams laisvoje valstybinėje žemėje.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė nurodė, jog atsiliepime į skundą institucijos išdėstytą poziciją palaiko ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. V. J. teigia, kad pareiškėjų skundo argumentai, jog Sutikimas dėl kelio statybų buvo išduotas ne valstybinėje žemėje yra nepagrįsti, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. įsiteisėjusiame sprendime jau pasisakė minėtu klausimu ir jis negali būti iš naujo svarstomas.
Pažymi, jog kelio apsaugos zonos yra nustatomos tik valstybinės reikšmės keliams, o IIIv kategorijos keliams, esantiems miesto teritorijoje, apsaugos zonos nėra nustatomos. Taip pat pareiškėjų teiginys, kad melioracijos griovio 15 m. priežiūros juostoje negalima tiesti kelių yra neteisingas. Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ toks draudimas nėra numatytas. Paaiškino, jog privažiavimo kelias yra suprojektuotas 6 m. pločio juostoje, tačiau pats kelio plotis pagal projektą sieks 4.5 m.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjai L. V. ir P. D. prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 12R2-56 (AG2-21/17-2020), kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjų skundo ir konstatuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA16048-(8.53E.), yra teisėtas ir pagrįstas.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. 2019 m. gruodžio 3 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą išduoti sutikimą tiesti/statyti IIIv kategorijos kelią valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Prašyme buvo teigiama, jog susisiekimo komunikacijos bus teisiamos į trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT Klaipėdos rajono skyrius įvertinęs gautą prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus, 2019 m. gruodžio 31 d. V. J. išdavė Sutikimą.
Pareiškėjai nesutikdami su Sutikimu, 2020 m. sausio 28 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Minėtame skunde pareiškėjai nurodė, kad Sutikimas išduoti tiesti/statyti IIIv kategorijos kelią per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms. Taip pat skunde buvo akcentuojama, kad Sutikimas išduotas pažeidžiant Taisyklių 7, 7.3, 8 ir 9 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti Sutikimą.
Komisija išnagrinėjusi pareiškėjų skundą 2020 m. kovo 12 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nutarė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Sutikimą paliko galioti. Skundžiamame sprendime pabrėžiama, kad pareiškėjų teiginiai, jog Sutikimas išduotas teritorijoje, kurioje nėra laisvos valstybinės žemės yra paneigti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019. Pareiškėjų argumentai, kad Sutikimas išduotas pažeidžiant Taisyklių 7, 7.3, 8 ir 9 punktų reikalavimus Komisijos taip pat buvo atmesti kaip nepagrįsti.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjai teigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo kelią projektuoja jiems nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, o ne valstybinėje žemėje, todėl NŽT Klaipėdos rajono skyrius išduodamas Sutikimas veikė viršydamas savo kompetencijos ribas bei pažeisdamas Taisyklių 1 punkto reikalavimus.
Taisyklių 1 punktas reglamentuoja, kad sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduodamų sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo atvejus ir tvarką. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius gali būti išduodamas tik jeigu susisiekimo komunikacijas ketinama tiesti/statyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu valdo 2,75 ha ploto žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Minėto išrašo 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, o 7.1 punkte teigiama, kad yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas turintis įtakos Žemės sklypo teisiniam statusui – 2019 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019. Analizuojant Nekilnojamojo turto registre pateiktą informaciją matyti, jog nėra jokių duomenų, kad Žemės sklype ar jo gretimybėje yra valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
Komisija skundžiamame sprendime ir atsakovė atsiliepime į pareiškėjų skundą akcentuoja, jog Klaipėdos apygardos teismo sprendime nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjų teiginius, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui sutikimas tiesti/statyti susisiekimo komunikacijas buvo išduotas privačiame Žemės sklype, o ne valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendime konstatavo, jog V. J. ieškinys yra pagrįstas, panaikino UAB „Drava“ parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis ir panaikino NŽT Klaipėdos rajono skyriaus administracinius sprendimus, kuriais buvo patvirtinti patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys.
Klaipėdos apygardos teismas sprendime nurodė, kad ginčo teritorijos, kurioje yra pareiškėjų ir V. J. žemės sklypai, žemės reformos žemėtvarkos projektas (pirmas etapas) buvo parengtas ir patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1558, kurio sprendiniai, nebuvo keičiami ir yra galiojantys. Šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte per L. V. bei P. D. sklypą iki V. J. žemės sklypo yra pažymėtas privažiavimo kelias ir šis kelias nėra servitutinis. Byloje esantys dokumentai patvirtinta, kad atsakovų žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kuriuos atliko O. J. individuali įmonė. Įrašas apie tai VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre padarytas 2003 m. gruodžio 2 d., 2003 m. atsakovų sklypo formavimo dokumentuose, t. y. 2003 m. spalio 9 d. abrise, 2003 m. lapkričio 17 d. ir 2003 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose, įregistruotuose Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje. Taigi privažiavimo kelias į ieškovo sklypą yra pažymėtas ir šie sprendiniai atitinka žemėtvarkos planą (projektą). 2003 m. spalio 9 d. abrisą yra pasirašęs atsakovas P. D., o tai leidžia daryti išvadą, kad apie šalia jo sklypo suprojektuotą kelią jam buvo žinoma.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad ginčijami UAB „Drava“ 2012 m. birželio 20 d. kadastriniai matavimai neatitinka aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumento – Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, kadangi ginčo privažiavimo kelias buvo parodytas parengtame Žemės sklypo plane, tačiau paliktos laisvos žemės ploto įrengti keliui nepakanka ir nusprendė panaikinti patikslintus pareiškėjų žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pabrėžiama, jog per L. V. ir P. D. žemės sklypą pažymėtas pravažiavimo kelias nėra servitutinis.
Klaipėdos apygardos teismas akcentavo, jog ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojo aiškios įstatymų nuostatos, draudžiančios perleisti privačion nuosavybėn žemę, kuri priskirta valstybinės reikšmės keliams, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti perleista atsakovų nuosavybėn teritorija, kurią užima valstybinės reikšmės kelias. Konkretų reguliavimą pažeidžiantys administraciniai aktai ir sandoriai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, imperatyviam teisiniam reguliavimui, yra neteisėti iš esmės, ir kartu yra pagrindas ginčijamiems aktams (jų dalims) bei sandorių (jų dalims) panaikinti.
Taip pat sprendime nurodyta, jog atliekant kadastrinius matavimus nepagrįstai buvo netaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) reglamentuota prieštaravimų ištaisymo (pašalinimo) procedūra.
Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog teritorijų planavimo dokumentuose yra numatytas ne servitutinis pravažiavimo kelias į trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o pareiškėjai tikslindami Žemės sklypo kadastrinius matavimus į šią aplinkybę neatsižvelgė, todėl buvo priimtas sprendimas panaikinti UAB „Drava“ parengtus bei NŽT Klaipėdos rajono skyriaus patvirtintus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismo byloje buvo konstatuota, kad teritorijų planavimo dokumentuose yra numatytas kelias, kuris privalėjo būti pažymėtas formuojant žemės sklypą, taigi jis privalo būti numatytas ir atliekant sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau teismo sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl preliminariais matavimais suformuoto sklypo suformavimo teisėtumo ir Nekilnojamojo turto registre bei kadastre užfiksuotų duomenų teisingumo ir pagrįstumo.
Pagal Nekilnojamojo turto registro išraše apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis, žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams ir nėra nurodoma, kad šiame žemės sklype dalis žemės yra laisva valstybinė žemė. Klaipėdos apygardos teismas sprendime būtent ir pabrėžė, jog sprendime nustatyti prieštaravimai turi būti ištaisyti Nuostatų nustatyta tvarka.
Kaip jau buvo minėta, Žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius kadastrinius matavimus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Remiantis Nuostatų 21 punktu žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.
Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančios informacijos nustatyta, kad pagal pareiškėjų skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-7580-342/2020. Įvertinus šioje administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad pareiškėjai pradėjo Nuostatų 21 punkte numatytą žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo procedūrą ir kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių dėl išvados pateikimo. NŽT Klaipėdos rajono skyrius pateikė išvadą dėl teikiamų kadastrinių matavimo duomenų, kuria nepritarė pareiškėjų pateiktų kadastrinių matavimų duomenims. Pareiškėjai nesutikdami su NŽT Klaipėdos rajono skyriaus išvada kreipėsi į teismą prašydami ją panaikinti ir įpareigoti instituciją priimti naują išvadą. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai pradėjo kadastrinių matavimų tikslinimo procesą, tačiau ji nėra baigta dėl teisminių ginčų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip ir anksčiau minėta Žemės sklypas yra suformuotas remiantis preliminariais kadastriniais matavimais, kurie nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų, jog sklype ar jo gretimybėje yra valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo procedūra nėra užbaigta, o prejudicinį ryšį turinčiame Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendime nėra konstatuojama, kad ginčo teritorijoje yra valstybinės žemės.
Taigi Nuostatų 21 punkte numatyta tvarka atliekant klaidų ištaisymą turi būti nustatyta kokia pareiškėjams nuosavybės teise priklausiančios žemės sklypo dalis turi būti pažymėta kaip užimta teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtu keliu, kokios specialiosios sąlygos turi būti nustatomas ir tik tada sprendžiami klausimas dėl Sutikimo išdavimu kelio įrengimui.
Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjai skunde pagrįstai teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo projektuoja susisiekimo komunikacijas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir Sutikimas buvo išduotas pažeidžiant Taisyklių 1 punkto reikalavimus, t. y. Sutikimas tiesti/statyti kelią buvo išduotas privačiame žemės sklype, o ne valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju NŽT Klaipėdos rajono skyrius veikė viršydamas jam suteiktos kompetencijos ribas (ultra vires).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 str. 1, 4 p.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-906/2009; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1229/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-842-556/2020 ir kt.).
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. 21R2-56 (AG2-21/17-2020) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA16048-(8.53E.) yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl jie naikintini, o pareiškėjų L. V. ir P. D. skundas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjai teismui pateikė prašymą iš atsakovės priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1587,16 Eur. Patirtos bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra serijos Nr. ADV-2020/342, 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitomis-faktūromis serijos Nr. ADV-2020/399 ir IŠL-ADV2020/071, 2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūra serijos Nr. ADV-2020/525, 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra serijos Nr. ADV-2020/647 ir 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaita-faktūra serijos Nr. ADV-2020/708. 2020 m. kovo 31 d. paslaugų suteikimo aktu Nr. ADV-2020/342, 2020 m. balandžio 30 d. paslaugų suteikimo aktais Nr. ADV-2020/399 ir IŠL-ADV2020/071, 2020 m/ gegužės 31 d. paslaugų suteikimo aktu Nr. ADV-2020/525, 2020 m. birželio 30 d. paslaugų suteikimo aktu Nr. ADV-2020/647 ir 2020 m. liepos 31 d. paslaugų suteikimo aktu Nr. ADV-2020/708. Kasos pajamų orderiais Nr. 021 ir 028. Taip pat prašyme pažymima, kad pareiškėjai sumokėjo 22,5 Eur dydžio žyminį mokestį.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).
Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Taigi, ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.
Analizuojant teismui pateiktus paslaugų suteikimo aktus matyti, jog dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sudaro skundo medžiagos papildymas naujais įrodymais, klientų pateiktų dokumentų analizė, kreipimasis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyrių, užklausimo pateikimas valstybės įmonei Registrų centras.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).
2020 m. kovo 31 d. paslaugų suteikimo akte Nr. ADV-2020/342 nurodyta, kad pareiškėjai už skundo parengimą sumokėjo 525,00 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių. Pareiškėjai skundą teismui pateikė 2020 m. balandžio 10 d. (2020 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris siekė 1358,6 Eur. Taigi pagal Rekomendacijų 8.2 punktą pareiškėjams už skundo parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai gali būti priteista 3396,5 Eur (1358,6 * 2.5).
Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas jau buvo išnagrinėtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje, teismui pateiktas skundas bei priedai iš esmės nesiskyrė nuo pateiktų Komisijai, byla nebuvo sudėtinga, išnagrinėta per vieną posėdį, pareiškėjų atstovės laiko sąnaudos rengiant procesinius dokumentus buvo sąlyginai nedidelės, todėl darytina išvada, kad 525,00 Eur suma už medžiagos analizę ir skundo parengimą yra pakankamai racionalios ir jos priteistinos. Taip pat priteistinos išlaidos, patirtos sumokant 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismui teikiamame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra detalizuota kiekvieno atlikto procesinio veiksmo įvertinimas pinigais, ar yra išskirtas PVM už kiekvieną parengtą procesinį dokumentą, todėl teismas priteisdamas šią sumą konstatuoja, kad priteisiama 525,00 Eur suma neišskiriant PVM.
Kitoje dalyje prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas konstatavus, kad išlaidos, nurodytos paslaugų suteikimo aktuose priskirtinos prie jau įvardijamo procesinio veiksmo - skundo parengimo.
Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. gegužės 31 d. paslaugų suteikimo akte, jo 6 punkte, prie patirtų išlaidų priskiriamas ir advokatės prašymo pakeisti teismo posėdžio datą parengimas. Minimas prašymas buvo teikiamas pačiai advokatei negalint dalyvauti paskirtame teismo posėdyje dėl jos dalyvavimo kitos bylos nagrinėjime. Taigi šios išlaidos net negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų atlyginti pralaimėjusi bylą šalis, nes patirtos ne dėl atsakovo veiksmų.
Teismas įvertinęs aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pareiškėjų L. V. ir P. D. prašymas atlyginti teismo išlaidas tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjams priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas - 525,00 Eur už medžiagos analizę ir skundo parengimą bei 22,50 Eur žyminio mokesčio atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjų L. V. ir P. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 21R2-56 (AG2-21/17-2020).
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA16048-(8.53E.).
Pareiškėjų L. V. ir P. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies.
Pareiškėjams L. V. ir P. D. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 525,00 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimą ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.