Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) statybininku, anksčiau teistas:

1) Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Pritaikius BK 92 straipsnį, 87 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

2) Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendį. Pritaikius BK 92 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

3) Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. 2017 m. vasario 13 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atlikęs bausmę;

4) Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2021 m. balandžio 8 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2021 m. gegužės 6 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.10 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, T. J., automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio sankasos, grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį – apie 0,5 litro 40 laipsnių stiprumo degtinės, po to, grįžęs prie automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo šį automobilį, siekdamas išvažiuoti iš kelio sankasos, būdamas neblaivus – 2021 m. gegužės 6 d. 23.43 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. J. pagal teisme pakeistas veikos faktines aplinkybes kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, apie dešimtą valandą vairavo automobilį Audi 80, numerio nepamena. Automobilį sumėtė ar padangą nuleido ir jis įvažiavo į griovį. Išėjo namo, vėliau bandė ieškoti, su kuo ištraukti automobilį, bet nieko neradęs grįžo prie jo ir bandė pats išvažiuoti, stumti, bet nesigavo. Iki pirmojo vairavimo buvo išgėręs gal 2 skardines alaus, apie 5 – 5,5 stiprumo. Padaręs eismo įvykį, iš automobilio susirinkęs visus dokumentus, grįžęs namo vėl pradėjo gerti. Namuose su patėviu S. J. gėrė degtinę „Lithuania auksinė“, 40 laipsnių stiprumo, jis išgėrė apie 0,5 litro, galėjo būti ir daugiau. Tada atsirado daugiau drąsos, vėl grįžo prie automobilio ir bandė išvažiuoti, taip pat bandė stabdyti kitus automobilius, kad padėtų ištraukti, tačiau automobilis taip ir liko griovyje. Kai ėjo namo, prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir tik tada su tralu ištraukė automobilį. Pripažįsta, kad automobilį vairavo neblaivus, sutinka su nustatytu neblaivumu. Regitroje automobilio savininkė yra jo močiutė O. B., tačiau jis yra automobilio naudotojas ir faktinis savininkas. Močiutė gyvena Kretingoje, o jis Salantuose, autombilis visada buvo jo žinioje. Iš pradžių galvojo, kad bus kaip bus, tačiau vėliau savo elgesį pergalvojo ir dabar jį vertina labai blogai. Suprato, kad gali prarasti savo šeimą, todėl mano, jog reikia stengtis dėl šeimos, nebedaryti nusikaltimų, kabintis į gyvenimą. Šitas aplinkybes lėmė jo draugė, kuri šiuo metu laukiasi, šeimos pagausėjimo tikisi vasario mėnesį. Šiuo metu nebevartoja alkoholio, stengiasi vykdyti probacijos sąlygas, dabar jo gyvenimas yra darbas, šeima ir namai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK vyriausiojo patrulio 2021 m. gegužės 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gegužės 6 d., apie 22.54 val., gautas Klaipėdos AVPK budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), ką tik dideliu greičiu važiavo automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), numušė kelio ženklą ir įvažiavo į griovį. Išlipo vairuotojas, pasiėmė dokumentus ir pasišalino. 