Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-113-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-09
Bylos Nr.: e2A-113-796/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: M. Š., K. Š.
Ieškovas: L. A.
Trečiasis asmuo: M. Ž., V. V., Č. B., D. N., J. N.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-113-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01709-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.2.4.9.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.9; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. Š. ir K. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovams M. Š. ir K. Š. dėl įpareigojimo pašalinti pylimą, tretieji asmenys M. Ž., V. V., Č. B., D. N., J. N., išvadą byloje teikiančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. A. ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovo žemės sklypas), atsakovų supilto pylimo dalį – 0,23–0,67 m pločio ties ieškovo žemės sklypo ir atsakovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovų žemės sklypas), bendra riba per visą jos ilgį; 2) įpareigoti atsakovus pašalinti atsakovų žemės sklype esantį pylimą atitraukiant jį 1 m atstumu nuo nurodytų ieškovo ir atsakovų žemės sklypų bendros ribos; 3) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, skirti kiekvienam atsakovui po 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,8000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš šiaurės vakarų pusės ieškovo sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiu 0,2055 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovai supylė apie 64 m ilgio ir 2 m aukščio pylimą pietrytinėje atsakovų žemės sklypo dalyje ties bendra ieškovo ir atsakovų sklypo riba, dalis pylimo peržengia sklypų ribą ir patenka į ieškovo sklypą. Atsakovai neturėjo nei ieškovo ir prieš jį buvusios savininkės sutikimo supilti pylimą, kurio dalis patektų į ieškovo žemės sklypą, nei sutikimo supilti pylimą arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos. Ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovus, ragindamas geranoriškai atlaisvinti užimtą sklypo dalį ir pašalinti pylimą atitraukiant 1 m atstumu nuo bendros sklypų ribos, tačiau atsakovas, paskambinęs telefonu ieškovo atstovui, išsakė, kad nesutinka su pretenzija ir pylimo nešalins. Ieškovas kreipėsi į matininkų įmonę UAB „Geosmart“, atlikusi geodezinius matavimus ji nustatė, kad atsakovų pylimas į ieškovo žemės sklypą patenka nuo 0,23 m iki 0,49 m pločiu, o plačiausioje vietoje pylimas sklypo ribą peržengia 0,67 m pločiu. Nurodo, jog įstatymai numato rašytinio besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo (susitarimo) privalomumą, kai statomi stogo neturintys inžineriniai statiniai arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau nei ieškovas, nei prieš jį buvusi sklypo savininkė tokio sutikimo atsakovams nėra davę. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kadangi atsakovų įrengtas pylimas užima dalį ieškovo žemės sklypo, šios dalies ieškovas negali naudoti pagal paskirtį, be to, pylimas įrengtas nesilaikant statybos techninių reikalavimų, t. y. nesilaikant 1 m atstumo nuo besiribojančio sklypo ribos. Atsakovams atsisakant geranoriškai pašalinti pylimą, ieškovas kreipiasi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovus pašalinti pylimą iš ieškovo žemės sklypo, atitraukti jį 1 m atstumu nuo sklypų bendros ribos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai; įpareigoti atsakovus M. Š. ir K. Š. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovo L. A. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovų supilto pylimo dalį ties ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba, t. y. pagal 2022 m. balandžio 19 d. teismo ekspertizės aktą – 19,29 m ilgio dalį pylimo ties bendra riba nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini), kurios patenkančios dalies plotis sudaro nuo 0 m iki 0,75 m, patenkančio pylimo plotas sudaro 11 kv. m.; įpareigoti atsakovus M. Š. ir K. Š. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti atsakovų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pylimą atitraukiant jį 1 m atstumu nuo ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendros ribos; atsakovams M. Š. ir K. Š. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, atsakovams skirti 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; priteisti ieškovui L. A. iš atsakovų M. Š. ir K. Š. (iš kiekvieno) po 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybės naudai iš atsakovų M. Š. ir K. Š. (iš kiekvieno) po 30,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai yra gretimų sklypų savininkai, jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ribojasi. Su atsakovų žinia / jų pavedimu trečiasis asmuo M. Ž. apie 2016–2017 m. ties šalių žemės sklypų bendra riba traktoriumi (su vairuotoju) iš žemės supylė ginčo objektą, šalių įvardijamą kaip pylimą, kompaktiškai supiltą gruntą.

3.2. Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo dėl pirmosios negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovas yra žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Taip pat teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 19 d. teismo ekspertizės aktas paneigia byloje pateiktus teiginius, jog atsakovai proceso metu dalį pylimo pašalino, kadangi jame konstatuota, kad dalis pylimo, supilto M. Š. ir K. Š. žemės sklype, patenka į ieškovo L. A. žemės sklypą, taip pat nurodytos tokios pylimo dalys. Teismas, įvertinęs teismo eksperto G. K. paaiškinimus, tai, jog teismo ekspertizės akte yra detaliai nurodyta, kokiu būdu buvo atliekami matavimai, kokie prietaisai naudojami, kokia programinė įranga (o viso to negalima nustatyti iš UAB „Geosmart“ pateiktos situacijos schemos), taip pat tai, kad ekspertizės aktas aiškus ir nekeliantis abejonių, padarė išvadą, jog yra pagrindas vadovautis būtent teismo eksperto pateikta išvada, kurioje konstatuota, kad dalis pylimo, supilto atsakovų žemės sklype, patenka į ieškovo žemės sklypą. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, atmetė atsakovų atstovės motyvus, kad atsakovai jokio pažeidimo nepadarė, nes į ieškovo žemės sklypą ginčo pylimas patenka vos keliasdešimt centimetrų, o kaimo vietovėje 20–50 cm paklaida nėra pažeidimas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai, supildami pylimą, kurio dalis pateko į ieškovo žemės sklypą, pažeidė ieškovo teises ir pažeidimas tęsiasi iki šiol, bylos nagrinėjimo metu jis iki galo nebuvo pašalintas, todėl ieškinio reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti iš ieškovo žemės sklypo atsakovų supilto pylimo dalį tenkino CK 4.98 straipsnio pagrindu. Kadangi atsakovai proceso metu dalį pylimo iš ieškovo pusės nukasė, patenkinant šį ieškinio reikalavimą jis patikslintas, atsižvelgiant į teismo eksperto pateiktą išvadą.

