- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-2313-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00821-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dovitra“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „System Venbo“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovitra“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-39-182/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „System Venbo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dovitra“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovitra“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „System Venbo“ dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovės UAB „System Venbo“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Dovitra“ nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštą, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą reikalavimo 40 515,77 Lt (11 734,19 Eur) ribose, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį apsunkinti ar kitaip suvaržyti, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove. Atsakovė UAB „Dovitra“ pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014 m. rugsėjo 18 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi, dalyje dėl UAB „Dovitra“ piniginių lėšų arešto. Atsakovė nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes antstolis areštavo ne nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (įmonė turi ilgalaikio turto, kurio vertė 19 457 Eur, bei trumpalaikio turto, kurio vertė 68 627 Eur), bet pinigines lėšas. Tokia situacija kenkia įmonės ūkiniai-finansinei veiklai, suvaržomos galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis, taip pat įmonė negali susimokėti privalomųjų mokesčių valstybei ir darbo užmokesčio darbuotojams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino. 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes iš pateiktų duomenų nustatė, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, periodiškai turi nedidelių įsiskolinimų Sodrai, todėl reiškiamo turtinio reikalavimo sumą (11 734,19 Eur) atsakovei laikė didele, pripažino, kad yra reali grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu įvykdyti. Nutartyje buvo nurodyta, kad iš pradžių areštuojamas UAB „Dovitra“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas reikalavimo ribose ir tik šio turto nesant, ar esant nepakankamai – areštuojamos bendrovės piniginės lėšos. Prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nenurodė jokių naujų, esminių aplinkybių, dėl kurių reikėtų panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nors atsakovė nurodė, kad turi ilgalaikio turto 19 457 Eur sumai, taip pat trumpalaikio turto 68 627 Eur sumai, iš atsakovės balanso teismas nustatė, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro net 121 857 Eur, tuo tarpu, nuosavas kapitalas lygus 2 896 Eur sumai, nepaskirstytas nuostolis siekia 36 669 Eur. Teismas sprendė, kad iš šių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės UAB „Dovitra“ turtinė padėtis pagerėjo, todėl 11 734,19 Eur sumą laikė didele. Atsakovė UAB „Dovitra“ nepateikė duomenų apie jos gaunamas pajamas iš vykdomos veiklos, todėl vien iš vienos dienos (t. y. momentinio) sąskaitos išrašo nėra pagrindo spręsti, jog piniginių lėšų areštas reikšmingai kenkia įmonės veiklai. Atsakovė taip pat nepagrindė įrodymais prašyme nurodytų aplinkybių apie augančią skolą darbuotojams, pateikė tik duomenis apie įmonės įsiskolinimą Socialinio draudimo fondui. Todėl teismas laikė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad piniginių lėšų areštas daro neproporcingai didelę žalą atsakovės veiklai. Teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos, teismas neturi duomenų, kad atsakovė būtų teikusi skundą dėl antstolio veiksmų, tai yra, dėl teismo nutartyje numatytos turto areštavimo tvarkos ir eiliškumo pažeidimo. Taip pat nėra pateikta duomenų, dėl kokių priežasčių nebuvo areštuotas atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o areštuotos piniginės lėšos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė UAB „Dovitra“ atskiruoju skundu prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – leisti iš areštuotų lėšų UAB „Dovitra“ atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, sumokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nenurodė jokių naujų, esminių aplinkybių, dėl kurių reikėtų panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neatsižvelgė, kad dėl taikomo arešto piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose, įmonė neturi kitos galimybės sumokėti privalomus mokėti mokesčius valstybei bei darbo užmokestį darbuotojams, dėl ko atsirado įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui ir darbuotojams. Tokia situacija kenkia įmonės ūkinei-finansinei veiklai, suvaržomos galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis, taip pat negalint sumokėti privalomų mokesčių valstybei ir darbo užmokesčio darbuotojams, didėja įsiskolinimai, tokiu būdu mažėjant galimybei patenkinti ieškovės reikalavimus. Be to, tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu, tiek ir dabar UAB „Dovitra“ turimo kilnojamojo turto vertė yra ženkliai didesnė nei ieškinio reikalavimo suma, todėl antstolė visiškai nepagrįstai ir neteisėtai areštavo pinigines lėšas, esančias UAB „Dovitra“ sąskaitoje, kas iš esmės prieštarauja ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikai, bet ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties esmei, kad tik nesant ar esant nepakankami UAB „Dovitra“ nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, leidžiama areštuoti pinigines lėšas. Atsakovė dėl taikomo arešto piniginėms lėšoms kreipėsi į antstolę, tačiau pastaroji nurodė, kad su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomus mokėti mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus gali spręsti tik teismas, nagrinėdamas skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Būtent dėl šių priežasčių - leidimo atsiskaityti su darbuotojais, sumokėti privalomus mokėti mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus ir buvo teismui pateiktas prašymas, kuris nepagrįstai buvo atmestas. Atsakovės skundo dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumo netenkino ne tik antstolė, bet ir Šalčininkų rajono apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2-216-419/2015). 