- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-1848-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21510-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį, pareikštą atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. K. (toliau – ieškovas) 2018 m. spalio 7 d. ir 2020 m. sausio 30 d. pareiškimais prašė:
1.1. Panaikinti arba pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą (nuomonę) Nr. 49SFN-1182-(14.49.104.) leidžiant ieškovui įsigyti jo naudojamą žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), reikalingą pastatams tinkamai eksploatuoti;
1.2. Įpareigoti atsakovę nedelsiant (iki tam tikro termino) sudaryti su ieškovu aktualios valstybinės žemės dalies pirkimo - pardavimo sutartį;
1.3. Sprendžiant dėl ieškovui leistinos išsipirkti žemės sklypo dalies ploto: a) statiniui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) priskirti žemės sklypo dalį, kuri plane pažymėta raide C, kurios plotas 200 kv. m, ir kuri apibrėžta taškais (duomenys neskelbtini) ir 30/368 dalių iš bendro naudojimo sklypo dalies, kuri pažymėta raide E, kurios plotas 368 kv. m ir kuri apibrėžta taškais (duomenys neskelbtini); b) statiniui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) priskirti žemės sklypo dalį, kuri plane pažymėta raide D, kurios plotas 200 kv. m ir kuri apibrėžta taškais (duomenys neskelbtini) ir 34/368 dalis iš bendro naudojimo sklypo dalies, kuri pažymėta raide E, kurios plotas 368 kv. m ir kuri apibrėžta taškais (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso du iš keturių statinių žemės sklype (duomenys neskelbtini). Anot ieškovo, jo netenkina dabartinė pastatų būklė, pastatus ieškovas pirko tikslu juos rekonstruoti, pasistatyti - įsirengti gyvenamąjį namą, o tam būtina turėti žemės nuosavybę. Ieškovas pabrėžė, kad jis pastatais naudojasi taip, kaip tai dabartinėmis aplinkybėmis įmanoma, be to, teisė atstatyti pastatus apima teisę pastatus eksploatuoti ir ieškovas prašo parduoti tik minimalių plotų žemės sklypus, reikalingus pastatų rekonstrukcijai. Ieškovo teigimu, šiuo metu pastatai daugiabučiai, todėl ir rekonstrukcijos projektas parengtas kaip daugiabučio pastato.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, ieškovui nuosavybės teisėmis ginčo sklype priklauso ne pastatai, o (tik) tam tikros patalpos dvejuose pastatuose, kurių būklė avarinė. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovui priklausantys statiniai neeksploatuojami pagal jų tiesioginę paskirtį ir žemės sklypas nenaudojamas šių statinių eksploatacijai. Atsakovės nuomone, ieškovas, įsigydamas avarinės būklės statinius, turėjo tikslą statyti naujus, o ne eksploatuoti esamus statinius, lengvatine tvarka nusipirkti valstybinio žemės sklypo dalį, ją parduoti kitiems asmenims ir taip pasipelnyti iš valstybės. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pateiktas naujas sklypo planas, kuriuo grindžiami ieškinio reikalavimai, nesuderintas su atsakovu (plane nėra atsakovo darbuotojo parašo), todėl negali būti tvirtinamas teismine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viena vertus, ieškovas teigė, jog ketina rekonstruoti turimus pastatus, kad juose būtų galima gyventi. Kita vertus, iš pateikto 2019 m. vasario 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai nėra, jo vietoje išlieti nauji pamatai, ant kurių pastatyti 3 jūriniai konteineriai ir statybinė būdelė. Tame pačiame akte nurodyta, kad statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), avarinė būklė nepašalinta ir kad tokios būklės statinys negali būti naudojamas gyvenamajai paskirčiai.
6. Nors ieškovas ir ginčijo šio Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojo sudaryto akto turinį ir jo įrodomąją galią, tačiau teismas kartu atkreipė dėmesį, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog abiejų pastatų (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirtys nurodomos kaip „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“. Teismas vertino, kad tokie registro duomenys ne tik paneigia ieškovo teiginius, kad pastatų naudojimo paskirtis kaip daugiabučių, bet ir teikia pagrindą dėl ieškovo teisių į žemės sklypo dalies įsigijimą spręsti atsižvelgiant į tai, ar ieškovas turimais nuosavybės objektais naudojasi būtent kaip gyvenamaisiais vieno buto pastatais.
