- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-2435-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21510-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos rašto panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės dalies pirkimo-pardavimo sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė panaikinti arba pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą, leidžiant ieškovui įsigyti jo naudojamą sklypo dalį, reikalingą jam priklausantiems pastatams eksploatuoti, taip pat įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškovu valstybinės žemės dalies pirkimo (pardavimo) sutartį. Nurodė, jog ieškovas 2011-2014 m. iš Vilniaus miesto savivaldybės ir privataus asmens įgijo pastatus, kurie pastatyti valstybei priklausančiame žemės sklype. Norėdamas tinkamai naudoti jam priklausančius pastatus, ieškovas siekia įsigyti iš valstybės jo faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį. Atsakovė 2018 m. kovo 26 d. suderino žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriuo patvirtino žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, ribas ir plotus.
2. Ieškovas pateikė atsakovei prašymą dėl 0,0541 ha žemės sklypo dalies, reikalingos jam priklausantiems pastatams eksploatuoti, pirkimo. Tačiau atsakovė 2018 m. gegužės 21 d. raštu atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, remdamasi atsakovės 2016 m. balandžio 20 d. atliktu patikrinimu, užfiksuotu 2016 m. balandžio 25 d. aktu. Tačiau šiuo metu nurodytame akte užfiksuota situacija yra pasikeitusi. Ieškovas pateikė atsakovės vadovui skundą dėl minėto prašymo netenkinimo, tačiau ieškovo skundas iki 2018 m. liepos 11 d. nebuvo išnagrinėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
4. Teismas konstatavo, jog ieškovas pareiškė tiek neturtinio, tiek turtinio pobūdžio reikalavimus, nes ieškiniu siekiama, kad būtų pripažinta ieškovo nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį, o priimtas teismo sprendimas sudarytų pagrindą ieškovui įgyti ir įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Kai ieškinio dalykas yra reikalavimai dėl daiktinių teisių į turtą, ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 244 000 Eur. Nors ieškovas reiškia reikalavimus dėl dalies žemės sklypo, tačiau šios žemės sklypo dalies vertė viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytą sumą, todėl toks turtinis reikalavimas teismingas apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
5. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-777-603/2018. Nors ieškovas prie ieškinio pridėjo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą apygardos teismui, tačiau Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, jog precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos teismo sukurtu precedentu. Dėl to teismas atsižvelgia į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį, kuri priimta apeliacine tvarka, o ne į 2018 m. liepos 11 d. nutartį, kuri priimta pirmosios instancijos teismo ir kuri nebuvo skundžiama apeliacine tvarka. Todėl teismas atsisakė priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
II. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį ir išsamiau pasisakyti dėl bylos teismingumo, nustatant, ar tokio pobūdžio skundai yra turtiniai ar neturtiniai, ir suformuoti aiškią teismų praktiką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovas ieškinį dėl atsakovės atsisakymo suteikti ieškovui žemės sklypą 2017 m. rugsėjo 13 d. teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir nurodė ieškovui kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino, kad reikia kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Atsakovė 2018 m. kovo 6 d. patvirtino žemės sklypo dalį, reikalingą ieškovo pastatams eksploatuoti. Todėl ieškovas vėl kreipėsi dėl žemės sklypo įsigijimo į atsakovę, kuri 2018 m. gegužės 21 d. atsisakė parduoti žemės sklypo dalį.
6.2. Ieškovas ieškinį teikia dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus administracinio sprendimo, kuriuo buvo suvaržyta ieškovo laisvė ir teisė remontuoti ir rekonstruoti jam priklausančius pastatus bei įsigyti žemės sklypą, kuriame yra šie pastatai. Ieškovas ieškinyje įrodinėja, jog yra tinkamas žemės sklypo dalies valdymo kandidatas, bet ne savininkas, ir reiškia norą reikalingą žemės sklypo dalį įsigyti. Šis žemės sklypas yra suformuotas ieškovo iniciatyva, jo lėšomis. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškinys yra turtinis, o jo dalykas yra daiktinės teisės į žemės sklypą. Iš esmės ieškovas skundžia Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 25 d. konstatavimo akto Nr. 49ŽN-134 turinį, kuriuo remiantis buvo nustatyta, kad ieškovo pastatas yra be stogo ir langų. Šios aplinkybės yra paneigtos antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose 2016-2017 m. Taigi ieškovas neginčija valstybės daiktinės nuosavybės teisės į esamą sklypą.
6.3. Ieškovas sutinka su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4253-577/2018, kurioje patvirtinta, kad ieškovo reikalavimai nėra turtiniai. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimus – dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo (rašto) panaikinimo (pakeitimo) bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Tokio pobūdžio reikalavimų patenkinimas savaime nesukurtų nuosavybės teisių į turtų, o tik sudarytų tokias prielaidas. Taigi, įvertinus minėtą teisinį reglamentavimų bei ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad ieškinys dėl sprendimo (rašto) panaikinimo bei įpareigojimo sudalyti pirkimo - pardavimo sutartį neteismingas apygardos teismui - jis nagrinėtinas apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareikšto ieškinio teismingumo. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-41375-599/2017 atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodydamas, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį yra turtinis reikalavimas. Ieškovas siekia, kad jam būtų pripažinta nuosavybės teisė į žemės sklypą, t. y. priimtas teismo sprendimas sudarytų teisinį pagrindą ieškovui įgyti ir įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 244 000,00 Eur. Kadangi ieškinio suma yra didesnė kaip 40 000,00 Eur, ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.
9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-777-603/2018 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4253-577/2018 atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui, nurodydamas, jog ieškovo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus yra neturtiniai reikalavimai. Tokio pobūdžio reikalavimų patenkinimas savaime nesukurtų nuosavybės teisių į turtą, o tik sudarytų tokias prielaidas. Todėl ieškinys dėl sprendimo (rašto) panaikinimo bei įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
10. Ieškovui pakartotinai pateikus ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, pastarasis, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, skundžiama nutartimi nutarė vadovautis Vilniaus miesto apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi, kadangi ji buvo priimta aukštesnės instancijos teismo, išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą, tai yra buvo suformuotas teisės taikymo precedentas. Pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje yra kilęs klausimas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų vertinimo – ar tai yra turtiniai reikalavimai, ar neturtiniai.
11. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgiant į tai, kad jau egzistuoja apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas dėl nagrinėjamos bylos teismingumo, sudaryta apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pakartotinai vertina ir pasisako dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdžio.
12. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
13. Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti arba pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą, leidžiant ieškovui įsigyti jo naudojamą sklypo dalį, reikalingą jam priklausantiems pastatams eksploatuoti, taip pat įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškovu valstybinės žemės dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas 2018 m. balandžio 20 d. buvo pateikęs prašymą Nacionalinei žemės tarnybai parduoti žemės sklypo dalį. Tačiau atsakovė 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, nurodydama, jog pagal turimus duomenis ieškovas nenaudoja žemės sklypo jam priklausantiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
14. Pripažintina, jog nors ieškovas ieškiniu iš esmės ir siekia įgyti nuosavybės teise žemės sklypą, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas su atsakove yra kilęs dėl jam priklausančių pastatų būklės ir jų faktinio naudojimo pagal paskirtį, ieškiniu jis prašo tik pripažinti jo teisę įgyti valstybinės žemės sklypą, sudarant su atsakove pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl teisės, tai yra ieškovas priimto teismo sprendimo pagrindu siekia sudaryti su atsakove žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Nagrinėjamos bylos dalykas yra ne ieškovo nuosavybės ar valdymo teisė į valstybinės žemės sklypo dalį, bet ieškovui priklausančių statinių būklė, jų naudojimas pagal paskirtį, tai yra ar esama faktinė situacija leidžia ieškovą pripažinti turinčiu teisę reikalauti parduoti jam dalį valstybinės žemės sklypo. Tuo tarpu byloje nėra jokio ginčo nei dėl žemės sklypo vertės, nei dėl būsimos pirkimo-pardavimo sutarties kainos.
15. Tik teismui išsprendus ieškovo teisės įgyti valstybinės žemės sklypo dalį klausimą, turės būti atlikta visa eilė darbų, reikalingų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygoms nustatyti. Tik tada ieškovas galės įsigyti ir įregistruoti nuosavybės teisę į jam suformuotą konkretaus ploto žemės sklypą. Tačiau minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovas pageidaujamo žemės sklypo faktiškai dar neįgys. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas yra pareiškęs neturtinius reikalavimus ir jo ieškinys yra nagrinėtinas apylinkės teisme. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys pripažintas neteismingu Vilniaus miesto apylinkės teismui, naikintina, grąžinant pirmos instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.