3.3. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti atsakovų žemės sklype esantį pylimą 1 m atstumu nuo šalių žemės sklypų bendros ribos, įvertino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) poziciją, jog ginčo objektas nėra statinys ir statybos teisė šiam objektui netaikoma, tačiau pažymėjo, kad institucijos teikiama išvada yra tik vienas iš įrodymų byloje ir teismas nėra jos imperatyviai saistomas. Teismas šiuo atveju nesutiko su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateikta išvada, jog ginčo objektas nėra statinys, nes neva jis neturi laikančiųjų konstrukcijų. Pažymėta, kad laikančioji konstrukcija – tai konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Įstatyme nėra pateiktas išaiškinimas, kas yra konstrukcinis statinio elementas, iš ko jis turi būti pagamintas / pastatytas, tačiau pateikta šio elemento svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Teismas įvertino tai, kad ginčo objektas yra supiltas / suformuotas taip, jog jis išlaiko apkrovas, t. y. sniego, vėjo, žmonių, įrenginių ir pan. Šių veiksnių jau apie 5–6 metus veikiamas ginčo objektas nesugriūva, neištirpsta, nesideformuoja ir pan. Pažymėta, kad ir atsakovai bei trečiasis asmuo M. Ž. nurodė, jog ginčo objektas, be kita ko, buvo supiltas tam, kad apsaugotų atsakovų sklypą nuo vėjo, sniego. Byloje nėra duomenų, kad per visą šį laikotarpį ginčo objektas būtų sugriuvęs, iš esmės deformavęsis ir pan. Ginčo objektas yra mechaniškai atsparus ir pastovus. Teismas nusprendė, kad ginčo objektą kompaktiškai suformavus taip, jog jis atlaiko apkrovas, yra mechaniškai atsparus ir pastovus, galima daryti išvadą, kad jis savyje / pats iš savęs turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios išlaiko apkrovas ir užtikrina ginčo objekto mechaninį atsparumą ir pastovumą. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad visas ginčo objektas buvo suformuotas atliekant statybos darbus, buvo naudojama speciali technika, ja buvo supiltas ir sutankintas žemių gruntas ir suformuotas ginčo objektas, šalių dar įvardijamas kaip pylimas.

3.4. Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punkto, 5.2 punkto reglamentavimą, taip pat 12 punkto reglamentavimą, be kita ko, numatantį, kad kitos paskirties inžineriniai statiniai yra ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai), padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovų sklype esantis pylimas gali būti priskirtas inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui, kategorijai, kadangi nėra numatytas labai tikslus ir apibrėžtas šio pylimo naudojimas ir jo paskirtis. Teismas padarė išvadą, kad ginčo objektas vis dėlto yra statinys (kitas inžinerinis statinys) statybos teisės prasme ir jam taikytina statybos teisė.

3.5. Atsižvelgęs į statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo reglamentavimą dėl besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejų, be kita ko, 3 punktą, numatantį, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, teismas pripažino, kad atsakovai neįrodė, jog jie yra gavę ieškovo ar prieš tai buvusios žemės sklypo savininkės trečiojo asmens V. V. sutikimą dėl ginčo pylimo pastatymo arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Teismas pažymėjo, kad atsakovų nurodoma Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkto nuostata, kuria rėmėsi atsakovai, galiojo tik iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. ši nuostata nebegalioja, todėl atsakovai ja remtis negali. Taip pat nustatyta, kad nei ieškovas, nei iki tol buvusi žemės sklypo savininkė ginčo objekto supylimui nepritarė ir kasmet atsakovams pareikšdavo pretenzijas dėl ginčo pylimo. Nustatęs, kad ginčo pylimas įrengtas nesilaikant 1 m atstumo nuo besiribojančių sklypų ribos ir atsakovai tokiam pylimui įrengti nebuvo gavę nei ieškovo, nei iki tol buvusios savininkės sutikimo, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas įpareigoti atsakovus pašalinti atsakovų žemės sklype esantį pylimą, atitraukiant jį 1 m atstumu nuo ieškovo ir atsakovų žemės sklypų bendros ribos.

3.6. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, atsakovams reikalingą laiką technikai susirasti ir pylimui nukasti, vertino, jog 30 dienų terminas sprendimui įvykdyti yra pakankamas, nepažeis ir nepagrįstai neapribos nė vienos iš šalių teisių ir interesų. Teismo vertinimu, kadangi pažeidimas tęsiasi ilgiau nei 5 metus, todėl ilgesnis termino suteikimas sprendimui įvykdyti neproporcingai pažeistų ieškovo teises ir teisėtus interesus. Taip pat teismas pripažino, kad, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, atsakovams, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės subjektams, skirtina bendra 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, o tokio dydžio bauda bus pakankama skatinimo priemonė atsakovams kuo greičiau imtis priemonių sprendimui įvykdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovai M. Š. ir K. Š. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti apeliantų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

Atsiliepimas

4.1. Atsakovai nesutinka su atsakovų supilto žemės grunto (teismo įvardyto kaip „pylimas“) kvalifikavimu ir mano, kad neteisingas supilto grunto kvalifikavimas kaip statinio lėmė iš esmės neteisingą ginčo šioje byloje išsprendimą. Teismas, kvalifikuodamas atsakovų supiltą gruntą kaip statinį, netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį. Teismas nenustatė, kad supiltas gruntas turėtų laikančiąsias konstrukcijas ir būtų tvirtai sujungtas su žeme. Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 punkte tikslingai nurodyta, kad gruntas pats savaime negali būti laikomas laikančiąja konstrukcija, nes laikančioji konstrukcija turi atlaikyti grunto apkrovas ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą bei pastovumą. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadoje specialistai konstatavo, kad atsakovų supiltas gruntas neturi laikančiųjų konstrukcijų. Atsakovų vertinimu, teismas atsakovų supiltą gruntą laikė statiniu, neidentifikavęs būtinųjų Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte bei kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje nurodytų statinio požymių.

4.2. Preziumuojama, kad teismas neturi specialiųjų žinių, todėl teismas negalėjo daryti techniškai reikšmingų išvadų, ar atsakovų supiltas gruntas turi laikančiąsias konstrukcijas. Atsakovų nuomone, teismas, spręsdamas techninio pobūdžio specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus, privalėjo vadovautis byloje esančiomis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadomis, pateiktomis jos kompetencijai priskirtais klausimais, patvirtinančiomis, kad ginčo objektas nėra statinys. Pirmosios instancijos teismas šiomis reikšmingomis išvadomis nepagrįstai nesivadovavo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 2 dalį.

4.3. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus, kad atsakovų supiltas gruntas yra statinys, ginčo situacijoje netaikytinos ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo nuostatos, numatančios reikalavimą gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų sutikimus (susitarimus) statant statinį arčiau nei 1 m nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos.

4.4. Atsakovai pažymi, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkto nuostata, kuria remiasi atsakovai, galiojo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. atsakovams supilant gruntą, kuris teismo nepagrįstai kvalifikuotas kaip statinys. Esant nurodytam teisiniam reguliavimui, ieškovas privalėjo per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl tariamo statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams pateikti rašytinę pretenziją, to ieškovas akivaizdžiai nepadarė. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata taikytina būtent ginčo laikotarpiui, o ne teismo sprendimo priėmimo dieną, tai patvirtina nuosekli teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, gindamas ieškovo tariamai pažeistas teises, kadangi pirminė žemės sklypo savininkė nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka su rašytine pretenzija dėl savo, kaip savininkės, galimo teisių pažeidimo. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatytas vienerių metų terminas yra laikomas ieškinio senaties terminu, todėl ieškovas (pirminė žemės sklypo savininkė) privalėjo kreiptis su ieškiniu į teismą, to akivaizdžiai padaryta nebuvo. Atsakovų vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovams supilant gruntą ant žemės sklypo ribos yra reikalingas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas. Kadangi gruntas supiltas seniai, t. y. prieš daugiau nei 6 metus, atsakovų vertinimu, ieškovas (pirminė žemės sklypo savininkė) buvo davęs sutikimą atsakovams supilti gruntą ant žemės sklypo ribos ir vertino, kad tokie atsakovų veiksmai jo teisių nepažeidžia. Be to, ieškovas dėl tariamo savo, kaip savininko, teisių pažeidimo į teismą kreipėsi po nepateisinamai ilgo laiko (daugiau nei 6 metų termino), dėl to teismas turėjo atsisakyti ginti ieškovo neva pažeistą teisę, kuri, be kita ko, nėra susijusi su viešuoju interesu.

4.5. Atsakovai pažymi, kad ieškovui priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ieškovas žemės sklypu faktiškai nesinaudoja, jame neūkininkauja, žemės nedirba. Byloje atlikus ekspertizę nustatyta, kad supiltas žemės gruntas tik nežymiai patenka į ieškovo žemės sklypą. Taip pat, nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, esą gruntas byra, kaupiasi vanduo, šias faktines aplinkybes patvirtinančių aplinkybių byloje pateikta nebuvo. Atsakovų vertinimu, ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimas nebuvo įrodytas. Atsakovai pažymi, kad, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pareigūnams atlikus 2020 m. lapkričio 19 d. patikrinimo veiksmus, tiek UAB „Geosmart“ atlikus geodezinius matavimus, nenustatyta, jog supiltas gruntas yra ieškovui priklausančiame žemės sklype. Teismo ekspertas nustatė, esą dalis atsakovų supilto grunto (šlaito apačia) patenka į ieškovo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vertinti, ar tai, kad dalis grunto patenka į ieškovo žemės sklypą, gali būti vertinama kaip ieškovo teisių pažeidimas. Atsakovai taip pat mano, kad grunto dalies patekimas į ieškovo žemės sklypą yra itin mažareikšmis ir ieškovo teisių nepažeidžia. Teismas nepagrindė, kodėl nesivadovavo Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo duomenimis, kuriuose konstatuota, jog atsakovų supiltas gruntas nepatenka į ieškovo žemės sklypą.

4.6. Atsakovų vertinimu, nors ieškovas reiškė ieškinį dėl jo, kaip savininko, teisių pažeidimo, iš esmės ieškovo ieškinys turi mišrų teisinį pagrindą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar sprendimu atsakovams taikyti įpareigojimai yra proporcingi ir ar nėra galimybės savavališkos statybos padarinius pašalinti kitokiomis nei skundžiamu teismo sprendimu nustatytomis priemonėmis. Atsakovai mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovus atitraukti supiltą gruntą 1 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, o ne jį pašalinti.

4.7. Atsakovų nuomone, perstatyti savavališkai supiltą gruntą atsakovams turėtų būti nustatytas bent 3 mėnesių terminas. Esant šaltajam sezonui ir susiformavus įšalui perkelti supilto grunto, jį atitraukiant 1 metrą nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, gali nebūti objektyvių galimybių. Be to, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad žemės kasimo darbams atlikti reikia surasti rangovą ir susitarti dėl darbų atlikimo datos, tai gali užtrukti dėl tokių specialistų trūkumo rinkoje ir jų užimtumo. Atsakovų įsitikinimu, teismo nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas žemės gruntui atitraukti 1 m atstumu nuo žemės sklypo ribos neatitinka protingumo kriterijų.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Esminiai atsiliepimo motyvai:

5.1. Ieškovo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl statinio kvalifikavimo laikytini paviršutiniškais ir nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju atsakovų įrengtas pylimas kaip tik ir atitinka pačių apeliantų nurodomus kasacinio teismo išskirtus požymius. Ieškovo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pylimas neturi laikančiųjų konstrukcijų. Ieškovo teigimu, tai, kad pylimas yra statinys, patvirtina Statybos įstatyme apibrėžtos statinio sąvokos turinys ir jos raida. Nepateikdami jokių konkrečių argumentų apie laikančiųjų konstrukcijų medžiagiškumą, supilto pylimo pastovumą, tvirtą sujungimą su žeme ir kt., apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas neidentifikavo Statybos įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nurodytų statinio požymių, nepagrįstai pylimą kvalifikavo kaip statinį. 2022 m. vasario 8 d. ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodyti pylimų reglamentavimo teisės aktuose pavyzdžiai. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagal byloje surinktus įrodymus turėjo teisę teisiškai kvalifikuoti atsakovų sklype supiltą pylimą, nes papildomų techninių žinių, kaip teigia atsakovai, nereikėjo. Ieškovo įsitikinimu, teismas neprivalėjo vadovautis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadomis, nes jos pateiktos visiškai neįsigilinus į šios kategorijos statinių teisinį reglamentavimą ir yra nepagrįstos.

