Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos planą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2022-11-29 17:20 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – jam pačiam priklausantį automobilį Kia Sorento LX v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y., nustatytas 2,11 prom. neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad labai gailisi dėl to, kas įvyko. Paaiškino, kad tą dieną buvo susitikęs su draugu, kur abu išgėrė paminėdami kitą mirusį draugą. Nors galėjo ir turėjo kam paskambinti, kad jį parvežtų namo, tačiau nepagalvojęs, nusprendė pats vairuoti automobilį išgėręs alkoholio. Savo elgesio pasekmes supranta, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. K. parodė, kad kaltę pripažįsta, psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose nėra įrašytas. Kuo įtariamas supranta, kaltę pripažįsta. Nuo (duomenys neskelbtini) metų turi teises vairuoti kelių transporto priemones. 2018 metais nusipirko automobilį KIA SORENTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį 2022 metų lapkričio mėnesiui vertina 8000 eurų. Gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje sodyboje. 2022-11-29 po pietų nuvažiavo pas pažįstamą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Pas jį išgėrė apie 200 gramų degtinės ir nutarė važiuoti į namus. Važiavo su savo automobiliu vienas, vairavo pats. Nesijautė apgirtęs. Neprivažiavus tilto per (duomenys neskelbtini) upę, pamatė iš galo atvažiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Jis sustojo. Pareigūnai pasakė, kad įtaria, jog jis neblaivus. Alkotesteriu jam nustatė pirmą kartą 2,11 prom. neblaivumą, antrą kartą 2,46 prom. neblaivumą. Mano, kad alkotesteris antrą kartą rodė didėjantį neblaivumą dėl to, kad daug rūkė iki antro tikrinimo alkotesteriu. Dėl savo elgesio gailisi. Jo niekas nevertė vairuoti išgėrus alkoholio, tai daryti pats sugalvojo, nesijautė apgirtęs (b. l. 90-93).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Alytaus AVPK Varėnos r. PK Veiklos skyriaus tyrėjo K. G. 2022-11-29 tarnybinį pranešimą apie tai, kad jam 2022-11-29 dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju V. G. iš Alytaus OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) kaimo važiuoja automobilis Kia Sorento LX v/n. (duomenys neskelbtini), kurį galimai vairuoja neblaivus asmuo. Pranešėjas važiuoja iš paskos. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) miesto atkarpoje buvo pastebėtas minėtas automobilis, kuris buvo stabdomas įjungus specialiuosius šviesios ir garso signalus. Sustabdžius automobilį, tikrinimo metu jame buvo vienas asmuo, tai yra vairuotojas. Tikrinimo metu vairuotojui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Paklausus, ar yra vartojęs alkoholio, atsakė, kad taip. Paprašius pateikė vairuotojo pažymėjimą, buvo nustatyta, kad vairuotojas yra V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui alkotesteriu pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2.11 pr. neblaivumas, antru tikrinimu buvo nustatytas 2.46 pr. neblaivumas (b. l. 7-10).

2022-11-29 neblaivumo nustatymo akte V. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 17:00 val., atliktas tikrinimas prietaisu Drager, Alcotest 7510, 1751866, pirmasis tikrinimas 17:42 val., rodmenys 2.11, antrasis tikrinimas 18:11 val., rodmenys 2.46. Su tikrinimo rezultatais sutinka (b. l. 24).

2022-11-29 apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve. Gatvėje yra matomas stovintis juodos spalvos automobilis KIA SORENTO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi nusisukęs link (duomenys neskelbtini) kaimo. Šalia galinės automobilio dalies yra matomas stovintis tarnybinis policijos automobilis. Apžiūrint automobilį Kia Sorento didesnių apgadinimų nerasta. Automobilio viduje, priekyje, keleivio pusėje, ant kilimėlio yra matomi plastikinis ir stiklinis buteliai su viduje esančiu skaidriu skysčiu. Ant galinės automobilio sėdynės yra matomas popierinis rankšluostis ir plastikinis maišelis. Apžiūrint įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų bei objektų nerasta (b. l. 11-14).

