Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. e2-158-790/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
e2-158-790/2019
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00297-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Atsakovas
Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-158-790/2019Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00297-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo pratęsti sutartyje numatytą terminą darbams atlikti, baudos, delspinigių panaikinimo (sumažinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Nodama“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, prašydama įpareigoti atsakovę pratęsti rangos sutartyje numatytą terminą darbams atlikti iki bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, panaikinti atsakovės sprendimus skirti ieškovei 16 820 Eur baudą ir skaičiuoti po 33,64 Eur delspinigių nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. už kiekvieną termino praleidimo dieną arba sumažinti jų dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės RUAB „Nodama“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl sutarties termino pratęsimo, netesybų panaikinimo (sumažinimo) yra kildinamas ne iš viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo, o iš pasibaigus viešiesiems pirkimams sudarytos su konkurso laimėtoja ir didžiąja dalimi įvykdytos sutarties, kuri yra ūkinis komercinis sandoris, sprendė, jog civilinė byla apygardos teismui nėra teisminga.

4. Pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei, kad ji su šiuo reikalavimu turi teisę kreiptis pagal teismingumą į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė RUAB „Nodama“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį ir priimti ieškinį nagrinėti Panevėžio apygardos teisme arba grąžinti ieškinio priėmimo klausimą Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, kurį reikėtų tikrinti remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatomis ir galimai viešojo pirkimo konkurso sąlygomis. Ieškinio reikalavimo dalykas yra susijęs su civiliniais viešojo konkurso teisiniais santykiais, todėl byla teisminga apygardos teismui;

5.2. Ieškovės nuomone, pagal ginčo pobūdį ir esmę ginčas negali būti vertinamas atsietai nuo viešojo konkurso teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovė dalyvavo teisiniuose santykiuose iki sutarties sudarymo – viešųjų pirkimų konkurse.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7. Nustatyta, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija vykdė mažos vertės kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijoje Liūdynės dvaro parke Velžio seniūnijoje, Panevėžio rajone projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir darbų viešąjį pirkimą pagal savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. sausio 17 d. patvirtintas šio pirkimo sąlygas. Su ieškove kaip pirkimo laimėtoja 2017 m. kovo 6 d. buvo sudaryta projektavimo, projektavimo priežiūros ir darbų atlikimo sutartis, kurios 2 punkte buvo nustatyti darbų atlikimo terminai. 2017 m. rugsėjo 22 d. tarp ieškovės ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos buvo sudarytas sutarties pakeitimas dėl subtiekėjo pakeitimo. Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2018 m. spalio 22 d. pranešimu informavo ieškovę, kad dėl esminio sutarties pažeidimo (prievolių neįvykdymo sutartyje nustatytu terminu) sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2018 m. lapkričio 24 d., ieškovė bus įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ji privalo sumokėti nurodyto dydžio delspinigius ir baudą.

8. Ieškovė 2018 m. lapkričio 23 d. padavė Panevėžio apygardos teismui ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovę pratęsti rangos sutartyje numatytą terminą darbams atlikti iki bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, panaikinti atsakovės sprendimus skirti ieškovei 16 820 Eur baudą ir skaičiuoti po 33,64 Eur delspinigių nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. už kiekvieną termino praleidimo dieną arba sumažinti jų dydį. Ieškovė nurodė, kad sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas ne dėl jos kaltės, o dėl objektyvių priežasčių, sutartį atsakovė nutraukė formaliais pagrindais, dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą ieškovė patirs nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

10. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso sąlygų (CPK 27 straipsnio 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios civilinės bylos inter alia (be kita ko) apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018 43 punktas).

11. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad nors pagal VPĮ sudarius viešojo pirkimo sutartį pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, nes VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Nagrinėjamu atveju iš šios teismo nutarties 8 punkte aptarto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nesutinka su atsakovės vienašališkai atliktu viešojo pirkimo sutarties nutraukimu (nors tokio ieškinio reikalavimo aiškiai nesuformuluoja), prašo pakeisti sutartyje įtvirtintas sąlygas (sutarties įvykdymo terminus), mažinti apskaičiuotas netesybas. Pastebėtina, kad tokie teisiniai santykiai iš esmės yra susiję su VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir atitinkamų nuostatų taikymu. Antai, VPĮ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) 89 straipsnis reglamentuoja pirkimo sutarties teisėto pakeitimo jos galiojimo metu sąlygas, 91 straipsnis reguliuoja teisinius padarinius nutraukus viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. VPĮ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) 101 straipsnio 1 dalis įtvirtina specialią taisyklę, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo, pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties sąlygų pažeidimo pripažinimo nepagrįstu. Iš esmės tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir VPĮ (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d.) 93 straipsnio 1 dalyje.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 27 straipsnio ir VPĮ 93 straipsnio (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatos reguliuoja viešųjų pirkimų (konkursų) teismingumo taisykles, tik skirtinga apimtimi, t. y. VPĮ įtvirtinta taisyklė siauresne apimtimi (iš esmės dėl procedūrų, taip pat dėl vienašalio sutarties nutraukimo) atkartoja CPK bendrąją taisyklę, kuri neapribota tik procedūrine teisinių santykių stadija. Taigi tos civilinės bylos iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kurios neįvardytos VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje, nagrinėtinos apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018 47 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus bei įvertinęs aptartą ieškovės keliamo ginčo pobūdį, sprendžia, kad byla kaip kylanti iš viešųjų pirkimų teisinių santykių teisminga apygardos teismui tiek pagal specialias teismingumo taisykles, įtvirtintas VPĮ, tiek pagal bendras taisykles, įtvirtintas CPK. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, neatsižvelgė į keliamo ginčo pobūdį ir neteisingai taikė proceso teisės normas. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Kartu pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas laikosi tokios pat praktikos panašių bylų atžvilgiu. Pavyzdžiui, šio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648-236/2018 buvo pripažinta, kad ginčas dėl baudos, numatytos viešojo pirkimo sutartyje, priteisimo patenka į CPK 27 straipsnio 3 punkto taikymo apimtį ir yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Marius Bajoras