5.2. Ieškovas pažymi, kad siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį teisinį ginčą nėra būtina susikoncentruoti vien tik į pylimo kvalifikavimą, kadangi tam tikrų objektų statyba, sodinimas ar įrengimas arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypų ribos patenka į specialią teisinio reglamentavimo zoną, joje atsiranda papildomi reikalavimai. Galiausiai, net jeigu pylimas būtų kvalifikuotas ne kaip statinys ir vertinant, kad tokių pylimų įrengimui atstumai iki kaimyninio sklypo ribos teisės aktuose nenustatyti, tai atsižvelgiant į panašius santykius reglamentuojančias teisės normas (užtvarų, atraminių sienelių, stogo neturinčių inžinerinių statinių statybai ir augalų, krūmų ir medžių sodinimui taikomus reikalavimus), į kaimyninio žemės sklypo savininko interesų apsaugą, teismas turi teisę taikyti įstatymo analogiją ir ginčą išspręsti vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintų įvairių objektų įrengimo ties kaimyniniu sklypu reglamentavimo esme ir logika.

Šalies argumentai

5.3. Ieškovas nesutinka su apeliantų argumentais dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadų vertinimo. Atsakovai neįvardija, kurį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos dokumentą prašo laikyti oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, prieš prasidedant teisminiam ginčui, buvo išdavusi 2021 m. vasario 5 d. raštą, jame nekonstatavo jokių aplinkybių, kad pylimas nėra statinys, todėl šio rašto laikyti oficialiu rašytiniu įrodymu nėra jokio pagrindo, nes ginčo pylimo klausimas nebuvo nagrinėtas ir vertintas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į bylą buvo įtraukta kaip išvadą teikianti institucija, todėl jos pateikiamos išvados nelaikytinos oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, ir vertintinos vienodai visų bylos įrodymų kontekste kaip inspekcijos nuomonė. Ieškovo nuomone, 2021 m. gruodžio 2 d., 2022 m. vasario 1 d. ir 2022 m. gegužės 26 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvados nėra motyvuotos, argumentuotos ir nėra išsamios, todėl jos negali būti vertinamos kaip patikimas įrodymų šaltinis, negali turėti didesnės įrodomosios galios, laikytinos nepagrįstomis ir teismas pagrįstai jomis nesirėmė.

5.4. Ieškovo teigimu, atsakovai klaidina teismą, nes pylimas buvo supiltas ne 2016 m., o 2017 m., t. y. tada, kai atsakovų nurodoma Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkto nuostata (galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nebegaliojo. Šioje byloje trečiasis asmuo V. V. nurodė, kad supiltą pylimą pastebėjo 2017 m. lapkričio mėn. ir nuo tada ragino faktinį sklypo valdytoją M. Ž. atitraukti pylimą nuo sklypo ribos. Atsakovai nepaneigė kartu su V. V. 2021 m. gruodžio 20 d. atsiliepimu į ieškinį pateiktų rašytinių įrodymų (2015–2017 m. laikotarpio Geoportal.lt aerofotonuotraukų). Ieškovas nesutinka su atsakovų teiginiais, neva V. V. net 6 metus nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynybos, t. y. tinkamai nereagavo, ir nurodo, kad V. V. reagavo nuo pat pažeidimų pradžios, o raštu kreipėsi po dvejų metų į Nacionalinę žemės tarybą ir į teismą – po trejų metų, kai visos taikaus ginčo sprendimo galimybės buvo išnaudotos. Ieškovo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad buvusi sklypo savininkė neva davė sutikimą įrengti pylimą ir vertino, kad atsakovų veiksmai jos teisių nepažeidžia.

5.5. Ieškovas nesutinka su atsakovų argumentais, kad pažeidimas yra mažareikšmis, ir remiasi argumentais, kad nuosavybės teisė yra absoliutaus pobūdžio. Jeigu ieškovas dėl pažeidimo kreipėsi į teismą, tai jis tokį pažeidimą vertina kaip esminį, kaip trukdantį jam naudotis nuosavybės teise. Be to, pažeidimas padarytas ne vien pylimui patenkant į ieškovo sklypą, bet ir tuo, kad nesilaikyta pylimo įrengimo atstumo. Ieškovas nurodė, kad nuo pylimo į jo sklypą bėga vanduo, byra gruntas, pateikė tai patvirtinančias nuotraukas, todėl ieškovas teigia, jog įrodė savo teisių pažeidimo faktą savo ir V. V. paaiškinimais, fotonuotraukomis, UAB „Geosmart“ sudaryta schema ir teismo ekspertizės aktu. Ieškovo teigimu, Nacionalinės žemės tarybos patikrinimo aktas buvo akivaizdžiai paneigtas kitais įrodymais ir teismas pagrįstai juo nesivadovavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

8. Byloje nustatyta, kad ieškovui L. A. (nuo 2021 m. sausio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu) nuosavybės teise priklauso 0,8000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, ankstesnė ieškovo žemės sklypo savininkė buvo trečiasis asmuo V. V.. Ieškovo sklypas šiaurės vakarų pusėje ribojasi su atsakovams M. Š. ir K. Š. priklausančiu 0,2055 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo objektą šalys įvardija kaip pylimą, kompaktiškai supiltą gruntą, supiltą iš žemės ties šalių žemės sklypų bendra riba. Bylos duomenimis, nurodytas ginčo objektas yra su atsakovų žinia / jų pavedimu trečiojo asmens M. Ž. (faktinio atsakovų žemės sklypo ir jame esančių pastatų naudotojo) supiltas iš žemės traktoriumi (su vairuotoju).

9. Ieškiniu ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus pašalinti iš ieškovo žemės sklypo atsakovų supilto pylimo dalį ties ieškovo ir atsakovų žemės sklypų bendra riba per visą jos ilgį. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovus pašalinti atsakovų žemės sklype esantį pylimą patraukiant jį 1 m atstumu nuo ieškovo ir atsakovų žemės sklypų bendros ribos.

10. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas; antra, kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacine tvarka nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas įrodė negatorinio ieškinio pirmosios sąlygos egzistavimą, t. y. kad ieškovas yra žemės sklypo, ties kurio riba supiltas ginčo objektas, savininkas.

11. Atsakovai, nesutikdami su skundžiamu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų supiltą žemės gruntą, pirmosios instancijos teismo įvardytą kaip pylimą, kvalifikavo kaip statinį, neidentifikavęs būtinųjų Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte ir kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje nurodytų statinio požymių, ir tai lėmė iš esmės neteisingą ginčo šioje byloje išsprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyrusi byloje esančius įrodymus, nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nepagrįstos.

12. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta sąvoka, statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje numatyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punkte numatyta, kad statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkte numatyta, kad kitos paskirties inžineriniai statiniai, be kita ko, yra ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).

13. Apeliantai teigia, kad kvalifikuodamas atsakovų supiltą gruntą kaip statinį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies ir 23 dalies nuostatas. Apeliantai nurodo, kad kaip statinys kvalifikuojamas nekilnojamasis daiktas turi turėti laikančiąsias konstrukcijas, o teismas nenustatė, jog supiltas gruntas turėtų laikančiąsias konstrukcijas, taip pat nenustatė, kad atsakovų supiltas gruntas būtų tvirtai sujungtas su žeme. Apeliantų teigimu, gruntas pats savaime negali būti laikomas laikančiąja konstrukcija, nes laikančioji konstrukcija turi atlaikyti grunto apkrovas ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Reikšminga įvertinti, kad 2022 m. sausio 10 d. atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo M. Ž. nurodė, jog supildamas pylimą siekė vizualiai ir fiziškai atsitverti nuo ieškovo žemės sklypo. 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdžio metu ekspertas G. K. nurodė, jog ginčo objektas turi taisyklingą formą, yra išlygintas kaip pylimas. Aplinkybės, kad ginčo objektas yra suformuotas taisyklingos formos, apaugęs žole ir išlaiko formą, matyti ir iš byloje esančių fotonuotraukų, pateiktų kartu su 2021 m. spalio 7 d. ieškiniu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022 m. gegužės 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, esančiu 2022 m. balandžio 19 d. teismo ekspertizės akte. Pastebėtina, kad, byloje pateikto 2022 m. balandžio 19 d. teismo ekspertizės akto duomenimis, pylimo aukštis, išmatuotas keturiuose taškuose, sudarė nuo 0,95 m iki 1,87 m (1,09 m, 0,95 m, 1,56 m, 1,87 m). Apeliaciniame skunde patys atsakovai akcentuoja, kad gruntas supiltas seniai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ginčo objektas nesugriuvo, neištirpo, nesideformavo ir pan., tad yra supiltas / suformuotas taip, jog išlaiko apkrovas, t. y. sniego, vėjo, žmonių, įrenginių ir pan. Anksčiau nurodyti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad gruntas buvo ne tik atsakovų supiltas, kaip tai akcentuoja apeliantai, tačiau ir specialia technika (traktoriumi su vairuotoju) žemės tikslingai sustumtos ir sutankintos taip, kad būtų suformuotas vientisas ir pastovus pylimas kaip atitvaras. Atsižvelgiant į suformuoto ginčo objekto vientisumą ir pastovumą, yra pagrindas vertinti, kad ginčo objekto sąlytis su žeme yra pakankamai patvarus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo objektą kompaktiškai suformavus taip, kad jis yra pastovus, mechaniškai atsparus ir savo formos funkcinėmis savybėmis atlaiko apkrovas, taip pat ir paties grunto, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ginčo objektas savyje / pats iš savęs turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios išlaiko apkrovas ir užtikrina ginčo objekto mechaninį atsparumą ir pastovumą.

15. Nagrinėjamos bylos dėl įpareigojimo pašalinti pylimą ir apeliantų nurodomos administracinės bylos Nr. A‑146-345-08, kurioje 2008 m. kovo 17 d. priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo įregistruoti į Nekilnojamojo turto kadastre gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato pamatus, faktinės aplinkybės yra skirtingos, dėl to apeliantų nurodomais išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis.

16. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadomis, kuriose nurodyta, kad atsakovų supiltas gruntas nėra statinys, ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalį. Apeliantai nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė išvadas jos kompetencijai priskirtais klausimais, o pateiktos išvados yra prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymai, tokios išvados leidžia preziumuoti, kad atsakovų supiltas gruntas nėra statinys, ir jos negalėjo būti paneigtos liudytojų parodymais.

17. CPK 185 straipsnio 2 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nurodytą teisės normą, išaiškinta, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017 27 punktą; kt.). Oficialusis rašytinis įrodymas yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnis). Pažymėtina, kad oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti ginčijamos, paneigtos ir gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje. Įrodinėjant priešingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiajame rašytiniame įrodyme, taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai, t. y. draudimas panaudoti liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia nėra absoliuti ir yra siejama su valstybės ir savivaldybės institucijos kompetencija nustatyti tam tikras aplinkybes ir įforminti jų nustatymą reikalaujamos formos dokumente. Tam, kad valstybės ir savivaldybių institucijos išduotame dokumente esanti informacija būtų vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas, ji pirmiausia turi atitikti įrodymo sampratą, t. y. dokumente turi būti užfiksuoti su byla susiję faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 1 dalimi). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet kuri valstybės ar savivaldybės institucijos išduotame dokumente užfiksuota informacija gali būti laikoma oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Valstybės ar savivaldybės institucijos atliekamas teisinių santykių kvalifikavimas ir nurodomos teisinio pobūdžio išvados išreiškia tik institucijos nuomonę, kuri nėra faktinių duomenų nurodymas ir todėl neatitinka įrodymo statuso, juolab kad ši nuomonė nėra privaloma teismui, kuris nustatytoms faktinėms aplinkybėms savarankiškai pritaiko teisės normą ir kvalifikuoja teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013; 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑243-943/2021 28 punktą).

19. Vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus, nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo įtraukta į bylą kaip išvadą teikianti institucija. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek rašytinėse išvadose, tiek žodinėje išvadoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išreikštą poziciją, jog ginčo objektas nėra statinys ir statybos teisė šiam objektui netaikoma. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos byloje pateikta išvada, jog ginčo objektas nėra statinys, nes neva jis neturi laikančiųjų konstrukcijų.

20. CPK 252 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijų, teismo įtrauktų dalyvauti procese ar įstojusių į procesą savo iniciatyva, atstovai duoda savo išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti šių institucijų atstovams klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti. Valstybės ir savivaldybės institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, procese dalyvauja tik savo funkcijoms įgyvendinti (CPK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1 dalis, 252 straipsnis). Taigi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kaip byloje išvadą teikiančios institucijos, pateiktos teisinio pobūdžio išvados dėl faktinių aplinkybių išreiškia tik institucijos nuomonę, subjektyvią poziciją dėl tam tikros situacijos ir nelaikytinos oficialiuoju rašytiniu įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat nesaisto šalių ginčą nagrinėjančio teismo. Teismas spręsdamas ginčą turi įvertinti institucijos pateiktą išvadą, tačiau pažymėtina tai, kad išvadą teikiančios institucijos pozicija atitinkamu klausimu teismui neturi privalomosios galios ir ją teismas vertina visų bylos faktinių duomenų kontekste (CPK 176, 185, 252 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir rėmėsi eksperto G. K. ir Nacionalinės žemės tarybos atstovės bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju pažeistos oficialiųjų rašytinių įrodymų statusą reglamentuojančios teisės normos.

21. CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius faktinius duomenis apie ginčo objekto pobūdį, išvados padarytos atsižvelgus į įrodymų byloje visumą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepagrįstai, neįvertinus reikšmingų duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytus faktinius duomenis pagrįstai pripažino, jog ginčo objektas yra statinys (kitas inžinerinis statinys) statybos teisės prasme ir jam taikytinos statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo, numatančio atvejus, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, 3 punkto nuostatos, numatančios reikalavimą gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų sutikimus (susitarimus) statant statinį arčiau nei 1 m nuo žemės sklypo ribos (šuo atveju ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos).

23. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl pagrindo taikyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkto nuostatą (galiojusią iki 2016 m. gruodžio 31 d.), kuri numatė, jog žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodyta įstatymo nuostata nesivadovavo, kadangi minėta Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata galiojo atsakovams supilant gruntą, dėl to ji taikytina ir ieškovas privalėjo per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl tariamo statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams pateikti rašytinę pretenziją, to ieškovas nepadarė. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

24. Įvertintina tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai nurodė laiką, kada buvo suformuotas (supiltas) pylimas, esantis ginčo objektu nagrinėjamoje byloje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai ir trečiasis asmuo M. Ž. teigė, jog pylimas įrengtas (supiltas), kai vyko gyvenamojo namo statyba, 2016 m. pabaigoje. Trečiasis asmuo V. V. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pylimas buvo supiltas ne 2016 m., kaip teigia atsakovai, o 2017 m., ir nurodė, jog aplinkybę, kad atsakovų sklype supiltas pylimas, kurio dalis įeina į jos sklypą, pastebėjo 2017 m. lapkričio mėn. Tokias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu nurodė ir ieškovas.

25. Trečiasis asmuo V. V. kartu su 2021 m. gruodžio 20 d. atsiliepimu į ieškinį pateikė 2015–2017 m. ir 2018–2020 m. laikotarpių Geoportal.lt aerofotonuotraukas ir 2018 m. kovo 29 d. „Google Earth“ fotofiksaciją. Iš 2015–2017 m. laikotarpio Geoportal.lt aerofotonuotraukos duomenų matyti, kad ginčo objektu esantis pylimas ties visa šalių sklypų riba neįrengtas. Trečiasis asmuo M. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palydovo fotofiksacija atliekama ne kasmet ir 2016 m. ji nebuvo atliekama. 2022 m. gegužės 4 d. ir 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdžiuose trečiasis asmuo M. Ž. pažymėjo, kad namo statyba įregistruota 2016 m. pabaigoje, įregistruojant negalima įregistruoti tik pamato, turi būti sienos su stogu, o nuotraukose taip pat nesimato namo su stogu, nors namas įregistruotas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovų žemės sklype esančio gyvenamojo namo statybos pradžios metai – 2016 m., statybos pabaigos metai – 2021 m., kadastro duomenys nustatyti 2021 m. sausio 22 d. Pastebėtina, kad nors trečiasis asmuo M. Ž. nurodė, jog 2016 m. pradėjo gyvenamojo namo statybą, ir teigė, kad yra logiška, jog būtent tuo metu ir buvo nustumta žemė ir suformuotas (supiltas) ginčo pylimas, tačiau atsakovai nepateikė objektyvių įrodymų teiginiams, kad ginčo objektu esantis pylimas įrengtas (supiltas) būtent 2016 m. pabaigoje, pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų teiginiai dėl pylimo įrengimo laiko objektyviai neįrodyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nėra teisinio pagrindo remtis atsakovų nurodomos redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovų nurodomos redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatos, apeliantų argumentai, kad nurodomos redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatytas vienerių metų terminas yra laikomas ieškinio senaties terminu ir ieškinys pareikštas tokį terminą praleidus, neturi teisinės reikšmės.

26. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad gruntas supiltas seniai, t. y. prieš daugiau nei 6 metus, o ieškovas (pirminė turto savininkė) pretenzijų visus tuos metus nereiškė. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių. Svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog ginčo objekto supylimui nepritarė nei iki tol buvusi žemės sklypo savininkė (trečiasis asmuo V. V.), nei ieškovas, nustatė remdamasis ne tik nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimas, tačiau ir atsakovės K. Š. paaiškinimais. Šių pirmosios instancijos teismo įvertintų duomenų apeliantai neginčija. Atsakovai apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kad atsakovės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingai.

27. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepime į ieškinį ir 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėn. pastebėjo, jog įrengtas (supiltas) pylimas, tą pačią dieną telefonu ji ir jos sūnus L. A. (ieškovas) pareiškė pretenziją dėl įrengto pylimo atstumo, prašė jį patraukti. Tokias aplinkybes 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovas. Ieškovas taip pat nurodė, kad daugiau nei 4 kartus bandė spręsti situaciją su M. Ž. – 3 kartus skambino, siuntė laiškus, taip pat sutikęs pievoje prašė pašalinti bei atitraukti pylimą, M. Ž. vis žadėjo viską padaryti, tačiau nieko nevyko, dėl to kreipėsi į valstybines institucijas. 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu atsakovė K. Š. nurodė, kad ji ir jos vyras yra žemės sklypo savininkai, o M. Ž. (brolis) sklypą prižiūri, jame atsakovų prašymu 2016 m. pradėjo statyti namą, taip pat atsakovė patvirtino, kad atsakovams buvo sakę, jog buvo 4–5 skambučiai telefonu per 4–5 metus dėl ginčo pylimo, bet sklypų ribos buvo kaip ir aiškios. Atsakovė nurodė, kad ji asmeniškai sklypo ribų ir pylimo vietos netikrino, viską patikėjo broliui, jo klausė, ar yra problema, ar peržengiama riba, tačiau jis sakė, jog viskas gerai. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji taip pat nurodė, jog 2017 m. pabaigoje buvo reikštos pretenzijos dėl ginčo pylimo. Atsižvelgiant į šalių ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tiek ieškovas, tiek ankstesnė žemės sklypo savininkė reiškė pretenzijas dėl ginčo pylimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovas (pradinė žemės sklypo savininkė) buvo davęs sutikimą atsakovams supilti gruntą ant žemės sklypo ribos, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Nustačius, kad atsakovai nebuvo gavę gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, apeliantų argumentas, jog praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje nustatytas 1 mėnesio terminas ginčyti neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, neturi teisinės reikšmės.

28. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad, pagal bylos duomenis, tiek Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnams atlikus 2020 m. lapkričio 19 d. patikrinimo veiksmus, tiek UAB „Geosmart“ atlikus geodezinius matavimus nenustatyta, jog supiltas gruntas yra ieškovui priklausančiame žemės sklype, o teismo ekspertas nustatė, esą dalis atsakovų supilto grunto (šlaito apačia) patenka į ieškovo žemės sklypą. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl jis nesivadovauja UAB „Geosmart“ geodeziniais matavimais, tačiau nenurodė, kodėl nesivadovavo Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo duomenimis, kuriais konstatuota, kad atsakovų supiltas gruntas nepatenka į ieškovo žemės sklypą. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų ir pažeidė įrodymų vertinimo visapusiškumo reikalavimus.

29. Nustatyta, kad byloje buvo paskirta žemėtvarkos darbų ekspertizė, į bylą pateiktas 2022 m. balandžio 19 d. teismo ekspertizės aktas. Nustatyta, kad teismo ekspertizės akte pateikta išvada, jog dalis pylimo, supilto atsakovų M. Š. ir K. Š. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į ieškovo L. A. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta užfiksuota patenkanti dalis: 19,29 m ilgio dalis ties bendra riba nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini); patenkančios dalies plotis sudaro nuo 0 iki 0,75 m; patenkančio pylimo plotas sudaro 11 kv. m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo motyvų, kurių pagrindų pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti su atsakovų 2022 m. birželio 22 d. prašymu pateikta UAB „Geosmart“ geodezininko sudaryta situacijos schema, o vadovautis būtent teismo eksperto pateikta išvada.

30. Tiesėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į teismo ekspertizės akto detalumą ir aiškumą, atliktų matavimų būdo detalizavimą, taip pat eksperto G. K. ekspertizės išvadų išaiškinimus teismo posėdyje dėl reljefo matavimo tikslumo. Apeliantai nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą nesivadovauti ekspertizės akto išvada. Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. lapkričio 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-585-(14.12.73.) užfiksuota, jog 2020 m. lapkričio 10 d. patikrinimo metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Nurodytame Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. lapkričio 19 d. akte pažymėta, kad, patikrinus žemės sklypo ribas pagal 2017 m. sausio 4 d. UAB „Inžinerija LT“ matininko parengtą žemės sklypo planą, nustatyta, jog žemės sklype, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, žemės sklypo ribos nepažeidžiamos – žemių pylimas ties ribų taškais Nr. 6 ir Nr. 1, pagal planą, yra žemės sklype; nuolatiniai žemės naudmenų riboženkliai nenaikinami (negadinami); derlingojo dirvožemio sluoksnio judinimo ar pasisavinimo iš gretimo žemės sklypo požymių nenustatyta. Vertinant šiuos duomenis kartu reikšminga įvertinti 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos atstovės duotus paaiškinimus, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistai tikrino žemės sklypo ribas (riboženklius), tačiau jie negali įvertinti reljefo ir jo kilimo, nes neturi tokios įrangos ir jiems nėra priskirtos tokios funkcijos. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė sutiko, kad pateikti tikslią reljefinio žemės paviršaus ekspertizę gali asmuo, turtintis tam tikrą įrangą ir išsilavinimą tokius darbus atlikti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. lapkričio 19 d. akto duomenimis, nes juos paneigia detalesni ir tikslesni teismo ekspertizės akto duomenys.

31. Apeliantai laikosi pozicijos, kad ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimas nebuvo įrodytas, ieškovas neįrodė, jog gruntas byra ir kaupiasi vanduo. Apeliantų nuomone, grunto dalies patekimas į ieškovo žemės sklypą yra itin mažareikšmis ir ieškovo teisių nepažeidžia. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko nuosavybės teisė gali būti ginama nuo bet kurių jo teisės pažeidimų, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Atsakovams neįrodžius, kad jie, supildami pylimą, kurio dalis pateko į ieškovo žemės sklypą, elgėsi teisėtai, tokie atsakovų veiksmai skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai pripažinti pažeidžiančiais ieškovo, kaip savininko, teises ir pagrįstai patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti atsakovų supilto pylimo dalį iš ieškovo žemės sklypo (CK 4.98 straipsnis).

32. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiamu teismo sprendimu atsakovams taikyta kraštutinė ir pati griežčiausia pažeistų teisių gynimo priemonė – įpareigoti pašalinti atsakovų nuosavybės teisės objektą – supiltą gruntą. Pažymėtina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovams nustatytas įpareigojimas pašalinti atsakovų žemės sklype esantį pylimą atitraukiant jį 1 m atstumu nuo ieškovo ir atsakovų žemės sklypų bendros ribos. Apeliantų argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad skundžiamu teismo sprendimu atsakovams taikytas įpareigojimas yra neproporcingas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suformuojant ginčo objektą ne tik nukrypta nuo teisės aktuose nustatyto minimalaus atstumo (1 m nuo besiribojančių žemės sklypų ribos), tačiau ir jo nesilaikyta, t. y. ginčo objektas suformuotas ties ieškovo ir atsakovų žemės sklypų riba, o jo dalis pateko ir į ieškovo žemės sklypą. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Šiuo atveju ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisių pažeidimą lemia ir statybos teisinio reglamentavimo dėl minimalių atstumų pažeidimai. Atsakovai neįrodė, kad ginčo objektu esančiam pylimui įrengti ties ieškovo žemės sklypo riba buvo gavę ieškovo (iki tol buvusios savininkės) sutikimą. Atsakovai neįrodė, kad elgėsi teisėtai, teisės aktų pagrindu ir laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti atsakovų žemės sklype esantį pylimą atitraukiant jį 1 m atstumu nuo šalių žemės sklypų bendros ribos.

33. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad teismo nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas žemės gruntui atitraukti 1 m atstumu nuo žemės sklypo ribos neatitinka protingumo kriterijų. Apeliantų nuomone, perstatyti savavališkai supiltą gruntą atsakovams turėtų būti nustatytas bent 3 mėnesių terminas. Šią poziciją atsakovai grindžia argumentais, kad, esant šaltajam sezonui ir susiformavus įšalui perkelti supilto grunto, jį atitraukiant 1 m nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, gali nebūti objektyvių galimybių, taip pat gali užtrukti rangovo žemės kasimo darbams atlikti paieška. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su tokia atsakovų pozicija nesutinka ir nurodo, kad atsakovai šio klausimo pirmosios instancijos teisme iš viso nekėlė, todėl apeliacinėje instancijoje negali kelti naujų reikalavimų (CPK 312 straipsnis), be to, atsakovai nepateikė įrodymų, kodėl pylimo daliai pašalinti reikalingas 3 mėnesių terminas, įpareigojimas pašalinti dalį pylimo nėra techniškai sunkiai įgyvendinamas, kad tam reikėtų specialaus pasirengimo, laiko, specialistų, o žiemos nebūna šaltos.

34. Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą (CPK 271 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį, jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo įvykdymo termino nustatymas yra teismo teisė ir pareiga, atsakovų reikalavimas nelaikytinas nauju reikalavimu CPK 312 straipsnio prasme.

35. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teismo sprendimo įvykdymo terminą, atsižvelgė į pažeidimo trukmę ir šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija įvertina skundžiamu teismo sprendimu dėl ginčo objekto nustatytų įpareigojimų pobūdį ir konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisės ir juo teismo nustatyti įpareigojimai privalės būti įvykdyti šaltojo (žiemos) sezono metu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, siekiant sudaryti sąlygas iš karto tinkamai įgyventini pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus dėl nurodytų pylimo dalių pašalinimo, konkrečiu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti ir atsakovams nustatyti 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovams nustatytiems įpareigojimams įvykdyti (CPK 271 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 8 dalis). Ieškovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad konkrečiu atveju ilgesnio termino nustatymas lemtų neproporcingą ieškovo teisių ir teisėtų interesų apribojimą.

36. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑295-219/2020 59 punktą; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus ir juos teisingai įvertino, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų ir pagrįstai tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes, anksčiau nurodytų motyvų pagrindu patikslintinas pirmosios instancijos teismo sprendime atsakovams nustatytų įpareigojimų įvykdymo terminas, vietoje 30 dienų termino nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos numatant 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą (CPK 98 straipsnis).

40. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 1 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, pripažintinos pagrįstomis ir, atsakovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš kiekvieno atsakovų priteistina po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant teismo sprendimo įvykdymo terminą ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1–3 pastraipas išdėstant taip:

„Įpareigoti atsakovus M. Š. ir K. Š. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovo L. A. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovų supilto pylimo dalį ties ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba, t. y. pagal 2022 m. balandžio 19 d. teismo ekspertizės aktą – 19,29 m ilgio dalį pylimo ties bendra riba nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini), kurios patenkančios dalies plotis sudaro nuo 0 iki 0,75 m, patenkančio pylimo plotas sudaro 11 kv.m.

Įpareigoti atsakovus M. Š. ir K. Š. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti atsakovų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pylimą atitraukiant jį 1 m atstumu nuo ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendros ribos.

Atsakovams M. Š. ir K. Š. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą 3 (trijų) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, atsakovams skirti 30,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.“

Priteisti ieškovo L. A. naudai iš atsakovų M. Š. ir K. Š. po 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė