Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. (toliau – N. P.) atstovo advokato G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. atstovo advokato G. V. skundas dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo K. R. 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo buvo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo K. R. 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu N. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) laikino saugojimo sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) saugomų prekių tvarkymą (įgaliotas pagal 2020 m. vasario 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymą Nr(duomenys neskelbtini)), pagal laikino saugojimo deklaracijas į laikino saugojimo sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė prekes – stomatologinius reikmenis (užpildus), KN kodas 3006, kurių saugojimas leidime turėti laikinojo saugojimo sandėlį numatytas nebuvo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 148 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnio 3 dalį.

2. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą N. P. buvo paskirta 800 (aštuonių šimtų) eurų piniginė bauda.

3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. atstovas advokatas G. Valantiejus pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau jo skundas Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo netenkintas.

4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. atstovas advokatas G. Valantiejus prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį, Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo K. R. 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą, N. P. skirtą administracinę nuobaudą sušvelninti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skirti jam 200 (dviejų šimtų) eurų piniginę baudą.

4.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netenkindamas jo skundo akivaizdžiai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl nuobaudų skyrimo pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį, nepasisakė dėl pateikto skundo argumentų, visapusiškai ir objektyviai neištyrė N. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo teisinės ir faktinės prigimties. Pasak advokato, Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-299-634/2019 išaiškino, kaip turėtų būti suprantamas ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumas, skiriant bei parenkant administracinės nuobaudos dydį, kai nusižengimas padaromas jokių materialinių teisinių pasekmių nesukėlusią veiką, pasireiškusią sandėlio veiklos leidime numatytų prekių vienkartiniu paėmimu saugoti laikinojo saugojimo sandėlyje, kuri buvo pašalinta paties administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens pastangomis ir iniciatyva. Toliau apeliaciniame skunde analizuojama paminėta Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis, jos turinys ir joje išdėstyti teismo motyvai, konstatuojant, kad nagrinėjamu atveju nei Institucija, paskyrusi N. P. administracinę nuobaudą, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl vertinamu atveju jam skiriama administracinė nuobauda, net 8 kartus viršijanti teismų praktikoje įtvirtintą administracinės nuobaudos, skiriamos už analogiškų veiksmų padarymą, dydį.

4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Institucijos nutarimas, kuriuo N. P. buvo paskirta administracinė nuobauda, buvo sankcionuotas Kauno apylinkės teismo. Tačiau, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo, ši procedūra neužkerta kelio administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ginčyti jo atžvilgiu priimtą nutarimą. Toks draudimas ANK nuostatose nėra įtvirtintas. Tokios pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, aprašytoje ir pateiktame apeliaciniame skunde. Tokiu būdu, pasak advokato, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti skundo motyvus, susijusius su administracinės nuobaudos skyrimu N. P., motyvuojant tuo, jog Institucijos nutarimas jau buvo sankcionuotas Kauno apylinkės teismo.

4.3. Apeliantas pabrėžia, kad jokio draudimo švelninti asmeniui skirtą administracinę nuobaudą, kai yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – pažeidimo pakartotinumas, bet asmens veiksmai yra mažareikšmiai, nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl ir pirmosios instancijos teismo argumentas dėl N. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra nepagrįstas. Ir vis tik, net ir sprendžiant, jog ANK 215 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą N. P. padarė pakartotinai, tai nelaikytina pakankamu pagrindu nagrinėjamu atveju skirti jam net 8 kartus didesnę administracinę nuobaudą, nei ji paprastai skiriama už analogiško pobūdžio veiksmų atlikimą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad N. P. niekada nebuvo baustas pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį.

5. Kauno teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. atstovo advokato G. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir pateikto apeliacinio skundo netenkinti. Pasak Institucijos, N. P. buvo paskirta tinkamo dydžio administracinė nuobauda, visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos tiek Institucijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo, todėl pakartotinis jų vertinimas dar labiau švelninant N. P. teisinę padėtį būtų nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. atstovo advokato G. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas N. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo abejoti Institucijos išvadomis dėl N. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su N. P. paskirta administracine nuobauda, prašant ją sušvelninti, todėl šiuo atveju pasisakytina tik N. P. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimu.

7. Vertinant apeliacinio skundo motyvus visų pirma paminėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

9. ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tuo tarpu švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį klausimą, yra galimas tik ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų pagrindu. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-7-4-2013, 2AT-4-2011). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-28-303/2020).

11. Bylos duomenimis, N. P. už komentuojamo administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, buvo paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, atitinkanti 800 (aštuonių šimtų) eurų piniginę baudą. Skirdama būtent tokio dydžio administracinę nuobaudą, Institucija atsižvelgė į tai, kad N. P. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo padarytas netyčia, jokia žala nepadaryta, administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas. Taip pat įvertino ir N. P. asmenybę, konstatuodamas, kad jis dirba, prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, ką pagrįstai pripažino N. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe Institucija pripažino tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai, kol nesibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Esant šių duomenų visumai, įvertinus ją pateikto apeliacinio skundo motyvų kontekste, nepritarti Institucijos parinktos administracinės nuobaudos dydžiui ir dar labiau jį švelninti iš esmės tais pačiais motyvais, kurie jau buvo įvertinti Institucijos nutarimu, nėra pagrindo, ką visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

12. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su Institucijos sprendimu dėl N. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teigiant, kad praeityje už analogiško administracinio nusižengimo padarymą jis baustas nebuvo, tačiau šie apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip deklaratyvūs. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. 2022 m. sausio 6 d. nutarimu N. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 200 (dviejų šimtų) eurų bauda. 2022 m. sausio 10 d. N. P. paskirta piniginė bauda buvo sumokėta (b. l. 67-72), todėl abejonių tuo, jog komentuojamas nutarimas N. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dieną jau buvo įsiteisėjęs ir įvykdytas, aukštesniajam teismui nekyla. Tuo tarpu kaip numato ANK 40 straipsnis, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, neabejotina, kad N. P. jau baustam administracine tvarka pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį, padarius naują administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame ANK 215 straipsnyje, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė vertinamu atveju buvo pripažinta pagrįstai. Vien tai, kad Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. 2022 m. sausio 6 d. nutarimu N. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį, bet ne 2 dalį, kaip kad nagrinėjamu atveju, pagrindo tvirtinti, kad tiriamą administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą, priešingai nei iš esmės tai teigiama N. P. atstovo apeliaciniame skunde, nesudaro.

13. Šioje vietoje pritartina apeliacinio skundo motyvui, kad administracinio nusižengimo byloje nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė neužkerta kelio ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, tačiau, komentuojamos N. P. teisinę padėtį švelninančios ANK nuostatos nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje N. P. atžvilgiu vis tik buvo pritaikytos, skiriant jam švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies pakartotinis taikymas, dar labiau švelninant N. P. teisinę padėtį, šiuo atveju būtų nepagrįstas. Jokios išimtinės aplinkybės, kurioms esant būtų galimas pakartotinis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatytos, jos nepateiktos ir apeliaciniame skunde.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje darytina abejonių nekelianti išvada, jog vertinamu atveju N. P. veiksmai nors ir nebuvo tyčiniai, tačiau nebuvo atsitiktiniai. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje N. P. administracine tvarka buvo baustas ir už kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą – nustatyto greičio viršijimą. Ir nors šie N. P. veiksmai nėra susiję su jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymu, tačiau rodo, jog asmuo ne visuomet yra linkęs laikytis numatytų įstatymų reikalavimų ir visuomenės normų, kas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai ir nesudaro pagrindo švelninti ir taip švelnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje N. P. paskirtą administracinę nuobaudą.

15. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde itin išsamiai išanalizuota Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-299-634/2019 (iš esmės tai vienintelis motyvas, kuriuo remiamasi apeliaciniame skunde, prašant panaikinti skundžiamą nutartį). Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad individualizuojant asmenims skirtinas administracines nuobaudas kiekvienu atveju atsižvelgiama ne tik į vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bei asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo pavojingumą, bet ir į konkrečios administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurios skirtingose bylose, vertinant skirtingų asmenų veiksmus ir skirtingas jų charakteristikas, tik išimtiniais atvejais būna tapačios. Tuo tarpu įvertinus Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad šiuo atveju švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu buvo siejamas išimtinai vien tik su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu, kitų, t. y. nei jo asmenybę charakterizuojančių, nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nutartyje neaprašant, todėl šiuo atveju teigti, kad minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje aprašytoje administracinio nusižengimo byloje yra susiklosčiusi analogiška situacija (kai ji, kiek ji reikšminga individualizuojant asmeniui skirtiną administracinę nuobaudą, komentuojamoje nutartyje neaptarta) ir vien tik šios nutarties pagrindu skirti N. P. analogišką administracinę nuobaudą kaip paminėtoje Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, kad vertinamu atveju N. P. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas, tai, kad jis buvo padarytas netyčia ir nesukėlė jokių pasekmių, jau buvo įvertinta Institucijos, skiriant N. P. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje.

16. Pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro ir apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktame skunde nurodytų aplinkybių, konstatuodamas, jog Institucijos nutarimas buvo sankcionuotas Kauno apylinkės teismo. Įvertinus skundžiamos nutarties motyvus matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš tiesų nurodė, kad Institucijos nutarimas buvo sankcionuotas Kauno apylinkės teismas, tačiau šalia šio motyvo skundžiamoje nutartyje pateikti ir kiti skundo atmetimo argumentai – N. P. padarė pakartotinį pažeidimą, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, padėjo išaiškinti pažeidimą, pateikė teigiamą darbovietės charakteristiką (analogiški apeliacinio skundo motyvai pateikti ir Kauno apygardos teismui), todėl sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad skundžiama nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. atstovo skundas buvo atmestas tik dėl to, jog skundžiamas Institucijos nutarimas buvo sankcionuotas Kauno apylinkės teismo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pagrįstai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal N. P. atstovo advokato G. V. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl N. P. atstovo advokato G. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir N. P. atstovo advokato G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.