Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ūkio pastato pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys – E. K., A. A., A. A., N. M., G. G., K. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Tarnybos nuomone, pareiškėja pagrįstai įtraukė ginčo statinį į 2023 m. balandžio 21 d. apskaitos aktą. Laikėsi pozicijos, kad pareiškėja pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog visos procedūros, reikalingos tam, kad ginčo statinį būtų galima pripažinti bešeimininkiu daiktu, yra įvykdytos.

15. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą papildomų paaiškinimų/įrodymų nepateikė.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 patvirtintu „Statinių, kurie neturi savininkų (arba kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašu“, 2023 m. balandžio 21 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-7/23(2.14.1.55E-AD23), kuriuo įtraukė į apskaitą ūkio pastatą (sandėlį), paskirtis – pagalbinio ūkio, esantį prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (sąrašo Nr. 11). Nuo tos dienos ginčo pastatas buvo įtrauktas į pareiškėjos turto nebalansinę apskaitą.

19. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja atliko ginčo pastato fotofiksaciją. Taip pat nustatyta, kad Šnipiškių seniūnijos skelbimų lentoje buvo iškabintas skelbimas apie pradėtą procedūrą dėl šio statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu bei buvo kviečiama atsiliepti asmenis, turinčius teisę į ginčo statinį. Taip pat skelbimas, kviečiantis atsiliepti ginčo statinio savininkus ar asmenis, turinčius teisių į šį statinį, 2023 m. birželio 3 d. buvo skelbtas dienraštyje „Lietuvos rytas“. Siekdama surasti ginčo ūkinio pastato savininkus, pareiškėja savo oficialiame interneto tinklalapyje nuo 2020 m. sausio 14 d. įrašė ginčo pastatą į galimai bešeimininkių statinių sąrašą.

20. Siekdama gauti daugiau informacijos apie ginčo statinį, pareiškėja kreipėsi į valstybines institucijas, prašydama pateikti turimus duomenis apie statinį. 2024 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 2D-11160 Inspekcija informavo pareiškėją, kad patikrinus duomenų valdymo sistemų „Avilys“ ir DBSIS bei „Infostatyba“ sistemos duomenis, informacijos dėl ginčo statinio statybos ar savavališkos statybos nerasta. VĮ Registrų centras 2024 m. gegužės 8 d. raštu Nr. SP-64489(4.55 Mr) informavo, kad ginčo statinys Nekilnojamojo turto registre neidentifikuotas.

21. Taip pat nustatyta, kad suinteresuotas asmuo K. K. 2025 m. sausio 2 d. pateikė Inspekcijai prašymą atlikti žemės naudojimo valstybinę priežiūrą bei savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimą dėl ginčo pastato.

22. CK 4.58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą negali būti įgyjama, jeigu tai draudžia įstatymas arba tokio daikto pasisavinimu pažeidžiama kito asmens teisė pasisavinti daiktą (teisė į lobį, radinį ir pan.).

23. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad teismas, spręsdamas dėl statinio perdavimo savivaldybės nuosavybėn, turi patikrinti, ar prašomas pripažinti bešeimininkis statinys buvo pastatytas teisėtai ir atitinkamai ar gali būti perduotas savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020).

24. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-156/2013; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017).

25. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo byloje K. K. – žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statinio dalis, bendraturtis, prieštarauja pareiškėjos siekiui pripažinti ginčo statinį bešeimininkiu, remdamasis argumentais, kad ginčo statinys yra pastatytas neteisėtai. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal minėto suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, grąžino bylą nagrinėti iš naujo, be kita ko, nurodęs, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to ar ginčo pastatas yra pastatytas teisėtai. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą pateikti į bylą papildomus įrodymus ir paaiškinimus dėl bylos dalyko, tačiau pareiškėja į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pastatas yra pastatytas teisėtai (turint tam išduotą leidimą, besilaikant teisės aktų reikalavimų). Pažymėtina ir tai, kad viešuose valstybės registruose nėra jokių duomenų apie minėtą pastatą.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

27. Šiuo atveju grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, kaip minėta, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad statinys, kurį ji prašo pripažinti bešeimininkiu, yra pastatytas teisėtai. Tokiu atveju labiau tikėtina pripažintina prielaida, kad šis statinys yra pastatytas neteisėtai (nesant jokių įrodymų apie jo statybos teisėtumą). Atitinkamai, nepaisant to, kad pareiškėja tinkamai atliko visas teisės aktuose nustatytas procedūras, siekdama perimti šį statinį savo nuosavybėn, minėtas statinys negali būti pripažintas bešeimininkiu daiktu, byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių, kad šis pastatas nėra pastatytas neteisėtai, nes, kaip minėta, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.103 straipsnis).

