Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-3134-933/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-23
Bylos Nr.: e2A-3134-933/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irmantas Šulcas
Pareiškėjas: R. B., E. B.
Advokatai: Giedrė Gabrielė Stepankevičienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-3134-933/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20387-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.4.5.16.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-25732-1153/2021 pagal pareiškėjų E. B. ir R. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėjas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai E. B. ir R. B. prašė nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

1.1. Pareiškėjai prašė nenustatyti termino susitaikymui.

Šalies argumentai

1.2. Visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus pareiškėjai aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-05 sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino – nutraukė pareiškėjos E. B. bei R. B., santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo paliko pareiškėjai E. B. santuokinę pavardę – „B.“, o pareiškėjui R. B. pavardę „B.“, taip pat patvirtino pareiškėjų pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, jog pareiškėjų E. B. ir R. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo santuokos sudarymo praėję daugiau kaip vieneri metai, sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai yra veiksnūs, t. y. nustatytos visos sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti – pareiškėjai nebegyvena šeimyninio gyvenimo, bendro ūkio nebeveda, nenori taikytis ir nėra aplinkybių, kurios sudarytų prielaidą spręsti, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

2.2. Teismas nustatė, kad pareiškėjai turi nepilnametį vaiką, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1–5.1 punktuose pareiškėjai aptarė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimus. Kitas pareiškėjų vaikas bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametis. Tarpusavio išlaikymo pareiškėjai vienas iš kito neprašo (Sutarties 7.1 punktas).

2.3. Sutarties 2.1–2.15 punktuose aptartas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise pareiškėjų įgyto turto pasidalijimas ir kompensacijos išmokėjimas. Dalijant santuokoje įgytą turtą negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės. Sutarties 6.1 punkte pareiškėjai nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjai turėtų kreditorių.

2.4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų pateikta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtinama. Taip pat pareiškėjams išaiškino, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Pareiškėjas R. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-05 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

3.1. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymą teismui pareiškėjas pasirašė nebūdamas tikras dėl savo apsisprendimo nutraukti santuoką, kadangi buvo priverstas pareiškėjos ir jos tėvų sutikti su jų diktuojamomis santuokos nutraukimo sąlygomis. Pareiškėja ir jos tėvai tvirtino, kad jei pareiškėjas nepasirašys dokumentų, ji vis tiek su pareiškėju negyvens, pareiškėjas negalės pasiimti asmeninių daiktų. Pareiškėjas buvo spaudžiamas sutuoktinės pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymą teismui, todėl sutartį pasirašė skubotai, nepasikonsultavęs su advokatu dėl sutartyje reiškiamos valios, jis neturėjo galimybės išsiaiškinti savo teises santuokos nutraukimo procese, sudaromos sutarties sukeliamas pasekmes, o pareiškėja naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, sutartis buvo sudaryta pareiškėjai E. B. naudingomis sąlygomis.

3.2. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2. punkte nurodyta sąlyga, kad šalys susitarė, jog santuokoje įgyto turto dalys santuokos nutraukimo metu nėra lygios, atsižvelgiant į pareiškėjos E. B. didesnį indelį įsigyjant bendrą turtą, neatitinka pareiškėjo tikrosios valios. Santuokoje įgytas butas ir negyvenamosios patalpos garažai (boksai) buvo įgyti iš bendrų pinigų. Pareiškėjas ginčija aplinkybes, kad pirminiam buto pirkimo įnašui ir sekančioms įmokoms buvo naudojami pareiškėjos pinigai. Šeimos būstas buvo įgytas ir nuosavybės teisė į butą pareiškėjams atsirado visiškai išmokėjus buto galutinę kainą šalims esant santuokoje ir mokant piniginius įnašus iš bendrų santuokinių lėšų. Butas buvo įgytas su daline apdaila, pareiškėjas asmeniškai dėjo pastangas butui įrengti, pats pirko statybines medžiagas, atliko kai kuriuos statybos darbus. Pilnam ir galutiniam buto įrengimui buvo paėmęs paskolą, kurią, mokant mėnesinius įnašus, išmokėjo per keletą metų.

3.3. Sutarties 2.10. punktas prieštarauja 2.15. punktui. Pagal sutarties 2.10. punktą nustatoma, kad šeimos būste, adresu (duomenys neskelbtini), esanti buitinė technika ir baldai, kurių vertė 33 000 Eur, padalinami atitinkamai pareiškėjui 1/3 dalis, o E. B. 2/3 dalys, kita vertus, sutarties 2.15. punkte teigiama, jog asmeniniais ir namų apyvokos daiktais pasidalinta gera valia. Namų apyvokos daiktais laikomi visi namų ūkyje naudojami kilnojamieji daiktai, baldai ir dekoracijos, išskyrus knygų rinkinius (bibliotekas), meno kūrinių ir kitas vertingas kolekcijas, taip pat mokslinės ar istorinės reikšmės daiktus. Sutarties nuostatos prieštarauja viena kitos turiniui. Be to, visi namų apyvokos daiktai buvo įgyti išskirtinai iš santuokinių lėšų. Šias aplinkybes patvirtina kai kurie išsaugoti baldų pirkimo-pardavimo kvitai, todėl teisinga, kad visi namų apyvokos daiktai būtų padalinti per pusę.

