- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2-10113-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01211-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Ieškovas
- R. I.-J.
- Atsakovas
- E. J.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės R. I.-J. atstovui advokatui Anatolij Šichovcov (prisijungus nuotoliniu būdu),
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R. (prisijungus nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I.-J. ieškinį atsakovui E. J., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. I.-J. ieškiniu teismu prašo: santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės R. I.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo E. J. kaltės; po santuokos nutraukimo pageidauja turėti santuokinę pavardę – I.-J.; nustatyti nepilnamečio sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina R. I.-J., t. y. su ieškove; atsakovo E. J. bendravimo tvarkos su sūnumi M. nustatyti nereikalauja, nes tuo klausimu ginčo nėra. Atsakovui, norint pasimatyti su sūnumi, ar paimti jį iš gyvenamosios vietos, jis privalo iš anksto apie tai pranešti, kad ieškovė galėtų koreguoti vaiko laisvalaikį; priteisti iš atsakovo E. J. nepilnamečio sūnaus M. J. išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 metų liepos mėnesio 1 dienos iki jo pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), mokant išlaikymą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor, AS, iki einamo mėnesio (už kurį mokamas išlaikymas) 20 dienos, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymo sau iš atsakovo ieškovė nereikalauja.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes šalys gyventi santuokoje nebegali, santuoka yra iširusi, santuokinio gyvenimo nebegyvena, taikytis kategoriškai atsisako. Atsakovo elgesys pasikeitė po sūnaus gimimo, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, pasidarė piktas ir agresyvus, ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Tam, kad išvengti smurto 2021 metais ieškovė su sūnumi grįžo iš Panevėžio gyventi į Pakruojo rajoną. Nuo to laiko santuokinio gyvenimo šalys negyvena, bendro ūkio netvarko ir negalima tikėtis, kad vėl gyvens kartu. Santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Sau išlaikymo iš atsakovo aš nereikalauja. Turtinių įsipareigojimų ieškovė neturi, ar turi atsakovas, jai nėra žinoma. Dalijamo turto nėra. Nepilnamečio sūnaus M. J., gyvenamąją vietą ieškovė prašo nustatyti su ja, nes sūnus yra dar mažas, prisirišęs prie mamos, bei atsakovas juo tinkamai pasirūpinti negalėtų. Bendravimo atsakovui su sūnumi netrukdo, tik atsakovui, norint pasimatyti su sūnumi, ar paimti jį iš gyvenamosios vietos, jis privalo iš anksto apie tai pranešti ieškovei. Tam, kad nors minimaliai tenkinti nepilnamečio sūnaus būtinus poreikius, jo išlaikymui reikia skirti vidutiniškai po 600 Eur kas mėnesį. Ieškovė yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, serga epilepsija, todėl dėl šios ligos negali susirasti darbo. Jos pajamos yra: šalpos neįgalumo pensija – 197 Eur į mėnesį bei mokama išmoka vaikui po 96 Eur kas mėnesį, todėl jos materialinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nori, kad atsakovas prisiimtų ir didesnę atsakomybę vaiko išlaikymo atžvilgiu, ir skirtų sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį. Atsakovas pagal tarpusavio susitarimą šiuo metu moka po 200 Eur sūnaus išlaikymui. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis prašo skirti ieškovę.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė R. I.-J. nurodė, kad atsakovo elgesys pasikeitė po sūnaus gimimo, buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, tačiau į policiją nesikreipė. Atsakovas Vokietijoje dirbdavo 2 mėnesius, į namus grįždavo 2 savaitėms, gerdavo, smurtaudavo, po neštumo buvo sumušęs, konfliktai kildavo dėl atsakovo vartojamo alkoholio. Rašytinių įrodymų apie patirtą atsakovo smurtą neturi, pagalbos nesikreipė, nenurodė dėtų pastangų siekiant išsaugoti šeimą. Sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo metu atsakovas geranoriškai kas mėnesį sūnui teikia 200 Eur dydžio išlaikymą, tačiau jis nėra pakankamas. Papildomai atsakovas neprisideda, anksčiau susitikus nupirkdavo kokią dovaną sūnui, dabar su gimtadieniu nesveikino, neskambina, per metus gal 2 kartus kelioms valandoms tėvas susitinka su sūnumi. Dėl turimos negalios prašo didesnę sūnaus išlaikymo naštą skirti atsakovui. Sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės R. I.-J. atstovas advokatas Anatolij Šichovcov prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Po sūnaus gimimo atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, tapo agresyvus, todėl tikslu išvengti smurto 2021 metais ieškovė su sūnumi grįžo gyventi į Pakruojo rajoną. Nuo to laiko santuokinio gyvenimo šalys negyvena, bendro ūkio netvarko, todėl ieškovė nutarė nutraukti santuoką. Nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ieškovė prašo nustatyti su ja, nes sūnus nuolat gyvena su motina. Tenkinti nepilnamečio sūnaus būtinus poreikius, reikia vidutiniškai skirti po 600 Eur kas mėnesį: maistui apie 200 Eur, drabužiams, avalynei, apie 70 Eur, vitaminams, vaistams apie 30 Eur, ugdymo priemonėms 30 Eur, už vaikų darželį apie 60 Eur, higienos, skalbimo priemonėms, šildymui, elektrai, už vandenį, šiukšlių išvežimas apie 80 Eur, laisvalaikiui apie 60 Eur, bei kitoms, nenumatytoms išlaidoms apie 70 Eur. Ieškovė nedirba, turi neįgalumą, prie išlaikymo prisideda jos mama, turi neįgalumą, todėl atsakovas turėtų prisiimti ir didesnę atsakomybę vaiko išlaikymo atžvilgiu ir skirti po 400 Eur išlaikymą, o ieškovė po 200 Eur. Atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi M. nustatyti neprašo, nes tuo klausimu ginčo nėra. Tačiau prašoma nustatyti, kad atsakovui, norint pasimatyti su sūnumi ar paimti jį iš gyvenamosios vietos, jis privalo iš anksto apie tai pranešti, kad ieškovė galėtų koreguoti vaiko laisvalaikį. Atsakovas geranoriškai moka po 200 Eur, todėl ieškovė išlaikymo įsiskolinimo neprašo.
5. Atsakovui E. J. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (per darbovietę 2024-08-01), per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį negautas. Apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai (per darbovietę 2024-09-10), atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Kadangi atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką praneštą tinkamai, byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą, kuria dėl ieškovės reikalavimų tenkinimo neprieštaravo. Išvadoje nurodyta, kad 2022-08-12 Skyriuje buvo registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti, atvejo vadyba netaikoma. Vertinant vaiko situaciją, nustatyta, kad ieškovė gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, vaikui namie yra sukurta saugi aplinka, vaiku yra rūpinamasi, yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, yra visi vaiko poreikius atitinkantys baldai ir reikmenys. Ieškovė nedirba, turi neįgalumą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas kas mėnesį sūnui M. teikia išlaikymą po 200 Eur. Su atsakovu susisiekti nepavyko. Skyriaus turimais duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesio pajamos iki mokesčių sudaro 1558,11 Eur, darbo ir gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku M. J., kasdieniais vaiko poreikiais, todėl vaikui šiuo metu gyventi su mama yra saugu. Atsakovas atsiliepimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nepateikė. Skyrius neturi duomenų, jog vaiko M. J. gyvenamosios vietos nustatymas su mama R. I.-J. pažeistų vaiko interesus. Ieškovė dėl neįgalumo neturi nuolatinio darbo, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui M. J. iki jo pilnametystės, o ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis po 400 Eur galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko M. J. poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė I. R. pateiktą išvadą palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsakovas nėra pateikęs savo nuomonės dėl ieškinio. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo skyrius neturi pretenzijų, mama tinkamai užtikrina vaiko poreikius, prašomas išlaikymo dydis nėra didelis. Ieškovė turi neįgalumą, yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 400 Eur. Dėl bendravimo tvarkos tarp šalių nėra ginčo, tačiau prašoma nustatyti, kad atsakovui, norint pasimatyti su sūnumi ar paimti jį iš gyvenamosios vietos, jis privalo iš anksto apie tai pranešti ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad santuoka tarp R. I.-J. (iki santuokos – I.) ir E. J. įregistruota (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė R. I.-J. ir atsakovas E. J. yra M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. M. J. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrių. Ieškovė nedirba, jai nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis iki (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad atsakovas kas mėnesį teiks sūnaus išlaikymui po 200 Eur, ieškovė patvirtino, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovas teikia. Ieškovės pajamas sudaro 197 Eur mokama neįgalumo pašalpa ir valstybės mokama 96 Eur išmoka vaikui. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis 2023 m. spalio – 2024 m. liepos mėnesiais yra 2222,95 Eur. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė.
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei
9. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
10. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio, tai yra atsakovo kaltės. Nurodo, kad atsakovo elgesys pasikeitė po sūnaus gimimo, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, pasidarė piktas ir agresyvus, ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad jokių įrodymų patvirtinančių šias jos nurodomas aplinkybes ji neturinti.
11. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė – bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).
