- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-141-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01583-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
- Atsakovas
- R. E.
- Ieškovas
- L. E.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Igno Totilo, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024-12-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8278-1180/2024 pagal atsakovo (apelianto) R. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-12-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8278-1180/2024 pagal ieškovės L. E. ieškinį atsakovui R. E. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. E. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu atsakovui R. E. (toliau – ir atsakovas) prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant teismo sprendime kaltės priežasčių; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „E.“, atsakovui – „E.“; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų M. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų M. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, uzufrukto teise pavedant šias lėšas tvarkyti ieškovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o teismo posėdžiuose paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nes šalių santuoka iš tikrųjų nutrūkusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, jog nesutinka, kad ieškovė po santuokos nutraukimo turėtų jo pavardę, nes turi draugą ir turėtų turėti jo pavardę. Paaiškino, kad su reikalavimu dėl išlaikymo dydžio sutinka iš dalies, nes pagal savo turtinę padėtį kiekvienam vaikui yra pajėgus teikti 150,00 Eur išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024-12-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovui paliko pavardę „E.“, ieškovei – santuokinę pavardę „E.“; šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo R. E. nepilnamečiams vaikams M. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-10) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė L. E.; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
4. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nes abi šalys sutiko, kad jų bendras gyvenimas faktiškai yra nutrūkęs, kad jie nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jos vėl pradės gyventi kartu.
5. Kadangi šalių santuoką teismas nusprendė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šalys turi bendrų vaikų, tai, vadovaudamasi CK 3.69 straipsnio 2 dalimi, teismas po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliko „E.“ pavardę, nors tam atsakovas prieštaravo.
6. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad bendrų kreditorinių įsipareigojimų ir dalintino turto bylos šalys neturi.
7. Teismas, įvertinęs tai, jog nepilnamečių vaikų tėvas (atsakovas) sutiko su vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, kad ieškovė nuo vaikų gimimo gyvena su vaikais, tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, kad jiems yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos ieškovės namuose, padarė išvadą, jog yra pagrindas reikalavimą dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinti ir nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į vaikų ir abiejų tėvų interesus.
8. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas nusprendė tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes: ieškovė turi gyvenamąjį būstą, kuriame ir gyvena su savo trimis vaikais; gauna pajamas iš užimtumo tarnybos, uždarbiauja papildomai, padeda giminaičiai, todėl turi apie 1 200,00 Eur pajamas per mėnesį; atsakovas sutiko mokėti 150,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis; atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, dėl kurio (ne)išlaikymo yra susidaręs įsiskolinimas, kurį išieško antstoliai; gauna apie 1027,79 Eur pajamas iš darbo teisinių santykių; yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos problemų, dirba plataus profilio statybininku, darbo keisti nenori; gyvena pas tėvus, prisideda prie komunalinių mokesčių; registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi; šalių vaikai reikšmingų sveikatos sutrikimų neturi, serga peršalimo ligomis, jų imuniteto stiprinimui skiriama po 15,00 Eur kas mėnesį; už kiekvieno vaiko darželio lankymą išlaidos sudaro po 100,00 Eur per mėnesį; būtinus poreikius užtikrinantį išlaikymo dydį susiejant su minimaliąją mėnesine alga (nuo 2024 m. apie 709,00 Eur „į rankas“) ir „vaiko pinigais“ (už kiekvieną vaiką 96,25 Eur) ieškovas vaikų išlaikymui turėtų mokėti bent po 306,00 Eur per mėnesį ( (709,00 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 306,375 Eur), t .y. daugiau negu prašo ieškovė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas R. E. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-12-04 sprendimo dalis dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio ir išlaikymo dydį sumažinti iki 150,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, o ieškovei po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę.
10. Apeliantas nurodo, kad jis turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, mokėti antstolių išieškomas skolas, gauna minimalų užmokestį už sutartinį darbą, negali susirasti papildomo darbo, neturi savo vardu registruoto turto, todėl teismo priteistas išlaikymas prieštarauja vaikų poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumui (CK 3.192 straipsnis), teisingumo ir protingumo principams ir teismų praktikai, o jo dydis turėtų būti 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas netinkamai įvertino įrodymus apie jo turtinę padėtį, netinkamai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą reglamentuojančias materialines ir procesines teisės normas, todėl nustatė per didelį išlaikymo dydį.
12. Kadangi apeliantas savo pavardę laiko ypatingai svarbia jo asmens tapatybę patvirtinančia vertybe, vertina, kad teismo sprendimo dalis, kuria teismas po santuokos nutraukimo ieškovei be atsakovo sutikimo paliko pavardę „E.“, yra neteisėta.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti.
14. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikams, vadovavosi teismų praktika, galiojančiais įstatymais, sprendimą motyvavo. Atkreipė dėmesį, kad 2025-01-01 Lietuvoje padidėjo minimali mėnesinė alga ir į šią aplinkybę atsižvelgti būtina.
15. Ieškovės nuomone, teismas, vadovaudamasis CK 3.69 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai jai paliko santuokinę pavardę, nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šalys turi bendrų vaikų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas išlaikymas po 200,00 per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės ir kuria nuspręsta po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
19. Minėta, kad byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas dviem šalių nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų M. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas neginčijo savo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti po 150,00 Eur kiekvienam vaikui. Kadangi teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, atsakovas pateikė apeliacinį skundą tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su jo turtine padėtimi, netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio nuostatas, dėl to nustatė vaikų poreikių ir jo turtinės padėties proporcingumo neatitinkantį išlaikymo dydį.
21. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams teismas turi laikytis prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, taip pat vadovautis nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo abiejų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21-22 punktai).
23. Apeliantas apeliaciniame skunde nesiremia tuo, kad ieškovė neįrodė, jog kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia skirti apie 400,00 Eur, jei laikyti, kad kiekvieno iš tėvų dalis vykdant išlaikymo pareigą yra lygi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo dalis yra mažesnė, negu ji galėtų būti ją siejant su minimalios algos dydžiu ir „vaiko pinigais“. Taigi ieškovė neturėjo pareigos pateikti detalius įrodymus, pagrindžiančius šalių vaikų poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista išlaikymo suma po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir būtina, nes yra sąlyginai nedidelė ir gali užtikrinti tik minimalius protingus ir būtinus dėl amžiaus vis didėsiančius vaikų poreikius, papildomas išlaidas, susijusias su vaikų ugdymu, maistui, aprangai, higienos prekėms, interesų socialinėje sferoje patenkinimui. Kadangi teismas priteisė mažesnio išlaikymo dydį, negu jis galėtų būti nustatytas vadovaujantis minimalios mėnesinės algos orientaciniu kriterijumi, o CK 3.198 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaikymas trims ir daugiau vaikų turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, apeliantas apeliaciniame skunde be pagrindo tvirtina, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis turi tris išlaikytinius.
25. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie jo turtinę padėtį.
26. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
27. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ir įvertino, kad atsakovas dirba, turi rinkoje paklausią plataus profilio statybininko specialybę, jo gaunamo darbo užmokesčio vidurkis aktualiu laikotarpiu buvo apie 1027,79 Eur, kad jis turi tris išlaikytinius, nuosavybės teise registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, kad ieškovė gauna minimalias pajamas, augina du mažamečius vaikus, kuriems užtikrina sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas jai asmenine nuosavybės teise priklausančiame būste. Taigi, aptartos ir proceso metu nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas nevertino byloje esančių įrodymų apie šalių turtinę padėtį.
28. Bylos duomenys rodo, kad apeliantas negalėjimą teikti didesnį nei 150,00 Eur išlaikymą dviem vaikams argumentuoja savo turtine padėtimi ir nepakankamomis pajamomis.
29. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (LAT 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
30. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo aptartos kasacinio teismo praktikos, nes nustatydamas apelianto galimybes teikti nepilnamečiams vaikams skirtą išlaikymą po 200 Eur per mėnesį vertino apelianto galimybes susirasti darbą ir gauti didesnės pajamas. Papildomai pažymėtina, kad iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad apelianto darbovietėje (duomenys neskelbtini) vidutinis darbo užmokestis 2025 m. vasario mėnesį buvo 1456,21 Eur, 2024 metais metinis vidutinis darbo užmokestis buvo 1316 Eur, t. y. didesnis nei byloje pateikti duomenys apie apelianto darbo užmokestį. Todėl nepaneigta, kad ir esamoje darbovietėje apeliantas turi galimybes gauti didesnes pajamas. Apeliantas objektyvių įrodymų apie savo dėtas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį geriau apmokamą darbą, taip pat duomenų apie tai, kad jis ėmėsi realių veiksmų savo turtinei padėčiai labiau pagerinti ir pajamoms, iš kurių būtų teikiamas didesnės apimties (realius vaiko poreikius atitinkantis) išlaikymas nepilnamečiams vaikams, gauti nepateikė (CPK 178 straipsnis).
31. Byloje nustačius, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, yra įgijęs statybininko specialybę, neturi sveikatos problemų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra pagrindo pripažinti, kad jis negali (neturi) objektyvių galimybių teikti 200 Eur išlaikymo kiekvienam iš dviejų šalių vaikų. Pirmosios instancijos teismas byloje taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis nėra geresnė nei apelianto, tačiau jai tenka didesnė kasdienio rūpesčio našta rūpinantis vaikais, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.
32. Apeliantas, ginčydamas priteisto išlaikymo dydį, nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į iš jo vykdomus priverstinius skolų išieškojimus kitiems kreditoriams, tarp kurių yra ir išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas dar vienam atsakovo nepilnamečiam vaikui. Tokiam apelianto argumentui apeliacinės instancijos teismas nepritaria, nes įsiskolinimų kitiems kreditoriams turėjimas nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams.
33. Įvertinęs aukščiau nutartyje išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš apelianto nepilnamečiams vaikams priteistas 200 Eur išlaikymo dydis periodine išmoka kiekvienam vaikui yra pagrįstas, protingas, proporcingas tėvų turtinei padėčiai, užtikrinantis nepilnamečių vaikų minimalių poreikių tenkinimą, galimybes jiems augti kiek įmanoma sveikesnėje ir visavertiškesnėje aplinkoje, sudarančioje sąlygas vaikams visapusiškai vystytis kaip asmenybėms ir integruotis į visuomenę.
34. CK 3.69 straipsnyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (2 dalis).
35. Esant šios nutarties 34 punkte nurodytam teisiniam reguliavimui ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės ir kad jos turi bendrų vaikų, apelianto apeliacinio skundo argumentai ir prašymas, kad ieškovei būtų palikta iki santuokos turėta pavardė, prieštarauja įstatymui ir vien dėl to negali būti patenkintas.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
37. Taigi, atsižvelgdama į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tiek nustatydamas nepilnamečių vaikų kasmėnesinių poreikių apimtį, tiek vertindamas tėvų turtinę padėtį, nepadarė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų pažeidimų, aktualias teisės normas tinkamai aiškino ir taikė, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas yra atmetamas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais šalys 100 procentų yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Jeigu abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-12-04 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.