Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-417/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-11-16Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-08
Bylos Nr.
1A-61-417/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09380-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
Nuteistasis
A. N.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-417/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09380-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,nuteistajai A. N. ir jos gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės miesto rūmų 2022-11-16 nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 8 punktu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios.

Patenkintas Valstybinės ligonių kasos ieškinys ir iš A. N. Valstybinei ligonių kasai priteista 196,10 E. S. B. gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. N., mušdama žmogų, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2022 m. kovo 19 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, pagaliu tyčia sudavė S. B. vieną kartą į galvą ir taip nukentėjusiajai S. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

1. Apeliaciniu skundu A. N. (toliau – ir apeliantė) nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, prašo: 1) skundžiamą nuosprendį panaikinti, bylą nutraukti ir ją išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje; 2) nepriteisti Valstybinės ligonių kasos pateikto teismui civilinio ieškinio. Apeliaciniame skunde nurodo:

1.1. pagal surinktus įrodymus ir įvykio aplinkybes šioje baudžiamojoje byloje teismas neįrodė, kad ji sukėlė fizinį skausmą, sužalojo ar kitaip smurtavo prieš nukentėjusiąją S. B., todėl prašo būti išteisinta. Be visa to, skundžiamas teismo nuosprendis priimtas remiantis išskirtinai S. B. sugyventinio R. D. melagingais parodymais teisme. Pažymi, kad policijos pareigūnai, apklausiami teisme, nieko konkretaus apie šį įvykį pasakyti negalėjo, tik konstatavo, kad toks įvykis buvo, nes buvo iškviesti. Daugiau liudytojų, mačiusių ir patvirtinusių šį įvykį, nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad vykstant įrodymų tyrimui teisme kaip daiktinis įrodymas, kuriuo būtų „mušusi "S. B., pagalys ar kitas įrankis pateiktas nebuvo.

1.2. Apeliantė nurodo, kad 2022 m. kovo 19 d., apie 14 val., S. B. jų bendro gyvenamojo namo laiptinėje į jos buto duris šlavė šiukšles, žvyrą ir tinką. Pajutusi tai, ji atidarė koridoriaus duris, pasižiūrėjo, kas vyksta, ir nieko nesakiusi savo buto duris uždarė. S. B. šluodama šiukšles į jos buto duris, trankė jas ir girdėjo, kaip ją vadina visokiais necenzūriniais žodžiais. Pranešti apie tai, kas vyksta jų namo laiptinėje, paskambino į policiją ir prašė atvykti išsiaiškinti dėl S. B. elgesio. Policijos pareigūnai atvyko tą pačią dieną, apie 16 val., tik po kelių jos skambučių. Ji S. B. necenzūriniais žodžiais nevadino, šiuos kaltinimus laiko šmeižtu. Su S. B. apskritai nebendrauja, nes ji yra konfliktinis žmogus. Su sugyventiniu ištisas dienas bute girtauja, naktimis iš jų buto sklinda muzika, kuri trukdo jai miegoti.

1.3. Teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neįvertino S. B. asmenybės, jos netinkamo elgesio, girtavimo, į tai, jog į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla, ji atvyko tik iš trečio karto. Į minėtą teismo posėdį buvo atvesdinta policijos pareigūnų. Pagal apeliantės pareiškimą dėl šio įvykio, 2022 m. kovo 19 d. ir 2022 m. kovo 24 d. S. B. Š. policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas.

2. Teismo posėdyje nuteistoji A. N. ir jos gynėjas advokatas Vaclovas Janušauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

4. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, t. y., kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiosios A. N. ir jos sugyventinio R. D. parodymus, kurie, apeliantės nuomone, yra melagingi, todėl teismas neturėjo pagrindo jais remtis priimant skundžiamą nuosprendį.

5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020). Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

6. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

7. Patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas konstatuoja, kad visi duomenys, kuriais nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas išsamiai tyrė ir vertino byloje surinktus duomenis – tiek proceso dalyvių parodymus, tiek rašytinius įrodymus, kiekvieną atskirai ir kaip visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Nuosprendyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai (kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kt.), pateikta įrodymų analizė ir išvados dėl jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios A. N. kaltę grindė byloje surinktų ir pagal įstatymo reikalavimus ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Apygardos teismas sutinka, kad A. N. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagrįstai įrodyta, todėl šiuo klausimu apygardos teismas pasisakys plačiau.

8. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. N. yra nuteista už nusikaltimą, kurio nepadarė, nes ji jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją neatliko, policijos pareigūnės, apklaustos kaip liudytojos, liudytojo R. D., nukentėjusiosios parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, tačiau apygardos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, prieštaraujantį baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumai. Dėl A. N. kaltės padarius jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nekyla abejonių. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia toliau dėstomi argumentai.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. B. parodė, kad: „<...> Šluodama pajuto vieną smūgį į galvą, suprato, kad suduota pagaliu. Smūgį jai sudavė A. N. ir pasakė "ką tu čia „k....a“ darai". Kai atsisuko į A. N., pastarosios rankoje nematė, kuo ši sudavė jai smūgį į galvą - galėjo būti, kad A. N. tą daiktą įmetė į savo butą per atviras duris“. Liudytoju apklausiamas nukentėjusiosios sugyventinis R. D. parodė, kad: „<...> Laiptinėje buvo A. N., kuri jį pamačiusi, nubėgo į savo namus. Matė, kad A. N. rankoje laikė kažkokį daiktą, panašų į pagalį. Ar tai buvo šluota, ar pagalys, nesuprato, nes labai trumpai tai matė <...> Grįžus į butą, S. B. pasakojo, kad laiptinėje A. N. trenkė pagaliu į galvą“. Be visa to, pažymėtina, kad iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog 2022-03-19 14.37 val. R. D. pranešė, jog prieš 3 min. sugyventinei kaimynė trenkė lazda į galvą. Liudytoja K. G. – Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja – parodė, kad: „<...> Nuvyko pagal gautą pranešimą į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, kur S. B. nurodė, kad namo laiptinėje sumušė kaimynė, galimai šluota“. Aplinkybę, jog S. B. jos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis sutrenkta galva, taip pat patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2022-03-31 specialisto išvada Nr. G 145/2022(03) (t. 1, b. l. 62), kurioje nurodyta, kad S. B., kuri VšĮ Šilutės ligoninėje apžiūrėta 2022-03-19 15.50 val. ir apžiūros metu nurodė, kad sumušė kaimynė, nustatyta poodinė kraujosruva pakaušyje, kuri padaryta kietu buku daiktu (pvz., aplinkos daiktu) vienu smūgiu ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto.

10. Apygardos teismas nurodo, kad surinkti ir aptarti byloje esantys duomenys paneigia apeliantės teiginį, jog apylinkės teismas rėmėsi išskirtinai tik liudytojo R. D. parodymais. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje surinktus duomenis teisingai nusprendė, kad aptarti duomenys nėra prieštaringi vieni kitiems ir patvirtina, jog A. N. pagrįstai pripažinta kalta dėl to, kad trenkė nukentėjusiajai į galvą kietu buku daiktu, kaip savo parodymuose nurodė nukentėjusioji ir liudytojas R. D., – pagaliu.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde A. N. nurodo, kad: „<...> 2022 m. kovo 19 d., apie 14 val. S. B. jų bendro gyvenamojo namo laiptinėje į jos buto duris šlavė šiukšles, žvyrą ir tinką. Pajutusi tai, ji atidarė koridoriaus duris, pasižiūrėjo kas vyksta ir nieko nesakiusi savo buto duris uždarė; <..> Pranešti apie tai kas vyksta jų namo laiptinėje, paskambino į policiją ir prašė atvykti išsiaiškinti dėl S. B. elgesio. Policijos pareigūnai atvyko tą pačią dieną apie 16 val. tik po kelių jos skambučių“. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga, daro pagrįstą išvadą, kad A. N. teismui teikia melagingus parodymus, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklė, iš kurios matyti, kad, priešingai nei skunde teigia nuteistoji, įvykio dieną policijai ji skambino tik vieną kartą, t. y. 2022 m. kovo 19 d. 16.00 val. pranešdama, jog jai iš namų neleidžia išeiti kaimynas, kuris spardo duris, šūkauja. Pažymėtina, jog apeliantė nurodo, kad, atidariusi duris ir pamačiusi S. B., jai nieko nesakiusi uždarė duris ir iškvietė policiją, nenorėdama konfliktuoti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įvykis vyko apie 14.30 val., o nuteistoji į policiją skambino tik po įvykusio konflikto su S. B., t. y. 16.00 val. Be visa to, sprendžiant iš pačios apeliantės parodymų apie tai, kad ji konfliktuoja su nukentėjusiąja ir jos sugyventiniu R. D., abejotina, kad, pamačiusi, kaip nukentėjusioji šluoja šiukšles link jos durų, būtų, kaip ji pati nurodo, ramiai, nieko nesakiusi, uždariusi duris. Savo parodymuose, be visa to, ji nurodo, kad „<…> Ji tik duris pradarė ir pasakė, kad sublūdo kaimynė ir uždarė duris“, o apeliaciniame skunde teigia, kad nė žodžio S. B. nepasakiusi uždarė duris. Iš aptartų parodymų darytina pagrįsta išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai A. N. parodymus vertino kaip jos siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Teisėjų kolegija atkreipia, jog skunde nurodyti argumentai apie tai, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neįvertino nukentėjusiosios S. B. asmenybės, dėl to turėjo netenkinti jos pareiškimo, yra atmestini, kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. N. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, o nukentėjusiosios asmenybė, jos gyvenimo būdas nėra pagrindas vartoti prieš ją fizinio smurto ar vien dėl to teismui priimti jai nepalankų sprendimą.

13. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendis, kuriuo A. N. pripažinta kalta dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti ar pakeisti jį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

1. Klaipėdos apygardos teisme 2023-01-26 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023-01-26 Pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad A. N. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl valstybei iš A. N. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 56,67 Eur.

2. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nuostatos dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš kaltinamojo galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

3. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistosios apeliacinį skundą. Išnagrinėjus bylą, nuteistosios apeliacinis skundas atmestas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, t. y. kad apeliacinis skundas atmestas, iš nuteistosios A. N. į valstybės biudžetą turėtų būti priteistinos išlaidos, susidariusios dėl antrinės teisinės pagalbos jai teikimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad A. N. niekur nedirba, yra pensininkė, išsiskyrusi, jos finansinė padėtis yra sudėtinga, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, nusprendžia iš A. N. antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kristina KakurinėDalia KursevičienėEduardas Maškevičius