2015 m. birželio 22 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismas analogiškoje situacijoje patenkino ieškovės atskirąjį skundą ir panaikino taikomas laikinąsias priemones ieškovės UAB „System Venbo“ atžvilgiu, motyvuodamas, kad jos neigiamai įtakoja ieškovės veiklą. Antstolės patvarkymas, kuriuo paskirtas areštas UAB „Dovitra“ piniginėms lėšoms, pažeidžia ne tik UAB „Dovitra“ teisėtus interesus, sąžiningumo, proporcingumo, ekonomiškumo ir kitus principus, bet ir prieštarauja tiek CPK normoms, reglamentuojančioms laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tiek ir suformuotai teismų praktikai šiuo klausimu, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – piniginių lėšų arešto, panaikinimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovės UAB „System Venbo“ reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti atsakovės UAB „Dovitra“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, reikalavimo 40 515,77 Lt ribose, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį apsunkinti ar kitaip suvaržyti, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove. 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė UAB „Dovitra“ pateikė prašymą panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovės reikalavimų užtikrinimui leista areštuoti atsakovės UAB „Dovitra“ pinigines lėšas. Atsakovė nurodė, kad nepaisant Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarties, antstolė T. G. areštavo ne kilnojamąjį UAB „Dovitra“ turtą, o pinigines lėšas, nors antstolei buvo pateikti duomenys apie įmonei UAB „Dovitra“ priklausantį kilnojamąjį turtą, kurio vertė ženkliai viršija ieškovės reikalavimų sumą ir kuriuo gali būti užtikrinti ieškovės reikalavimai. Dėl taikomo arešto piniginėms lėšoms įmonė patiria didelius nuostolius ir negali vykdyti ne tik įprastinės ūkinės-komercinės veiklos, bet ir sumokėti darbuotojams darbo užmokestį bei būtinus mokesčius valstybei. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovės prašymo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovės reikalavimų užtikrinimui leista areštuoti atsakovės UAB „Dovitra“ pinigines lėšas, netenkino. Apeliantė prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – leisti iš areštuotų lėšų UAB „Dovitra“ atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, sumokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais proporcingumo ir ekonomiškumo principais, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pirmiausia nurodė areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, reikalavimo 40 515,77 Lt ribose, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį apsunkinti ar kitaip suvaržyti, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad leidžiama atlikti kokias nors piniginių lėšų operacijas - leisti iš areštuotų lėšų UAB „Dovitra“ atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, sumokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus, išskyrus leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, nors teismų praktikoje taikant laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų areštą įmonei, turi būti nurodoma kokias operacijas leidžiama atlikti su piniginėmis lėšomis (CPK 145 straipsnio 6 dalis). Todėl sutiktina su apeliantės pozicija, kad, pritaikius piniginių lėšų areštą, ir neleidžiant iš areštuotų lėšų UAB „Dovitra“ atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, sumokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus, iš esmės gali būti sutrikdoma įprastinė įmonės ūkinė – komercinė veikla. CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Tuo tarpu nuo 2015-08-01 įsigaliojusioje aktualioje CPK 145 straipsnio 6 dalies redakcijoje numatyta, kad, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje; teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, teismas nutartimi nustato, kokias operacijas su jomis galima atlikti, o antstolis, teismo nurodymu, turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės UAB „Dovitra“ prašymą panaikinti 2014 m. rugsėjo 18 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą areštą piniginėms lėšoms, turėjo įvertinti prašyme nurodytas aplinkybes, jog atsakovė iš areštuotų lėšų negali mokėti darbo užmokesčio darbuotojams, mokesčių valstybei bei Sodrai, bei vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 6 dalimi patikslinti 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir leisti atsakovei iš areštuotų lėšų UAB „Dovitra“ atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, sumokėti privalomus mokesčius į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus, juolab, kad atsakovės prašyme buvo nurodoma, kad dėl taikomo arešto piniginėms lėšoms įmonė patiria didelius nuostolius ir negali vykdyti ne tik įprastinės ūkinės-komercinės veiklos, bet ir sumokėti darbuotojams darbo užmokestį bei būtinus mokesčius valstybei. Be to, pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės UAB „Dovitra“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuriame atsakovė prašė leisti iš areštuotų lėšų UAB „Dovitra“ atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, sumokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turėjo teisę pats pasinaikinti skundžiamą nutartį. Susipažinus su Turto arešto aktų registro duomenimis (Turto arešto aktas Nr. 2014049209), nustatyta, jog areštas taikomas tik atsakovės piniginėms lėšoms, leidžiant atsiskaityti tik su ieškove, antstolė T. G. nėra areštavusi ir aprašiusi jokio atsakovės nekilnojamojo ar kilnojamojo turto.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 145 straipsnio 6 dalis), neatsižvelgė į teismų praktiką, suformuotą šiuo klausimu, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti.
Leisti atsakovei UAB „Dovitra“, juridinio asmens kodas 303287793, iš piniginių lėšų, areštuotų Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.