3.4. Sutartyje numatytas turto padalijimas ir kompensacijų išmokėjimas atitinka pareiškėjos interesus, paneigiant pareiškėjo teisę gauti jam priklausomas turto dalis, bei teisingą, rinkos kainas atitinkančią, kompensaciją už sutuoktinei tenkančią santuokinio turto dalį. Sutarties 2.9. ir 2.12. punktuose numatyta dalintino registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto balanso vertė 133 350 Eur sudaryta remiantis Nekilnojamojo turto registrų centro pažymomis. Nekilnojamojo turto registrų centro pateikta nekilnojamojo turto vertė ženkliai skiriasi nuo šių dienų rinkos kainų, o išmokėtinos pareiškėjui kompensacijos dydis numatytas išimtinai pareiškėjos naudai.

3.5. Pagal patvirtintą sutartį, pareiškėjai atidalinta ½ dalis negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal Nekilnojamojo turto registrų centro pateiktą pažymą 7 500 Eur, iš tikrųjų esant šių dienų nekilnojamojo turto rinkos tendencijai yra dvigubai didesnė. Faktinė šios negyvenamosios patalpos vertė yra didesnė dėl to, kad teisiškai VĮ Registrų centre ½ dalies negyvenamosios patalpos garažo paskirtis numatyta kaip atviros automobilio stovėjimo aikštelės, o faktiškai, pareiškėjams įgijus ½ dalį negyvenamosios patalpos garažo, buvo suformuotas individualus uždaras garažas su pakeliamais vartais. Todėl ½ dalies negyvenamosios patalpos garažo vertė faktiškai yra dvigubai brangesnė.

3.6. Pagal patvirtintos sutarties 2.8. punktą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė, remiantis Nekilnojamojo turto registrų centro pateikta pažyma, įvertinta 108 000 Eur, nors iš turto vertės nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šio buto rinkos vertė siekia 139 000 Eur. To paties punkto dėstomojoje dalyje nurodoma sąlyga, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priteisiama 7/20 dalis buto, kurios vertė įvertinta 36 000 Eur, neatitinka pareiškėjo teisėtų lūkesčių dar ir todėl, kad faktiškai 7/20 dalis, esant bendrai buto vertei 108 000 Eur, yra vertinama ne 36 000 Eur, o 37 800 Eur.

3.7. Pareiškėja neįrodė aplinkybių, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, nepateikė teismui pakankamai įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, o teismas neturėjo galimybės šių aplinkybių patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui nesinaudojant advokato pagalba, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė tuomet, kai turėjo rimtų sveikatos problemų, dėl sutrikusio širdies ritmo buvo paguldytas ir gydytas ligoninėje, pasirašytos sutarties turinys neatitinka tikrosios pareiškėjo valios.

Atsiliepimas

4. Pareiškėja E. B. atsiliepime į apelianto R. B. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tuo, kad:

4.1. Nesutiktina, kad apeliantas, pasirašydamas susitarimą, neturėjo galimybių su juo susipažinti. Susitarimo prašymas teismui buvo pateiktas tris kartus, užtektinai duotam terminui susipažinti su išdėstytomis sąlygomis, t. y. pirmą kartą susitarimas pasirašytas ir teismui pateiktas 2021-01-21, tačiau jį teismas gražino papildyti; antrą kartą susitarimas pasirašytas ir teismui pateiktas 2021-07-14, teismas taip pat gražino papildyti dėl turto dalybų nukrypimo lygiomis dalimis. Tam buvo pateikti paaiškinimai, kurie išvardinti trečiajame prašyme, pateiktame 2021-09-04, susitarimo sąlygos buvo išvardintos ir supažindintos advokatės Giedrės Gabrielės Stepankevičienės darbo kabinete, dalyvaujant abiems sutuoktiniams.

4.2. Tai, kad pareiškėjas neturėjo teisininko yra nepakankama priežastis, kadangi jis nenurodo, kodėl ir kas tai padaryti trukdė. Be to, apelianto sveikatos sutrikimų pasirašymo metu nebuvo. Jo išvardinti širdies ir kitų pasireiškiančių ūminių ir lėtinių ligų yra buvę dėl kasdieninio besaikio piktnaudžiavimo alkoholiu, kas baigdavosi greitosios pagalbos iškvietimu ir gaivinimu ligoninėse. Asmuo turi stiprią priklausomybę alkoholiui, nuo kurio kenčia su vaikais ilgus metus. Tai ir privedė prie santuokos nutraukimo. Nurodomos aplinkybės dėl prievartos ir kitokio spaudimo, priverčiant pasirašyti susitarimus, absurdiškos. Apeliantas yra žmogus, kurio nei žodžiais, nei veiksmais nepaveiksi, tuo labiau kai žmona ar tėvai vengia agresyvaus, neprognozuojamo, ūmaus būdo, ypač jam esant neblaiviam.

