- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-87-372/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., V. J.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4608-1065/2022 pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – A. J., V. J., A. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo. Teismo prašė atnaujinti jai įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo mirties, priimti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. J., kuris būdamas santuokoje su pareiškėjos motina A. J., nusipirko gyvenamąjį namą su žeme.
3. Pareiškėja pažymėjo, jog per 3 mėnesius dėl mirusio tėvo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė, kadangi su savo broliais iš pirmos tėvo santuokos buvo sutarusi, kad atsisako paveldėjimo motinos naudai.
4. Pareiškėja nurodė, kad pasirūpinusi laidotuvių išlaidomis, išvyko į užsienį, kadangi ten turėjo darbo sutartį. 2022-01-27 pareiškėja sužinojo, kad broliai ją ir motiną apgavo – kreipėsi dėl paveldėjimo nustatytu trijų mėnesių terminu. Pareiškėja 2022-01-27 darbo dienos pabaigoje paskambino į notarų biurą ir informavo, kad nori pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau pavėlavo, kadangi dokumentų pateikimas dėl palikimo priėmimo baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, jog susiklosčius tokiai situacijai, notarė patarė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime nurodė, kad visiškai sutinka su pareiškėjos prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo ir prašo jį tenkinti. Sutinka, kad dukra M. P. būtų savo mirusio tėvo turto paveldėtoja, pretenzijų jai neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarta pareiškėjos M. P. pareiškimą atmesti; priteisti iš pareiškėjos valstybei 76,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; gražinti pareiškėjai žyminio mokesčio permoką – 59,00 Eur.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja po tėvo mirties elgėsi nepakankamai atidžiai, rūpestingai, nesiėmė jokių veiksmų tėvo palikimui priimti, nors paveldėjimo procese objektyvių kliūčių ir suvaržymų nebuvo. Teismas sprendė, kad pareiškėja savo valios priimti palikimą per įstatymu nustatytą terminą neišreiškė dėl subjektyvių aplinkybių.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjos elgesį pagal individualius sąžiningo, atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartą, konkrečių svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti, nenustatė.
9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus.
10. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas dėl ne nuo jos valios priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties pareiškėja (apeliantė) M. P. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pareiškėją suklaidino broliai sakydami, kad jiems palikimo nereikia, tačiau V. J. kreipėsi į notarą paskutinėmis dienomis (duomenys neskelbtini), o A. J. – paskutinę termino dieną (duomenys neskelbtini). Teismas į tai neatsižvelgė.
11.2. Teismas, nagrinėjęs pareiškėjos prašymą, neatsižvelgė į žmogišką būseną, netekus artimo žmogaus, netekus tėvo, su kuriuo pareiškėja siejo itin artimas ryšys.
11.3. Pareiškėja visada rūpinosi tėvais, padėjo finansiškai, mokėjo mokesčius, pirko vaistus, organizavo laidotuves, dengė kitas išlaidas. Nesąžininga, kad tėvo palikimą paveldi tik du iš vaikų.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Pareiškėja nenurodė jokių faktinių duomenų, aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji po tėvo mirties jautė gedulą, negali pateisinti pareiškėjos neatidumo, nesirūpinimo savo civilinių teisių įgyvendinimu ir užtikrinimu.
Šalies argumentai
12.2. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji buvo suklaidinta ar kažkaip apgauta, yra melagingos, siekiant pateisinti savo pačios nerūpestingus veiksmus.
12.3. Pareiškėja viso proceso metu pripažino, kad jai buvo žinoma jos teisė / pareiga per tris mėnesius nuo palikėjo mirties kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jokių duomenų ar aplinkybių, kodėl ji šios teisės neįgyvendino per įstatymo nustatytą terminą, pareiškėja nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškėjos pareiškimą atnaujinti trijų mėnesių terminą mirusio tėvo palikimui priimti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja M. P. yra A. J. ir J. J. (mirusio (duomenys neskelbtini) dukra.
15. Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad A. J. ir J. J. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini).
16. Iš 2022-02-07 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad A. J. ir J. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini).
17. J. J. mirties faktą patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas medicininis mirties liudijimas.
18. Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad J. J. mirė santuokoje, sutuoktinė – A. J., vaikai: M. P., V. J. ir A. J..
19. Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjo J. J. palikimą priėmę asmenys yra: A. J., V. J. ir A. J.. Palikimo atsisakymo faktų, nėra.
20. Pakruojo rajono 2-ojo notarių biuro 2022-02-17 išduotas raštas patvirtina, kad M. P. į jai priklausančią dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas yra neišduotas.
21. Terminas J. J. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja M. P. į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2022-03-30.
Dėl ginčo esmės
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą.
23. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
24. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
25. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
26. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
28. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
29. Pareiškėja tiek pareiškime dėl termino atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodė, kad ją suklaidino broliai, sakydami, kad jiems palikimo nereikia; kad pareiškėjai buvo skaudu netekus tėvo, todėl buvo per sunku tvarkytis dokumentus; kad tik 2022-01-27 sužinojo, kad broliai ją ir motiną apgavo – kreipėsi dėl palikimo priėmimo nustatytu trijų mėnesių terminu.
30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai apie tėvo palikimą sudarantį turtą buvo žinoma nuo pat tėvo mirties. Kaip patvirtina pačios pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pareiškėja kartu su kitais galimais įpėdiniais kalbėjosi apie paveldėtiną turtą bei įstatymo nustatytą terminą palikimo priėmimui, tačiau paveldėjimo klausimus pareiškėja pradėjo spręsti tik sužinojusi, kad broliai jau kreipėsi dėl palikimo priėmimo.
31. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjos elgesį, yra pagrindas daryti išvadą, kad ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesiėmė jokių veiksmų tėvo palikimui priimti, nors paveldėjimo procese objektyvių kliūčių ir suvaržymų nebuvo. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pareiškėja buvo pajėgi pradėti palikimo priėmimo procedūrą iki įstatyme nustatyto termino palikimui priimti pabaigos, tačiau ji savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dokumentų pateikimas dėl palikimo priėmimo baigėsi (duomenys neskelbtini), pareiškėja pati nurodė, jog į notarę kreipėsi 2022-01-27, vienas iš įpėdinių į notarę kreipėsi (duomenys neskelbtini), pareiškėja (duomenys neskelbtini) dokumentų notarei neteikė, nors apie besibaigiantį terminą žinojo, ir, nors pareiškėjai buvo paaiškinta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiškėjos prašymas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo teisme gautas tik 2022-03-30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju konkrečių svarbių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
32. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjos tėvo palikimą yra priėmę A. J., V. J. ir A. J.; palikimą priėmę asmenys jau yra atlikę aktyvius veiksmus. Teismas sprendė, kad esant nustatytai situacijai, kada J. J. palikimas jau yra priimtas, yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus.
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, ir pagrįstai sprendė, kad termino atnaujinimas pareiškėjai iš esmės pažeistų kitų asmenų, kurie jau priėmė palikimą, teisėtus interesus.
34. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas analizavo pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; vertino, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; atsižvelgė į sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką asmeniui, prašiusiam pratęsti terminą, bei kitų asmenų teisėms ir pareigoms, ir pagrįstai sprendė, jog nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, pareiškėjos teisė į palikimą pasibaigė, todėl tenkinti jos pareiškimą nėra pagrindo.
35. Pareiškėja atskirajame skunde suformulavo prašymus – užklausti (duomenys neskelbtini) notarų biuro apie tai, ar M. P. kreipėsi telefonu / elektroniniu paštu dėl paveldėjimo bylos užvedimo, paveldėjimo dokumentų išdavimo paveldėtojams sustabdymo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini); užklausti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų, ar A. J. pateikė prieštaravimus dėl termino palikimo priimti atnaujinimo.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodyti prašymai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl svarbių priežasčių, kurios galėjo sutrukdyti pareiškėjai kreiptis dėl palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas šių pareiškėjos prašymų, kurie galėjo būti reiškiami ir pirmosios instancijos teisme, nesprendžia, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą).
37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.