Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl raštų panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti (arba pakeisti) 2017-05-23 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimą (nuomonę) Nr. 49SFN-988-(14.49.104), panaikinti (arba pakeisti) 2017-07-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašto Nr. 1SS-1973-(8.5) galiojimą, kuriuo atsisakyta parduoti žemės sklypo dalį, pripažįstant jį neteisėtu, leisti ieškovui įsigyti žemės sklypo dalį, reikalingą, faktine ir teisine prasme teritoriją, užstatytą ieškovui priklausančiais pastatais, ieškovo esamiems pastatams, adresu (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, įpareigoti atsakovo vedėją, nedelsiant (iki tam tikro termino) sudaryti su ieškovu žemės dalies (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartį, prieš tai įregistruojant reikalingus servitutus ir nustačius viso sklypo naudojimosi tvarką, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, formuojamame sklype (duomenys neskelbtini) numatyti žemės servitutą, reikalingą ieškovo pastatams tinkamai eksploatuoti, įvertinti atsakovo darbuotojų nuolatinį vilkinimą atlikti jų kompetencijai paskirtus veiksmus ir priteisti iš atsakovo moralinei žalai atlyginti ir sugaištą laiką, teismo nustatytą sumą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. K. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl 2017-05-23 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus rašto Nr. 49SFN-998-(14.49.104) ir 2017-07-26 Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 1SS-1973-(8.5) panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, grąžino ieškovui D. K. 2017-08-28 mokėjimo nurodymu sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.Teismas pažymėjo, jog pagal CPK 85 str. 1 d. 9 p., ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę. Teismas nustatė, kad ieškovas reiškia turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus, kuriais ginčija 2017-05-23 sprendimą ir 2017-07-26 raštą bei prašo įpareigoti atsakovo vedėją sudaryti su ieškovu žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuos reikalavimus teismas laikė turtiniais, nes ieškovas siekia, kad jam būtų pripažinta nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą, priimtas teismo sprendimas sudarytų teisinį pagrindą ieškovui įgyti ir įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis yra 244 000 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma viršija įstatyme nustatytą 40 000 Eur sumą (CPK 27 str. 1 d.), todėl ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) D. K. prašo peržiūrėti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, nustatyti, ar skundas turtinis, ar neturtinis, taip pat, ar nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme, ar Vilniaus apygardos teisme, nustačius, kad ieškinys nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme, nurodyti kokią žyminio mokesčio sumą ieškovas turėtų sumokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pareikštu ieškiniu ieškovas iš esmės skundžia Nacionalinės žemės tarnybos 2016-04-25 konstatavimo akto Nr. 49ŽN-134 turtinio galiojimą, kurio pagrindu 2017-05-23 ir 2017-07-26 nustatyta, kad ieškovui priklausantis pastatas be stogo ir langų, nors faktiškai tiek stogas, tiek langai yra, tai užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Indeksuota viso žemės sklypo vertė, pagal kurią nustatoma žemės išpirkimo kaina, yra 13 717 Eur, todėl ieškovo numatomos išsipirkti žemės sklypo dalies kaina yra 4 010,82 Eur, o ne skundžiamoje nutartyje nurodyta 244 000 Eur. Be to, teismas vertino visą žemės sklypo kainą, o ne ieškovo pastatams eksploatuoti reikalingą dalį. Žemės sklypo dalis, reikalinga ieškovo pastatams eksploatuoti nėra patvirtinta atsakovo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, todėl neįmanoma nustatyti tikslios išperkamos žemės sklypo dalies galutinės kainos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Ieškinio suma reiškiant turtinį reikalavimą nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Taigi, turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą ir žyminio mokesčio dydį, todėl kiekvienu atveju turtinio ginčo tinkamas įkainojimas yra teisiškai reikšmingas. Sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti arba pakeisti 2017-05-23 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SFN-988-(14.49.104), panaikinti arba pakeisti 2017-07-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašto Nr. 1SS-1973-(8.5) galiojimą, kuriuo atsisakyta parduoti žemės sklypo dalį, pripažįstant jį neteisėtu, leisti ieškovui įsigyti žemės sklypo dalį, reikalingą, faktine ir teisine prasme teritoriją, užstatytą ieškovui priklausančiais pastatais, ieškovo esamiems pastatams, adresu (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, įpareigoti atsakovo vedėją, nedelsiant sudaryti su ieškovu žemės dalies pirkimo sutartį, prieš tai įregistruojant reikalingus servitutus ir nustačius viso sklypo naudojimosi tvarką, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, formuojamame sklype Antakalnio g. 22, Vilnius, numatyti žemės servitutą, reikalingą ieškovo pastatams tinkamai eksploatuoti, įvertinti atsakovo darbuotojų nuolatinį vilkinimą atlikti jų kompetencijai paskirtus veiksmus ir priteisti iš atsakovo moralinei žalai atlyginti ir sugaištą laiką, teismo nustatytą sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas pareiškė tiek neturtinio, tiek turtinio pobūdžio reikalavimus. Pareikštu ieškiniu ieškovas siekia, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypo dalį, o priimtas teismo sprendimas sudarytų pagrindą ieškovui įgyti ir įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra turtiniai. Pažymėtina, jog kai ieškinio dalykas yra reikalavimai dėl daiktinių teisių į turtą, ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, jog nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas bylos teismingumą, turėjo vadovautis indeksuota turto verte. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina yra 244 000 Eur. Nors ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimus dėl dalies žemės sklypo, tačiau šios žemės sklypo dalies vertė teismo vertinimu viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytą sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskiruoju skundu apeliantas taip pat prašo nurodyti, kokio dydžio žyminis mokestis turėtų būti mokamas. Pažymėtina, jog žyminio mokesčio dydis nustatomas vadovaujantis CPK 80 bei 85 straipsnių nuostatomis, nagrinėjamu atveju pagal reiškiamus reikalavimus vadovaujantis turto rinkos verte. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ieškovas nurodo, kad šiuo metu nėra galimybės nustatyti tikslios ginčo žemės sklypo dalies kainos, šis klausimas gali būti išspręstas bei žemės sklypo rinkos vertė tikslinama bylos nagrinėjimo metu ir šios aplinkybės nesudaro kliūčių žyminio mokesčio dydžiui nustatyti. Teismas taip pat pažymi, jog teisme žyminiu mokesčiu apmokami visi reikalavimai, nepriklausomai nuo to, reiškiami jie vienoje byloje ar atskirose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.