Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovų V. K., O. J. ir V. F. ieškinio atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 1-1108, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 30-1789 „Dėl buto Gedvydžių g. 25-22, Vilniuje, Pirkimo ekonominio ir socialinio pagrindimo tvirtinimo“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti, kaip neteismingas Vilniaus apygardos teismui.

CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį procesinį dokumentą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas turi aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu.

Apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija atribojama pagal rūšinį teismingumą (CPK 25 straipsnis). Proceso teisės normų nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių (CPK 27 straipsnio 1, 3 punktai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2006, išaiškino, jog CPK 27 straipsnio 3 punkte apibrėžiama civilinių bylų kategorija, susijusi su viešu konkursu, nevartotina visų konkursų prasme, o tik Viešųjų pirkimų įstatyme ir CK 6.947-6.952 straipsniuose reglamentuojamiems viešo konkurso sandoriams, t. y. viešųjų paslaugų teikimui. LAT taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 27 str. 3 p. numatyta, jog civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių teismingos apygardos teismui kaip pirmos instancijos teismui. Tačiau LAT formuoja praktiką, jog šis teismingumas taikomas tik tais atvejais, kai apie tai nurodyta įstatyme (pvz., Viešųjų pirkimų) ar sprendžiama dėl CK 6.947-6.952 str. reglamentuojamų sandorių, t. y. viešų paslaugų pirkimo. Kitus ginčus, kilusius iš civilinių teisinių santykių, kuriuose nors ir vartojama konkurso sąvoka, pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai.

Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 30 „Dėl buto Gedvydžių g. 25-22, Vilniuje, pirkimo ekonominio ir socialinio pagrindimo tvirtinimo“, kuriuo remiantis buvo pagrįsta, kad vaikų šeimynos įsikūrimui reikalingas buto, esančio Gedvydžių g. 25-22, Vilniuje, įsigijimas, ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 1-1108 „Dėl buto Gedvydžių g. 25-22, Vilniuje, pirkimo“, kuriuo savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintu Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo nuostatomis, įpareigojo savivaldybės administraciją neskelbiamų derybų būdu pirkti savivaldybės nuosavybėn nurodytą butą. Įvertinus ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovai atitinkamus sprendimus ginčija tuo pagrindu, kad atsakovai be ieškovų sutikimo sprendžia dėl įsigyjamo buto naudojimo ne pagal jo paskirtį; įgyjamo buto pirkimo ekonominis pagrįstumas atliktas netinkamai; dėl socialinio būsto kaimynystės sumažės ieškovų butų vertės rinkoje. Taigi, vien faktas, kad ieškiniu reikalaujama atitinkamų valdžios institucijų sprendimų, kurie turėtų būti įgyvendinami neskelbiamų derybų būdu, panaikinimo, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčas kilo iš viešo konkurso teisinių santykių. Ieškovai ginčijant Tarybos sprendimą bei Savivaldybės administracijos įsakymą remiantis globaliais teisės normų pažeidimais.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, šiuo atveju ieškinio atsakovams dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 1-1108, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 30-1789 „Dėl buto Gedvydžių g. 25-22, Vilniuje, Pirkimo ekonominio ir socialinio pagrindimo tvirtinimo“ panaikinimo teismingumas nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, numatytas CPK 26 ir 29 straipsniuose, todėl ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ieškovams pasiūlant kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

Atsisakyti priimti ieškovų V. K., O. J. ir V. F. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.