Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės UAB „Dovitra“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-39-182/2015 ieškovės UAB „System Venbo“ ieškinį atsakovei UAB „Dovitra“ dėl 39798,80 Lt (11526,53 Eur) skolos, 105,05 Lt (30,42 Eur) metinių palūkanų, 8,04 procento dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Atskiruoju skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria Druskininkų miesto apylinkės teismas įpareigojimo atsakovę UAB „Dovitra“ sumokėti 431 Eur žyminį mokestį. Kita nutarties dalis dėl priešieškinio trūkumų nustatymo neapskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstos nutarties dalies.

Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio bei žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK. Vadovaujantis CPK 84 str. esant suinteresuoto asmens motyvuotam prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, reikia nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį bei nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio (apeliacinio skundo) pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2012-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2012, 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t.y. nagrinėjamu atveju reikalingumą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Be to, pažymėtina, jog atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.

Atsakovė savo prašymą atidėti žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimą grindžia sunkia savo finansine padėtimi. Nurodo, kad UAB „Dovitra“ įsteigta 2014 metais, o realiai veiklą vykdyti pradėjo tik nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, atsakovės gautas 258,98 Eur dienos pelnas buvo tik iki tada, kol nebuvo taikomas areštas įmonės sąskaitai (tik rugpjūčio mėnesį). Vėliau vidutinis dienos pelnas buvo tik apie 100 Eur (345,62 lt.), todėl teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl UAB „Dovitra“ turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepakankamais skundžiamos nutarties panaikinimui. CPK 84 straipsnis dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo gali būti taikomas nustačius, kad asmens turtiniai (finansiniai) sunkumai yra laikini, kad turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011). Iš prie priešieškinio pateiktos Pajamų – sąnaudų ataskaitos už 2014 metus matyti, kad 2014 m. lapkričio mėnesį atsakovės pelnas sudarė 5 665,42 Eur, sąnaudos – 4923,33 Eur, grynasis pelnas – 742,09 Eur. Taip pat iš šios ataskaitos matyti, kad 2014 metų lapkričio mėnesį didžiausia piniginių lėšų suma buvo skirta patalpų įrengimui – 4 299,03 Eur. Taigi, apeliantė žinodama, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. vyksta teisminis procesas, kurio metu 2014 m. rugsėjo 18 d. atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turėjo elgtis atsakingai bei apdairiai skirstydama lėšas, jas naudoti pagal poreikių svarbą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė visiškai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad jos turtiniai (finansiniai) sunkumai yra laikini ir, kad turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri buvo priešieškinio pateikimo teismui metu.

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad dėl ieškovės kreipimosi į teismą iki šiol areštuotos atsakovės banko sąskaitoje esančios lėšos dėl ko ypač pablogėjo UAB „Dovitra“ turtinė padėtis taip pat nelaikytina priežastimi žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. taikė laikinąsias pasaugos priemones – ieškovės UAB „System Venbo“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės UAB „Dovitra“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, reikalavimo 11 734,18 Eur (40 515,77 Lt) ribose, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad neturi daugiau turto ar lėšų nei areštuota suma. Nurodyta teismo nutartis atsakovės nebuvo apskųsta atskiruoju skundu (CPK 151 str.). Atsakovė taip pat neteikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.). Pirmos instancijos teismas taip pat įvertino šias nurodytas aplinkybes.

Atskirajame skunde nurodoma, kad dėl atsakovės nuomone nepagrįstai taikomo arešto CPK nustatyta tvarka buvo paduotas skundas, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Šalčininkų rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-216-419/2015, teisėjas V. V.). Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais šiuos apeliantės argumentus, kadangi iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantės nurodytoje civilinėje byloje nagrinėjamas UAB „Dovitra“ skundas dėl antstolio veiksmų.

Apeliantė nurodo, kad teismas netenkindamas atsakovės prašymo nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei Europos Tarybos ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(81)7 „Dėl priemonių lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ 11- 12 punktuose nurodytomis nuostatomis, jog negalima reikalauti iš asmenų sumokėti teismo mokesčių, jeigu to padaryti jie nepajėgia, ir tokiems asmenims šie mokesčiai turi būti sumažinami arba panaikinami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 178 str. numatyta įrodinėjimo pareiga, pagal kurią, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, apeliantė visų pirma turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, kadangi nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra nepagrįstas, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad turi didelių įsiskolinimų, duomenų apie lėšas banko sąskaitose, turimą turtą.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis paliktina nepakeista nustatant atsakovei naują terminą iki 2015 m. kovo 16 d. įskaitytinai 431 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei UAB „Dovitra“ terminą iki 2015 m. kovo 16 d. įskaitytinai 431 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti bei pranešti teismui, pateikiant įrodymus, apie žyminio mokesčio sumokėjimą

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.