7. Teismas nurodė, kad tokios būklės daiktai, kaip tai nurodyta 2019 m. vasario 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, negali būti vertinami kaip tinkami gyventi. Be to, net ir sutikus su ieškovo argumentais dėl šio akto įrodomosios galios (t. y. nevertinant šio įrodymo turinio), pabrėžė, kad būtent ieškovui tenka procesinė pareiga (įrodinėjimo našta) įrodyti, kad jis turimą nekilnojamąjį turtą faktiškai jau naudoja arba ketina naudoti pagal nurodytą paskirtį, tačiau, teismas vertino, kad ieškovo argumentai ar juolab pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovo turimas nekilnojamasis turtas ginčo sklype būtų naudojamas būtent kaip vieno buto gyvenamasis pastatas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Be to, šiuo aspektu ieškovas teikė argumentus apie savo ketinimus ateityje rekonstruotus pastatus naudoti kaip daugiabučius, t. y. jau kitokiai veiklai negu nurodyta šiuo metu.
8. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog turimą nekilnojamąjį turtą ginčo sklype(-uose) jis jau faktiškai naudoja (arba ketina ateityje naudoti) pagal tiesioginę turto paskirtį. Neįrodžius šios paskirties, nėra ir prielaidų - pagrindų konstatuoti, kad ieškovas turi teisę be aukciono įsigyti tam tikras valstybinės žemės sklypo dalis šiems pastatams eksploatuoti, taip pat, atitinkamai, neįrodė ginčijamo atsakovo 2018 m. gegužės 21 d. rašto - sprendimo nepagrįstumo-neteisėtumo. Šios išvados teikia pakankamą pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą - neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) D. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad vienbučiame gyvenamajame name galima tik gyventi ir visiškai nepaisė faktų (netyrė faktinių aplinkybių), kad vienbučiame gyvenamajame name yra registruotos ir kitos paskirties, nei gyvenamoji, patalpos. Teismas nepagrįstai manė, kad bute galima tik gyventi, neapibrėžiant kas apima žodį gyventi, kad jame negali vykti remonto darbai, kad patalpose negali būti vykdoma ūkinė veikla, sandėliuojamos statybinės medžiagos ir panašiai.
11. Nurodo, pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų ieškovo įrodymų, be kita ko, antstolio faktinių aplinkybių akto, 2019 m. sausio pastato dalinės ekspertizės akto, 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus akto Nr. A32 4811/19(2.1.15 BŪS), kuris sudarytas pagal teisės aktus, dalyvaujant pareiškėjui, tačiau savo sprendimą parėmė tik niekiniu 2019 m. vasario 21 patikrinimo aktu, nes specialistas net neinformavo ieškovo apie jokį patikrinimą, todėl Vilniaus miesto savivaldybė patikrinimą pakarotojo ir po 2019 m. gruodžio 12 d. apžiūros 2019 m. gruodžio 16 d. pasirašė naują aktą, kurį 2019 m. gruodžio 16 d. ieškovas pateikė į bylą. Teismas ne tik kad nepanaikino prieštaravimų tarp byloje esamų įrodymų, bet iš viso nevertino pačių įrodymų, todėl prieštaravimų ir nepastebėjo.
12. Ieškovas 2011 m. – 2014 m. įsigijo pastatus iš Vilniaus miesto savivaldybės ir privataus asmens ir nuo to laiko nemokamai naudojasi valstybine žeme adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo 2013 m. deda visas įmanomas pastangas įsigyti iš valstybės naudojamą žemės sklypo dalį, reikalingą jo pastatams eksploatuoti, siekdamas rekonstruoti esamus pastatus. Žemės sklypo formavimo procedūros užtruko 3 metus (iki 2016 m. sausio 29 d.), o procedūra išsipirkti reikalingą žemės dalį vilkinama iki šiol. Atsakovė, neleisdama įsigyti žemės be pagrindo riboja ieškovo teisę laisvai valdyti nuosavą turtą pilna apimtimi, atstatyti ir rekonstruoti gaisro apgadintus pastatus, kaip tai nustatyta teisės aktuose.
13. 2018 m. kovo 6 d. Atsakovės Vilniaus miesto specialistės suderino (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriuo patvirtino Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams ribas ir plotus. Ieškovo valdomam pastatui 3A1m (duomenys neskelbtini) patvirtintas savarankiškas 198 kv. m žemės dalies plotas ir 110 kv. m žemės dalies plotas bendro naudojimo (489 kv. m) dalyje. Taip pat ieškovo pastatui 4A1p (duomenys neskelbtini) patvirtintas savarankiškas 132 kv. m žemės dalies plotas ir 74 kv. m žemės dalies plotas bendro naudojimo (489 kv. m) dalyje.
14. 2018 m. kovo 20 d. ieškovas kreipėsi į atsakovės Vilniaus miesto skyrių (prašymo Nr. 49PR1-117) dėl patvirtintos žemės sklypo dalies (0,0514 ha) reikalingos pastatams 3A1m (duomenys neskelbtini) ir 4A1p (duomenys neskelbtini) eksploatuoti pirkimo. Nors faktinė situacija ieškovo objekte nuo 2016 m. kovo 20 d. pasikeitė, ką liudija ir antstolių užfiksuotos faktinės aplinkybės, tačiau atsakovės Vilniaus miesto skyrius 2018 m. gegužės 21 raštu Nr. 49SFN 1182 (14.49.104.) atsisakė tenkinti 2018 m. balandžio 20 d. ieškovo prašymą, remdamasis tik 2016 m. balandžio 20 d. savo duomenimis, todėl priimtas sprendimas turi būti peržiūrėtas ir panaikintas, įpareigojant atsakovę (arba jos Vilniaus miesto skyrių) sudaryti žemės sklypo dalies pardavimo sutartį.
15. Teigia, kad nuo pastatų įsigijimo iki 2018 m. balandžio 20 d. ieškovas dėjo visas pastangas ir atliko daugybę darbų, naudodamas savo pastatus (eksploatuodamas) ir teritoriją aplink juos, siekdamas rekonstruoti pastatus ir sukurti savo būstą, bei sutvarkyti aplinką prie jų: (i) šiukšlių išvežimas iš pastato (2011 - 2012 m.); (ii) teritorijos nuolatinė priežiūra, šiukšlių rinkimas, medžių, krūmų genėjimas, žolės pjovimas (2011 - 2018 m.); (iii) žemės sklypo suformavimas (2013 - 2016 m.); (iv) langų, durų keitimas (2017 m.); (v) stogo dangos demontavimas, utilizavimas ir naujos (apatinės dangos) uždengimas (2016 - 2017 m.); (vi) elektros tinklo linijos rekonstravimo darbai (NŽT žinioje 2015 – 2017 m.), sutarčių dėl elektros tiekimo pasirašymas su ESO; (vii) lauko dujotiekio privedimas prie pastato (NŽT žinioje, 2016 - 2017 m.), sutarčių pasirašymas; (viii) vidaus dujotiekio įrengimas ir naudojimas (2015 - 2018 m.); (ix) sandėliavimo ir gyvenamosios paskirties konteinerių ant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatymas ir naudojimasis iki šiol; (x) sandėliavimo rūsio patalpų, (duomenys neskelbtini) nuoma (2017 m.) ir naudojimas savo reikmėms iki šiol; (xi) geriamojo vandens tiekimo sutarties pasirašymas ir naudojimas (2017 m. iki šiol); (xii) susirašinėjimas su valstybinėmis institucijomis ir bendravimas su architektais, bei projektinių vizualizacijų parengimas (2013 - 2014 m.); (xiii) einamojo remonto darbai konservuojant, bet nerekonstruojant pastatą 2011 - 2018 m.