23.17 val. atvykus nurodytu adresu pastebėjo, kad ties pastatu Nr. 5 yra nuo kelio šonu nuslydusi transporto priemonė Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie minėtos transporto priemonės ir aplink žmonių nebuvo. Apžiūrint eismo įvykio vietą nustatyta, kad vairuodamas transporto priemonę jos vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, slysdamas šonu atsitrenkė į kelio ženklą KET 1 pr. 616 p. (gatvės pavadinimas), jį nuvertė bei apgadino. Įvykio metu apgadintas ir automobilis Audi 80. Vairuotojas vairavęs transporto priemonę, padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį policijai nepranešė, užrakinęs ir palikęs transporto priemonę įvykio vietoje, pats iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apžiūrint eismo įvykio vietą, sustojo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvę jaunuolis ir mergina teigė, kad po eismo įvykio prie automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matė vaikščiojantį T. J. ir galimai jo merginą su šuniuku bei sakė, kad jo draugai, su kuriais susitinka Salantų miestelio centre kalba, kad būtent T. J. ir vairavo minėtą automobilį. Jie dar pasakė, kad T. J. dabar gali būti Salantų miesto centre, o jo mergina su šuniuku išėjo link T. J. namų. Jie atvažiuojant į įvykį matė (duomenys neskelbtini) g. einančią merginą su šuniuku, todėl sėdo į tarnybinį automobilį ir išvažiavo jos ieškoti, bet pravažiavus visą (duomenys neskelbtini) g., nieko nepastebėjo. Grįžtant į eismo įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo nuo miesto centro pareinantį akivaizdžiai neblaivų vyriškį. Sustojo jį patikrinti, paaiškėjo, kad tai T. J.. Jis buvo susižalojęs ranką, ji kraujavo, T. J. teigė, kad susižalojo su buteliu. T. J. įsodino į tarnybinį automobilį ir nuvyko į eismo įvykio vietą. Paklausus jo, ar jis vairavo automobilį Audi 80, jis pasakė, kad automobilio nevairavo ir nieko apie eismo įvykį nežino. Susiskambinus su pranešėja S. M., ji paaiškino, kad matė įvykusį eismo įvykį, nes jis įvyko priešais jos namus. S. M. sakė, kad automobilį Audi 80 vairavo T. J., bet bijanti prieš šį liudyti, nes šis yra neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Taip pat ji paaiškino, kad eismo įvykį matė R. J., nes jai einant (duomenys neskelbtini) g., įvykis įvyko šalia jos. 23.43 val. T. J. patikrinus alkoholio matuokliu, nustatytas 2,08 promilių girtumas, o antruoju tikrinimu, 00.03 val. – nustatytas 2,11 promilių girtumas (t. 1, b. l. 9-10).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele, eismo įvykio vietos schemos matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ties (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) namu matyti nuo kelio sankasos nuvažiavęs automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis ant žalios vejos, priekiu į šiaurės rytus ties metaline–tinkline tvora, kuri neapgadinta ir galu į važiuojamąją kelio dalį. Priekiniai ratai įklimpę į žemę. Nuo automobilio kairės pusės priekinio ir galinio ratų, link Salantų miesto pusės, žolėje ir asfalte stebimos paliktos padangų žymės. Automobilis užrakintas. Apžiūrint automobilį iš išorės stebima: apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, deformuotos kairės pusės priekinės ir galinės durys, variklio dangtis, apgadintos radiatoriaus grotelės, dešinės pusės priekinio posūkio signalo lempos stikliukas išdužęs, kairės pusės priekinis ratas padengtas žemėmis. Nuo automobilio dešiniojo galinio rato link miesto centro, t. y. (duomenys neskelbtini) g., 6 m 10 cm atstumu stebimas nulenktas kelio ženklas su gatvių pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuris palinkęs į namo pusę (t. 1, b. l. 17-28).

Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0149 panaudojimo duomenų žurnalo kopijos ir 2021 m. gegužės 6 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. gegužės 6 d. 23.43 val. pirmuoju tikrinimu T. J. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, 2021 m. gegužės 7 d. 00.03 val. antruoju tikrinimu nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 11-14, 16). Alkotesterio patikros sertifikatas galiojo iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. (t. 1, b. l. 12).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2021 m. gegužės 7 d. 00.20 val. iš (duomenys neskelbtini), į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), nuvežta transporto priemonė Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta R. J. parodė, kad 2021 m. gegužės 6 d., apie 22.00 val., tikslaus laiko nepamena, ji išėjo pavedžioti savo šunį. Ėjo (duomenys neskelbtini) ir būdama kelių metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos, išgirdo automobilio garsą ir netrukus pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) gatve pravažiavo, jai atrodo, tamsiai pilkos spalvos automobilis, jo tiksliai apibūdinti negali, nes jau buvo beveik sutemę. Jai atrodė, kad automobilis pralėkė dideliu greičiu. Už kelių sekundžių ji eidama pasiekė (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasukusi į dešinę pusę, maždaug už 3 metrų, griovyje, kairėje pusėje, tą patį automobilį, kuris pravažiavo pro ją prieš kelias sekundes. Automobilio priekis buvo griovyje, o galas – ant kelkraščio. Matė, kad buvo nuverstas informacinis kelio ženklas su gatvės pavadinimu. Ji ėjo link automobilio, pamanė, kad galbūt asmenims, esantiems automobilyje, reikalinga pagalba ir už kelių sekundžių pamatė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo T. J., kurį ji pažįsta, nes šis gyvena Salantų miestelyje. Jis buvo apsirengęs tamsiais rūbais, jai atrodo, kad jis buvo su treningais, jokios kepurės nedėvėjo, matė kaip rankose laikė šviesios spalvos lapą, jai tai buvo panašu į automobilio dokumentus. T. J., išlipęs iš automobilio, sparčiu žingsniu praėjo pro ją link miestelio centro pusės, į ją net nesureagavo. Iš pažiūros T. J. jai atrodė neadekvatus, įtartinai atrodė jo akys, tarsi kažko prisivartojęs. Maždaug už 7 min. privažiavo pilkos spalvos automobilis, kuriame buvo du vyriškiai, kurie atsidarę langą pasakė, kad griovyje yra T. J. automobilis. Ji policijos nebelaukė ir išėjo namo. Grįžusi namo, papasakojo sūnui Š. J. ir jis su draugu P. B. išėjo pažiūrėti į įvykio vietą. Paskui sūnus grįžęs namo pasakojo, kad T. J. kartu su kitais asmenimis, kiek jų ir kas tokie buvo jai neįvardino, bandė ištraukti iš griovio automobilį, bet jiems nepavyko (t. 1, b. l. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta S. M. parodė, kad 2021 m. gegužės 6 d. ji buvo namuose, jau buvo beveik sutemę, jos sūnaus Ž. M. draugė A. B. išėjo į kiemą išmesti šiukšlių. Už kelių minučių A. pabeldė į langą ir pasakė, kad ką tik įvyko avarija. Ji greitai išbėgo į lauką, išėjo į gatvę ir pamatė, kad priešais jos namą, kitoje kelio pusėje, griovyje yra automobilis Audi 80, tamsiai pilkos spalvos, o prie automobilio stovėjo R. J.. Ji priėjo prie R. ir paklausė, kas čia vairavo, ar nėra sužeistų. Ji pamatė, kad automobilyje nieko nėra. R. jai atsakė, kad ką tik iš automobilio išlipo T. J., pasiėmė automobilio dokumentus, raktelius ir išėjo. Taip pat R. minėjo, kad T. akys atrodė kaip stiklinės, atrodė įtartinos, tarsi apsvaigęs nuo alkoholio arba vartojęs narkotinių medžiagų. R. buvo labai išsigandusi, todėl paliko savo telefono numerį, jeigu prireiktų, ir išėjo namo. Ji iškart paskambino į policiją ir išėjo į namus laukti, kol atvyks pareigūnai. Maždaug už pusvalandžio išgirdo, kad kažkas užvedė automobilį, pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad užvestas automobilis Audi 80, kuris buvo griovyje, švietė jo žibintai, girdėjo stiprų „gazavimo“ garsą, buvo panašu, kad norėjo išvažiuoti su automobiliu iš griovio. Ji su A. išėjo į lauką, priėjo prie gatvės, prie automobilio arti nėjo, laikėsi atstumo. Nematė, kas sėdėjo automobilyje, tik girdėjo vyro ir moters balsus, vyro balsą ji atpažino – tai buvo T. J. balsas, kurį žino. Taip pat girdėjo šuns lojimą, bet pati jo nematė, nes buvo tamsu. Netrukus prie automobilio, esančio griovyje, sustojo kitas automobilis, kurio apibūdinti negali, tik matė, kad buvo panašus į autobusiuką. Kažkas iš to autobusiuko pradėjo sakyti: „T., ką tu čia darai“, ar kažką panašaus, bet tikrai girdėjo kaip paminėjo T. vardą. Tuo metu vyriškis, kurį iš balso atpažino, kad tai T. J., buvo išlipęs iš automobilio, esančio griovyje ir atsakė: „Tai aišku, kad čia bus policiją iškvietę ir pasakę, kad T. J. vairavo“. Dar šiek tiek T. J. su vaikinais iš autobusiuko pasikalbėjo, bet ji negirdėjo apie ką, tada autobusiukas nuvažiavo, nepadėjo T. J. ištraukti automobilio iš griovio. T. J. dar keletą minučių pabuvo prie automobilio, bet jam nepavyko jo išsitraukti iš griovio, todėl jis užgesino automobilio variklį ir kartu su mergina išėjo. Tada maždaug už 5 min. atvažiavo policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta O. B. parodė, kad nepamena kada, maždaug prieš mėnesį laiko, jos anūkas T. J. paprašė jos, kad galėtų jos vardu užregistruoti automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko iš giminaičio. Ji sutiko. 2021 m. gegužės 4 d. ji kartu su T. J. nuvažiavo į VĮ „Regitra“ filialą, esantį Kretingos mieste ir užregistravo minėtą automobilį jos vardu. Tuo automobiliu naudojasi Tomas, už automobilį pinigus taip pat sumokėjo Tomas. Realiai automobilis priklauso Tomui, tik yra jos vardu registruotas (t. 1, b. l. 39).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonė Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota O. B. vardu (t. 1, b. l. 104). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 1990 metų gamybos transporto priemonės Audi 80 TD kaina Lietuvoje yra 527 Eur su PVM (t. 1, b. l. 107).

Automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas T. J., transporto priemonės transportavimo ir saugojimo aikštelės išlaidos apmokėtos (t. 1, b. l. 123-127).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pirmosios apklausos 2021 m. rugsėjo 13 d. teisiamajame posėdyje metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau 2021 m. spalio 20 d. pateikė teismui rašytinį pareiškimą, kuriame nurodė, jog kaltę pripažįsta, prašė į bylos nagrinėjimą liudytojų nebekviesti. Apklausiamas 2021 m. lapkričio 10 d. teisiamojo posėdžio metu T. J. davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Prokurorės prašymu teisme pakeitus veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kaltinamasis T. J. kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pripažino ir patvirtino 2021 m. lapkričio 10 d. teisiamajame posėdyje savo duotus parodymus. Taigi T. J. pripažįsta, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, taip pat pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, teisiamojo posėdžio metu sutiko su jam nustatytu neblaivumu. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą, be paties kaltinamojo prisipažinimo, taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio Alcotest 7510 duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų R. J., S. M. parodymai.

Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. J. 2021 m. gegužės 6 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.10 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio sankasos, grįžęs į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. apie 0,5 litro 40 laipsnių stiprumo degtinės, po to, grįžęs prie automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo šį automobilį, siekdamas išvažiuoti iš kelio sankasos, būdamas neblaivus – 2021 m. gegužės 6 d. 23.43 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Šie kaltinamojo T. J. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, taip pat suprato, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, žinojo, kad negalima vartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, taip pat vairuoti neblaiviam, tačiau vis tiek vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo bei vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. J. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė padaręs nusikaltimą, tačiau teisiamojo posėdžio metu T. J. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus, išreiškė nuoširdų gailestį dėl nusikaltimo padarymo, teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį. Teismas taip pat įvertina T. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. T. J. yra teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, šiuo metu dirba. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nauja nusikalstama veika padaryta ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamojo elgesys rodo, kad švelniausios BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies, t. y. baudos, taikymas neužtikrins, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, ši bausmės rūšis nagrinėjamu atveju neturėtų pakankamai įtakos kaltinamajam bei neužtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimo.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti T. J. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu jo laisvės atėmimu – areštą (BK 49 straipsnis), jo terminą nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis – 60 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam paskiriant 40 parų arešto.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu T. J. pagal BK 284 straipsnį nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaltinamasis padarė ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. J. skiriama bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, t. y. 30 parų arešto, ir nustatant galutinę subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis). Pridedamos bausmės dalį teismas nustato įvertinęs padarytos veikos pobūdį ir veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Dėl BK 75 straipsnio (ne)taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės ir teigė, kad yra pakeitęs savo elgesį, daugiau nenusikals. Atsižvelgiant į šias teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytas aplinkybes bei kaltinamajam skiriamą galutinę subendrintą bausmę, šioje byloje aktualu spręsti klausimą dėl galimybės kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018). Nors baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449/2016).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad Plungės apylinkės teismui 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu T. J. nuteisus pagal BK 284 straipsnį, jam paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Vadinasi, už ankstesnės nusikalstamos veikos padarymą T. J. paskirtos bausmės vykdymas jau buvo atidėtas, tuo sudarant jam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Vis dėlto, naują nusikalstamą veiką (tyčinį nusikaltimą) T. J. padarė praėjus vos mėnesiui nuo probacijos vykdymo pradžios, t. y. 2021 m. gegužės 6 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad du kartus bausmės vykdymo atidėjimo institutas T. J. BK 92 straipsnio pagrindu buvo taikytas ir dėl anksčiau jo padarytų nusikalstamų veikų. Antra, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad 2020 – 2021 metais T. J. 4 kartus trauktas administracinėn atsakomybėn dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo (trys nusižengimai) bei ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Byloje nėra duomenų apie T. J. paskirtų administracinių nuobaudų įvykdymą. Dalis administracinių nusižengimų padaryta Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai leidžia daryti išvadą, kad T. J. nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, o jo padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip atsitiktinė. Trečia, teismas atsižvelgia ir į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. T. J. 2021 m. gegužės 6 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nesant tam jokio objektyvaus poreikio ir jokios būtinybės tai daryti, jo vairuota transporto priemonei patekus į eismo įvykį, T. J., palikęs automobilį griovyje, ir toliau vartojo alkoholį, o vėliau grįžęs į eismo įvykio vietą bandė juo išvažiuoti. Toks kaltinamojo elgesys rodo visuomenėje nustatytų taisyklių ir elgesio normų ignoravimą, kaltinamojo atsainų požiūrį į kitų eismo dalyvių saugumą. Ketvirta, vien teisiamojo posėdžio metu T. J. nurodyta aplinkybė apie tai, kad jo draugė šiuo metu laukiasi kūdikio savaime nerodo mažesnio kaltinamojo pavojingumo ir nelaikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą dar kartą atidėti kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl šioje byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių, lemiančių poreikį dar kartą atidėti bausmės vykdymą, BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su bausme gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Nagrinėjamu atveju kartu su bausme T. J. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nagrinėjamu atveju T. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jam nustatytas 2,08 promilės neblaivumas. Atsižvelgtina ir į tai, kad T. J. vairuodamas šią transporto priemonę nuvažiavo nuo kelio sankasos, vėliau, būdamas neblaivus, bandė iš jos išvažiuoti. Akivaizdu, kad tuo jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat įvertinus kitas T. J. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (nusikalto ne pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų ir kt.), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti T. J. atlikus bausmę (BK 68 straipsnio 4 dalis, BPK 357 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o kaltininko vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju T. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri registruot O. B. vardu. Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nors automobilis registurotas kaltinamojo giminaitės O. B. vardu, tačiau iš kaltinamojo parodymų bei ikiteisminio tyrimo metu liudytojos O. B. duotų parodymų matyti, kad faktinis automobilio savininkas ir naudotojas yra T. J.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užkirsti kelią pakartotinai daryti nusikalstamas veikas ateityje, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam T. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“, tuo užtikrinant baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymą.

Siekiant užtikrinti turto konfiskavimo įvykdymą, teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo naikinti nėra pagrindo, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti (t. 2, b. l. 63, 70).

Proceso išlaidų šioje baudžiamojoje byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta.

Kompaktiniai diskai (2 vnt.), pridėti prie bylos, paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 40 parų arešto.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie juo paskirtos ir neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir nustatyti T. J. galutinę subendrintą bausmę – 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. J. faktinio sulaikymo dienos.

Paskirti T. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti jam atlikus bausmę.

Paskirti T. J. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o teismo nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, T. J. vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Kompaktinius diskus, pridėtus prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.