4.3. Turto vertė nebuvo sumažinta. Butas buvo įvertintas remiantis šioje vietovėje esamų butų rinkos kainomis, neatsižvelgiant į tai, kad nuo statybos pradžios (15 metų) buto pagerinimui nebuvo panaudota investicijų, net einamojo remonto, kurį būtinai reikia atlikti, kad vaikai jaustųsi normalioje ir švarioje aplinkoje. Be to, susumavus buto vertę, baldų ir buitinės technikos įvertinimą, dalijama suma išlieka ta pati. Baldai ir buitinė technika įsigyta prieš 10-12 metų, jie yra fiziškai ir morališkai nusidėvėję.

4.4. Neaišku, kodėl akcentuojamas tik vienas garažas, nors turėjo du: vienas jų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), erdvesnis ir dvigubai brangesnis (su sandėliu), įkainuotas 15 000 Eur, pareiškėjai sutikus, pasidalijimo metu priskirtas apeliantui, o perpus mažesnę vertę turintis garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 500 Eur vertės, priskirtas jai. Apeliantas siekia pareiškėjai priklausančio garažo pervertinimo, o nutyli apie jam likusį. Abu garažai yra įteisinti VĮ Registrų centre, turintys registracijos ir unikalius numerius.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-05 sprendimo dalies (el. b. l. 98-102), kuriuo buvo tenkintas pareiškėjų E. B. ir R. B. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. pareiškėjas R. B. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria patvirtintos pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausiusio turto padalinimu.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinio skundo išnagrinėjimui

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos biure, įrašo apie tai santuokos metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6).

9. 2021-07-21 Vedybų sutarčių registro duomenimis pareiškėjai vedybų sutarties nėra sudarę (el. b. l. 32, 40).

10. 2021-07-21 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis pareiškėjams E. B. ir R. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuri buvo įgyta 2012-12-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. b. l. 45-46).

11. 2021-07-21 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis pareiškėjo R. B. vardu registruota negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 50-51).

12. 2021-07-21 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis pareiškėjos E. B. vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 52-53).

Žemesnės instancijos teismas

13. 2021-07-21 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis pareiškėjos E. B. vardu registruota negyvenamoji patalpa – prekybos patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), kuri buvo įgyta 2010-03-20 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. b. l. 43-44).

14. 2021-07-21 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis pareiškėjui R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 476/3578 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 2007-12-14 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. b. l. 47-49).

15. Pareiškėjai 2021-07-21 Vilniaus mieto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo pareiškėjų bendru sutarimu, taip pat pateikė 2021-07-14 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (el. b. l. 3-5), pagal kurią pareiškėjai buvo susitarę, kad:

15.1. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekama asmenine R. B. nuosavybe, pareiškėja E. B. šio turto atsisako nereikalaudama piniginės kompensacijos (2.1 punktas);

15.2. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekama asmenine R. B. nuosavybe, pareiškėja E. B. šio turto atsisako nereikalaudama piniginės kompensacijos (2.2 punktas);

15.3. ½ dalis negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), įgyta 2012-12-18 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, po santuokos nutraukimo paliekama asmenine E. B. nuosavybe, pareiškėjas R. B. šio turto atsisako nereikalaudamas piniginės kompensacijos. Pareiškėjas R. B. įsipareigoja ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos atlaisvinti šiame punkte nurodytą negyvenamąją patalpą-garažą (boksą) ir perduoti pareiškėjai E. B. raktus nuo šios patalpos (2.3 punktas);

15.4. ½ dalis negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), įgyta 2008-04-22 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-07 Perdavimo-priėmimo akto ir 2009-07-07 Susitarimo pagrindais, po santuokos nutraukimo paliekama asmenine R. B. nuosavybe, pareiškėja E. B. šio turto atsisako nereikalaudama piniginės kompensacijos (2.4 punktas);

15.5. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2005-06-09 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-12-30 Perdavimo-priėmimo akto pagrindais po santuokos nutraukimo padalijamas pareiškėjai E. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 13/20 dalis šio turto ir pareiškėjui R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 7/20 dalis šio turto (2.5 punktas);

15.6. Pareiškėja E. B. už jai po santuokos nutraukimo atitenkantį didesnės vertės turtą, nurodytą šios sutarties 2.5. punkte, pareiškėjui R. B. išmoka 11 050 Eur piniginę kompensaciją. 5 525 Eur pareiškėja E. B. įsipareigoja išmokėti ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos, likusius 5 525 Eur ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos (2.6 punktas);

15.7. Pareiškėjas R. B. įsipareigoja ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos išsikelti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais asmeniniais daiktais (9.1 punktas).