16. 2019 m. sausio m. V. M. firma Tyrimai ir projektai atliko pastato Nr. (duomenys neskelbtini) pamatų ekspertizę ir nustatė, kad esamai pamatai yra tinkamos būklės, ant kurių galima statyti 2-3 aukštų pastatą. VMSA ir NŽT patvirtindami D. K. teisėtu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plano rengimo iniciatoriumi de facto pripažino jo pastatus, teisėtai stovint valstybinėje žemėje, o ieškovą tinkamu (galimu) formuojamos žemės dalies pirkėju. Žemės sklypo plano formavimą 2013 - 2016 m. Ieškovas iniciavo nurodydamas aiškų tikslą esamiems jo pastatams eksploatuoti. Atsakovė ir VMSA leisdamos formuoti naudojamą žemės sklypą ir jį užregistruodami Nekilnojamojo turto registre (RC), esamiems ieškovo pastatams eksploatuoti, faktiškai konstatavo ir leido manyti, kad dalį formuojamo sklypo ieškovas galės išsipirkti taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Net nekilo abejonių, kad ieškovas turi teisę įsigyti naudojamą žemę (inicijuoti aktualaus sklypo suformavimo procedūrą), reikalingą esamiems pastatams eksploatuoti (naudoti) be aukciono tokio dydžio, kuris būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
17. Nurodo, kad po 2016 m. balandžio 20 d. NŽT patikrinimo faktinė situacija objekte yra pasikeitusi, ką įrodo antstolio Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių protokolas ir jau atliktų darbų sąrašas, įvardintas aukščiau. Pažymi, kad ieškovas šiuo metu atlieka pastato 4A1p vienbutis gyvenamasis pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidaus remonto darbus, kas įrodo, kad ieškovas ne tik naudoja pastatus, bet ir siekia juos naudoti ateityje.
18. Ieškovo norą remontuoti ir rekonstruoti pastatus patvirtina jau atliktų darbų ir įdėtų pastangų visuma išvardinta aukščiau užfiksuota antstolių protokoluose, ieškovo fotofiksacijose. Taip pat norą rekonstruoti pastatą patvirtina dar 2013 m. architektų parengti projektiniai pasiūlymai pastatams rekonstruoti ir jau rekonstruota elektros oro linija, atvestos ir naudojamos gamtinės dujos sudaryta geriamojo vandens sutartis, sandėliuojamos statybinės medžiagos, šiuo metu vykdomi patalpų vidaus remonto darbai.
Atsiliepimas
19. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
20. Nurodo, kad žemės sklypas gali būti įgyjamas ar išsinuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai, t. y. kai toks žemės sklypas yra būtinas šiame žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Valstybinės žemės sklypus nuomoti ar parduoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui. Tam, kad atsirastų reali galimybė tokią žemę įsigyti ar nuomoti be aukciono turėtų būti nustatoma ar žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti ar nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.
21. Pažymi, kad aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus, žemės sklypo pardavimas ar nuoma be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu.
22. Akcentuoja, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (2018 m. spalio 26 d.) Žemės sklype ieškovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio fizinio nusidėvėjimo procentas – 80 procentų, Žemės sklypo plane pažymėtas „pamatai“. Akcentuoja, kad pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad <...> Pastatas 3A1m, kuriame registruota negyvenama patalpa Nr. 8 ir pagalbinė patalpa Nr. 11, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra dalinai išardytas, tačiau likę jo betoniniai pamatai, kurie naudojami sandėliavimo konteinerių laikymui, ant kurių pareiškėjas planuoja statyti rekonstruotą bendrą pastatą su 4a1p pagal architekto A. J. 2013 m. atlikto projekto vizualizacijas, kurios teikiamos prie skundo <...>.
