Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2S-616-258/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2S-616-258/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00075-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-616-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00075-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) pateiktą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Alna Software“ dėl sutartinių garantinės priežiūros darbų netinkamo vykdymo ir darbų trūkumų. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja JSC IBL Software Engineering ir JSC MicroStep-MIS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę per 30 dienų laikotarpį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo, neatlygintinai atlikti neatliktus darbus/pašalinti darbų trūkumus, išvardintus ieškinio reikalavime, įpareigoti atsakovę atlikus reikalavime nurodytus veiksmus/ar jų dalį nedelsiant raštu informuoti apie tai ieškovę, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti atsakovę mokėti 1 448,10 Eur baudą, ją mokant ieškovei už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2019 m. vasario 5 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti apygardos teismui. Prašyme atsakovė nurodė, kad ieškovė pateikė reikalavimą tvarkyti METIS klaidas pagal garantijos įsipareigojimus. Atsakovė kartu su trečiaisiais asmenimis sukūrė METIS 2014 m. gegužės 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos viešojo pirkimo sutarties Nr. P7-53/14K017 pagrindu. Šios sutarties specialiųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta tiekėjo pareiga teikti 60 mėnesių METIS garantinę priežiūrą. Be to, 2015 m. liepos 1 d. garantinės priežiūros procedūros dokumentas yra parengtas minėtos sutarties pagrindu. Iš to matyti, kad šis ginčas yra susijęs su viešojo pirkimo sutartimi. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, išaiškino, kad civilinės bylos dėl viešųjų konkurso teisinių santykių, įvardintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančių subjektų, suteikiančių institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijų sutartis. Todėl ši civilinė byla nagrinėtina ne apylinkės, o apygardos teisme.

3. Ieškovė su prašymu nesutiko ir nurodė, kad šioje byloje keliamas ginčo pobūdis ir materialieji ginčo teisiniai santykiai lemia, kad byla teisminga apylinkės teismui. Ieškinys pareikštas dėl įpareigojimo pašalinti rangos darbų trūkumus (garantinės priežiūros paslaugų (darbų) teikimo trūkumus ir sistemos defektus), o ieškinio reikalavimams nėra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, nes jos nereguliuoja atvejų, kai šalių nesutarimo objektas yra po viešo pirkimo sutarties įvykdymo programinės įrangos palaikymo ir garantinės priežiūros įsipareigojimo vykdymo laikotarpiu nešalinami sistemos (rangos darbų) defektai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, ratio decidendi nėra tapatus nagrinėjamai civilinei bylai, nes joje buvo kilęs ginčas dėl vienašališko viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nutraukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 vasario 13 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino. Teismas nutarė perduoti šią civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) pateiktą ieškinį atsakovei UAB „Alna Software“ dėl sutartinių garantinės priežiūros darbų netinkamo vykdymo ir darbų trūkumų Vilniaus apygardos teismui.

5. Teismas, vertindamas ieškovės ieškinio pagrindą, atsakovės, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pateiktus atsikirtimus šioje civilinėje byloje, nurodė, jog teismui nekyla abejonių, kad ši civilinė byla kyla iš viešo konkurso teisinių santykių. Šios civilinės bylos dalykas yra atsakovės įsipareigojimo atlikti hidrometeorologinių paslaugų informacinės sistemos METIS garantinės priežiūros darbus vykdymo tinkamumas, kurį atsakovas prisiėmė 2014 m. gegužės 29 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. P7-53 (specialiosios dalies 5.4 punktas, e.b.l. 725, t. I), sudaryta su ieškovu šiam vykdant viešą konkursą Nr. 147373 „Hidrometeorologinių paslaugų informacinės sistemos METIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“, įgyvendinant projektą „Pažangių elektroninių paslaugų, suteikiančių galimybę elektroninėje erdvėje gauti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamas paslaugas, sukūrimas Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-028“, finansuotą 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis. Tai, kad garantinių priežiūros paslaugų teikimas, jo tvarka šalių buvo aptarta atskirame 2015 m. liepos 15 d. šalių sudarytame Hidrometeorologinių paslaugų informacinės sistemos METIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugos garantinės priežiūros procedūros dokumente, sudarytame šalims pasirašius hidrometeorologinių paslaugų informacinės sistemos METIS priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovo įsipareigojimas teikti tokią garantinę priežiūrą kilo iš viešo konkurso teisinių santykių, jų pasėkoje šalių pasirašytos 2014 m. gegužės 29 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. P7-53.

6. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018 pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto išaiškinimą, konstatavo, kad ši civilinė byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį dėl bylos perdavimo pagal teismingumą apygardos teismui. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teismingumo, neįvertino ginčo pobūdžio (ieškinį reiškia perkančioji organizacija (klientas) ir materialiųjų ginčo teisinių santykių (garantinės priežiūros paslaugų (darbų) trūkumų, ieškovės pareikšto neturtinio reikalavimo atsakovei pobūdžio, t.y. prašymo įpareigoti atlikti veiksmus (neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus), nesant ginčo iš viešo pirkimo teisinių santykių, dėl ko nutartimi netinkamai pritaikė CPK 27 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nukrypo nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos.

7.2. Kasacinio teismo bylos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta c.b. Nr. e3K-3-8-248/2018) ir ginčo bylos ratio decidendi nėra tapatūs, o priimant nutartį buvo nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos. Šiuo atveju, ieškovė yra perkančioji organizacija (klientas), o atsakovė – tiekėja. Ieškovė yra pareiškusi ieškinį tik dėl neturtinio pobūdžio reikalavimo – ištaisyti informacinės sistemos (IS) sistemos vystymo/palaikymo, garantinės priežiūros/darbų trūkumus, kurie nėra taisomi. Tarp šalių garantinės priežiūros paslaugų teikimo laikotarpiu yra kilęs ginčas dėl garantinės priežiūros paslaugų neteikimo, garantinės priežiūros darbų trūkumų. Todėl ginčas nagrinėtinas apylinkės teisme kaip pirmos instancijos teisme.

7.3. Pirmos instancijos teismas priimdamas nutartį nenurodė jokių motyvų ar aplinkybių kuo remiantis padarė išvadą, kad žemesnės instancijos teismų praktika iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, priėmimo ir (ar) po jos „buvo formuojama kita linkme“ (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-830/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2760-392/2015, 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-6023-450/2017).

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties panaikinimo. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

8.1. Be įpareigojimo tvarkyti METIS klaidas ieškovė kelia reikalavimą įpareigoti klaidas ištaisyti per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo (vykdyti jį skubiai) ir už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną taikyti baudą – po 1 448,10 EUR už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė šį dydį kildina iš viešojo pirkimo sutarties (kur jos vykdymo metu numatyta 5 000 LTL (1 448,10 EUR) netesybos už vėlavimą vykdyti sutartį, bet ne garantijos įsipareigojimus. Taigi ginčo atveju bus aktualus su viešųjų pirkimų reguliavimu susijęs klausimas, ar ieškovė pagrįstai grindžia baudos dydį už vėlavimą teikti garantiją.

8.2. 2018-02-15 nutartimi suformuluota teismingumo taisyklė yra nauja. Tą patvirtina Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 sausio 10 d. nutartis e2-158-790/2019; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis e2-1648-236/2018).

8.3. Ieškovė byloje kelia baudos taikymo klausimą. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasakyta, kad ginčas dėl baudos patenka į CPK 27 straipsnio 3 punkto taikymo apimtį ir yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui: kartu pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas laikosi tokios pat praktikos panašių bylų atžvilgiu. Pavyzdžiui, šio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648-236/2018 buvo pripažinta, kad ginčas dėl baudos, numatytos viešojo pirkimo sutartyje, priteisimo patenka į CPK 27 straipsnio 3 punkto taikymo apimtį ir yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis e2-158-790/2019).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Civilinių bylų rūšinio teismingumo klausimus reglamentuoja CPK 26, 27 ir 28 straipsniai. CPK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė rūšinio teismingumo taisyklė ir jos išimtys. Pagal ją visas civilines bylas pirmąja instanciją nagrinėja apylinkės teismai. Išimtys yra tai, kad dalį bylų pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai arba tik Vilniaus apygardos teismas, ir tai nustatyta atitinkamai CPK 27 ir 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnis reglamentuoja, kurias civilines bylas nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai. CPK 27 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad tai yra civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.

11. Byloje nustatyta, kad viešojo pirkimo sutarties pagrindu 2015 m. liepos 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė hidrometeorologinių paslaugų informacinės sistemos „METIS“ (toliau – METIS) projekto garantinio aptarnavimo teikimo tvarką. Sutarties priede Nr. 1 ir Garantinio aptarnavimo tvarkoje, be kita ko, buvo numatyta, kad atsakovė po galutinio darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos (po bandomosios eksploatacijos pabaigos), t. y. 60 mėnesių skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 16 d. (iki 2020 m. liepos 16 d.), nuolat teiks intensyvų garantinį aptarnavimą pagal Sutarties techninės specifikacijos užduoties reikalavimus bei Garantinio aptarnavimo tvarką. Ieškovės teigimu, atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdo netinkamai, todėl ieškinyje prašo įpareigoti atsakovę sutvarkyti METIS klaidas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną taikyti baudą.

12. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, priimtoje po ieškinio nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo 2018 m. sausio 16 d., nurodė, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančių organizacijų (perkančių subjektų, suteikiančių institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis.

13. Šioje byloje ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę taisyti METIS klaidas pagal garantinio aptarnavimo sutartį arba kitaip tariant vykdyti sutartį. Taip pat ieškovė prašo atsakovei skirti baudą, vadovaujantis viešojo pirkimo pardavimo sutarties nuostatomis. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, remiasi viešojo pirkimo sutarties nuostatomis nurodydama, kad bauda pagal viešojo pirkimo sutartį už ieškovės nurodomus pažeidimus negali būti skiriama. Taigi šioje byloje turės būti vertinami atsakovės įsipareigojimai pagal viešojo pirkimo sutartį ir jų vykdymas, vertinamos sutarties techninės specifikacijos, esant sutarties pažeidimams baudos pagal sutartį skyrimo tikslingumas. Kadangi Kasacinio Teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo sutartis patenka į CPK 27 str. 3 p. taikymo apimtį, konstatuotina, jog ieškovės ieškinys yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

14. Kartu pastebėtina, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad ginčai dėl baudos, numatytos viešo pirkimo sutartyje, priteisimo patenka į CPK 27 str. punkto taikymo apimtį ir yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-236/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-158-790/2019).

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ieškinį, tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias ieškinio teismingumo taisykles, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė