Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims A. J., V. J., A. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, teismui pateiktų byloje esančių rašytinių įrodymų – gimimo liudijimo (b. l. 3), santuokos liudijimo (b. l. 4) matyti, kad pareiškėja M. P. yra A. J., ir J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Iš santuokos liudijimo matyti, kad A. J., ir J. J. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). J. J. mirties faktą patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas medicininis mirties liudijimas (b. l. 8). Iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad J. J. mirė santuokoje, sutuoktinė – A. J., vaikai: M. P., V. J. ir A. J. (b. l. 42). (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notarių biuro 2022 m. vasario 17 d. išduotas raštas patvirtina, kad M. P. į jai priklausančią dalį turto paveldėjimo teisės liudijimas yra neišduotas (b. l. 23). Iš valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo J. J. palikimą priėmę asmenys yra: A. J., V. J. ir A. J.. Palikimo atsisakymo faktų, nėra (b. l. 21–22). Iš (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, matyti, kad A. J., ir J. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–18).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.1) straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju terminas J. J. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja M. P. į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi (duomenys neskelbtini), t. y. terminą palikimui priimti praleidusi keik daugiau nei du mėnesius.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015).

Pareiškėja M. P. nurodė, kad per nustatytą trijų mėnesių terminą paveldėti tėvo J. J. turto, likusio po jo mirties, nesikreipė, nes su broliais iš pirmos tėvo santuokos V. J., ir A. J. žodžiu buvo sutarę, kad atsisakys turto paveldėjimo, mamos A. J. naudai. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nusprendė nepretenduoti į paveldėjimą ir savo dalį palikti mamai, bei jai yra per trumpas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, ir galvojo, kad bet kada galės priimti palikimą, be to po laidotuvių buvo skaudu netekus tėčio, ir buvo per daug sunku eiti tvarkytis dokumentų. Pareiškėja tik tuomet, kada sužinojo, jog broliai iš pirmos tėvo santuokos kreipėsi į notarą dėl tėvo turto paveldėjimo, ji taip pat kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, bet būdama užsienyje nespėjo laiku kreiptis.

Šiuo atveju, teismas turi pagrindo spręsti, jog pareiškėja po tėvo mirties elgėsi nepakankamai atidžiai, rūpestingai, nesiėmė jokių veiksmų tėvo palikimui priimti, nors paveldėjimo procese objektyvių kliūčių ir suvaržymų nebuvo. Iš pačios pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje matyti, jog pareiškėja apie galimybę paveldėti tėvo turto žinojo iškart po jo mirties – (duomenys neskelbtini), tačiau sąmoningai per trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl paveldėjimo, nes su broliais iš tėvo pirmos santuokos buvo sutarę žodžiu, kad atsisakys turto paveldėjimo mamos naudai, o paveldėjimo klausimus pradėjo spręsti tik sužinojusi, kad broliai kreipėsi dėl paveldėjimo. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę, kurie patvirtintų, jog dėl patirtų išgyvenimų jai buvo objektyviai apribota galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tėvo mirties. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad po laidotuvių buvo skaudu netekus tėčio ir buvo per daug sunku eiti tvarkytis dokumentų dėl paveldėjimo yra įprastinė būsena visiems žmonėms patyrusiems artimųjų netektį. Todėl laikytina, kad pareiškėja buvo pajėgi pradėti palikimo priėmimo procedūrą iki įstatyme nustatyto termino palikimui priimti.

Pažymėtina, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo jame nustatytų sankcijų (CK 1.6 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. privalo elgtis pagal nustatytus protingumo reikalavimus, o to nedarydamas asmuo veikia savo rizika. Todėl įstatymų nežinojimas nepateisina nustatyto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo, neatleidžia nuo sankcijos – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007). Įvertinus pareiškėjos elgesį pagal individualius sąžiningo, atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartą, konkrečių svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti nenustatyta. Pastebėtina ir tai, kad teigdama, jog jai nebuvo žinomas palikimo priėmimo terminas, pareiškėja tuo pačiu nurodo ir tai, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, jos vertinimu, yra per trumpas, kas kelia abejonių dėl pareiškėjos argumento, jog minimas terminas jai net nebuvo žinomas. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pareiškėja savo valios priimti palikimą per įstatymu nustatytą terminą neišreiškė dėl subjektyvių aplinkybių.

Be to, sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, būtina įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tėvo palikimą yra priėmę A. J., V. J. ir A. J.. Suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko, nurodydamas, kad svarbių priežasčių, dėl ko praleistas terminas palikimui priimti, nėra. Siekdami priimti J. J. palikimą, palikimą priėmę asmenys jau yra atlikę aktyvius veiksmus, t. y. su pareiškimais kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir yra priėmę palikimą. Esant nustatytai situacijai, kuomet J. J. palikimas jau yra priimtas, yra pagrindas spręsti, jog pareiškimo tenkinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus.

Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, jog pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas dėl ne nuo jos valios priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, pareiškėjos teisė į palikimą pasibaigė, pareiškimo tenkinti nėra pagrindo.

Pareiškėja kreipdamasi į teismą sumokėjo 118 Eur žyminio mokesčio. Tačiau remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 82 straipsniu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos mokėtinas žyminis mokestis yra 59 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai grąžintina 59 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Grąžinimas pavestinas atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo, todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos 76,16 Eur priteistinos iš pareiškėjos M. P. valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 577–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos M. P. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 76,16 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 16 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Gražinti pareiškėjai M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), žyminio mokesčio permoką – 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus), žyminio mokesčio užduoties kodas (duomenys neskelbtini). Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.