Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-830/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-03-05Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-08Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
2-830/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00175-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-830/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00175-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 106.4; 106.8.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-1667-412/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 82 137,29 Lt nuostolių atlyginimo už defektų šalinimo darbus, 1 378,42 Lt palūkanų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 000 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad viešųjų pirkimų konkurso rezultate ieškovas (užsakovas) su atsakovu (rangovu) sudarė rangos sutartį. Atsakovas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, jo atliktų darbų defektus turėjo šalinti kita bendrovė, kuriai ieškovas už tai apmokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 yra nurodęs, kad sutartis po jos sudarymo (pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms) yra įprastas komercinis sandoris. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl nuostolių atlyginimo yra kildinamas ne iš viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo, o iš pasibaigus viešiesiems pirkimams sudarytos su konkurso laimėtoju rangos sutarties, kuri laikytina kaip įprastas komercinis sandoris, vykdymo. Civilinė byla pagal CPK 27 straipsnio 3 punkto taisyklę apygardos teismui nėra teisminga, kadangi ieškinio suma yra mažesnė nei 150 000 Lt (t.y. 83 631,96 Lt) (CPK 27 str. 3 p.). Taigi teismas konstatavo, jog ieškinys apygardos teismui yra neteismingas, dėl ko ieškovo ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Kadangi ginčas kildinamas iš tiekėjo UAB „Kamesta“ esminės pareigos nevykdymo pagal viešojo pirkimo sutartį, todėl ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui. Nepaisant to, kad sudarius viešojo pirkimo sutartį viešasis pirkimas pasibaigia, ginčai dėl esminių viešojo pirkimo sutarties sąlygų vykdymo privalo būti nagrinėjami teisme, kuriam paskirta nagrinėti dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančius ginčus.

2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2014 yra nurodyta, kad sutartis po jos sudarymo (pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms) yra įprastas komercinis sandoris. Priešingai, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką kitų teisės aktų (ne Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau- VPĮ)) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams turi būti taikomos subsidiariai, t.y. pirmiausiai reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos.

3. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), o tuo atveju, kai iškėlus bylą nustatoma, kad pareiškimas priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti bylą atsižvelgdamas į teismingumą, t.y. teismui, kuriam ji teisminga (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

Apylinkės ir apygardų teismų kompetencija yra nustatyta CPK 26-28 straipsniuose. Remiantis CPK 26 straipsnio 1 dalimi, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus paties CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27-28 straipsniuose. CPK 27 straipsnyje įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl autorių neturtinių teisinių santykių, dėl civilinio viešo konkurso teisinių santykių, kai viena bylos šalis yra užsienio valstybė, bylas pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bei kitas bylas. Apygardos teismams pateikiami nagrinėti ieškiniai, kai jų suma viršija 150 000 litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį dėl nuostolių priteisimo kaip neteismingą apygardos teismui nei dėl nagrinėjamo ginčo pobūdžio (ginčas nėra dėl civilinio viešo konkurso teisinių santykių), nei dėl sumos (neviršija 150 000 Lt).

Apeliantas iš esmės neginčija aplinkybės, kad viešasis pirkimas yra pasibaigęs, viešo pirkimo sutartis sudaryta, tačiau vis tik mano, kad ginčai dėl esminių viešojo pirkimo sutarties sąlygų vykdymo privalo būti nagrinėjami teisme, kuriam paskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad jo inicijuojamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių.

Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu buvo prašoma nuostolių atlyginimo. Pareikšto ieškinio pagrindas netinkamas sutartinių prievolių vykdymas. Nors reikalavimai kildinami iš sutarties, sudarytos viešojo pirkimo pagrindu, tačiau tai neleidžia per se spręsti, kad ginčas kilęs dėl civilinio viešo konkurso teisinių santykių. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal VPĮ 7 straipsnio 3 dalį pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis. Tuo tarpu viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas dėl viešųjų pirkimų ginčų sprendimo iš esmės apima teisinius santykius dėl procedūrų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, taip pat dėl procedūrų, susijusių su sutarties vykdymu. Kadangi nagrinėjamu atveju viešo pirkimo sutartis jau yra sudaryta, ji laikytina įprastu komerciniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Nors apeliantas sutartinių nuostatų pažeidimą sieja su sutarties vykdymo procedūromis, patenkančiomis į viešo pirkimo teisinių santykių reguliavimo sritį, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 yra pažymėta, jog viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimą, papildomų darbų pirkimą. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl nuostolių atlyginimo yra kildinamas ne iš viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo, o iš jau pasibaigus viešiesiems pirkimams sudarytos su konkurso laimėtoju sutarties pažeidimo. Kaip galima spręsti iš ieškinio turinio, šiai dienai viešo konkurso procedūros ne tik yra pasibaigusios sutarties sudarymu, tačiau minėta sutartis jau yra ir įvykdyta. Taigi, pareikštas ieškinys susijęs ne su viešo pirkimo procedūromis, susijusiomis su sutarties vykdymu (t.y. sutarties keitimu, papildomų darbų atlikimu ar pan.), o su sutartinių nuostatų pažeidimu.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Remiantis išdėstytu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

nutarė:

Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus