- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 1-267-853/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Nukentėjusysis
- J. P.
dalyvaujant prokurorei A. P., kaltinamajam S. M., jo gynėjai advokatei K. A., nukentėjusiajam J. P., jo atstovui advokatui R. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. 2013 m. rugpjūčio 26 d. apie 12.00 val., Z. J. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su J. P. metu, sudavė pasiimtu nuo žemės mediniu pagaliu J. P. ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, t. y. į dešinį šoną, į nugarą, į galvą, bei trenkė vieną kartą rankos kumščiu į dešinę akį, po to, vydamasis J. P., sudavė jam tuo pačiu mediniu pagaliu ne mažiau 3-4 smūgių į nugaros sritį, taip padarydamas J. P. veido ir krūtinės ląstos sumušimus, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas užpakaliniame krūtinės ląstos paviršiuje, ties stuburu ir po dešiniu šonkaulių lanku, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, dešinės pusės X-to šonkaulio lūžimą, kas nukentėjusiajam J. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2013 m. rugpjūčio 26 apie 11-12 val. pamatė jo mamos žemėje du asmenis atliekančius kažkokius darbus. Eidamas per savo laukus pamatė, kaip vienas asmuo pasišalino. Priėjęs arčiau pamatė, jog J. P. jo žemėje tveria tvorą. Jis paklausė, kas leido svetimoje žemėje tverti tvorą, tačiau tuo metu J. P. jam smogė kuolu. Jis dar pasisuko, todėl jam kliuvo į veido sritį. Jis iškvietė policiją, o tuo metu J. P. pasišalino. Nurodė, jog jis J. P. nesumušė, nes pats buvo sumuštas ir jokio šonkaulio nesulaužė. Anot jo J. P. galėjo pats susilaužyti šonkaulį, nes girtuokliauja.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. M. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
nukentėjusysis J. P. parodė, jog prieš metus pakelyje tvėrė tvorą per M. žemę į savo žemę, kad galėtų padaryti kelią karvių pervarymui į savo ganyklą. Kartu buvo S.. Tuo metu kalė kuolus, kai atėjo S. M. ir paklausė, kodėl kala kuolus jo žemėje. Jis S. M. paaiškino, jog nori atitverti aptvarą karvėms pervaryti. S. M. liepė jo žemėje nekalti kuolų bei tarp jų kilo konfliktas. S. M. supyko, ištraukė įkaltą kuolą iš žemės ir juo aptrankė jį per rankas, šonus. Kiek kartų sudavė negali pasakyti, nes nežino, bet galėjo būti 2-3 kartai. Po to jam pavyko pabėgti. Parbėgus namo, jo sesuo Z. J. iškvietė jam greitąją, nes buvo sumuštas. Jam skaudėjo galvą, šonus, nes buvo suduota ir per galvą. Buvo ligoninės priėmimo skyriuje, kur jam buvo nustatytas šonkaulio lūžimas. Po kurio laiko vėl kreipėsi pas medikus dėl galvos skausmų. Nurodė, jog problemų dėl galvos turi iki šiol, nes atsimena ne visas įvykio aplinkybes, todėl pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Dėl neturtinės žalos pareiškė, jog šonkaulio lūžimą gydėsi namuose, apie tris mėnesius nešiojo įtvarus, buvo nedarbingas, juo rūpinosi sesuo Z. J., kuri jį prižiūrėjo, skalbė jo rūbus, gamino maistą, jam skaudėjo galvą. Prašo teismo iš S. M. priteisti jam 4000,00 Eur neturtinės žalos, nes kentė fizinį skausmą. Nurodė, jog gindamasis sudavė ir S. M., tačiau į dantis pataikyti negalėjo, o tik į šoną;liudytojas S. J. parodė, jog tą dieną su dėde J. tvėrė aptvarus karvėms pervaryti, kai neužilgo atėjo S. M., kuris pradėjo šūkauti, ištraukė iš žemės kuolą ir pradėjo juo mosikuoti, todėl jis išsigandęs peršoko per griovį ir pabėgo. Nurodė, jog tiksliai visko nematė, kaip ten mušėsi. Nurodė, jog matė, kaip trenkė su kuolu, tačiau, kur tiksliai negalėjo pasakyti, nes neatsimena, kadangi viskas jau seniai buvo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus S. J. juos patvirtino;liudytoja Z. J. parodė, jog tą dieną buvo išvykusi, o S. su jos broliu išvažiavo atitverti gyvulių taką. Jai tik pasakė, jog atbėgęs S. M. pradėjo daužyti jos brolį J. P.. Savo brolį rado sumuštą jau grįžusi, kuris paaiškino, kas atsitiko. Broliui buvo pamuštas paakys, nubrozdinta nugaroje, skundėsi skausmais nugaroje, šonuose. Paruošusi savo brolį nuvežė į greitąją pagalbą. Ligoninėje jos brolį apžiūrėjo ir rengenu peršvietus nustatė, jog yra lūžęs šonkaulis. Grįžus ji sutvarstė brolį elastiniu bintu, sutrynė vaistais bei sudavė vaistų. Kitą dieną vyko pas ekspertą. Po to sumušimo atsirado galvos skausmai, dėl kurių problemų yra iki šiol, nes J. P. ne viską atsimena, yra nelabai darbingas, atsirado priepuoliai, po kurių J. P. nieko nepamena;2013-09-10 J. P. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2013 m. rugpjūčio 26 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), laukuose kaimynas S. M. pagaliu trenkė jam į įvairias kūno vietas 4 kartus, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, nes buvo sulaužytas šonkaulis (1 t., 4 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo J. P. parodymais, kuriuos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. P. patvirtino, kad 2013-08-26, apie 12.00 val., kartu su S. J. būdamas laukuose (duomenys neskelbtini), kalė medinius kuoliukus, kad atskirtų jo sesers Z. J. ir J. M. žemes, kai pamatė ateinantį kaimyną S. M.. S. M. atėjęs paklausė, ką jie daro jo žemėje. Jis atsakė, kad tveria kelią, kuris yra numatytas dokumentuose. S. M. pasiėmęs nuo žemės lazdą ja pradėjo jį daužyti į įvairias kūno vietas: į dešinį šoną, nugarą, galvą. Dar vieną kartą trenkė į dešinę akį iš kumščio. Jis norėdamas apsiginti pasiėmė lazdą ir trenkė vieną kartą S. M., tiksliai nežino kur. Pradėjo bėgti nuo S. M., o jis vydamasi daužė pagaliu per nugarą apie 3-4 kartus. Grįždamas į sesers namus pamatė policijos pareigūnus ir norėjo išsiaiškinti dėl jo sumušimo. Tada paaiškėjo, kad policiją iškvietė S. M. dėl jo paties sumušimo. Tą pačią dieną jis kreipėsi į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, vėliau į teismo medicinos ekspertą, kur jam nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Muštynių metu jo sūnėnas S. J. pabėgo, bet viską galėjo matyti (1t., 18, 19 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo S. J. parodymais, kuriuos teisminio nagrinėjimo metu S. J. patvirtino, kad 2013-08-26 jis padėjo dėdei J. P. kalti kuoliukus, kad atskirtų J. M. ir tetos Z. J. žemes. Tarp 12.00-13.00 val. atbėgo kaimynas S. M. ir pradėjo šaukti „ką čia darai mano žemėje“. Dėdė pasakė, kad nori atitverti kelią. S. M. pasakė, kad čia jokio kelio nebuvo ir nebus bei paėmęs nuo žemės pagalį juo pradėjo daužyti dėdei į vairias kūno vietas. Jis išsigandęs, kad negautų mušti minėtu pagaliu, perlipo per griovį ir pabėgo per krūmus link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės. Atsikukęs matė, kad S. M. vejasi J. P. laukais ir vejantis daužo jam su pagaliu per nugarą. Kiek sudavė smūgių, tiksliai nežino. Žino, kad tą pačią dieną, J. P. kreipėsi į medikus dėl sumušimo (1 t., 53 b. l.); 2013-09-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., 16-17 b. 1.);2013-08-28 specialisto išvada Nr. G 127/13(13), kurioje konstatuota, jog J. P. nustatyti veido ir krūtinės ląstos sumušimai, odos nubrozdinimai ir kraujosruva užpakaliniame krūtinės ląstos paviršiuje, ties stuburu ir po dešiniu šonkauliu lanku, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, dešinės pusės X-to šonkaulio lūžimas; sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 2-3 dienas kietais bukais daiktais, 3 trauminiais poveikiais; šonkaulio lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 21 b. l.);2013-11-27 Šiaulių teritorinės ligonių kasos dokumentas patvirtina, jog už J. P. suteiktas VšĮ Mažeikių ligoninėje, VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre ir UAB „Žemaitijos Medea klinika“ asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėta 294,15 Lt (1 t., 46 b. l.).
Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. M. kietu buku daiktu, t. y. mediniu pagaliu, sudavė ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam J. P. į įvairias kūno vietas, t. y. dešinį šoną, į nugarą, į galvą, bei trenkė vieną kartą rankos kumščiu į dešinę ranką, nukentėjusiajam nuo S. M. suduotų smūgių buvo padaryti veido, krūtinės ląstos sumušimai, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos užpakaliniame krūtinės ląstos paviršiuje, ties stuburu ir po dešiniu šonkaulių lanku, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, dešinės pusės X-to šonkaulio lūžimą, dėl ko J. P. buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Suduodamas nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas su mediniu pagaliu bei rankos kumščiu, kaltinamasis turėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą, galimus padarinius, tačiau buvo abejingas jiems. Priežastinį ryšį tarp veikos (smūgio sudavimo) ir padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) patvirtina specialisto išvada (1 t., 21 b. l.). Įvertinus visas šias aplinkybes akivaizdu, kad kaltinamasis tikrai suprato savo veiksmų pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo visiškai abejingas pasekmėms, todėl veikė tiesiogine tyčia.
Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo S. M. teiginį, jog nukentėjusysis J. P. pirmas sudavė jam smūgį iš pagalio į veidą, dėl ko buvo išmušti du dantys. Priešingai nei nurodo kaltinamasis, jo žodžiai yra paneigti įvykio vietoje buvusio liudytojo S. J. parodymų, kuris patvirtino, jog į vietą, kur jie dirbo, agresyviai nusiteikęs atėjo kaltinamasis S. M., kuris artėdamas pradėjo šaukti, po to ištraukė iš žemės jau įkaltą kuolą, kuriuo pradėjo mosikuoti bei mušti J. P.. Tokių S. M. veiksmų išsigandęs S. J. pabėgo iš įvykio vietos, tačiau nubėgdamas dar matė, kaip S. M. vydamasis J. P. laukais, pastarajam daužė tuo pačiu pagaliu per nugarą (1 t., 53 b. l.; 2 t., 51 b. l.). Minėtas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo J. P. duoti parodymai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad prie jų dirbančių per laukus atėjo S. M., kuris pradėjo ant jų šaukti bei mediniu pagaliu trenkė jam į įvairias kūno vietas, t. y. dešinį šoną, į nugarą, į galvą, taip pat trenkė kumščiu į dešinę akį. Jam bėgant nuo S. M., pastarasis vydamasis daužė tuo pačiu pagaliu jam per nugarą (1 t., 19 b. l.). Kad J. P. buvo sužalotas patvirtino Z. J. duodama teismo posėdžio metu paaiškinimus, jog J. P. buvo pamuštas paakys, buvo nubrozdinta nugara bei skundėsi J. P. skausmais nugaroje ir šonuose. Taip pat patvirtino, jog tą patį vakarą ligoninės priėmimo skyriuje J. P. buvo nustatytas šonkaulio lūžimas (2 t., 52 b. l.). S. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, jog J. P. su kitu asmeniu, anot jo, neteisėtus darbus atlikinėjo jo mamai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurį jis vado pagal mamos išduotą įgaliojimą, ir kad niekas neturėjo jokios teisės atlikinėti jokių veiksmų jo žemėje. Tačiau paminėtina ir tai, kad tinkamam nusikalstamos veikos kvalifikavimui, konkrečiu atveju, nusikalstamos veikos padarymo vieta įtakos neturi, nes esminis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymis yra žmogaus sveikata. Konkrečiu atveju S. M. aktyviais veiksmais, t. y. mušdamas mediniu pagaliu bei smūgiuodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam, sužalojo nukentėjusįjį J. P., sukeldamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl S. M. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – nesunkiai sutrikdžius J. P. sveikata, kadangi šonkaulio lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau nei 10 dienų.
Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam S. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą (1 t., 84-85 b. l.; 88-90 b. l.), administracine tvarka baustas (1 t., 91-94 b. l.), nedirbantis (1 t., 100 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t., 99 b. l.), nevedęs, turintis pastovią gyvenamąją vietą (1 t., 97 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi – 2001-10-16 diagnozė – paranoidinė šizofrenija (1 t., 104 b. l.). 2015 m. balandžio 17 d. – gegužės 15 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-48/2015, kuriame nurodyta, jog įtariamasis S. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu S. M. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įtariamasis S. M. dėl psichikos būsenos gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Įtariamasis S. M. gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir bylos procese teisme. Įtariamajam S. M. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (1 t., 168-171 b. l.).
Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo S. M. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – neprisipažino ir nesigailėjo padaręs nusikalstamos veikos, pateikia savitas koncepcijas apie kaimynus bei aplinkinių elgesį su juo, nuolat priešiškai nusiteikęs, turi polinkį iškreipti faktus, karingas, taip pat atkakliai laikosi savo pozicijos ir jo paties nusistatytų teisių ir sąlygų gynimo, į tai, jog teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelniausiąją iš BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 41, 48, 54, 61 straipsniai).
Kaltinamajam S. M. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnio 1 dalimi, jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. 2015-02-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi S. M. buvo atiduotas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo psichiatrijos skyrių (1 t., 160-161 b. l.). S. M. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo psichiatrijos skyriuje buvo tiriamas nuo 2015-04-17 iki 2015-05-15 (1 t., 168-171 b. l.), todėl šis laikas įskaitytinas S. M. į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), ir laikytina, jog S. M. yra atlikęs 58 dienas laisvės apribojimo bausmės (BK 65, 66 straipsniai).
BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis J. P. nurodęs, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyręs didžiulį dvasinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo sumuštas ir pažemintas, prašė priteisti iš kaltinamojo 4000,00 € neturtinės žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam J. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to šis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, vadovaudamasis bendrąja nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į turtinę žalą, teismas sprendžia, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes iš kaltinamojo S. M. nukentėjusiajam priteistina 1000,00 € dydžio neturtinė žala (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusysis J. P. dėl kaltinamojo S. M. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir už jam VšĮ Mažeikių ligoninėje, VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre ir UAB „Žemaitijos Medea klinika“ suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 294,15 Lt (1 t., 46 b. l.), kas sudaro 85,19 € (294,15 Lt/3,4528 €), todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokurorės teisme palaikytas 294,15 dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir taip pat priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.263, 6.290 straipsniai).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusįjį J. P. ikiteisminiame tyrime ir teisme atstovavo advokatas R. L. (1 t., 30-31 b. l.; 2 t., 31 b. l.), 600,00 € dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (2 t., 39 b. l.) pripažintinos proceso išlaidomis ir, pripažinus S. M. kaltu, taip pat išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307, 308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 ir 141 straipsniais į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą ekspertizės įstaigoje nuo 2015-04-17 iki 2015-05-15, ir laikyti, jog S. M. yra atlikęs 58 (penkiasdešimt aštuonias) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Išaiškinti kaltinamajam S. M., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.
Išaiškinti kaltinamajam S. M., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Priteisti iš S. M. 85,19 € (aštuoniasdešimt penkis eurus 19 euro centų), kas sudaro 294,15 Lt, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam J. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Priteisti iš S. M. 1000,00 € (vieną tūkstantį eurų) J. P. neturtinės žalos.
Likusioje dalyje J. P. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo S. M. 600,00 € (šešis šimtus eurų) J. P. advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.