Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nukentėjusiosios K. S. ir K. S. atstovo advokato padėjėjo R. J. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (toliau – (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas) 2020 m. spalio 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje J. J. kaltinama tuo, kad ji būdama atsakinga už mažametės savo dukros K. S. auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama dukrai sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad K. S. būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jos protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis, tyčia sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydama savo mažametę dukrą K. S., t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini) nuomojamuose būstuose, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytuose adresuose, naudojo K. S. atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą nuolat ją mušdama, apdraskydama jai veidą ir liepdama mokykloje mokytojoms meluoti, kad apdraskė šuo, diržu mušdama K. S. per kojas ir liepdama apie tai meluoti, kad pati nukrito, ranka mušdama už tai, kad atsikalbinėja, dažnai palikdama prižiūrėti mažametę svetimiems asmenims, K. S. negrįžus ilgai į namus, ją žiauriai sumušdama ir liepdama ilgai klūpoti kampe, vasarą visą mėnesį neleisdama mažametės K. S. išeiti į lauką, palikdama mažametę K. S. per naktį vieną namuose, dėl ko ji jautė didelę baimę, verkė, dažnai pačiai esant apsvaigusiai nuo alkoholio vežiojo mažametę K. S. automobiliu, dėl ko ji labai bijodavo, vaikydamasi, mušdama K. S. su diržu, šlepete, dėl ko jautė didelį skausmą ir likdavo randai, būnant dukros kambaryje, prie lovos, smaugdama, dėl ko nukentėjusioji labai išsigando, liepdama mažametei pačiai gamintis maistą, tokiais veiksmais savo mažametei dukrai K. S. sukeldama gniuždančias baimes, stresą, taip sistemingai baugindama mažametę, tęsdama nusikalstamą veiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) jai ir jos sutuoktiniui N. J. nesant namuose, nakties metu, nuo 06.00 val. iki 22.00 val. liepdama prižiūrėti brolį M. J., dėl ko mažametė K. S. negalėdavo ruošti pamokų, neturėjo laisvalaikio, užstumdama vonios duris ir neleisdama mažametei K. S. ilgai iš ten išeiti, nuolat vadindama savo mažametę dukrą K. S. necenzūriniais žodžiais: ,, (duomenys neskelbtini)“, sakydama, kad ji trukdo jai ir jos šeimai, tokiais savo veiksmais tyčia piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje.

2. Be to, J. J. kaltinama tuo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini) mieste nuomojamuose būstuose, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytuose adresuose, naudojo K. S. atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą nuolat ją mušdama, apdraskydama jai veidą ir liepdama mokykloje mokytojoms meluoti, kad apdraskė šuo, diržu mušdama K. S. per kojas ir liepdama apie tai meluoti, kad pati nukrito, ranka mušdama už tai, kad atsikalbinėja, dažnai palikdama prižiūrėti mažametę svetimiems asmenims, K. S. negrįžus ilgai į namus, ją žiauriai sumušdama ir liepdama ilgai klūpoti kampe, vasarą visą mėnesį neleisdama mažametės K. S. išeiti į lauką, palikdama mažametę K. S. per naktį vieną namuose, dėl ko ji jautė didelę baimę, verkė, dažnai pačiai esant apsvaigusiai nuo alkoholio vežiojo mažametę K. S. automobiliu, dėl ko ji labai bijodavo, vaikydamasi, mušdama K. S. su diržu, šlepete, dėl ko jautė didelį skausmą ir likdavo randai, būnant dukros kambaryje, prie lovos, smaugdama, dėl ko nukentėjusioji labai išsigando, liepdama mažametei pačiai gamintis maistą, tokiais veiksmais savo mažametei dukrai K. S. sukeldama gniuždančias baimes, stresą, taip sistemingai baugindama mažametę, tęsdama nusikalstamą veiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jai ir jos sutuoktiniui N. J. nesant namuose, nakties metu, nuo 06.00 iki 22.00 val. liepdama prižiūrėti brolį M. J., dėl ko mažametė K. S. negalėdavo ruošti pamokų, neturėjo laisvalaikio, užstumdama vonios duris ir neleisdama mažametei K. S. ilgai iš ten išeiti, nuolat vadindama savo mažametę dukrą K. S. necenzūriniais žodžiais: ,, (duomenys neskelbtini)“, sakydama, kad ji trukdo jai ir jos šeimai, tokiais savo veiksmais susargdino mažametį savo šeimos narį – K. S., padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį mišriu nerimo ir depresiniu sutrikimu (F41.2), t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose.

3. 2020 m. liepos 17 d. nutartimi, baudžiamoji byla perduota nagrinėti neviešame teisiamajame posėdyje. Nutartyje konstatuota, kad kliūčių nagrinėti bylą teisme nėra.

4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas, 2020 m. spalio 6 d. nutartimi, baudžiamąją bylą, kurioje J. J. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose ir BK 163 straipsnyje, perdavė prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti, nustatydamas dviejų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nukentėjusiosios K. S. atstovo advokato padėjėjo R. J. skundas tenkinamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, bylos medžiaga, nukentėjusiosios atstovo skundo argumentais, konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta – nurodyti bylos perdavimo prokurorui pagrindai yra deklaratyvūs ir netrukdo bylą nagrinėti teisme.

8. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies ar 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams ar kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

8.1. Reikalavimai kaltinamojo akto turiniui yra nurodyti BPK 219 straipsnyje. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamajame akte nurodomų duomenų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuoseklioje praktikoje laikosi pozicijos, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-319/2014, 2K-161-511/2016).

9. Iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame aprašytos J. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nurodant jų padarymo laiką, vietą, būdą, atitinka BK normų, pagal kurias šios veikos buvo kvalifikuotos (BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai ir 163 straipsnis), turinį. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priešingai nei nurodė žemesnės instancijos teismas, kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 straipsnyje reikalaujami duomenys, o nusikalstamų veikų aprašymas yra pakankamai konkretus ir aiškus, nusikalstamų veikų aplinkybės nurodytos tiek, kiek jų buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad kliūčių nagrinėti bylą teisme nėra, priešingai nei skundžiamoje nutartyje, konstatavo ir apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

10. Kaip teisingai pažymėta atstovo pateiktame skunde, iš kaltinamajai J. J. suformuluotų kaltinimų turinio matyti, kad juose yra nurodyta inkriminuotų nusikalstamų veikų laikas (laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas laikas, taip pat laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas laikas) ir vieta (namuose, (duomenys neskelbtini) nuomojamuose būstuose, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais adresais bei namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)) ir būdas (sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždant, mušant, apdraskant veidą, mušant diržu per kojas, mušant ranka ir šlepete, liepiant klūpoti kampe, neleidžiant išeiti į lauką visą mėnesį, paliekant mažametę vieną per visą naktį, smaugiant, vadinant necenzūriniais žodžiais ir pan.), ir padariniai (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos nusikalstamos veikos atveju), t. y., kad tokiais veiksmais sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas mažamečiui asmeniui. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, susiję su veikų padarymo būdu, vieta ir laiku, atsižvelgiant į ilgą inkriminuojamų veiksmų laikotarpį, nukentėjusiosios ir kaltininkės ryšį (pagrindiniai duomenų šaltiniai šioje byloje yra nukentėjusioji, kuri dėl galimų veikų padarymo metu buvusio savo amžiaus bei kitų savybių negali tiksliai nurodyti įvykio vietų, adresų, tikslių datų ir kitų bendravimo su mama aplinkybių) bei baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamų veikų požymius, nėra esminiai. Nutartyje keliamus klausimus, tiek, kiek įmanoma, daug paprasčiau, ekonomiškiau ir greičiau galima išsiaiškinti ir patikslinti teisiamajame posėdyje, o ne grąžinus bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją.

11. Kaip pagrįstai nurodoma ir atstovo skunde, teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turėtų motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą bei kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas tokių aplinkybių nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.

12. Nėra pagrindo sutikti ir su apylinkės teismo argumentu, kad įvertinus nukentėjusiosios parodymus, jos psichikai didelį poveikį galėjo turėti ir N. J. veiksmai, tačiau J. J. pareikštame kaltinime jos veiksmų atribojimo nuo kito asmens veiksmų klausimas nebuvo aptartas. Nurodyti apylinkės teismo motyvai yra nepagrįsti, kadangi padaryti neatlikus įrodymų tyrimo teisme. Pažymėtina, kad J. J. pareikštuose kaltinimuose yra konkrečiai nurodyta kokius veiksmus atliko kaltinamoji, galimai padarydama jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu neatlikus teisme įrodymų tyrimo nėra galimybės įvertinti tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų duotų parodymų. Pažymėtina, kad teismas tik išnagrinėjęs bylą ir tiesiogiai ištyręs visus byloje esančius duomenis, priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą, spręs ar ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys laikytini įrodymais ir, ar jų pakanka kaltinamosios kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju aktualios ir BPK 255 straipsnio nuostatos dėl bylos nagrinėjimo teisme ribų, BPK 257 straipsnyje numatytas reglamentavimas kai bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo.

13. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas sprendimą grąžinti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti taip pat grindžia tuo, kad nėra atskleistas J. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos – nusikaltimo prieš mažametį požymis, nes inkriminuoto nusikaltimo laikotarpio pabaigos dalyje nukentėjusioji jau nebuvo mažametė. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų laikotarpis yra nuo (duomenys neskelbtini), kai nukentėjusioji buvo mažametė, todėl minėtas teismo argumentas laikytinas nepagrįstu ir netrukdančiu bylos nagrinėti teisme bei nesudaro pagrindo baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui.

14. Nesutiktina ir su apylinkės teismo motyvu dėl ikiteisminio tyrimo neišsamumo, nurodant, kad iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados nėra aišku, nuo kada padarytų J. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų atsirado nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, gavęs bylą su kaltinamuoju aktu, spręsdamas ar nėra kliūčių perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi vertinti kaltinamojo akto atitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams, o ne ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą, jų įrodomąją reikšmę. Įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, tikrumas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas.

15. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį BK straipsnį ji atitinka. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, bei tuo pačiu pagrindas perduoti bylą prokurorui. Pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Pagal BPK 233 straipsnio nuostatas, negali būti laikoma kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pilnai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir netgi pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar veikos kvalifikavimą (BPK 256, 287 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Esant būtinybei, kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas gali būti keičiamas nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015).

16. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visumoje, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Juolab, kad skundžiamoje nutartyje be deklaratyvaus teiginio apie padarytus kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, tokie pažeidimai motyvuotai nenurodyti. Nėra pagrindo manyti, kad dėl nutartyje paminėtų aplinkybių buvo suvaržyta kaltinamosios teisė gintis. Pirmosios instancijos teismas nurodė tokias aplinkybes, kurias negrąžinus bylos prokurorui, galėjo pats išnagrinėti ir išsiaiškinti, jos nekliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

17. BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą procesinį veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus ar neaiškumus ir netgi pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar veikos kvalifikavimą (BPK 256, 287 straipsniai).

18. Atsižvelgiant į visumą aukščiau aptartų aplinkybių, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi byla prokurorui perduota nesant tam įstatymu pagrįsto pagrindo, todėl skundžiama 2020 m. spalio 6 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Nukentėjusiosios K. S. atstovo advokato padėjėjo R. J. skundą tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.