16. Vilniaus mieto apylinkės teismas 2021-07-22 nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad: i) pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (sutarties 2.3. ir 9.1. punktuose) susitarė dėl reikalavimų pareiškėjui išsikelti, nors tokie susitarimai patenka į santuokos nutraukimo byloje draudžiamų nagrinėti reikalavimų sąrašą, dėl to tokie susitarimai (dėl išsikėlimo) turi būti šalintini (kaip nevykdytini) iš pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokio pobūdžio bylose; ii) 2.4 punkte nurodyta, kad po santuokos nutraukimo R. B. asmenine nuosavybe paliekama ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), pareiškėjai pateiktoje sutartyje dalinasi tik ½ dalį šio turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau neišsprendė likusios šio turto ½ dalies likimo, t. y. kam iš pareiškėjų (sutuoktinių) jis turėtų atitekti. Pareiškėjai turėtų patikslinti šios pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punktą, aiškiai nurodant, kam ir kokia dalimi šis turtas atitenka po santuokos nutraukimo; iii) pareiškėjai teismui nepateikė santuokos liudijimo originalo; iv) teismui pateikti dokumentai pasirašyti pareiškėjos atstovės advokatės Giedrės Gabrielės Stepankevičienės elektroniniu parašu. Pareiškėjo R. B. atstovavimo teisė šiai advokatei nėra suteikta. Pareiškėjo R. B. tinkamo parašo teikiamuose dokumentuose nėra – teismui pateiktuose dokumentuose matyti tik nuskanuotas pareiškėjo parašas. Toks pateikimo būdas nėra tinkamas ir, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, nėra pagrindo pripažinti, kad procesinis dokumentas yra tinkamai pasirašytas pareiškėjo R. B. (el. b. l. 58-60).

17. 2021-08-04 pareiškėjai teismui pateikė 2021-07-30 patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (el. b. l. 65-67).

18. Vilniaus mieto apylinkės teismas 2021-08-05 nutartimi pakartotinai nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas, be kitų nutartyje nustatytų trūkumų, nurodė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui, o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams patikslintoje sutartyje patikslinus visą dalintiną savo turtą, teismui kilo abejonių dėl šio turto pasidalinimo verčių, t. y. ar nebus nukrypta nuo bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai turi patikslinti prašyme ir (ar) sutartyje dalintino turto vertes, nurodant konkrečias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių vertes, jog teismas galėtų įvertinti ar turtas dalinamas lygiomis dalimis, nepažeidžiant nė vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Tuo atveju, jei turtas dalinamas nesilaikant turto lygių dalių prezumpcijos, teismui turi būti nurodyta, dėl kokių priežasčių nukrypstama nuo lygių dalių (el. b. l. 71-74).

19. 2021-08-27 pareiškėjas R. B. pateikė prašymą pratęsti terminą trūkumams šalinti, nurodydamas, kad iki 2021-09-01 neturi galimybės susitikti su sutuoktine ir pasirašyti patikslintą sutartį (el. b. l. 79).

20. 2021-09-15 pareiškėjai teismui pateikė 2021-09-14 patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (el. b. l. 81-84), pagal kurią šalys susitarė, kad:

20.1. Šalys susitaria, kad santuokoje įgyto turto dalys santuokos nutraukimo metu nėra lygios atsižvelgiant į pareiškėjos E. B. didesnį indėlį įsigyjant bendrą turtą (2.1 punktas);

20.2. Šalys pripažįsta, kad santuokos metu įgyjant visą šalių vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, buvo panaudotos E. B. asmeninės lėšos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias ½ dalis butų, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), taip pat panaudoti pareiškėjos E. B. sesers ir tėvų pareiškėjai E. B. asmeniškai dovanoti pinigai (2.2 punktas);

20.3. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, šalys susitarė dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir santuokos metu įgytą turtą pasidalinti tokiu būdu: po santuokos nutraukimo 2/3 dalys viso turto atitenka pareiškėjai E. B., o 1/3 dalis turto atitenka pareiškėjui R. B. (2.3 punktas);

20.4. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 850 Eur po santuokos nutraukimo paliekama asmenine R. B. nuosavybe (2.4. punktas);

20.5. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 500 Eur, po santuokos nutraukimo paliekama asmenine R. B. nuosavybe (2.5 punktas);

20.6. ½ dalis negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), įgyta 2012-12-18 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurios vertė 7 500 Eur, po santuokos nutraukimo paliekama asmenine E. B. nuosavybe (2.6 punktas);

20.7. Negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), įgyta 2008-04-22 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-07 Perdavimo-priėmimo akto ir 2009-07-07 Susitarimo pagrindais, kurios vertė 15 500 Eur, po santuokos nutraukimo paliekama asmenine R. B. nuosavybe (2.7 punktas);

