- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-186-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14256-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- E. D.
- Advokatai
- Natalija Fočenkova
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.4.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas L. Pauliukėnas Teisėja D. Zimantienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-557/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14256-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.9.8; 2.4.6.4.1 (S)
2020 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. D. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, nurodant baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. D. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 15 d.
Konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), saugojamas E. D.. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. D. automobilį „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. D. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, tai yra 2020-04-11 apie 23.15 val. Šilutės m., (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ nustatytas 2,21 promilės neblaivumas).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria buvo konfiskuotas automobilis „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir, taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, išieškoti iš jo pusę konfiskuotino turto vertės.
2.1. Nurodo, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tačiau, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė automobilio „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Pirmosios instancijos teismas šio aspektu akcentavo, kad transporto priemonė konfiskuotina siekiant atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujus nusikaltimus, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus. Tačiau E. D. pažymi, kad teismas neatsižvelgė, jog automobilis „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės V. D. nuosavybė, automobiliu naudojasi jie abu, todėl teismui nebuvo pagrindo konfiskuoti automobilį, teismas turėjo konfiskuoti tik šio automobilio pusę rinkos vertės.
2.2. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
2.3. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų. Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimą E. D. padarė vairuodamas automobilį „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas santuokoje ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.
2.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismui buvo pagrindas preziumuoti, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybės teismui nebuvo pagrindo konfiskuoti automobilį „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl apeliantas E. D. prašo šią skundžiamo nuosprendžio dalį pakeisti ir, taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, išieškoti iš jo pusę konfiskuotino turto vertės.
3. Teismo posėdyje nuteistasis E. D. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tekinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Iš apeliacinio skundo matyti, jog E. D. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Taigi nagrinėjamu atveju aktualus BK 72 straipsnio nuostatų taikymas, būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
6. Pripažindamas E. D. kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir kartu su bausme taikydamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,21 promilės), jis suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai sėdo prie vairo, apgirtęs važiavo nakties metu, taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei, turtui, konstatavo, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, – taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti kelių transporto priemones, bet ir konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
7. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu E. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilis „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, šiuo automobiliu naudojasi tiek jis, tiek ir jo sutuoktinė, todėl, apelianto nuomone, teisinga būtų konfiskuoti pusę šio automobilio vertės sumos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.
8. Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).
9. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą.
10. Byloje nustatyta, kad E. D. vairavo automobilį „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistasis, kaip pats pripažino, žinodamas, kad negalima vairuoti automobilio neblaiviam, to nepaisė – būdamas neblaivus, kaip pats nurodė, susipykęs su žmona, tiesiog nusprendė pasivažinėti po miestą, manydamas kad nesusitiks policijos, alkoholį vartojo dar ir automobilyje (2020-04-15 įtariamojo apklausos protokolas, b. l. 68). Taigi E. D. sąmoningai elgėsi pavojingai su kitais eismo dalyviais, suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, t. y., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, panaudodamas automobilį. Minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.
11. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.
12. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes taikyti E. D. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kaip to prašoma nuteistojo E. D. apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, kadangi nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (šiuo atveju, kaip prašo apeliantas, pusę konfiskuotino turto vertės). Pažymėtina, kad jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.). Vien tas faktas, kad automobilis, kaip nurodo nuteistasis E. D. apeliaciniame skunde, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir jo sutuoktinei, ir kad automobiliu naudojasi ne tik jis pats, bet ir jo žmona, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota pusę konfiskuotino turto – automobilio „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – vertės atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.
13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas E. D. BK 72 straipsnio nuostatas taikė tinkamai. Keisti skundžiamą teismo sprendimą dėl automobilio „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, konfiskuojant pusę šio turto vertės, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo. Skundžiamas nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas iš pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.