Atsiliepimas
23. Atsakovės teigimu, apeliantas, įsigydamas avarinės būklės statinius, turėjo tikslą statyti naujus statinius, o ne eksploatuoti esamus bei jau 2013 metais užsakė ir buvo parengtas vizualizacijos projektas, kurį ieškovas pateikė teismui kartu su ieškiniu. Nors apeliantas skunde nurodo, kad <...> teismas iš viso nevertino į bylą pateiktų pareiškėjo įrodymų, tame tarpe antstolių faktinių aplinkybių aktų, 2019 m. sausio Pastato dalinės ekspertizės akto, 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus akto Nr. A32 4811,19(2.1.15 BŪS), kuris sudarytas pagal teisės aktus, dalyvaujant pareiškėjui, tačiau savo sprendimą parėmė tik niekiniu 2019 m. vasario 21 d. patikrinimo aktu <...>, tačiau pažymi, kad visi šie apelianto pateikti įrodymai yra atlikti jau po to, kai pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ieškovo ieškinys nagrinėjamoje byloje ir faktinės aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovas, buvo pakeistos siekiant teismui įrodyti, kad apeliantas „ketina“ naudoti statinius, esančius žemės sklype, nors statiniai negali būti naudojami gyvenamajai paskirčiai, o iš tiesų apelianto siekis buvo statyti naujus statinius, o ne eksploatuoti esamus, lengvatine tvarka nusipirkti valstybinio Žemės sklypo dalį, ją parduoti kitiems tretiesiems asmenims bei tokiu būdu pasipelnyti iš valstybės.
24. Faktą, kad apeliantas, įgydamas patalpas ir statinius žemės sklype, siekė ne pritaikyti savo šeimos poreikiams ir gyventi, kaip nurodo procesiniuose dokumentuose ir įvykusių teismo posėdžių metu, bet lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, pastatyti statinius ir juos parduoti, patvirtina ir viešoje erdvėje, t. y. nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt buvęs skelbimas, kuriame nurodyta <...> Parduodamas sklypas adresu: (duomenys neskelbtini). Šiandien šiame sklype įregistruotos 4 patalpos, iš kurių 2 butai ir 2 kaip menininkų dirbtuvės. Yra ruošiamas projektas rekonstrukcijai, tačiau sklypas patenka į daugiabučių namų teritoriją, todėl galima ir nauja statyba. Galima būtų statyti keltą kotedžų, daugiabutį, hostelį arba įrengti ofisus. Jau yra naujai įrengti pamatai ir išlikusi dalis gyvenamojo mūrinio pastato su pusrūsiu <...>.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Taip pat teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
26. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovo ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
27. 2018 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso:
27.1. butas su bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta a-1 (52/100 iš 3,91 kv. m), t. y. 2,03 kv. m. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis gyvenamoji (butų); fizinio nusidėvėjimo 67 proc. (pastate 4A1p);
27.2. negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 1-a (48/100 iš 3,91 kv. m), t. y. 1,88 kv. m. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis kita; fizinio nusidėvėjimo 77 proc. (pastate 3A1m);
27.3. negyvenamoji patalpa – pagalbinės patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos 11-1, 11-2. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis kita; fizinio nusidėvėjimo 80 proc. (pastate 3A1m);
27.4. negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos R-1, R-2, R-3, R-4. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis kita; fizinio nusidėvėjimo 59 proc. (pastate 4A1p).
Žemesnės instancijos teismas
28. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 49SK-84-(14.49.109.) suformavo 1368 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini); sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 28 d. prašymu, patikslintu 2016 m. kovo 2 dieną, ieškovas kreipėsi į atsakovės Vilniaus miesto skyrių prašydamas parduoti naudojamą žemės sklypo dalį bei pateikė patvirtinimą, kad žemės sklype ūkinės veiklos nevykdo, taip pat žemės sklypo planą, kuriame nurodytos kiekvieno statinio, esančio Žemės sklype, eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalys.
29. Atsakovės Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 49SFN-553-(14.49.101.) informavo ieškovą, kad 2016 m. balandžio 20 d. atliks žemės sklypo patikrinimą vietovėje dėl galimo valstybinės žemės užėmimo. Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 25 d. žemės sklypo naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-134, 2016 m. balandžio 20 d. nustatytus faktus, atsakovės Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 49SFN-810-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo ieškovą, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys žemės sklype, neeksploatuojami pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypas nenaudojamas šių statinių eksploatacijai, todėl nėra teisinio pagrindo parduoti valstybinės žemės sklypo dalies prie statinių likučių. Atsakydama į ieškovo 2018 m. balandžio 20 d. prašymą parduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, atsakovė ginčijamu 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 49SFN-1182-(14.49.104.) ieškovui nurodė, kad prašymo tenkinti negali. Rašte, be kita ko, nurodyta atsakovės padaryta išvada, jog žemės sklypas nenaudojamas pastatams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.
Dėl valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu teisinio reglamentavimo
30. Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas).
31. Valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).
32. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius turi būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 26, 27 punktai; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 26 punktas). Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti visuomenės naudos ir efektyvumo principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas).
33. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ši taisyklė suponuoja, jog aukcionas kaip valstybinės žemės pardavimo būdas yra įtvirtintas siekiant už parduotą valstybinę žemę gauti didžiausią kainą, todėl tai yra prioritetinis valstybinės žemės pardavimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 27 punktas).
34. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, be kita ko, užtikrinamas viešasis interesas, kad parduodant valstybinę žemę visuomenė gautų maksimalią naudą. Preziumuojama, kad maksimalios naudos gavimo galimybę užtikrina valstybinės žemės pardavimas aukciono būdu. Todėl nagrinėjamos kategorijos bylose, kai valstybinės žemės pardavimo sandoris ginčijamas dėl to, kad jis buvo sudarytas be aukciono parduodant valstybinės žemės sklypą, ieškovas neturi atskirai įrodinėti, kad, pavyzdžiui, valstybinės žemės sklypo pardavimas aukciono būdu būtų buvęs naudingesnis visuomenei ar kad pardavus valstybinę žemę be aukciono valstybė nukentėjo ekonomiškai. Vien tai, kad parduodant valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka sandoris buvo atlygintinis, nereiškia, kad ši nauda buvo maksimali ir kad valstybė dėl jo nenukentėjo ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-969/2019, 42 punktas).
35. Bendrosios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė gali būti parduodama be aukciono, įtvirtintos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
36. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 30 punktas).
Dėl pastatų eksploatavimo pagal tiesioginę paskirtį
37. Įvertinus apelianto (ieškovo) D. K. apeliacinio skundo turinį, nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, be kita ko, įrodinėja tuo, kad teismas neatsižvelgė, jog ieškovui priklausančiuose gyvenamosios paskirties statiniuose yra registruotos ir kitos paskirties nei gyvenamoji patalpos, taigi nepagrįstai manė, kad pastatuose galima tik gyventi ir neatsižvelgė į bylą pateiktus ieškovo įrodymus.
38. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas).
39. Nagrinėjamu atveju 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus akto Nr. A32-4811/19(2.1.15-BŪS) duomenimis nustatyta, kad ieškovui priklausančio gyvenamosios (1 buto) paskirties pastato 4A1p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pamatų būklė patenkinama, tačiau vizualios apžiūros metu buvo nustatyta, kad pastato būklė nuolatiniam gyvenimui nepritaikyta naudoti, ieškovui priklausantis gyvenamosios (1 buto) paskirties pastatas 3A1m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), faktiškai neegzistuoja, likę tik jo betoniniai pamatai, tačiau atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nurodytą statinio sąvoką. Nors apeliantas išdėsto argumentus, jog teismas neįvertino šio anksčiau pateikto įrodymo, tačiau, pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Sprendime nebūtina pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kai jie įvertinti, pasisakant dėl jų viseto, išdėstyto atskiromis grupėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-353-881/2021).
40. Taigi, vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai neišvardyti visi apelianto pateikti įrodymai, argumentai ir atskirai nepateiktas kiekvieno iš jų teisinis vertinimas, nereiškia, kad jie apskritai nebuvo vertinti. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui priklausantys pastatai 3A1m ir 4A1p yra ar ateityje ketinami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį (gyvenamosios 1 buto), be to, ieškovo išdėstyti argumentai, kad statinyje 3A1m nėra registruotų gyvenamųjų patalpų, pastate 4A1p yra registruota tik viena gyvenamoji patalpa, savaime nekeičia nagrinėjamos situacijos vertinimo.
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 30-2306 nustatė kitos paskirties valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis, be kita ko plotą – 1368 kv. m ir naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Taigi, aplinkybė, jog ieškovas lengvatine tvarka siekia įgyti aiškiai nustatyto naudojimo būdo (gyvenamųjų pastatų teritorijos) valstybei priklausantį žemės sklypą, remiantis, ieškovo teigimu, negyvenamųjų patalpų, esančių pastatuose, kurių naudojimo paskirtis apibrėžta kaip 1 buto gyvenamųjų, eksploatavimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiktų valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu teisinio reglamentavimo esmės. Tuo labiau, net ir vertinant apelianto pateiktus argumentus kaip turinčius reikšmės valstybinės žemės ne aukciono tvarka pardavimui, pažymėtina, jog byloje esančiais duomenimis, pastatas 3A1m faktiškai neegzistuoja, pastato 4A1p avarinė būklė pašalinta tik dalinai.
42. Apeliantas nurodo, kad atliko daugybę darbų naudodamas savo pastatus. Šiuos darbus, be kita ko, įvardina kaip atliktą langų ir durų keitimą, stogo dangos demontavimą, utilizavimą ir naujos (apatinės dangos) uždengimą, elektros tinklo linijos rekonstravimo darbų atlikimą ir sutarčių dėl elektros tiekimo pasirašymą, lauko dujotiekio privedimą prie pastato ir sutarčių pasirašymą, vidaus dujotiekio įrengimą, geriamojo vandens tiekimo sutarties pasirašymą. Antstolio Donato Kisieliaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra įvesta elektra (sklype yra matoma vizualiai nauja elektros spinta „KAS“), dujų įvadas „Etawa“, vandens kolonėlė. Vis dėlto, nurodyti darbai nesuteikia prielaidos išvadai, jog apeliantas ketina naudoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į tai, jog teiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantas, be kita ko, išdėsto poziciją, jog ant vienbučio pastato 3A1m pamatų planuoją statyti naują bendrą daugiabutį pastatą kartu su 4A1p, o atlikti darbai (neskaitant langų ir durų keitimo) šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra sietini išimtinai tik kaip su pastato 4A1p ruošimu eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį (ketinimu naudoti statinį pagal tiesioginė paskirtį), tačiau atsižvelgiant į išdėstytą apelianto poziciją procesiniuose dokumentuose, gali būti siejami ir su parengiamaisiais darbais naujo pastato statybai.
43. Antstolis Donatas Kisielius minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodė, kad pastate, plane pažymėtame indeksu „A“ yra įrengti plastikiniai langai ir durys (baltos, metalinės), taip pat yra įrengtas stogas, kita vertus 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus akte Nr. A32-4811/19(2.1.15-BŪS) nurodyta, kad mūrinis gyvenamasis namas nenaudojamas gyvenamajai paskirčiai, pastato patalpos nešildomos, dalis langų rėmų išmontuoti, angos užkaltos lentomis, kitos įstiklintos, stogas užkaltas medžio drožlių plokštėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenimis nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovas ketina naudoti statinį pagal jo tiesioginę paskirtį. Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo argumentai, ar tuo labiau pateikti įrodymai nepatvirtina, kad turimas nekilnojamasis turtas ginčo sklype galėtų būti naudojamas būtent kaip vieno buto gyvenamasis pastatas.
Dėl būtinumo pastatų eksploatacijai turėti žemės sklypo nuosavybės teisę
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju išimtinio (žemės pardavimo be aukciono) viešosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindo taikymo klausimas yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visuomenės naudos efektyvumo principų konkrečias statinio savybes, jo savininko įrodytas aplinkybes dėl būtinumo įsigyti valstybės žemės sklypą šiam pastatui eksploatuoti bei nebuvimo galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisę kitu būdu, t. y. mažiau ribojant žemės sklypo savininko, šiuo atveju valstybės, nuosavybės teisių apimtį. Pastaroji nuostata išplaukia tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamo nuosavybės neliečiamumo principo (Konstitucijos 23 straipsnis), tiek ir iš Civilinio kodekso nuostatose įtvirtinto savininko teisių apsaugos mechanizmo, be kita ko nustatyto 4.93 straipsnio nuostatose, tiek ir iš Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2022).
45. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą įpareigoti atsakovę parduoti valstybinį žemės sklypą, kuriame stovi du jo nuosavybės teise valdomi statiniai, iš esmės neįrodinėja, kad įsigyti tokio dydžio valstybinės žemės sklypą jam yra būtina tam, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į valdomus pastatus 3A1m ir 4A1p, t. y. kad žemės sklypas reikalingas jo paties vykdomai statinių eksploatacijai, tačiau nurodo, kad įsigyti nuosavybės teise žemės sklypą, ant kurio stovi jo įsigyti pastatai 3A1m ir 4A1p, yra būtina, nes kitaip ieškovas negali dėti nuolatinės stogo dangos, kas papildomai didina eksploatacijos kaštus, taip pat nurodo, kad žemė jam reikalinga, nes jis ketina ant pastato 3A1m pamatų statyti bendrą pastatą su 4A1p pagal architekto A. J. 2013 m. atlikto projekto vizualizacijas, kurios pateiktos į bylą (daugiabutis gyvenamasis namas). Darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, jog jam priklausantys pastatai negalėtų būti tinkamai eksploatuojami nuosavybės teise neįsigijus valstybinės žemės sklypo, ant kurio jie stovi.
Dėl naujų pastatų statybos
46. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų akivaizdžiai neatitiktų situacija, jei valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka būtų įgyjamas ketinant ne pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti savininkui priklausančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą. Priešingai aiškinant būtų nepagrįstai paneigti vieni iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų – visuomenės naudos ir efektyvumo principai, reiškiantys valstybės nuosavybės teisių į žemę įgyvendinimą rūpestingai, tenkinant visuomenės interesus ir siekiant maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 36 punktas).
47. Nagrinėjamu atveju ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyta pozicija dėl valstybinio žemės sklypo įgijimo priežasties nėra nuosekli. Viena vertus, apeliantas teigia, jog siekia rekonstruoti pastatus 3A1m ir 4A1p ir sukurti savo būstą, taip pat teigia, kad valstybinė žemė yra reikalinga pastatų eksploatavimui, kita vertus, apeliantas nurodo, kad ant vienbučio gyvenamojo pastato 3A1m pamatų bendrai su tokios pačios paskirties pastatu 4A1p planuoja statyti naują daugiabutį gyvenamąjį pastatą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog tikrasis ieškovo siekis šiuo atveju yra ne rekonstruoti senus, o inicijuoti naujo daugiabučio gyvenamojo pastato statybą. Nurodytą išvadą pagrindžia ne tik eksplicitiškai nurodyti ieškovo teiginiai bei motyvai teiktuose procesiniuose dokumentuose, bet ir byloje pateiktas architekto A. J. ieškovo užsakymu 2013 m. atliktas daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vizualizacijos projektas.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas sau priklausančių statinių nenaudoja pagal aiškiai apibrėžtą paskirtį, tuo labiau, bylos duomenys nepatvirtina net teorinio ieškovo ketinimo atlikti šiuos veiksmus, o tai savo ruožtu reiškia, kad žemės įsigijimas savo esme būtų siejamas su tikslu įgyti valstybinės žemės sklypo ekonominę vertę, bet ne su specialia teisės aktų nustatyta lengvatinės žemės pardavimo tvarkos sąlyga – būtinumu eksploatuoti pastatus, kuris ir lemia žemės įsigijimo poreikį.
49. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors valstybė dėl jai, kaip savininkei, būdingo subjektiškumo nuosavybės teises, siekdama užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, įgyvendina per atitinkamas institucijas, kurių veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Tai reiškia, kad valstybės, kaip savininkės, įgyvendinančios nuosavybės teises siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, santykiai su kitais savininkais grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, inter alia (be kita ko), reiškia, kad šiuose santykiuose turi būti užtikrinta teisinga visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 25 punktas; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 43 punktas).
50. Vadinasi, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 26 punktas; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 44 punktas).
51. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo valstybinės žemės sklypo pardavimas be aukciono nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, o būtent visuomenės naudos ir efektyvumo principų. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimą ne aukciono būdu, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apelianto (ieškovo) D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.