Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Monikai Rudytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. E. ieškinį atsakovui R. E. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų – M. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini). Prašo teismo nutraukti šalių santuoką ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

5. Santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalis ). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga.

6. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nurodoma, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Teismo posėdžių metu ieškovė ir atsakovas sutiko, kad jų santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat nurodė, jog abu yra tvirtai apsisprendę nutraukti santuoką. Šalys neprašo termino susitaikymui, bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra nutrūkęs, sutuoktiniai nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio. Šalys prašo nutraukti jų santuoką. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.53 straipsnio 1 dalis, 3.54 straipsnio 1 dalis). Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių ir neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Teismo vertinimu, yra pagrindas santuoką tarp šalių nutraukti.

8. Teismas, atsižvelgdamas į šalių išreikštą poziciją, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Šalys yra veiksnūs ir darbingi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

11. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

12. Kadangi santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šalys turi bendrų vaikų, po santuokos nutraukimo ieškovei L. E., jos prašymu, paliktina santuokinė pavardė – „E.“, o atsakovui R. E. paliktina jo prigimtinė pavardė – „E.“.

Dėl šalių bendro turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų

15. Teismo posėdžių metu ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad bendrų kreditorių neturi. Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad už savo nepilnamečio vaiko išlaikymą (iš ankstesnių santykių) turi apie 4 000,00 Eur įsiskolinimą, kuris susidarė iki santuokos su ieškove. Antstolių informacinės sistemos registro 2024-10-11 duomenimis ieškovės atžvilgiu pradėtų vykdomųjų bylų nėra. Antstolių informacinės sistemos registro 2024-10-11 duomenimis atsakovo atžvilgiu yra 2013-02-19 pradėta (nebaigta) vykdomoji byla dėl likusio 158,15 Eur įsiskolinimo, 2013-01-16 pradėta (nebaigta) vykdomoji byla dėl likusio 58,81 Eur įsiskolinimo, 2013-01-16 pradėta (nebaigta) vykdomoji byla dėl likusio 6 839,56 Eur įsiskolinimo (periodinis išlaikymas). Minėti įsiskolinimai susidarė iki šalių santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) ir yra asmeninės atsakovo prievolės. Įvertinus bylos duomenis, konstatuotina, kad bendrų kreditorinių įsipareigojimų bylos šalys neturi.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

17. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisiu apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone (toliau – ir Skyrius) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje prieštaravimų neteikė. Pateiktoje išvadoje, be kita ko, nurodė, kad Skyriaus specialistė apsilankė ieškovės L. E. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais L. E. ir M. E. bei kita pilnamete ieškovės dukra E. G. dviejų kambarių bute. Tai apie 42 kv. m. tvarkingas, jaukus būstas su visais patogumais. Visus reikalingus daiktus, buitinę techniką vaikų poreikiams tenkinti šeima turi. Namuose M. ir L. skirtas svetainės kambarys, tai apie 20 kv. m. kambarys, kuriame yra vaikų lovos, sofa, televizorius, spinta, stalas, daug žaislų. Kambarys suremontuotas, švarus, tvarkingas.

18. Teismas įvertinęs tai, jog nepilnamečių vaikų tėvas (atsakovas) sutiko su vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymu su mama - ieškove, ieškovė nuo vaikų gimimo gyvena su vaikais, tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, jiems yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos ieškovės namuose, daro išvadą, jog yra pagrindas reikalavimą dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, šalių nepilnamečių vaikų M. E. ir L. E. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168–3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

19. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų M. E., gim. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu 5 metai), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu 3 metai), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, kad jos mėnesio pajamos yra nedidelės, gauna išmokas iš užimtumo tarnybos, išmokas vaikams, atsakovas vaikams perveda iš viso apie 150,00 - 200,00 Eur per mėnesį, kartais ji uždarbiauja papildomai, padeda giminaičiai, iš viso susidaro per mėnesį apie 1 200,00 Eur suma. Ji turi dar vieną dukrą, kuri šiuo metu jau yra pilnametė, tačiau mokinasi, tad ir jai dar tenka padėti.

20. Rašytinėje išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad šalių sūnus M. E. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį - darželį. Mama specialistei nurodė, kad sūnaus imuniteto stiprinimui rudens - žiemos periodu duoda vitaminus (apie 15,00 Eur/vienam kursui). Ieškovės teigimu, reikšmingų sveikatos sutrikimų ir/ar problemų vaikui nėra nustatyta. L. E. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį - darželį. Mama dukros imuniteto stiprinimui rudens - žiemos periodu duoda vitaminus (apie 15,00 Eur/vienam kursui). Ieškovės teigimu, dukra dažnai serga peršalimo ligomis, kitų reikšmingų sveikatos sutrikimų ir/ar problemų vaikui nėra nustatyta. Posėdžio metu taip pat ieškovė nurodė, kad už darželį moka po 100,00 Eur už kiekvieną vaiką.

21. Atsakovas teismo posėdžių metu sutiko mokėti 150,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Prašo atsižvelgti, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės, turi dar vieną nepilnametį vaiką, dėl kurio (ne)išlaikymo yra susidaręs įsiskolinimas ir kurį išieško antstoliai. Atsakovui per mėnesį, atskaičius visus mokesčius ir antstolio išieškomas sumas, darbovietė perveda apie 600,00 Eur darbo užmokesčio. Priteisus ieškovės prašomą iš viso 400,00 Eur sumą, jam būtinosioms kasdieninėms išlaidoms liktų tik 200,00 Eur. Taip pat nurodė, jog dirba plataus profilio statybininku. Darbas susideda iš darbų lauke: žolės vejos užželdinimo, aplinkos tvarkymo, trinkelių klojimo. Dabar turi gerą darbą, kurio keisti nenori. Šiuo metu gyvena pas tėvus, prisideda prie komunalinių mokesčių.

22. Teismas pažymi, jog tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

23. Teismas negali priteisti vaikų išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, todėl teismas privalo nustatyti ir tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

24. Teismas nustatė, jog atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, gyvena pas tėvus, oficialiai gauna nedideles pajamas (1 027,79 Eur per mėnesį atlyginimą (neatskaičius mokesčių)), turi iš viso tris nepilnamečius vaikus (Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, 2012-10-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1837-750/2012 Šilutės rajono apylinkės teismas priteisė iš atsakovo R. E. išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. E., gim. (duomenys neskelbtini), po ~ 87,00 Eur (300,00 Lt) kas mėnesį). Tačiau taip pat nustatyta, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas asmuo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių tai sveikatos problemų, nėra. Teismo vertinimu, atsakovas turi paklausią specialybę, kaip jis nurodė, yra plataus profilio statybininkas, tačiau teismas nenustatė, kad atsakovas dėtų kokias tai pastangas, kad daugiau uždirbtų ir prie vaikų išlaikymo prisidėtų pakankama suma, kad patenkintų bent būtiniausius vaikų poreikius.

25. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį būstą, kuriame ir gyvena su savo trimis vaikais. Teismo posėdžių metu nurodė, kad jos pajamos per mėnesį būna įvairios, siekia iki 1 200,00 Eur. Kadangi dukra dar yra maža ir rugsėjo mėn. daug sirgo, teko skirti daug laiko priežiūrai, tad ji negalėjo ieškotis darbo. Kiek išleidžia vaikų poreikiams, kiekvieną mėnesį neskaičiuoja.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) išlaidas per mėnesį vienam vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

27. Pagal teismų praktiką vaikams paprastai reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2024 m. apie 709,00 Eur „į rankas“). Ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, ligų gydymui (sloga, peršalimas ir pan.). Taip pat pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto už kiekvieną vaiką turėtų būti mokama 96,25 Eur suma („vaiko pinigai“), todėl šia suma turėtų būti mažinama tėvų našta vaiko išlaikymui. Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, remiantis teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, atsakovas ir ieškovė turėtų kiekvieno vaiko išlaikymui skirti bent po 306,00 Eur per mėnesį ( (709,00 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 306,375 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškovė netgi prašo mažesnio išlaikymo vaikams.

28. Vadovaujantis tuo, kas aptarta, ieškovės prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiams vaikams (kiekvienam) 200,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam. Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus neturi būti perkeliama vien tik ieškovei, šią pareigą privalo vykdyti abu nepilnamečių vaikų tėvai. Ir abu tėvai privalo dėti maksimalias pastangas, kad užtikrintų bent būtiniausius vaikų poreikius.

29. Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

30. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaikų poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

31. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo

32. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

33. Teismo posėdžių metu ieškovė ir atsakovas papasakojo apie susiklosčiusį atsakovo ir mažamečių vaikų bendravimą. Ieškovė siekia, kad atsakovas būtų vaikų gyvenime. Duomenų, kad ieškovė ribotų vaikų ir tėvo bendravimą, nenustatyta. Posėdžio metu nurodė, jog siūlo neribotą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, tik prašo, kad prieš pasiimdamas vaikus atsakovas įspėtų bent prieš vieną dieną (prieš parą), o pasiimdamas savaitgalį - įspėtų ketvirtadienį ir kad informuotų, kada ketina vaikus parvežti, nes būna, kad parveža neįspėjęs. Nurodė, jog vaikai tėvą myli ir mėgsta, jam patys skambina, tik atsakovas dažnai neturi laiko kalbėti. Nuo bylos iškėlimo atsakovas buvo vaikus pasiėmęs tik vienam savaitgaliui.

35. Abi šalys sutiko, kad būtų neribotas vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas, jo nesukonkretinant, kadangi ieškovė jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais nesudaro.

36. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma neribota bendravimo tvarka yra tinkama, tokiu būdu atsakovas – tėvas galės neribotai dalyvauti vaikų gyvenime ir bendrauti su vaikais. Taip pat nustatytina, kad atsakovas privalo raštu (trumpąja žinute ir pan.) informuoti ieškovę apie ketinimą pasiimti vaikus darbo dienomis prieš 24 val., o prieš pasiimdamas vaikus savaitgalį – privalo informuoti ieškovę raštu (trumpąja žinute ir pan.) ketvirtadienį, papildomai nurodant, kada vaikai bus grąžinami į jų gyvenamąją vietą atgal. Tokiu būdu ieškovei bus lengviau planuoti savo ir vaikų dienotvarkes.

37. Teismas pažymi, jog atsakovo prašymas nustatyti ieškovei pareigą pasiimti vaikus iš atsakovo netenkintinas, kadangi ieškovė ženkliai daugiau laiko praleidžia su vaikais, jai tenka daug didesnė kasdienė našta rūpinantis vaikais kasdien, atsakovas su vaikais bendrauja juos pasiimdamas pakankamai retai. Todėl nustatyti ieškovei papildomą pareigą pasiimti vaikus iš atsakovo, teismo vertinimu, būtų nesąžininga ir neteisinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

39. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-09-03 pažymos matyti, kad ieškovei buvo teikiama 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 250,00 Eur.

40. Atsakovas, nors teismas ir ragino, teisine pagalba nesinaudojo, duomenų, kad būtų patyręs bylinėjimosi išlaidas, neteikė.

41. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl santuokinės pavardės ir su prašomu 200,00 Eur išlaikymu kiekvienam vaikui (ginčo suma – 50,00 Eur kiekvienam vaikui). Tačiau kadangi teismas šiuos atsakovo ginčijamus ieškovės reikalavimus tenkina pilna apimtimi, teismas vertina, kad ieškovė bylą dėl ginčijamų reikalavimų laimėjo 100 proc., o atsakovas bylą dėl ginčijamų reikalavimų pralaimėjo. Todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 250,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

42. Šioje byloje susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybės naudai šios išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo (bylą pralaimėjusios šalies). Taip pat kadangi ieškovė kreipdamasi į teismą buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, 218,00 Eur žyminis mokestis (110,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 108,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) valstybei turėtų būti priteistas iš atsakovo (bylą pralaimėjusios šalies). Tačiau įvertinus tai, kad byla susijusi su šeimos santykiais, šalys iš esmės didelio ginčo byloje nekėlė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo principais, šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268 ? 270, 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. E. (pavardė iki santuokos sudarymo „V.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui R. E. palikti jo prigimtinę pavardę „E.“, ieškovei L. E. palikti santuokinę pavardę „E.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. E., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams (kiekvienam) M. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E. , gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur per mėnesį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-10) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų M. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Šio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Nustatyti tokią atsakovo R. E. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

- Tėvas R. E. su nepilnamečiais vaikais M. E. ir L. E. bendrauja be apribojimų.

- Tėvas R. E. privalo prieš 24 val. raštu (trumpąja žinute ir pan.) informuoti L. E. apie ketinimą pasiimti vaikus darbo dienomis, o prieš ketindamas pasiimti vaikus savaitgaliui – tėvas R. E. privalo informuoti L. E. raštu (trumpąja žinute ir pan.) ketvirtadienį, papildomai nurodant, kada vaikai bus grąžinami į jų gyvenamąją vietą atgal.

Priteisti iš atsakovo R. E. 250,00 Eur sumą valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už antrinę teisinę pagalbą. Būtina pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.