20.8. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2005-06-09 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-12-30 Perdavimo-priėmimo akto pagrindais, kurio vertė 108 000 Eur, po santuokos nutraukimo padalijamas pareiškėjai E. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 13/20 dalis šio turto, atitinkamai 72 000 Eur vertės ir pareiškėjui R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 7/20 dalis šio turto, atitinkamai 36 000 Eur vertės (2.8 punktas);

20.9. Viso santuokos nutraukimo metu dalintino registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto balansas sudaro 133 350 Eur (850 + 1 500 + 7 500 + 15 500 + 108 000). Pareiškėjai E. B. po santuokos nutraukimo natūra atitenkančio turto vertė sudaro 79 500 Eur (7 500 + 72 000), o pareiškėjui R. B. po santuokos nutraukimo natūra atitenkančio turto vertė sudaro 53 850 Eur (850 + 1 500 + 15 500 + 36 000), nors atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, jog nutraukiant santuoką pareiškėjai E. B. priklauso 2/3 dalys turto, o pareiškėjui R. B. nutraukiant santuoką priklauso 1/3 dalis, atitinkamai E. B. tenkančios dalies vertė turėtų sudaryti 88 900 Eur, o R. B. tenkančios dalies vertė turėtų sudaryti 44 450 Eur. Todėl pareiškėjas R. B. pareiškėjai E. B. turėtų išmokėti 9 400 Eur (53 850 – 44 450) piniginę kompensaciją (2.9 punktas);

20.10. Šalys susitaria, kad bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esančių baldų ir buitinės technikos vertė sudaro 33 000 Eur, jie po santuokos nutraukimo paliekami asmenine E. B. nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad Šalys susitarė, jog pareiškėjai E. B. nutraukiant santuoką priklauso 2/3 dalys turto, o pareiškėjui R. B. nutraukiant santuoką priklauso 1/3 dalis, atitinkamai E. B. tenkančios dalies vertė turėtų sudaryti 22 000 Eur, o R. B. tenkančios dalies vertė turėtų sudaryti 11 000 Eur. Todėl pareiškėja E. B. pareiškėjui R. B. turėtų išmokėti 11 000 Eur piniginę kompensaciją (2.10 punktas);

20.11. Šalys susitaria, kad ½ dalyje negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), esančių kilnojamųjų daiktų ir įrengimų vertė sudaro 28 350 Eur, jie po santuokos nutraukimo paliekami asmenine E. B. nuosavybe. Atsižvelgiantį tai, kad šalys susitarė, jog pareiškėjai E. B. nutraukiant santuoką priklauso 2/3 dalys turto, o pareiškėjui R. B. nutraukiant santuoką priklauso 1/3 dalis, atitinkamai E. B. tenkančios dalies vertė turėtų sudaryti 18 900 Eur, o R. B. tenkančios dalies vertė turėtų sudaryti 9 450 Eur. Todėl pareiškėja E. B. pareiškėjui R. B. turėtų išmokėti 9 450 Eur (18 900 – 9 450) piniginę kompensaciją (2.11 punktas);

20.12. Atlikus galutinį šalių viena kitai mokamų piniginių kompensacijų įskaitymą, pareiškėja E. B. už jai po santuokos nutraukimo atitenkantį didesnės vertės turtą, pareiškėjui R. B. įsipareigoja išmokėti galutinę 11 000 Eur piniginę kompensaciją. 5 500 Eur pareiškėja E. B. įsipareigoja išmokėti ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos, likusius 5 500 Eur ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos (2.12 punktas);

20.13. Pareiškėjas R. B. nepilnametės dukros L. B. išlaikymui iki jos pilnametystės gera valia įsipareigoja skirti jam po santuokos nutraukimo atitenkančiu turtu: 7/20 dalimi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė 36 000 Eur (4.1 punktas).

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

21. Pareiškėjas R. B. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB ,,Marleksa“ turto vertės nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą, ½ dalies negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutarties nuorašą, namų apyvokos daiktų – baldų pirkimo-pardavimo kvitų nuorašus, ½ dalies negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas (el. b. l. 118-131). Pareiškėjas nurodė, kad naujai pateikiami įrodymai yra reikšmingi bylos nagrinėjimui.

22. Pareiškėja E. B. su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat teikė naujus įrodymus – 2020-10-08 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 2020-12-01 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 2010-03-09 Nekilnojamojo turto registro išrašą-pažymėjimą, pareiškėjos pasirašytą aiškinamąjį raštą apie nekilnojamojo turto įsigijimo istoriją (el. b. l. 140-146).

23. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog bendra taisyklė yra ta, jog dalyvaujantys byloje asmenys neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019).

24. Draudimą priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tik nustačius bent vieną iš įstatyme nurodytų išimtinių sąlygų, nauji įrodymai gali būti priimti.

25. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Jeigu asmuo, prašantis priimti naujus įrodymus, naujų įrodymų pateikimą grindžia vėlesne jų pateikimo iškilimo būtinybe, teismas, spęsdamas ar taikyti šią išimtį, įvertina, ar prašantis asmuo nepiktnaudžiauja savo procesine teise, ar prašomi priimti nauji įrodymai tikėtinai turės įtakos bylos išsprendimo rezultatui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-265-585/2021). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad vėliau atsiradusia būtinybe pateikti įrodymus nelaikytina ir juos teikiančio asmens subjektyvi nuomonė, įsitikinimas, kad esamų įrodymų pakaks jo pozicijai patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 46 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo R. B. pateikta turto vertės nustatymo pažyma, pirkimo-pardavimo sutarties nuorašas, daiktų – baldų pirkimo pardavimo kvitai, garažo (bokso) nuotraukos pateikti pavėluotai. Paminėtina, kad šalys, teikdamos pirmosios instancijos teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškėjų sutarimu galėjo pateikti teismui, jų vertinimu, reikalingus įrodymus, o dalį jų ir buvo pateikę, kita vertus, nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo teikiami dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Paminėti dokumentai į bylą buvo pateikti tik po to, kai apylinkės teismas priėmė sprendimą, nors teismas kelis kartus šalis įpareigojo šalinti pareiškimo trūkumus ir, pabrėžtina, nurodyti (paaiškinti) aplinkybes, susijusias su šalių susitarimu dėl turto padalijimo, turto verte. Aptartų įrodymų pateikimas nesavalaikis ir, proceso teisės prasme, tokių įrodymų prijungimas neatitiktų ribotos apeliacijos modeliui keliamų tikslų. Nenustatyta aplinkybių, kurios būtų kliudžiusios duomenis apie šalims priklausiusį turtą pateikti anksčiau (pvz., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad pareiškėjas įrodymus teikia selektyviai, t. y. pareiškėjas pateikė tik vieną Turto vertės nustatymo pažymos lapą, iš kurio negalima nustatyti, kada toks vertinimas buvo atliktas, be to, pačioje pažymoje yra nurodoma, jog ,,Ši pažyma be turto vertinimo ataskaitos negalioja“. Dėl išdėstyto spręstina, jog pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimti prijungti naujus įrodymus apeliacinio proceso metu teisinio pagrindo nėra.

27. Analizuojant pareiškėjos E. B. teikiamus įrodymus, nustatyta, kad dalis analogiškų teikiamų įrodymų jau buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, t. y. buvo pateikti naujesni 2021-01-19 Nekilnojamojo turto registro išrašai. Pareiškėjos parengtas aiškinamasis raštas apie nekilnojamojo turto įsigijimo istoriją iš esmės atitinka atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes. Dėl išdėstyto spręstina, jog nėra teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje nurodyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo

28. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 ir 3.52 straipsniais, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).

29. Pareiškėjas R. B. apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-05 sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinta pareiškėjų 2021-09-14 patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodydamas, kad teismas neteisingai išsprendė pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą. Taigi apeliaciniu skundu skundžiama tik ta teismo sprendimo dalis, kuria teismas išsprendė santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, perkeldamas pareiškėjų sudarytos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

30. Pareiškėjo vertinimu, patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos, kuriomis dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės teise priklausantį turtą, buvo nukrypta nuo lygių dalių principo, neatitinka pareiškėjo valios, nes pareiškėjas buvo raginamas pasirašyti sutartį, tai padarė neapgalvodamas pasekmių ir nepasitaręs su advokatu.

31. CK 3.117 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais, tokių atvejų sąrašas nurodomas CK 3.123 straipsnyje. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Vadovaujantis CK 3.98 straipsniu, teisė į kompensaciją taip pat gali atsirasti šiais atvejais: i) jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto; ii) sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos; iii) kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019).

33. Vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020).

34. Pirmosios instancijos teismas 2021-10-05 sprendimu nusprendė nutraukti pareiškėjų E. B. ir R. B. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti 2021-09-15 pareiškėjų pateiktą ir 2021-09-14 jų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria visas santuokos metu įgytas turtas, priklausęs jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo padalintas nukrypus nuo lygių dalių principo, t. y. nustačius, kad padalinus turtą, pareiškėjai E. B. atitenka 2/3 dalys turto, o pareiškėjui R. B. 1/3 dalis turto.

35. Kaip matyti, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neatitiko sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turėjo įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis.

36. Paminėtina, kad 2021-07-21 pareiškėjams pateikus pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu kartu su 2021-07-14 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių (el. b. l. 3-5), Vilniaus mieto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai nepasidalino viso santuokoje įgyto turto, susitarė dėl draudžiamų nagrinėti reikalavimų, nepateikė santuokos liudijimo originalo bei tai, kad prašymas buvo pateiktas pareiškėjos atstovės, kuri apelianto neatstovavo, 2021-07-22 nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti (el. b. l. 58-60). 2021-08-04 pareiškėjams šalinant trūkumus ir pateikus teismui 2021-07-30 patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad sutuoktiniai 2021-07-30 patikslinta sutartimi dalindami bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantį turtą nukrypo nuo lygių dalių prezumpcijos, be to, teismas nustatė, kad nėra nurodytos dalintino turto vertės ir 2021-08-05 nutartimi pakartotinai nustatė terminą trūkumams pašalinti (el. b. l. 71-74). Pabrėžtina, kad 2021-08-05 nutartimi pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais, o jeigu turtas sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus.

37. Teismo 2021-08-05 nutartis pareiškėjui R. B. buvo įteikta 2021-08-13, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui buvo išaiškinta, jog įstatymo yra preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, o nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir po santuokos nutraukimo vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį galima tik išimtinais atvejais. Aplinkybę, jog pareiškėjui buvo išaiškinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumai, susiję su sutartyje nurodytu sutuoktiniams priklausančio turto dalinimu, patvirtina ir tai, kad pareiškėjas pats rūpinosi šių trūkumų pašalinimu, t. y. 2021-08-27 pareiškėjas R. B. pateikė prašymą pratęsti terminą trūkumams šalinti, nurodydamas, kad iki 2021-09-01 neturi galimybės susitikti su sutuoktine ir pasirašyti patikslintą sutartį (el. b. l. 79). Taigi iš bylos duomenų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atliko priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, analizę, išaiškino šalims, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo gali pažeisti vieno iš sutuoktinių teises, todėl pareikalavo paaiškinti, kodėl nukrypstama nuo lygių dalių principo.

38. Iš 2021-09-14 sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nuostatų, kurios buvo perkeltos į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, matyti, kad šalys aiškiai susitarė, jog ,,santuokoje įgyto turto dalys santuokos nutraukimo metu nėra lygios atsižvelgiant į pareiškėjos E. B. didesnį indėlį įsigyjant bendrą turtą“ (2.1 punktas). Aiškindami nukrypimą nuo lygių dalių principo, sutartyje pareiškėjai nurodė, kad ,,šalys pripažįsta, kad santuokos metu įgyjant visą šalių vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, buvo panaudotos E. B. asmeninės lėšos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias ½ dalis butų, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), taip pat panaudoti pareiškėjos E. B. sesers ir tėvų pareiškėjai E. B. asmeniškai dovanoti pinigai“ (2.2 punktas), todėl sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

39. Pastebėtina ir tai, kad pradinės ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos, kuriomis padalijamas turtas, iš esmės yra analogiškos, t. y. išlaikoma vieninga pozicija, kad pareiškėjai tenka 2/3 dalys, o pareiškėjui 1/3 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusio turto, be to, nuo 2021-08-05 nutarties įteikimo pareiškėjui dienos iki 2021-09-15, kai teismui buvo pateikta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri šalių buvo pasirašyta 2021-09-14, buvo praėjęs mėnesis laiko, o nuo pradinės sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo 2021-07-14, t. y. du mėnesiai. Tai paneigia pareiškėjo išvadą, jog sutartis buvo pasirašoma skubotai. Kaip matyti, iki pat teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų 2021-09-14 patikslinta sutartis, pareiškėjai laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pareiškėjai tenka didesnė dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausiusio turto. Teismas taip pat pažymi, kad apeliantas nurodo įvairias aplinkybes, jog jis nesutinka, kad buto įnašui buvo naudojami pareiškėjos pinigai, be to, nuosavybės teisė į butą pareiškėjams atsirado visiškai išmokėjus buto galutinę kainą, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių dėstomas aplinkybes, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.

40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad 2021-09-14 patikslintoje sutartyje netinkamai nurodyta sutuoktiniams priklausiusio ir dalintino turto vertė, dėl ko buvo netinkamai nustatyta pareiškėjui tenkanti kompensacijos dalis, visų pirma dėl to, kad, kaip jau minėta, prieš pirmosios instancijos teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas įpareigojo šalis aiškiai išskirti kiekvieno iš daiktų vertes, ką pareiškėjai šalindami trūkumus ir pasirašydami 2021-09-14 patikslintą sutartį ir atliko; antra, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019). Apeliantas patvirtina aplinkybę, kad šalys, 2021-09-14 patikslintoje sutartyje nurodydamos turto vertę, vadovavosi nekilnojamojo turto registro išrašais. Kita vertus, iš pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktų registro išrašų matyti, kad pareiškėjai susitarė, jog buto vertė yra netgi didesnė, nei nurodyta registro išraše, t. y. vietoj 99 000 Eur, susitarė, kad buto vertė yra 108 000 Eur, taigi, tikėtina, šalys vertino rinkos sąlygas; trečia, apeliantas nepateikė leistinų rašytinių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad buto ir garažo vertė yra ženkliai didesnės. Kaip minėta, apelianto pateikta buto vertės nustatymo pažyma be turto vertinimo ataskaitos negalioja, kita vertus, apeliantas nepateikė įrodymų, susijusių su garažo verte. Pažymėtina, kad pareiškėjai sutartyje aiškiai įvardino dalijamo turto vertes, nurodė detalius skaičiavimus dėl išmokamų kompensacijų, taip įvertindamos pareiškėjui išmokėtinos kompensacijos dydį, taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkami nustatytos turto vertės ir dėl to netinkamai nustatyto jam išmokėtinos kompensacijos dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

41. Pareiškėjo vertinimu, sutarties 2.10 punktas prieštarauja 2.15 punktui. Kaip matyti iš 2021-09-14 patikslintos sutarties 2.10 punkto ,,bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esančių baldų ir buitinės technikos vertė sudaro 33 000 Eur, jie po santuokos nutraukimo paliekami asmenine E. B. nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, jog pareiškėjai E. B. nutraukiant santuoką priklauso 2/3 dalys turto, o pareiškėjui R. B. nutraukiant santuoką priklauso 1/3 dalis, atitinkamai E. B. tenkančios dalies vertė turėtų sudaryti 22 000 Eur, o R. B. tenkančios dalies vertė turėtų sudaryti 11 000 Eur. Todėl pareiškėja E. B. pareiškėjui R. B. turėtų išmokėti 11 000 Eur piniginę kompensaciją“. Sutarties 2.15 punkte nurodoma, kad ,,asmeniniais ir namų apyvokos daiktais šalys pasidalino gera valia, ginčo dėl šių daiktų padalijimo nėra“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštaravimų tarp šių dviejų sutarties nuostatų nėra, o sutarties 2.10 punkte aptariama konkrečiai įvardintų namų apyvokos daiktų, t. y. tik baldų ir buitinės technikos pasidalinimo tvarka.

42. Apeliantas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti ar buvo pagrįstai nukrypta nuo lygių dalių principo.

43. Bylos dėl santuokos nutraukimo (dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu yra nagrinėjamos CPK XXXV skyriuje „Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ar vieno sutuoktinio prašymu“ nustatyta tvarka. CPK 540 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Sprendžiant dėl bylos skyrimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsižvelgtina į nurodytas įstatymo nuostatas, taip pat į pareiškėjų procesinį elgesį byloje: pirma, pareiškėjai ne vieną kartą šalino pareiškimo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus, be to, pats pareiškėjas teismui savarankiškai teikė prašymus dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo po to, kai teismas įpareigojo nurodyti dalintino turto vertes ir paaiškinti priežastis, dėl kurių nukrypstama nuo lygių dalių principo; antra, pareiškėjai patys prašė teismo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (el. b. l. 2); trečia, iš pareiškėjų teiktų duomenų matyti, kad visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo 2021-07-21 (nuo prašymo gavimo dienos teisme) iki pat 2021-10-05 (teismo sprendimo priėmimo dienos) pareiškėjų pozicija dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nesikeitė, pareiškėjai teismui prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neteikė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byla galėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

44. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė negalėdamas tinkamai įvertinti sutarties turinio ar negalėdamas jos suprasti. Teiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių visos sąlygos vertintinos sistemiškai. Nuo kreipimosi į teismą (2021-07-21) iki klausimo dėl susitarimo tvirtinimo (2021-10-05) praėjo žymus laikas, per kurį pareiškėjas dar kartą galėjo persvarstyti visas aplinkybes dėl pasirašyto susitarimo. Pirmosios instancijos teismas net du kartus nutartimis pareiškėjams nustatė terminą pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti, visų nutarčių kopijos buvo asmeniškai įteiktos apeliantui, pareiškėjai šalino teismo nutartyse nurodytus trūkumus bei teikė abiejų pasirašytus procesinius dokumentus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aiškiai suprato pasirašomų dokumentų turinį bei pasekmes, pasirašomų dokumentų turinys atitiko abiejų pareiškėjų valią. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jei pareiškėjas po pareiškimo pateikimo teismui nusprendė pakeisti savo valią dėl sutarties sąlygų, jis galėjo aktyviai sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis – nelaukiant teismo posėdžio kreiptis į teismą su prašymu netvirtinti sutarties ir pan.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto (pareiškėjo) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Pareiškėjas (apeliantas) su apeliaciniu skundu nepateikė nei pagrįstų argumentų, nei kokių nors leistinų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, kad apylinkės teismas, analizuodamas bylos medžiaga bei atlikdamas byloje surinktų įrodymų teisinį vertinimą, būtų padaręs materialiosios ar procesinės teisės normų pažeidimų.

46. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

47. Dėl išdėstytų aplinkybių spręstina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas