Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui S. M. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ieškovės naudai iš atsakovo regreso teise priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“, nusprendė J. P. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkinti, išmokėti 2963,99 Eur dydžio kompensaciją (2000 Eur neturtinę žalą, 63,99 Eur už vykdymo išlaidas, 900 Eur už bylinėjimosi išlaidas). 2019 m. liepos 15 d. pažymoje dėl sprendimo įvykdymo nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“, nukentėjusiajam J. P. išmokėta 2963,99 Eur kompensacija.

10. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-267-853/2015 S. M. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, priteisė iš S. M. 85,19 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam J. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, priteisė iš S. M. 1000,00 Eur J. P. neturtinės žalos, priteisė iš kaltinamojo S. M. 600,00 Eur J. P. advokato pagalbai apmokėti.

11. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-332/2016 pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir iš S. M. nukentėjusiajam J. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidino iki 2000 Eur bei priteisė iš nuteistojo S. M. nukentėjusiajam J. P. 300 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Dėl ginčo esmės

12. Byloje ginčas kilo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą regreso tvarka. Ieškovė, kompensavusi 2963,99 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, prašė ją priteisti iš atsakingo asmens – atsakovo. Apelianto nuomone, jis nusikaltimo nepadarė, atsakovą pripažindamas kaltu teismas visiškai nemotyvavo šitokio sprendimo.

13. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė ieškinį atsakovui reiškia pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį (regreso teisė į žalos padariusį asmenį). Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, jog kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Taigi byloje yra vertintinos aplinkybės, susijusios su atsakovo pareiga atlyginti padarytą žalą.

14. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“ pagrindu pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam J. P. išmokėjo 2963,99 Eur kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovė yra valstybės įgaliota institucija, kuri vykdo įstatymų leidėjo jai pavestą funkciją valstybės lėšomis kompensuoti nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui jo patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tokia ieškovės teisė nustatyta ir CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

15. Teisėjų kolegija, atlikusi apelianto procesinių dokumentų analizę ir vertinimą, pabrėžia, kad apeliantas iš esmės nesutinka su dėl jo vykusiu baudžiamuoju procesu bei jau Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. įsiteisėjusia nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-332/2016.

16. Baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja, kada įsiteisėja teismo nuosprendis (BPK 336 straipsnis) ir imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas (BPK 342 straipsnis), jei nėra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis ir jei nuosprendžio vykdymas teismo nėra atidėtas (BPK 337 straipsnis, 338 straipsnis). Aptartas reglamentavimas aiškiai ir įsakmiai nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. įsiteisėjusi nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-332/2016 privalo būti vykdoma, o jos procesas ir pati nutartis negali būti dar kartą peržiūrimas ir / ar vertinama šioje civilinėje byloje. Svarbu ir tai, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Darytina išvada, jog šioje civilinėje byloje teismas nebevertina ar baudžiamojo proceso metu kitoje baudžiamojoje byloje buvo pažeistos atsakovo konstitucinės ir / ar kitos teisės, ar įsiteisėjęs nuosprendis yra pagrįstas. Dėl šių priežasčių apelianto teiginiai apie netinkamą baudžiamąjį procesą atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

17. Ieškovė privalo neperžengdama savo kompetencijos ribų imtis priemonių, kad būtų sugrąžintos valstybei priklausančios lėšos tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimo, todėl prašoma priteisti išmokėta pinigų suma laikytina valstybės patirta žala. Šiuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai nustatyti įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-332/2016, kurioje apeliantui nustatyta prievolė išmokėti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatytą kompensaciją, todėl yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246–6.249 straipsniai).

18. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusįjį asmenį ir atsakovą siejo žalos atlyginimo santykiai, ieškovė, avansu kompensavusi atsakovo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai, pagrįstai prašė ją atlyginti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas materialinės teisės normas teisėtai konstatavo, jog ieškovė turi teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

19. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

20. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.