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, pareiškėjos prašymas dėl ūkio pastato (sandėlio) pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn atmestinas (CPK 537 straipsnis; CK 4.58 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Suinteresuotas asmuo K. K. prašo priteisti iš pareiškėjos 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 55 Eur žyminis mokestis už byloje pateiktą apeliacinį skundą, 660 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo surašymą ir 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje (susipažinimas su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, pareiškėjos pateiktais papildomais rašytiniais paaiškinimais ir kitais dokumentais, rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas). Suinteresuotas asmuo pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šių išlaidų realumą, t. y. 2025 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad suinteresuotas asmuo sumokėjo 55 Eur už apeliacinį skundą; 2025 m. sausio 2 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 858523, iš kurio duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo sumokėjo advokatui Z. K. 660 Eur išlaidų už dokumento surašymą; 2025 m. gegužės 7 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 858524, iš kurio matyti, kad suinteresuotas asmuo sumokėjo advokatui Z. K. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

32. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje suinteresuoto asmens turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos pareiškėjos inicijuoto proceso dėl ūkinio pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu. Atmetus pareiškėjos pareiškimą, nagrinėjamu suinteresuotas asmuo įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

33. Kita vertus, teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti suinteresuoto asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Bylinėjimosi išlaidų dydį reglamentuoja Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeistos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

35. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai priteistinas maksimalus dydis yra 0,4 nuo 7 Rekomendacijų punkte nurodyto dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.17punktą, už kitų, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Atitinkamai, šiuo metu maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už paaiškinimų surašymą yra 934,36 Eur (2 355,90 Eur vidutinis bruto darbo užmokestis už 2024 m. ketvirtą ketvirtį x 0,4), o už susipažinimą su bylos medžiaga ir už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimą – 233,59 Eur (2 335,90 Er x 0,1).

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos visos svarbios aplinkybės, lemiančios priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

37. Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).

38. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo, be kita ko, prašo priteisti 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir susipažinimą su bylos medžiaga. Šių išlaidų dydis beveik siekia Rekomendacijose nustatytą maksimalų išlaidų dydį už tokio pobūdžio teisinių paslaugų teikimą (žiūrėti šio sprendimo 35 punktą). Pažymėtina, kad pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo, iš esmės nenurodė naujų, ankstesniuose procesiniuose dokumentuose ar apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodytų argumentų. Priešingai, pateiktuose papildomuose paaiškinimuose proceso dalyviai iš esmės atkartojo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, suinteresuotas asmuo papildomai pakartojo apeliacinės instancijos teismo nurodytus argumentus. Teismo vertinimu, papildomų rašytinių paaiškinimų parengimas nereikalavo specialių žinių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad suinteresuoto asmens atstovas byloje rengė ir suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, kas reiškia, kad suinteresuoto asmens atstovas byloje dalyvavo pakartotinai. Be to, pats teisinis ginčas šiuo atveju nebuvo sudėtingas, tokio pobūdžio bylas (dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu) įstatymas priskyrė prie ypatingos teisenos (ne ginčo) tvarka nagrinėjamų bylų, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

39. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas sumažinti suinteresuoto asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Teismo vertinimu, protingas išlaidų dydis už suinteresuoto asmens nurodytas teisines paslaugas šioje byloje yra 500 Eur. Dėl kitų suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio šiame sprendime atskirai nepasisakoma, nes mokėtino žyminio mokesčio dydį nustato proceso įstatymas, o 660 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą yra akivaizdžiai mažesnės, nei Rekomendacijų 8.9 punkte nurodytas maksimalus jų dydis, ir, teismo vertinimu, yra protingo dydžio, todėl jas mažinti nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistina 1 215 (55 + 660 + 500) Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ūkio pastato (sandėlio) pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, suinteresuotam asmeniui K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 215 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.