Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. P. skundą dėl Institucijos direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Ramanausko 2022-05-25 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:22167708928, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija savo atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas skunde pažymi, kad nėra ginčo dėl nusižengimo faktinių aplinkybių, tačiau jis mano, kad paskirta 800 eurų bauda akivaizdžiai neatitinka ANK 566 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatų ir juose įtvirtintų atsakomybės taikymo principų. N. P. mano, kad nors skundžiamu nutarimu, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, buvo paskirta švelnesnė, nei sankcijoje numatyta bauda, vis dėlto 800 eurų bauda neatitinka jo padarytos veikos pavojingumo ir formuojamos teismų praktikos. Skunde pabrėžia, kad kaltinimas pareiškėjui buvo pareikštas dėl vienkartinio veiksmo, dėl kurio jis nuoširdžiai gailisi, teikė muitinei reikiamą informaciją, nusižengimas padarytas netyčiniais veiksmais. N. P. nuomone, jam inkriminuotas nusižengimas yra formalus, sąlygotas didelio darbo krūvio. Skunde akcentuoja, kad Kauno teritorinė muitinė netinkamai vertino aplinkybę kaip pakartotinumo požymį, jog N. P. buvo nubaustas pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį, įvardindama ją kaip sunkinančią. N. P. mano, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, skiriant dar mažesnę administracinę baudą, nei paskirta skundžiamu nutarimu. Institucija mano, kad administracinė bauda (jos dydis) paskirta, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą siejama ne su ypatingų aplinkybių egzistavimu, o su teisiškai reikšmingų aplinkybių (nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju buvo vertinamos N. P. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę švelninančios ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už ANK 215 straipsnio 2 dalyje pažeidimą. Institucija, manydama, kad buvo pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, atitinkamai nutarime išsprendė klausimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos sumažinimo, todėl priimtas nutarimas kartu su administracinio nusižengimo byla buvo perduotas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, sankcionuoti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas, ištyręs administracinio nusižengimo bylą ir įvertinęs nutarimo motyvus, nustatė jo teisėtumą ir pagrįstumą ir, sutikdamas su Kauno teritorinės muitinės nutarimu, jo motyvais, nutarimą sankcionavo. Nutarime nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas skirti švelnesnę nuobaudą, yra identiškos, pateiktoms skunde Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Institucija mano, kad tinkamai vertino kaip administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog N. P. buvo nubaustas pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį. ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad administracinę atsakomybę sunkina tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Ši įstatymo nuostata duoda nuorodą į straipsnį (nagrinėjamu atveju ANK 215 straipsnį), nedetalizuojant straipsnio dalies (punkto). Skirti dar švelnesnę negu nutarimu paskirta nuobauda būtų galima tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Aplinkybės, apibūdinančios N. P. kaip asmenybę, teikė pagrindą išvadai, kad jam galėtų daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė, nei ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali administracinė bauda. N. P. anksčiau buvo baustas administracine tvarka taip pat ir už ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, pateikta UAB (duomenys neskelbtini), N. P. teigiama darbdavio charakteristika (pažyma). Dėl šių aplinkybių, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą. Pareiškėjas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir gailėjosi, padėjo jį išaiškinti, šios aplinkybės buvo įvertintos. Kaip sunkinančią atsakomybę aplinkybę Institucija vertino tai, kad dar buvo nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas už tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors iš skundo matyti, kad jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo N. P. turėjo poveikį, tačiau padarytas nusižengimas pagal savo pobūdį buvo visgi pavojingas, ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų, t. y. valstybė taip griežtai vertina tokio pobūdžio veiką. Nors ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas yra formalus, pasekmės šiuo atveju nėra būtinas nusižengimo sudėties požymis, svarbu tik nustatyti, jog buvo padarytas veiksmas, kuris vertinamas kaip reikalavimų dėl laikinojo saugojimo pažeidimas. Institucija ne teismo tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ir 2022-05-25 priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD- KM00-ANR_N-91-2022, mano, kad tinkamai ir pagrįstai N. P., atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, buvo paskirta 800 eurų administracinė bauda, todėl mano, kad tenkinti skundo reikalavimo ir dar labiau sumažinti paskirtą administracinę baudą nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2019 metų analogiškoje kaip šis skundas byloje, pasisakė, kad tokiais atvejais turi būti skiriama 100 eurų bauda. Pažeidimas formalus, nesukėlęs pasekmių, mokestinė nepriemoka nebuvo įregistruota, muitinės procedūros buvo įformintos, niekas nebuvo nuslėpta. Mano, kad bauda turi būti adekvati, o ne siekiama kuo labiau nubausti. Pareiškėjas nebuvo anksčiau baustas už ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl negalima laikyti, kad jis nusižengimą padarė pakartotinai. Dėl to, kad nuobauda buvo sankcionuota, pareiškėjui nėra kliūtis kreiptis į teismą dėl baudos sumažinimo.

Institucijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus ir prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 215 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų steigimo ir veiklos pažeidimų. 2 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimą ir užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėjas sutinka su padarytu pažeidimu ir skunde išdėstė motyvus, dėl kurių prašo dar sumažinti jam paskirtą mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Nurodo, kad anksčiau už tokį nusižengimą niekada nebaustas, taiga nėra ir sunkinančios aplinkybės, o priešingai, yra tik lengvinančios aplinkybės, kad kaltę pripažino, padėjo išaiškinti teisės pažeidimą, nėra padaryta valstybei žala ir nėra jokių pareiškėjo veika sukeltų sunkių padarinių.

Teismas nustatė, kad Institucija, prašydama teismo sankcionuoti N. P. skiriamą mažesnę nuobaudą, nei ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali, t. y. 800 eurų baudą, atsižvelgė į visas pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, nes jos analogiškos buvo pateiktos ir Institucijai, svarstant klausimą dėl nuobaudos skyrimo, t. y. atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai yra vienas iš kriterijų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, kad pareiškėjas prisipažino kaltas, gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą, pateikė teigiamą darbovietės charakteristiką. Tačiau Institucija nustatė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t. y., kad N. P. anksčiau buvo baustas administracine tvarka keletą kartų už nesunkaus pobūdžio nusižengimų padarymą, be to, dar buvo nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, kuomet N. P. buvo baustas už tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismas, 2022-05-26 sankcionuodamas Institucijos nutarimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, išanalizavo visą surinktą medžiagą ir savo sankcija patvirtino ANK 34 straipsnio 6 dalies dispoziciją, kad būtent 800 eurų bauda, kuri sumažinta beveik per pusę, nei ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali, yra adekvati ir teisingai bei teisėtai N. P. paskirta už jo padarytą administracinį nusižengimą, taigi yra tinkama administracinių nusižengimų kodekse numatytiems tikslams pasiekti.

Teismas laikosi tos pačios pozocijos, kad nors pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo N. P. turėjo poveikį, tačiau padarytas nusižengimas pagal savo pobūdį buvo visgi pavojingas, ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikino saugojimo vietose pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų, t. y. valstybė taip griežtai vertina tokio pobūdžio veiką. Nors ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas yra formalus, pasekmės šiuo atveju nėra būtinas nusižengimo sudėties požymis, svarbu tik nustatyti, jog buvo padarytas veiksmas, kuris vertinamas kaip reikalavimų dėl laikino saugojimo pažeidimas, o dėl paties pažeidimo padarymo fakto, kaip jau minėta anksčiau, ginčo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucijos 2022-05-25 nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22167708928 yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o N. P. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

N. P. skundo netenkinti.

Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Ramanausko 2022-05-25 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK:22167708928, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.