Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 40 parų arešto.

Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie juo paskirtos ir neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nustatyta T. J. galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo T. J. faktinio sulaikymo dienos.

Paskirta T. J. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti jam atlikus bausmę.

Paskirta T. J. baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota transporto priemonė „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. B. esmė

1. T. J. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas: 2021-05-06 laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.10 val. Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie (duomenys neskelbtini) namo, T. J. automobiliu „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio sankasos, grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį – apie 0,5 litro 40 laipsnių stiprumo degtinės, po to, grįžęs prie automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo šį automobilį, siekdamas išvažiuoti iš kelio sankasos, būdamas neblaivus – 2021-05-06 23.43 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,08 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą T. J. skyrė 60 parų arešto bausmę, artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 40 parų arešto bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad T. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, būdamas anksčiau teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, dirba. Taip pat teismas atsižvelgė į nustatytą T. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas ne kartą baustas administracine tvarka, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. J. už padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštą, šios bausmės dydį nustatant didesnį nei šios bausmės vidurkis. Pasisakydamas dėl T. J. prašymo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad naują tyčinį nusikaltimą T. J. padarė praėjus vos mėnesiui nuo probacijos vykdymo pradžios pagal Plungės apylinkės teismo 2021-03-17 nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo institutas jam 2 kartus buvo taikytas ir BK 92 straipsnio pagrindu dėl anksčiau jo padarytų nusikalstamų veikų. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad 2020–2021 metais T. J. 4 kartus baustas administracine tvarka (3 kartus pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir vieną kartą pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį), dalis administracinių nusižengimų padaryta Plungės apylinkės teismo 2021-03-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Byloje nėra duomenų apie T. J. paskirtų administracinių nuobaudų įvykdymą. Tai leidžia daryti išvadą, kad T. J. nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, o jo padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip atsitiktinė. Kartu teismas atsižvelgė ir į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad T. J. elgesys rodo visuomenėje nustatytų taisyklių ir elgesio normų ignoravimą, jo atsainų požiūrį į kitų eismo dalyvių saugumą. Teismo vertinimu, vien T. J. nurodyta aplinkybė, kad jo draugė šiuo metu laukiasi kūdikio, savaime nerodo mažesnio jo pavojingumo ir nelaikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą dar kartą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

8. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt.

9. Pažymėtina, jog viena iš pagrindinių sąlygų atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį paskirtos bausmės. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

10. Taigi esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šis įstatymo reikalavimas yra ateities prognozė, tikėtinumas, kad asmuo daugiau nenusikals ir nepadarys žalos įstatymų besilaikantiems kitiems visuomenės nariams. Tokia ateities prognozė daroma remiantis nuteistojo praeityje buvusiais ir dabartiniais įvykiais, jo elgesiu, gyvenimo būdu ir kitomis aplinkybėmis. Visų pirma, tai buvę asmens teistumai ir administraciniai nusižengimai. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. J. jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, naują tyčinį nusikaltimą padarė ankstesniu Plungės apylinkės teismo 2021-03-17 nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vos dviem mėnesiams po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (2021-04-07). Taigi, kaip matyti, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, nes, kaip matyti, praėjus vos mėnesiui laiko nuo probacijos vykdymo pradžios (2021-05-06) pagal ankstesnį 2021-03-17 nuosprendį, kuriuo T. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, buvo atidėtas, jis ir vėl padarė tyčinį pavojingą nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas šioje byloje. Be to, analizuojant Administracinių nusižengimų registro išrašą (t. 1, b. l. 150–154) matyti, jog T. J. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, dalis nusižengimų padaryti jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. T. J. anksčiau (iki šioje byloje jam inkriminuotos veikos padarymo) paskirtos bausmės, iš jų net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, kurios vykdymas pirmus du kartus, vadovaujantis BK 92 straipsniu, trečią kartą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, taip suteikiant jam galimybę pasitaisyti, nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip minėta, praėjus vos porai mėnesių laiko po to, kai Plungės apylinkės teismas 2021-03-17 nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams, praėjus vos mėnesiui laiko nuo probacijos vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį, jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas šioje byloje. Šie duomenys rodo, kad T. J. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Taigi akivaizdu, kad T. J. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios.

11. Šių duomenų kontekste, t. y. atsižvelgus į T. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, buvusias padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimais žmogaus sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, už kurias jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jau ne kartą buvo atidėtas, taip pat ir administracinius nusižengimus, atidėti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padaryta tyčinė savo pobūdžiu pavojinga nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, T. J., skirtingai, nei deklaruojama jo gynėjo apeliaciniame skunde, nesistengia pakeisti, pasekmė. Įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo pasikartojantį nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo institutui taikyti. Pažymėtina, kad į T. J. apeliaciniame skunde akcentuojamą lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, taip pat į šeiminį statusą (vasario mėnesį jo sugyventinė turėjo pagimdyti) teismas atsižvelgė, kartu su kitomis bausmės individualizavimui reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, jog nenustatyta T. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatydamas jam už padarytą tyčinį nusikaltimą skirtinos arešto bausmės dydį, artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygų nuteistajam buvimo.

12. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. J. paskirta arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2021-03-17 nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 metų laikotarpiui, tačiau Plungės apylinkės teismas 2022-02-09 nutartimi panaikino T. J. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį atlikti 2021-03-17 nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o Klaipėdos apygardos teismas 2022-03-10 nutartimi paliko šią nutartį nepakeistą, konstatavę, kad T. J. nededa pastangų vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, toliau daro pažeidimus, taigi akivaizdu, kad šiuo atveju T. J. skirti įpareigojimai nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti ir toliau taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą. Tai tik dar kartą patvirtina jau anksčiau aptartus duomenis, kad bausmės tikslai nuteistajam T. J., kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. T. J. gynėjas taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, sutrumpinant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Tokį prašymą apeliantas argumentuoja tuo, jog T. J. parinkta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui – yra per griežta ir neproporcinga priemonė, paskirta neatsižvelgus į nustatytą T. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad jis už KET pažeidimą (už vairavimą transporto priemonės be techninės apžiūros) buvo baustas tik vieną kartą, tačiau, pasak gynėjo, šį pažeidimą sąlygojo karantino situacija šalyje (policijos sistemose nebuvo užfiksuota, kad T. J. buvo pratęstas automobilio techninės apžiūros galiojimo laikotarpis) ir, jeigu asmuo būtų skundęs šį sprendimą, jam būtų buvusios visos galimybės bylą pagal šį ANK pažeidimą nutraukti. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.

14. Pagal teismų praktiką, BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

15. Kaip minėta, T. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio (2021-05-06 23.43 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,08 promilės neblaivumas, 2021-05-07 0.03 val. – 2,11 promilės neblaivumas) (t. 1, b. l. 14, 16). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą – ir jos taikymo trukmė (vidurkis) yra pakankamai išsamiai motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas sulaikyti T. J. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgė į tai, kad jis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, T. J. nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad vairuodamas automobilį T. J. nuvažiavo nuo kelio sankasos, vėliau, būdamas neblaivus, bandė iš jos išvažiuoti, tokiais savo veiksmais keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, kartu atsižvelgdamas ir į kitas T. J. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (nusikalto ne pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų ir kt.), nusprendė, kad yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti T. J. atlikus bausmę (BK 68 straipsnio 4 dalis, BPK 357 straipsnio 3 dalis).

16. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus T. J. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir aplinkybes – jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET pažeidimu, – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,08 promilės neblaivumas, tokiais savo veiksmais keldamas realią grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir net gyvybei, taip pat įvertinus T. J. asmenybę darytina išvada, kad apylinkės teismo nustatytas trejų metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jo trumpinti.

17. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo T. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, t. y. terminui, kuris atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytos šios priemonės taikymo termino vidurkį, yra proporcinga padarytam nusikaltimui. Minimalaus, nuteistojo poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialiąja teise termino nustatymas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialiąja teise, padarymą, sąmoningai sugriežtino šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą. Be to, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas T. J. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

18. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. J. pirmosios instancijos teismo paskirta aptariama baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo nuteistojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

19. Dėl išvardytų motyvų keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo T. J. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. J. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundą atmesti.