Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-02 · Civilinė byla Nr. e2S-721-264/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-02Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-20Alytaus apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-10-27Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-03-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-02
Bylos Nr.
e2S-721-264/2015
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00821-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
UAB „Dovitra“
Ieškovas
UAB „System Venbo“
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-721-264/2015Proceso Nr. 2-09-3-00821-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės UAB „Dovitra“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-39-182/2015 ieškovės UAB „System Venbo“ ieškinį atsakovei UAB „Dovitra“ dėl 39798,80 Lt (11526,53 Eur) skolos, 105,05 Lt (30,42 Eur) metinių palūkanų, 8,04 procento dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovei UAB „System Venbo“ dėl 49620,82 Lt (14371,18 Eur) nuostolių atlyginimo. Atsakovė taip pat teismo prašė iki teismo sprendimo priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kadangi šiuo metu atsakovės UAB „Dovitra“ turtinė padėtis yra sunki. UAB „Dovitra“ įsteigta šiais metais, o realiai veiklą vykdyti pradėjo tik nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Dėl ieškovės kreipimosi į teismą iki šiol areštuotos atsakovės banko sąskaitoje esančios lėšos. Pagal taikomus antstolio apribojimus, atsakovė neturi galimybės atsiskaityti ne tik su darbuotojais, bet ir sumokėti būtinus mokesčius. Dėl to ypač pablogėjo UAB „Dovitra“ turtinė padėtis. Taip pat dėl ieškovės veiksmų vėluojant atlikti sutartinius įsipareigojimus ir padarytos žalos dydį (tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, negautas pajamas) atsakovė neturi pakankamai lėšų ne tik verslo vystymui bet ir atsiskaitymui su tiekėjais. Šiuo metu atsakovės gaunamos pajamos tik dalinai leidžia atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ir sumokėti valstybei privalomus mokesčius. Atsakovė turėtų sumokėti 431 Eur žyminio mokesčio, tačiau tokios sumos sumokėti nėra galimybės. Tik žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas suteiktų UAB „Dovitra” procesinę galimybę siekti savo pažeistų teisių gynybos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovei nustatė 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, 431 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti bei pranešti teismui, pateikiant įrodymus, apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teismas nurodė, kad atsakovės teismui pateiktas priešieškinis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) reikalavimų. Reikalavimai priešieškiniui nustatyti CPK 111-114 str., 135 str. Priešieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kt. įrodymų buvimo vieta (CPK 135 str. 1 d. 1, 2, 3, 4 p.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė priešieškinio nėra apmokėjusi žyminiu mokesčiu. Nurodė, kad atsakovė nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, nepateikė įrodymų, kad turi didelių įsiskolinimų, duomenų apie lėšas banko sąskaitose, turimą turtą. Nors atsakovė priešieškinyje nurodė, kad jos pelnas per dieną yra 258,98 Eur, tačiau iš pateiktos pajamų sąnaudų ataskaitos matyti, kad atsakovės pajamos per mėnesį lapkričio mėnesį buvo 5665,42 Eur. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra nepagrįstas. Atsakovės priešieškinio suma yra 14 371,18 Eur, todėl atsakovė priešieškinį turi apmokėti 431 Eur žyminiu mokesčiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti 2015 m. sausio 12 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartį dalyje dėl įpareigojimo atsakovę UAB „Dovitra“ sumokėti 431 Eur žyminį mokestį ir išspręsti šioje dalyje klausimą iš esmės - iki teismo sprendimo priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, jog atsakovo UAB „Dovitra“ prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra nepagrįstas, kadangi atsakovas nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, nepateikė įrodymų, kad turi didelių įsiskolinimų, duomenų apie lėšas banko sąskaitose, turimą turtą, tačiau pateiktame prašyme dėl žyminio mokesčio atidėjimo buvo nurodyta, kad šiuo metu atsakovės UAB „Dovitra“ turtinė padėtis yra sunki: UAB „Dovitra“ įsteigta 2014 metais, o realiai veiklą vykdyti pradėjo tik nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Veiklos vykdymui (restorano veiklai) reikėjo gana didelių investicijų (patalpų nuoma, remontas, įrangos įsigijimas ir t.t.), kurias įmonė pasiskolino. Tačiau dėl ieškovės kreipimosi į teismą iki šiol areštuotos atsakovės banko sąskaitoje esančios lėšos. Atsakovės nuomone, dėl nepagrįstai taikomo arešto CPK nustatyta tvarka buvo paduotas skundas, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Šalčininkų rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-216-419/2015, teisėjas V. V.). Todėl iki šiol pagal taikomus antstolio apribojimus, atsakovė UAB „Dovitra“ neturi galimybės atsiskaityti ne tik su darbuotojais, bet ir sumokėti būtinus mokesčius. Dėl to ypač pablogėjo UAB „Dovitra“ turtinė padėtis.

2. Atsakovės gautas 258,98 Eur dienos pelnas buvo tik iki tada, kol nebuvo taikomas areštas įmonės sąskaitai (tik rugpjūčio mėnesį). Vėliau vidutinis dienos pelnas buvo tik apie 100 Eur (345,62 lt.). Teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl UAB „Dovitra“ turtinės padėties, t.y nurodė, kad per 2014 m. lapkričio mėnesį UAB „Dovitra“ gavo pajamų 5 665,42 Eur, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad buvo patirtos išlaidos 4 923,33Eur, o visas pelnas tesudarė 742,08 Eur. Šie duomenys teismui buvo nurodyti Pajamų - sąnaudų ataskaitoje, pateiktoje kartu su priešieškiniu. Be to, net ir gautomis pajamomis atsakovė dėl taikomo arešto sąskaitai negali pasinaudoti, todėl neturi jokių galimybių sumokėti žyminio mokesčio sumą.

3. Atsakovė neprašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o vadovaudamasi CPK 84 str. nuostatomis atsakovė UAB „Dovitra“ prašė tik iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

4. Teismas netenkindamas atsakovės prašymo nesivadovavo Europos Tarybos ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(81)7 „Dėl priemonių lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ 11- 12 punktuose nurodytomis nuostatomis, jog negalima reikalauti iš asmenų sumokėti teismo mokesčių, jeigu to padaryti jie nepajėgia, ir tokiems asmenims šie mokesčiai turi būti sumažinami arba panaikinami. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Golder prieš Jungtiną karalystę (No. 4451/70, Judgement of21 February 1975, EHR A18, para 35) taip pat konstatavo, jog būtų neteisinga manyti, kad Konvencijos 6 str. 1 d turinys, reikalaujantis užtikrinti teisminės gynybos prieinamumą kiekvienoje nagrinėjamoje byloje, apsiriboja vien tik suteikiamų procesinių garantijų aprašymu, nes negintų, pirmiausia to, kas praktiškai užtikrina galimybę pasinaudoti tokiomis garantijomis konkrečioje byloje, būtent - teisminės gynybos prieinamumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Atskiruoju skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria Druskininkų miesto apylinkės teismas įpareigojimo atsakovę UAB „Dovitra“ sumokėti 431 Eur žyminį mokestį. Kita nutarties dalis dėl priešieškinio trūkumų nustatymo neapskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstos nutarties dalies.

Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio bei žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK. Vadovaujantis CPK 84 str. esant suinteresuoto asmens motyvuotam prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, reikia nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį bei nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio (apeliacinio skundo) pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2012-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2012, 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t.y. nagrinėjamu atveju reikalingumą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Be to, pažymėtina, jog atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.

Atsakovė savo prašymą atidėti žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimą grindžia sunkia savo finansine padėtimi. Nurodo, kad UAB „Dovitra“ įsteigta 2014 metais, o realiai veiklą vykdyti pradėjo tik nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, atsakovės gautas 258,98 Eur dienos pelnas buvo tik iki tada, kol nebuvo taikomas areštas įmonės sąskaitai (tik rugpjūčio mėnesį). Vėliau vidutinis dienos pelnas buvo tik apie 100 Eur (345,62 lt.), todėl teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl UAB „Dovitra“ turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepakankamais skundžiamos nutarties panaikinimui. CPK 84 straipsnis dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo gali būti taikomas nustačius, kad asmens turtiniai (finansiniai) sunkumai yra laikini, kad turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011). Iš prie priešieškinio pateiktos Pajamų – sąnaudų ataskaitos už 2014 metus matyti, kad 2014 m. lapkričio mėnesį atsakovės pelnas sudarė 5 665,42 Eur, sąnaudos – 4923,33 Eur, grynasis pelnas – 742,09 Eur. Taip pat iš šios ataskaitos matyti, kad 2014 metų lapkričio mėnesį didžiausia piniginių lėšų suma buvo skirta patalpų įrengimui – 4 299,03 Eur. Taigi, apeliantė žinodama, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. vyksta teisminis procesas, kurio metu 2014 m. rugsėjo 18 d. atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turėjo elgtis atsakingai bei apdairiai skirstydama lėšas, jas naudoti pagal poreikių svarbą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė visiškai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad jos turtiniai (finansiniai) sunkumai yra laikini ir, kad turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri buvo priešieškinio pateikimo teismui metu.

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad dėl ieškovės kreipimosi į teismą iki šiol areštuotos atsakovės banko sąskaitoje esančios lėšos dėl ko ypač pablogėjo UAB „Dovitra“ turtinė padėtis taip pat nelaikytina priežastimi žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. taikė laikinąsias pasaugos priemones – ieškovės UAB „System Venbo“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės UAB „Dovitra“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, reikalavimo 11 734,18 Eur (40 515,77 Lt) ribose, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad neturi daugiau turto ar lėšų nei areštuota suma. Nurodyta teismo nutartis atsakovės nebuvo apskųsta atskiruoju skundu (CPK 151 str.). Atsakovė taip pat neteikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.). Pirmos instancijos teismas taip pat įvertino šias nurodytas aplinkybes.

Atskirajame skunde nurodoma, kad dėl atsakovės nuomone nepagrįstai taikomo arešto CPK nustatyta tvarka buvo paduotas skundas, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Šalčininkų rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-216-419/2015, teisėjas V. V.). Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais šiuos apeliantės argumentus, kadangi iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantės nurodytoje civilinėje byloje nagrinėjamas UAB „Dovitra“ skundas dėl antstolio veiksmų.

Apeliantė nurodo, kad teismas netenkindamas atsakovės prašymo nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei Europos Tarybos ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(81)7 „Dėl priemonių lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ 11- 12 punktuose nurodytomis nuostatomis, jog negalima reikalauti iš asmenų sumokėti teismo mokesčių, jeigu to padaryti jie nepajėgia, ir tokiems asmenims šie mokesčiai turi būti sumažinami arba panaikinami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 178 str. numatyta įrodinėjimo pareiga, pagal kurią, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, apeliantė visų pirma turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, kadangi nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra nepagrįstas, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad turi didelių įsiskolinimų, duomenų apie lėšas banko sąskaitose, turimą turtą.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis paliktina nepakeista nustatant atsakovei naują terminą iki 2015 m. kovo 16 d. įskaitytinai 431 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei UAB „Dovitra“ terminą iki 2015 m. kovo 16 d. įskaitytinai 431 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti bei pranešti teismui, pateikiant įrodymus, apie žyminio mokesčio sumokėjimą

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja Aušra Baubienė