Dėl termino susitaikyti nustatymo
13. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Teismas atsižvelgia į tai, kad šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl tarpusavio išlaikymo
14. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „I.-J.“, o atsakovui „J.“. Nesant ginčo po santuokos nutraukimo teismas ieškovei palieka jos santuokinę pavardę – „I.-J.“, atsakovui –„J.“.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
16. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
17. Ieškovė prašo nustatyti sūnaus M. J. gyvenamąją vietą kartu su motina. Nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atsižvelgia į tai, kad sūnus nuo pat gimimo gyvena su mama. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, vaikui namie yra sukurta saugi aplinka, vaiku yra rūpinamasi, yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, yra visi vaiko poreikius atitinkantys baldai ir reikmenys. Šalių sūnus M. J. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrių. Tarp ieškovės ir sūnaus nuo gimimo susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Atsakovas sūnaus gyvenimu nesidomi, jo gyvenime dalyvauja minimaliai. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko – M. J. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove R. I.-J..
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
18. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas: tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika, kai nėra sprendžiamas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimas, nesant ginčo, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas (2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
19. Ieškovė nurodo, kad atsakovo E. J. bendravimo tvarkos su sūnumi M. nustatyti nereikalauja, nes tuo klausimu ginčo nėra. Atsakovui, norint pasimatyti su sūnumi, ar paimti jį iš gyvenamosios vietos, jis privalo iš anksto apie tai pranešti, kad ieškovė galėtų koreguoti vaiko laisvalaikį. Atsakovas savo pozicijos dėl bendravimo su vaiku nepateikė.
20. Teismo vertinimu, manytina, kad ieškovė sudarys sąlygas atsakovui maksimaliai bendrauti su sūnumi ir tai nepažeis vaikų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nustato bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovui, norint pasimatyti su sūnumi, ar paimti jį iš gyvenamosios vietos, jis privalo iš anksto apie tai pranešti ieškovei, kad ieškovė galėtų koreguoti vaiko laisvalaikį.
21. Išaiškintina, jog vaikui paaugus ir tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo dydžio priteisimo
22. Ieškovė prašo iš atsakovo sūnui M. J. priteisti išlaikymą po 400 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2024 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
23. Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
24. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
25. Ieškovė dėl turimo neįgalumo nedirba, jos pajamas sudaro 197 Eur mokama neįgalumo pašalpa ir valstybės mokama 96 Eur išmoka vaikui. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis 2023 m. spalio – 2024 m. liepos mėnesiais buvo 2222,95 Eur, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas didesnę sūnaus išlaikymo dalį skirti atsakovui. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad šalių sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikianti ir kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas.
26. Priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. vieno išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje, 2020 m. gruodžio 17 d., Teismų praktika Nr.53, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-273-969/2020). Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA sudaro 924 Eur (atskaičius mokesčius 709 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taikomas minimalus išlaikymo dydis, kurio pagrįstumo ieškovė neturi pareigos įrodinėti. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Šiuo atveju atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad prašoma išlaikymo suma vaikui yra per didelė, ar kad jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ar sveikatos būklę, tokio išlaikymo negali teikti. Tokių duomenų atsakovas teismui neteikė, todėl teismas pažymi, kad atsakovas negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnamečio sūnaus, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas, gaudamas tokio dydžio pajamas, negali prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo didesne dalimi.
27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tėvų turtinę padėtį ir minimalius vaiko poreikius, ieškinys šioje dalyje tenkintas ir iš atsakovo E. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. J. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2024 m. liepos 5 d. iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196-3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).
28. Ieškovė skirtina lėšų, skirtų nepilnamečiam vaikui išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
30. Ieškovė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. birželio 12 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Už ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis sudaro 217,00 Eur (109 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 108 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), todėl iš atsakovo priteistina 217,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Bylos duomenimis, valstybė patyrė 339,02 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 339,02 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
31. Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 31,72 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės R. I.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei R. I.-J. palikti santuokinę pavardę – „I.-J.“, atsakovui E. J. pavardę – „J.“.
Nustatyti, kad ieškovė R. I.-J. išlaikymo sau iš atsakovo E. J. nereikalauja.
Nustatyti nepilnamečio M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina R. I.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovui, norint pasimatyti su sūnumi, ar paimti jį iš gyvenamosios vietos, jis privalo iš anksto apie tai pranešti, kad ieškovė galėtų koreguoti vaiko laisvalaikį.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Eur (keturis šimtus eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2024 m. liepos 5 d. iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), mokant išlaikymą į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor, AS, iki einamo mėnesio (už kurį mokamas išlaikymas) 20 dienos, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti ieškovę R. I.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 217,00 Eur (du šimtus septyniolika eurų 0 ct) žyminį mokestį ir 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas – 5662, nurodant mokėjimo paskirtį – mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 339,02 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus 2ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.