- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- eI3-1847-386/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02715-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. V., P. D.
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Lina Šimė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
2020 m. kovo 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjams L. V., P. D., trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovė) prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK KAS) 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 21R2-127(AG2-101/15-2019) (toliau – ir skundžiamas LAGK KAS sprendimas) ir pareiškėjų L. V., P. D. (toliau – ir pareiškėjai) skundą atmesti.
Nurodo, kad skundžiamu LAGK KAS sprendimu tenkintas pareiškėjų skundas ir panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – NŽT KRS) 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. 12SD-3936-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ (toliau – ir NŽT KRS 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas), 2019 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 12SD-4901-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ (toliau – ir NŽT KRS 2019 m. spalio 18 d. sprendimas) ir NŽT KRS įpareigotas pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ (toliau – ir pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymas) bei 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą Nr. 12FP-2917 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus specialistų (darbuotojų) nušalinimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo“ (toliau – ir pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymas) išnagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiamas LAGK KAS sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi LAGK KAS netinkamai vertino įrodymus, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų ir atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens argumentus.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjai LAGK pateikė skundą dėl NŽT 2019 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 1 SS-1903-(9.14.) „Dėl skundo“ (toliau – ir NŽT 2019 m. spalio 4 d. sprendimas) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau LAGK 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 21R-821(AG-765/01-2019) (toliau – ir LAGK 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Mano, kad LAGK 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškina, jog NŽT KRS 2019 m. spalio 18 d. sprendimas priimtas remiantis būtent NŽT 2019 m. spalio 4 d. sprendimu, todėl skundžiamas LAGK KAS sprendimas prieštarauja LAGK 2019 m. gruodžio 4 d. sprendime nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jų vertinimui.
Atkreipia dėmesį, jog NŽT KRS pripažino, jog NŽT KRS 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, todėl NŽT KRS pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą išnagrinėjo pakartotinai ir atsižvelgiant į NŽT 2019 m. spalio 4 d sprendimą priėmė NŽT KRS 2019 m. spalio 18 d. sprendimą. Mano, kad skundžiamo LAGK KAS sprendimo dalis, kuria panaikintas NŽT KRS 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas ir NŽT KRS įpareigotas pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą išnagrinėti iš naujo nepagrįstas ir atmestinas.
Paaiškina, kad NŽT KRS yra NŽT teritorinis padalinys ir kad teritorinių padalinių vedėjai veikia pagal NŽT direktoriaus suteiktus įgaliojimus. Teigia, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susieti viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą. Nurodo, kad NŽT atstovė LAGK KAS nagrinėtos administracinės bylos posėdžio metu pabrėžė, kad pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymu kreipėsi į NŽT KRS dėl nušalinimo, o 2019 m. rugsėjo 6 d. prašymu kreipėsi su skundu dėl priimtų NŽT KRS sprendimų panaikinimo ir dėl NŽT objektyvių, nešališkų, nepriklausomų specialistų (tarnautojų, darbuotojų) įpareigojimo atlikti valstybinę kontrolę. Atkreipia dėmesį, kad NŽT išnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 6 d. skundą ir priėmė NŽT 2019 m. spalio 4 d. sprendimą, kuris šiai dienai yra nenuginčytas ir nepanaikintas. Nurodo, kad NŽT KRS, įvertinęs NŽT 2019 m. spalio 4 d. sprendimą, priėmė NŽT KRS 2019 m. spalio 18 d. sprendimą, kuriuo išnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymus.
Teigia, jog skundžiamame LAGK KAS sprendime nurodyta, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta imperatyvi nuostata, pagal kurią draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Nurodo, kad LAGK KAS priimdama skundžiamą sprendimą, neanalizavo NŽT KRS 2019 m. rugpjūčio 28 d. atliktų konkrečių veiksmų, nevertino parengtos situacijos schemos, tačiau tai padarė LAGK 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu.
Atsiliepimas
Pareiškėjai L. V. ir P. D. atsiliepimu į atsakovės patikslintą skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad skundžiamas LAG KAS sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas su motyvais, dėl kurių plačiau nepasisako. Nurodo, kad tai patvirtina ir LAGK KAS 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 21R2-108(AG2-81/16-2019) (toliau – ir LAGK KAS 2019 m. spalio 9 d. sprendimas), kuriuo panaikintas NŽT KRS 2019 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. SUVA-9295-(8.53E) ir kurio nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys neskundė.
Mano, jog atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja proceso teisėmis, vilkindama ir atsisakydama atlikti valstybinę kontrolę, kadangi jų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjų sklypas) UAB „Geolandas“ matininkas 2019 m. rugpjūčio 1 d. galimai sukalė medinius dvigubo pjūvio kuoliukus, kurių viršūnės pažymėtos raudonai, o 2019 m. rugpjūčio 2 d. P. J. šalia jų sukalė armatūrinius strypus. Teigia, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. paklausus P. J. kokiu pagrindu tai daroma, buvo pasakyta, kad pareiškėjai gaus laišką. Nurodo, kad pareiškėja L. V. 2019 m. rugpjūčio 3 d. gavo registruotą voką iš V. J., kuriame pateiktas NŽT KRS 2019 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. SUVA-9295-(8.53E) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“. Teigia, kad visa tai buvo atlikta be pareiškėjų leidimo ir sutikimo, apie tai pareiškėjų neinformavus, taip neteisėtai savavališkai užimant pareiškėjų žemės sklypo dalį ir grubiai pažeidžiant jų teisę į asmens nuosavybę tam neturint jokio teisinio pagrindo, tokiu būdu sukeliant neigiamas pasekmes laisvai disponuoti, naudotis ir valdyti žemės sklypu. Nurodo, kad pateikė pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą, kurio teisėtumo klausimas buvo išnagrinėtas LAGK KAS 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ir dėl kurio plačiau nepasisako, kadangi šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, su motyvais ir argumentais.
Teigia, kad atsakovo minima schema nebuvo parengta, ką patvirtina pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymas, kuris iki šiol neišnagrinėtas, kadangi pareiškėjams iki šiol nepateiktas. Nurodo, kad atsakovės minimu LAGK 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas kaip nepagrįstas, konstatuota, jog sprendžiant pareiškėjų skundo LAGK reikalavimų tenkinimo klausimą šiuo atveju reikšminga tai, jog LAGK KAS 2019 m. spalio 9 d. sprendimu 2019 m. liepos 26 d. sutikimą panaikino jau po to, kai buvo priimtas NŽT 2019 m. spalio 4 d. sprendimas, be to, LAGK KAS įpareigojo pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą dėl nušalinimo išnagrinėti iš naujo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. J. atsiliepimu į atsakovės skundą nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjų sklypo kadastro duomenis, nes buvo pažeisti minėtų matavimų reikalavimai, t. y. pagal teritorijų planavimo dokumentus nepaliktas (savavališkai užimtas) pravažiavimas. Nurodo, kad NŽT KRS 2019 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. SUVA-9295-(8.53E) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo, komunikacijos, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“, išdavė sutikimą įsirengti privažiavimo kelią į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) miesto teritorija, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Paaiškina, jog LAGK KAS 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. AG2-101/15-2019, NŽT išduotą sutikimą panaikino, nes žemės valdos projektas, kuriame numatoma tiesti privažiavimo kelią, nebuvo suderintas su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“. Teigia, kad 2019 m. spalio 24 d. su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ minėtas valdos projektas suderintas ir 2019 m. gruodžio 31 d. gautas NŽT naujas sutikimas dėl privažiavimo kelio įsirengimo. Nurodo, kad pareiškėjai nėra nusistatę tikslių žemės sklypo ribų, todėl visi pareiškėjų skundai po 2019 m. spalio 25 d., kuomet LAGK KAS sprendimu Nr. AG2-101/15-2019 panaikino išduotą NŽT sutikimą įsirengti privažiavimo kelią, turėjo būti atmesti.
Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą į atsakovės skundą palaikė ir prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą į atsakovės skundą palaikė ir prašė skundą tenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla išnagrinėta iš esmės šiai proceso šaliai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kelia ginčą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 21R2-127(AG2-101/15-2019) teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčui aktualios faktinės bylos aplinkybės
Pareiškėjai L. V. ir P. D. 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymu „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių (gautas 2019 m. rugpjūčio 6 d., reg. Nr. 12FP-2663) prašydami: 1) skubos tvarka atlikti valstybinę kontrolę dėl pareiškėjų galimo savavališko žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) užėmimo, neteisėtai sukalant medinius ir metalinius strypus tikslu įrengti V kategorijos kelią; 2) nustačius, jog galimai neteisėtai savavališkai yra užimtas pareiškėjų sklypo ploto dalis, įpareigoti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininką V. J., UAB Geolandas matininką R. K. ir P. J. nedelsiant pašalinti sukaltus medinius ir metalinius strypus, užtaisant šienaujamos pievos paviršių, taip užtikrinant pareiškėjų teises ir teisėtus interesus laisvai disponuoti, naudotis ir valdyti žemės sklypą bei teisę į asmens nuosavybę; 3) apie gautą pareiškėjų skundą pateikti pažymą apie skundo priėmimą pareiškėjų nurodytu adresu, registruotu laišku; 4) apie atliekamą valstybinę kontrolę informuoti pareiškėjus raštu nurodytu adresu, registruotu laišku, nes pageidauja dalyvauti šioje procedūroje; 5) apie priimtą sprendimą informuoti raštu, pateikiant sprendimo originalą ir visos su juo susijusios medžiagos patvirtintas kopijas, nurodant tikslią apskundimo tvarką, t. y. institucijos pavadinimą, buveinės adresą ir terminus, registruotais laiškais pareiškėjų nurodytais adresais.
Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašyme nurodė, kad pareiškėjų sklype be jų leidimo ir sutikimo, jų neinformavus 2019 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Geolandas“ matininkas sukalė medinius dvigubo pjūvio kuoliukus, kurių viršūnės pažymėtos raudonai, o 2019 m. rugpjūčio 2 d. P. J. šalia jų sukalė armatūrinius strypus bei pasakė, kad pareiškėjai gaus laišką. Paaiškino, jog pareiškėja L. V. 2019 m. rugpjūčio 3 d. gavo registruotą laišką iš V. J., kuriame pateiktas NŽT KRS 2019 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. SUVA-9295-(8.53E) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“, dėl kurio panaikinimo pareiškėjai LAGK KAS pateikė skundą. Nurodė, kad tokiu būdu galimai neteisėtai savavališkai buvo užimta pareiškėjų sklypo dalis ir tokiu būdu, neturint jokio teisinio pagrindo, buvo grubiai pažeista jų teisė į asmens nuosavybę, sukeltos neigiamos pasekmės laisvai disponuoti, naudotis ir valdyti žemės sklypą.
Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymu „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriuje nagrinėjamo pareiškėjų 2019-08-06 skundo Nr. 12FP-2663, dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus specialistų (darbuotojų) nušalinimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo“ kreipėsi į NŽT KRS (gautas 2019 m. rugpjūčio 29 d., reg. Nr. 12FP-2917) prašydami: 1) nušalinti NŽT KRS specialistus (darbuotojus) P. R., V. L., R. S. nuo pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymo nagrinėjamo; 2) atlikti NŽT KRS specialistų (darbuotojų) P. R., V. L., R. S. atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir priimti atitinkamas poveikio priemones, kad ateityje nesikartotų analogiški atvejai; 3) įpareigoti NŽT KRS specialistę (darbuotoją) R. S. ištrinti telefonu padarytą garso įrašą, pateikiant garso įrašo ir jei buvo daromas vaizdo įrašo sunaikinimo aktą; 4) informuoti raštu pateikiant pažymą apie gautą prašymą ir priimtą sprendimą ir visą su tuo susijusios medžiagos patvirtintą kopiją, nurodant tikslią apskundimo tvarką, t. y. nurodant institucijos pavadinimą, buveinės adresą ir terminus, registruotais laiškais pareiškėjų nurodytais adresais.
Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašyme nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. 9.23 val. paskambino NŽT KRS darbuotojas P. R., kuris informavo, jog 2019 m. rugpjūčio 28 d. 10 val. nori atvykti atlikti patikrinimą dėl skundo. Teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. 10 val. atvyko pareiškėjos L. V. įgaliotas asmuo P. M., jos vyras A. V., pareiškėjas P. D., NŽT KRS darbuotojai P. R., R. S. ir V. L. bei trečiasis asmuo P. J., kuris nepateikė jokio įgaliojimo atstovauti V. J. Paaiškino, jog atvykę NŽT specialistai nurodė, kad atvykimo pagrindas yra pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. skundo „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2019-07-26 sprendimo Nr. SUVA-9295-(8.53E) panaikinimo“ (gautas 2019 m. rugpjūčio 8 d., reg. Nr. 1GS-1008), tačiau, pasiaiškinus kodėl būtent jie sprendžia šį skundą ir kitas aplinkybes, vėliau – po pusvalandžio nurodė jau kitą atvykimo pagrindą, t. y. pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą, parodydami per telefoną. Nurodė, kad specialistai pradėjo valstybinę kontrolę dėl pareiškėjų sklypo savavališko užėmimo, neteisėtai sukalant medinius ir metalinius strypus, tikslu įrengti V kategorijos 6 metrų pločio kelią. Teigė, kad specialistė V. L. su prietaisu pradėjo įkaltų medinių ir metalinių strypų patikrinimą LKS-94 sistemoje. Nurodė, jog kitų specialistų buvo prašoma viską fiksuoti žemės naudojimo patikrinimo akte, tačiau tai nebuvo padaryta, ko pasėkoje teko fiksuoti prietaise rodomus koordinatės taškus su telefonu. Teigė, kad R. S. pradėjo įrašinėti garsą telefonu, neįspėjusi nė vieno dalyvavusio asmens ir negavusi nė vieno pareiškėjų ar įgalioto asmens sutikimo, prašymo nedelsiant nutraukti pokalbių įrašinėjimą telefonu ir ištrinti įrašą buvo nepaisoma. Nurodė, kad taip pat buvo prašoma atlikti kito kelio pusės atskaitos taškus, pamatuojant rulete tarp esamų įkaltu kuoliukų, bet pamatavus 4 vietas toliau darbai nebebuvo tęsiami, nes specialistai išvyko nepalikdami jokio akto ar kito dokumento. Teigė, jog tokie specialistų veiksmai įrodo jų šališkumą, neobjektyvumą, piktnaudžiavimą valdžia, ko pasėkoje pareiškėjai, jų įgaliotas asmuo buvo akivaizdžiai diskriminuojami, jų teisėti interesai buvo laikomi mažiau svarbiais, tuo pažeidžiant lygybės, įstatymo viršenybės, objektyvumo principus ir tokiu būdu mažinant pasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia valstybe.
NŽT KRS 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 12SD-3936-(14.12.104.) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ atsakyta į pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą ir nurodyta, kad pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 29 d. skyriui pateikė prašymą Nr. 12FP-2917 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriuje nagrinėjamo pareiškėjų 2019-08-06 skundo Nr. 12FP-2663 dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus specialistų (darbuotojų) nušalinimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo“, todėl pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymo nagrinėjimo procedūra yra sustabdoma iki bus išnagrinėtas pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundas.
NŽT KRS 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 12SD-4901-(14.12.104) „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės“ atsakyta į pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymus. Šiuo sprendimu, be kita ko, nurodyta, kad administracinės procedūros sustabdymas, procedūroje dalyvaujančiam asmeniui pareiškus nušalinimą procedūrą vykdančiam (-iems) valstybės tarnautojui (-ams) nenumatytas nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, nei kituose teisės aktuose, todėl NŽT KRS 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Teigiama, kad NŽT KRS vedėja išnagrinėjusi pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą nustatė, kad nėra teisinių pagrindų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje, valstybės tarnautojų nušalinimui nuo pareiškėjų prašymo nagrinėjimo. Pažymėta, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. atvykusi į patikrinimą, skyriaus vyriausioji specialistė R. S. jokių garso ir vaizdo įrašų neatlikinėjo, todėl pareiškėjų prašymo 3-sis reikalavimas nepagrįstas. Nurodyta, kad šiuo atveju, NŽT KRS buvo išdavęs 2019 m. liepos 26 d. sprendimą (sutikimą) Nr. SUVA-9295-(8.53 E) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau – ir Sutikimas) tiesti bendro naudojimo kelią valstybinėje (o ne privačioje) žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas pagal asmens pateiktą schemą, kurioje nurodytos konkrečios bendro naudojimo kelio ribų taškų koordinatės ir kad NŽT KRS 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykusio patikrinimo metu siekė patikrinti prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo, siekiantis įrengti bendro naudojimo kelią, nenukrypo nuo schemoje, pagal kurią išduotas Sutikimas, nurodytų kelio ribų koordinačių. Sutinkama, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykusio patikrinimo organizavimo veiksmai turi procedūrinių trūkumų, tačiau šio patikrinimo metu buvo parengta situacijos schema, iš kurios matyti, kad asmuo, siekiantis įrengti bendro naudojimo kelią, nenukrypo nuo schemoje, pagal kurią išduotas Sutikimas, nurodytų kelio ribų koordinačių ir nustatyta, kad tiek schemoje, pateiktoje prašant išduoti Sutikimą, tiek po patikrinimo parengtoje situacijos schemoje minėtos koordinatės sutampa. Nurodyta, kad nepaisant to, kad patikrinimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai (nebuvo parengtas patikrinimo aktas), kartoti patikrinimo procedūrą neracionalu dėl šių priežasčių: 1) pakartojus procedūrą, jos rezultatai (situacijos schemoje esantys duomenys) bus analogiški 2019 m. rugpjūčio 28 d. parengtai situacijos schemai; 2) Sutikimas ginčijamas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (pareiškėjai reikalauja jį panaikinti); 3) LAGK KAS pateiktame atsiliepime NŽT KRS laikosi pozicijos, kad Sutikimas tiesti bendro naudojimo kelią išduotas teisėtai, t. y. valstybinėje žemėje; 4) neracionalu eikvoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, organizuojant pakartotinį patikrinimą taip pat ir dėl tos priežasties, kad NŽT per metus atlieka didelį kiekį (virš 12 000) iš anksto suplanuotų ir neplaninių (pagal gautus skundus) patikrinimų; 4) žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoti nėra teisinio pagrindo taip pat ir dėl tos priežasties, kad šiuo atveju ginčo esmė – ne galimi žemės naudojimo tvarkos pažeidimai (t. y. ne galimas administracinis nusižengimas – savavališkas žemės užėmimas), o ginčo esmė yra tai, ar Sutikimas laikytinas teisėtu (t. y., ar sutikimas tiesti bendro naudojimo kelią buvo išduotas valstybinėje, o ne privačioje žemėje).
LAGK KAS administracinėje byloje Nr. AG2-101/15-2019 2019 m. spalio 25 d. priimtas patikslintas pareiškėjų skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti NŽT KRS 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą; 2) panaikinti NŽT KRS 2019 m. spalio 18 d. sprendimą; 3) įpareigoti NŽT KRS priimti naują sprendimą pagal pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą; 4) įpareigoti NŽT KRS priimti naują sprendimą pagal pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą.
Skundžiamu LAGK KAS sprendimu panaikinti NŽT KRS 2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. spalio 18 d. sprendimai bei NŽT KRS įpareigotas pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymus išnagrinėti iš naujo.
Dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindų
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Dėl ginčijamų sprendimų
Pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymu iš esmės buvo prašoma atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir nustačius pažeidimą imtis atitinkamų veiksmų. Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymu pareiškė nušalinimą atitinkamiems valstybės tarnautojams, prašė atlikti tarnybinį patikrinimą, įpareigoti atlikti kitus veiksmus. NŽT KRS 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymo nagrinėjimas sustabdytas dėl pareikšto nušalinimo valstybės tarnautojams nagrinėjantiems šį prašymą. NŽT KRS 2019 m. spalio 18 d. sprendimu išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymai.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis). Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis).
Administracinė procedūra – pagal VAĮ viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 19 straipsnio 1 dalis). Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudaryta komisija rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos (VAĮ 22 straipsnio 1 dalis).
Pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: 1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą (VAĮ 25 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas; sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas (VAĮ 25 straipsnio 2 dalis).
Jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sustabdymo dienos pranešama apie teisę dalyvauti šioje procedūroje; kai šie asmenys pareiškia norą dalyvauti procedūroje arba raštu atsisako joje dalyvauti arba jeigu per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie teisę dalyvauti administracinėje procedūroje išsiuntimo dienos negautas jų atsakymas dėl dalyvavimo administracinėje procedūroje, administracinė procedūra atnaujinama (VAĮ 27 straipsnio 1 dalis). Jeigu paaiškėja, kad skundo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių, administracinė procedūra sustabdoma ir tokio skundo kopija ir prie jo pridedamų dokumentų kopijos persiunčiamos institucijai, kompetentingai tirti šiuos teisės pažeidimus; jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinių nusižengimų teiseną, administracinė procedūra atnaujinama (VAĮ 27 straipsnio 2 dalis).
Viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje; asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje; jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais (VAĮ 30 straipsnio 1 dalis). Žodiniai paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir šis aktas (išvada) tikrintojų pasirašytas; rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (išvados) (VAĮ 30 straipsnio 2 dalis).
Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios; kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų; asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys (VAĮ 31 straipsnis). Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu; viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, padėties; asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka; asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 34 straipsnio 1 dalis). Viešojo administravimo subjektas, atlikęs administracinę procedūrą, administracinės procedūros sprendimo originalą įteikia, kai pats asmuo ar jo įgaliotas asmuo atvyksta jo atsiimti, ar išsiunčia asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ir viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai buvo skundžiami, ir vieną administracinės procedūros sprendimo egzempliorių pasilieka saugoti laikydamasis teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų (VAĮ 34 straipsnio 2 dalis)
Prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai (Taisyklių 1 punktas).
Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos; administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų (Taisyklių 26 punktas). Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Taisyklių 37 punktas).
Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybinę žemės naudojimo kontrolę organizuoja ir vykdo NŽT. Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“.
Nuostatų 10.1 punkte nurodyta, kad neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados (Nuostatų 15 punktas). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (Nuostatų 16 punktas). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.9 papunktyje nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai informaciją dėl nustatytų pažeidimų perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vadovui (Nuostatų 17 punktas).
NŽT KRS 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendime nenurodytos jokios teisės aktų normos, kuriomis vadovaujantis jis yra priimtas. Kita vertus, prašymo ar skundo sustabdymas dėl pareikšto nušalinimo nenustatytas minėtų teisės aktų (VAĮ, Taisyklės, Žemės įstatymas, Nuostatai) nuostatose. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog NŽT KRS 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. jis nėra pagrįstas teisės aktų normomis, todėl, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
NŽT KRS 2019 m. spalio 18 d. sprendime deklaratyviai nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. atvykusi į patikrinimą, skyriaus vyriausioji specialistė R. S. jokių garso ir vaizdo įrašų neatlikinėjo bei kad vedėja išnagrinėjusi pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą nustatė, kad nėra VAĮ 25 straipsnyje nustatytų teisinių pagrindų, valstybės tarnautojų nušalinimui nuo pareiškėjų prašymo nagrinėjimo. Tačiau, pažymėtina, kad byloje apskritai nepateiktas rašytinis pavedimas pradėti administracinę procedūrą, kaip to reikalauja VAĮ 22 straipsnio 1 dalis, NŽT KRS 2019 m. spalio 18 d. sprendimo projektą rengė R. S., t. y. valstybės tarnautoja, kurios veiksmai buvo skundžiami, todėl konstatuojamas VAĮ 14 straipsnio 4 dalies pažeidimas, be to, šis sprendimas priimtas nepriėmus sprendimo dėl valstybės tarnautojų nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, kaip to reikalauja VAĮ 25 straipsnio 2 dalis.
NŽT KRS 2019 m. spalio 18 d. sprendime taip pat nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykusio patikrinimo metu buvo siekiama patikrinti prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo, siekiantis įrengti bendro naudojimo kelią, nenukrypo nuo schemoje, pagal kurią išduotas Sutikimas, nurodytų kelio ribų koordinačių, tačiau nei patikrinimo aktas (išvada), kaip to reikalauja VAĮ 30 straipsnio 2 dalis, nei Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktas, kaip to reikalauja Nuostatų 15 punktas, surašytas nebuvo, todėl neaišku ar 2019 m. rugpjūčio 28 d. apskritai buvo atliekamas bei kokio pobūdžio ir dėl kokių priežasčių buvo atliekamas patikrinimas. Pareiškėjų prašymai pateikti 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d., tačiau šiuo sprendimu jie išnagrinėti tik 2019 m. spalio 18 d., duomenų apie sprendimus dėl terminų pratęsimo nepateikta, todėl konstatuojama, kad nesilaikyta VAĮ 31 straipsnio, Taisyklių 25, 26 punktų reikalavimų. NŽT KRS 2019 m. spalio 18 d. sprendime nurodyti argumentai, kad kartoti patikrinimo procedūrą neracionalu nepagrįsti jokiomis teisės aktų nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog NŽT KRS 2019 m. spalio 18 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. jis nėra pagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis (faktais), todėl savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, be to, jis priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais naikintinas kaip neteisėtas.
Apibendrinant konstatuojama, kad skundžiamas LAGK KAS sprendimas, kuriuo tenkintas pareiškėjų patikslintas skundas, t. y. panaikinti NŽT KRS 2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. spalio 18 d. sprendimai, be to, tenkinti pareiškėjų išvestiniai patikslinto skundo reikalavimai – NŽT KRS įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymus, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, atsakovės skundas teismui atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėja L. V. 2020 m. kovo 4 d. prašymu prašo iš atsakovės priteisti 867,17 € bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja realiai patyrė, t. y. sumokėjo šias bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, teiktą 2020 m. sausio-kovo mėnesiais, t. y.: 1) 20,17 € (16,67 € +21 proc. PVM) už prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos (trukmė 10 min.); 2) 171,42 € (141,67 € +21 proc. PVM) už susipažinimą su dokumentais (trukmė 1 val. 25 min.); 3) 141,17 € (116,67 € + 21 proc. PVM) už susipažinimą su dokumentais (trukmė 1 val. 10 min.); 4) 100,83 € (83,33 € + 21 proc. PVM) už susitikimą su klientu ir medžiagos aptarimą (trukmė 50 min.); 5) 40,33 € (33,33 € + 21 proc. PVM) už prašymą dėl LAGK KAS bylos išreikalavimo (trukmė 20 min.); 6) 90,75 € (75 € + 21 proc. PVM) už susipažinimą su LAGK KAS byla (trukmė 45 min.); 7) 181,50 € (150 € + 21 proc. PVM) už pasiruošimą teismo posėdžiui ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (trukmė 1 val. 30 min.); 8) 121 € (100 € + 21 proc. PVM) už atstovavimą teismo posėdyje (trukmė 1 val.).
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų taip pat priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, be kita ko, įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį (toliau – ir maksimalus užmokesčio dydis) nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijų 8 punkte nustatyti koeficientai, taikomi paskaičiuojant priteistinus maksimalius užmokesčio dydžius, t. y. koeficientai, pagal šiame punkte išvardintas advokatų teikiamas teisines paslaugas, kai kuriais atvejais pagal tų paslaugų teikimo vieną valandą. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis ir kad minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 10 punkte nustatyta, kad atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.
Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 7-10 punktais, maksimalūs užmokesčio dydžiai nustatomi sudauginus Rekomendacijų 8 punkte nustatytą koeficientą, Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį ir jei pagal Rekomendacijų 8 punktą reikia – valandų skaičių, taikant Rekomendacijų 9-10 punktuose nustatytas laiko skaičiavimo taisykles. Be to, teisines paslaugas teikiant advokato padėjėjui taikytina Rekomendacijų 5 punkte nustatyta taisyklė.
Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.18 punktu, maksimalus užmokesčio dydis už advokato 2020 m. I ketvirtį parengtus prašymus dėl prieigos prie elektroninės bylos, dėl LAGK KAS bylos išreikalavimo prašymą ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra 39,53 € (3 x 0,01 koef. x 1 317,60 €). Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19, 8.20, 9-10 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už advokato 2020 m. I ketvirtį suteiktas teisines paslaugas – 1 val. 25 min. trukmės susipažinimą su dokumentais, 1 val. 10 min. trukmės susipažinimą su dokumentais, 50 min. trukmės susitikimą su klientu ir medžiagos aptarimą, 45 min. trukmės už susipažinimą su LAGK KAS byla, 1 val. 30 min. trukmės pasiruošimą teismo posėdžiui, 23 min. trukmės (teismo posėdžio informacinės pažymos duomenimis) atstovavimą teismo posėdyje yra 790,56 € (0,1 koef. x 6 val. x 1 317,60 €). Įvertinus tai, konstatuojama, kad pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma pagrįsta tik dalyje dėl 830,09 € (39,53 € + 790,56 €), o kita dalis viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.
Prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dalis dėl 830,09 € tenkintina ir ši suma priteistina iš atsakovės pareiškėjos L. V. naudai, o kitoje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjams L. V., P. D., trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Priteisti pareiškėjai L. V. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 830,09 € bylinėjimosi išlaidų.
Kitą pareiškėjos L. V. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.