Alytaus AVPK Varėnos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-45197-22, užpildžius procesinį dokumentą - įvykio vietos apžiūros protokolą per klaidą nebuvo įtrauktas objektas, t. y. lengvasis automobilis Kia Sorento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Užplombuotas plombomis Nr. nuo 72779 iki 72785 (b. l. 22-23).

Pažymoje iš VšĮ "Emprekis" nurodyta, kad vidutinė lengvojo automobilio KIA (USA) Sorento LX FWD kaina su PVM 14 070,00 eurų (b. l. 29).

2022-12-22 V. K. pateiktoje kilnojamo turto transporto priemonės KIA SORENTO LX v/n. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje 2022-12-15 nurodyta rinkos vertė 11 500,00E su PVM 21 proc. (b. l. 96-118).

Apžiūrint automobilį matyti, kad jis yra juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis užklijuotas plombomis, kurių Nr. nuo 72779 iki 72785. Plombos nepažeistos. Automobilio kėbulas nepažeistas, išskyrus dešinės pusės galiniame sparne matomą įbrėžimą. Automobilio stiklai tvarkingi, galinio matymo vaizdo veidrodėliai taip pat tvarkingi. Valytuvai tvarkingi. Priekiniai, galiniai žibintai tvarkingi. Apžiūrint automobilio saloną, matosi, kad jis tvarkingas, sėdynės juodos spalvos. Atidarius variklio dangtį, variklis tvarkingas ir kiti mechanizmai tvarkingi. Užvedus automobilį, variklis veikia, automobilis važiuoja. Automobilio visos padangos tos pačios markės "CORNORAN". Ant jų matosi skaitmenys "235/65, R17" (b. l. 34-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. G. parodė, kad dirba Alytaus AVPK Varėnos r. PK Veiklos skyriaus tyrėju. 2022-11-29 dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju V. G. iš Alytaus OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) kaimo važiuoja automobilis Kia Sorento LX v/n. (duomenys neskelbtini), kurį galimai vairuoja neblaivus asmuo. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatve buvo pastebėtas minėtas automobilis, kuris buvo stabdomas įjungus specialiuosius šviesios ir garso signalus. Sustabdžius automobilį 17:28 val., tikrinimo metu jame buvo vienas asmuo, tai yra vairuotojas. Tikrinimo metu vairuotojui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Paklausus, ar yra vartojęs alkoholio, atsakė, kad taip. Paprašius pateikė vairuotojo pažymėjimą, buvo nustatyta, kad vairuotojas yra V. K., jam alkotesteriu 17.42 val. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2.11 prom. neblaivumas. Antrą tikrinimą alkotesteriu atliko kito ekipažo pareigūnai, jam žinoma, kad vėliau 18.11 val. antru tikrinimu V. K. buvo nustatytas 2.46 prom. neblaivumas (b. l. 31-33).

Alytaus AVPK Varėnos r. PK Veiklos skyriaus tyrėjo M. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45197-22 2022-12-16 buvo gauti policijos pareigūnų naudojamų nešiojamų vaizdo kamerų 2 įrašai, filmuota 2022-11-29 įtariamojo V. K. neblaivumo tikrinimas alkotesteriu. Taip pat policijos tarnybinio automobilio priekį filmuojančios vaizdo kameros įrašas, kuriame matosi V. K. vairuojamo automobilio Kia Sorento LX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo aplinkybės. Įrašai turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti, todėl įkeliami į IBPS prie šio tarnybinio pranešimo kaip priedai ir įrašomi į kompaktinį diską, kuris bus saugojamas prie ikiteisminio tyrimo bylos (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustatytas neblaivumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Taip pat jo kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga – liudytojų bei pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašo apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. K. 2022-11-29 17:20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – jam pačiam priklausantį automobilį Kia Sorento LX v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y., nustatytas 2,11 prom. neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore). Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis bei jo gynėjas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o taip pat galima laiduotoja D. K. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje konstatuojama, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012).

Taigi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės; net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad kaltinamasis yra neteistas, t. y., pirmą kartą įvykdė nusikalstamą veiką, jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kurio metu buvo šiurkščiai pažeistos KET taisyklės, kaltinamasis vairavo transporto priemonę, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, neblaivumą. Be to, nors kaltinamasis yra neteistas, t. y., teistumas išnykęs, tačiau kaltinamasis buvo praeityje teistas 2016-05-10 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 str. 2 d. (V. K. tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, už tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį neužsisegus įrengto automobilyje saugos diržo, nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, didesnį negu 1 MGL dydžio kyšį, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. K. administracine tvarka baustas 9 kartus už įvairius KET pažeidimus (diržų nesegėjimas, greičio viršijimas, vairavo transporto priemonę neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu). Šią informaciją teismas laiko kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis.

Teismo vertinimu, nurodytų padarytų pažeidimų gausa, ypač susijusių su KET pažeidimais, ir jų pobūdis iš esmės rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų, o byloje nagrinėjamas įvykis tik parodo, kad kaltinamojo daromi pažeidimai tik sunkėja, t. y., nagrinėjamas įvykis nėra susijęs vien su administracine atsakomybe, o sprendžiama dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis net ir sistemingai baudžiamas už KET pažeidimus, išvadų nepadaro ir toliau jas pažeidinėja, be to, dar ir būdamas neblaivus (nagrinėjamu atveju). Be to, jokių tokį savo elgesį pateisinančių priežasčių nenurodė. Visa tai, teismo nuomone, sprendžiant dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo atveju yra reikšminga.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo, praeityje teisto ir ne sykį bausto už KET pažeidimus, padaryta nusikalstama veika, kuria jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, buvo atsitiktinė ir kad toks kaltinamojo elgesys ateityje nepasikartos, o pats kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis nevertas pasitikėjimo, dėl ko atsisakytina jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas pažymi ir tai, jog kaltinamasis nors nurodė, kad alkoholį vartoja retai, tačiau jo teisės pažeidimas, padarytas būnant neblaiviam, to nepatvirtina. Be to, nurodytos nusikalstamos veikos pasekmės jo nesulaikė nuo tokio teisės pažeidimo darymo. Būtent praeityje buvę asmens baustumai ir elgesio, pažeidžiančio teisės aktų reikalavimus, korekcijos stoka, o ne galimo laiduotojo apibūdinimas, kaip teigė gynėjas, nagrinėjamu atveju teismui leidžia spręsti, jog kaltinamasis nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo.

Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, teismas dėl prašomo skirti laiduotoju asmens tinkamumo būti laiduotoju toliau nepasisako.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) transporto eismo saugumui.

Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), vakare, lapkričio mėnesį tamsiu paros metu, tuo pačiu kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, bet aplinkiniams.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis baudų sumokėta, vykdo individualią veiklą, vedęs. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam būtų taikytas psichiatrinis gydymas ar priklausomybės lygų gydymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią BK straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bauda mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Taigi, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Pažymėtina, jog BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tai darė (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.

Be to, šiuo nuosprendžiu nenustatytos BK 40 straipsnio sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas–savininkas yra pats V. K.. Tai, kad automobilio netektis kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018 ir Nr. 2K-205-628/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-186-557/2020 ir kt.).

Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad V. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 119-122) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

2022-12-12 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teisės į V. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį KIA Sorento LX, v/n (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti, jį valdyti bei juo naudotis (b. l. 45-51). Šis laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis KIA Sorento LX, v/n (duomenys neskelbtini) grąžintas saugojimui V. K. (b. l. 52-54).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (BBND) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti V. K. 34 MGL (BBND), t. y., 1700,00 EUR (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022-12-12. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant V. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį KIA Sorento LX, v/n (duomenys neskelbtini)

2022-12-12 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės į V. K. priklausančią transporto priemonę KIA Sorento LX, v/n (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. K., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801). Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinėje arba teismo elektroniniu paštu.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.