Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Mildos Skersienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. P., notarė D. R.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.2. Teigia, kad būtina atkreipti dėmesį į trečiojo asmens A. P. paaiškinimus, kurie atskleidė tikruosius jo tikslus ir priežastį, dėl kurios A. P. pasirinko ginti šioje byloje ne ieškovės poziciją, o atsakovės. Pažymėjo, kad jis nurodė, jog „pradžioje ir jis planavo kelti ginčą, rinko informaciją, skambino advokatams. Ir kad iš pradžių buvo baimių dėl A. Bet mato, kad žmogus susitvarkė, pasikeitė. Jam nebėra tokių minčių. A. sakė, kad atiduos jam dalį buto (duomenys neskelbtini, kurį paveldėjo po Š. P. mirties trys įpėdiniai: A. P., V. P. ir A. P.), prašė palikti ją ramybėje“. Mano, kad A. P. šioje byloje turi materialinį suinteresuotumą, kas paaiškina ieškovei tokią priešingą brolio poziciją. Be to, A. P., duodamas paaiškinimus teisme, kaltino seserį V. P. ilgais ginčais teisme su sodo kaimyne R. J., kas yra visiška netiesa. Mano, jog yra priešingai, tai R. J. pradėjo bylą teisme su A. A. P. dar 2008 m. dėl sodo sklypo ribų. Vėliau 2011 m. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei R. J. dėl savavališkos statybos. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje A. A. P. dalyvavo trečiuoju asmeniu pats asmeniškai, vėliau dėl A. A. P. sveikatos būklės pablogėjimo dalyvauti posėdžiuose jis nebegalėjo, todėl jam su įgaliojimu atstovavo V. P.. Mano, kad atsižvelgiant į ilgus liudytojos R. J. bylinėjimosi metus su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl savavališkos namo statybos, kurios metu buvo pažeisti įstatymo nustatyti atstumai nuo kaimyno A. A. P. sodo sklypo ribų, R. J. liudijimas šioje byloje yra niekinis.

6.3. Teigia, kad kritiškai turi būti vertinamas ir notarės D. R. paaiškinimas, duotas teismo posėdžio metu, apie tai, kokia tvarka ji tvirtina sandorius, kai viena iš sandorio šalių yra garbaus amžiaus žmogus. Mano, kad yra akivaizdu, jog notarė papasakojo tvarką, kokios privalu laikytis, tačiau pripažino, kad konkretaus sandorio ir A. A. P. neprisimena. Toks paaiškinimas teisine prasme yra niekinis ir juo remtis nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, jog byloje pateiktas rašytinis įrodymas, kad po dovanojimo sutarties pasirašymo 2016 m. sausio 18 d. A. A. P. 2016 m. sausio 11 d. buvo paguldytas į reanimacijos skyrių dėl širdies infarkto, o dovanojimo sutarties pasirašymo metu A. A. P. buvo priešinfarktinės būsenos.

6.4. Pažymi, kad teismas abejodamas medicininiais dokumentais, pateiktais byloje, ieškovės nuomone, galėjo inicijuoti klausimą dėl pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, tačiau to nepadarė, dėl to neteisingai įvertino rašytinius įrodymus. Akcentavo, kad teismas nurodė, jog ir pati ieškovė taip pat aiškino, kad buvo metas, kai tėvas vaikų nepažindavo, kai gulėjo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2011 m., tačiau vėliau jo būklė pagerėjo. Ir šiuo atveju teismas klysta dėl A. A. P. sveikatos vertinimo, kadangi vieninteliai įrodymai apie jo būklę dovanojimo sandorio sudarymo metu yra įrodymai apie jam diagnozuotas ligas ir narkozes daugkartinių operacijų metu, o ne 2014 m. 2011 m. gydytojų įrašai apie pagerėjusią būklę po kritinių situacijų ar eilinės operacijos.

6.5. Teigia, kad iš turimų medicininių išrašų matyti, kad per laikotarpį nuo 2012 m. A. A. P. patyrė net 14 narkozių. Tačiau ieškovė neturi medicininių išrašų apie operacijas nuo 2006 m. iki 2012 m., kojų kraujagyslių, miego arterijų rekonstrukcijos operacijas, kurių metu buvo taikomos narkozės. Taip pat pažymi, kad iš pateiktų neurologo, psichiatro ir psichologo konsultacijų matyti, kad A. A. P. buvo nustatytos diagnozės – encefalopatija ir kraujagyslinė demencija, kurios neišvengiamai sukelia sunkias pasekmes – atminties netekimą, pažintinių funkcijų pablogėjimą ir pan. Pažymėjo, kad daugiametėje medicininėje praktikoje žinoma, jog kraujagyslinei demencijai netaikomas specifinis gydymas, o bėgant metams ši liga priklausomai nuo kitų kraujagyslinių ligų dar labiau progresuoja, todėl mano, kad tai patvirtina, jog A. A. P. dovanojimo sutarties sudarymo dieną 2016 m. sausio 18 d. buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo.

8.1. Nurodė, kad teismas aptarė ir įvertino visus įrodymus – tiek pateiktus A. A. P. sveikatos medicininius įrašus, tiek šalių bei trečiojo asmens duotus paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Todėl mano, jog apeliacinio skundo motyvas, kad teismas išnagrinėjo bylą ne iki galo, nevisapusiškai, neobjektyviai, yra visiškai nepagrįstas. Atkreipė dėmesįį tai, kad jeigu teikiamas toks motyvas, tai apeliantė turėtų ir nurodyti, ko teismas neištyrė, neaptarė, neišnagrinėjo ir pan., tačiau tokių nuorodų apeliaciniame skunde nėra, jokie nauji įrodymai nepateikti, jokie prašymai nepareikšti, todėl atsakovė teigia, kad yra neaišku, ką, apeliantės nuomone, teismas turėjo ištirti, bet neištyrė ir neišnagrinėjo.

8.2. Akcentavo, kad iš esmės skunde dėstomi motyvai yra ne tiek apie deklaratyviai paminėtą neva nevisapusišką bylos įrodymų išnagrinėjimą, tačiau apie apeliantei nepalankų įrodymų vertinimą – ji mano, kad byloje surinkti įrodymai turėjo būti vertinami kitaip, nei tai padarė teismas. Paminėjo, kad apeliantės noras, jog įrodymai būtų vertinti kitaip, nelemia sprendimo nepagrįstumo, nes įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos byloje, išnagrinėjimu.

8.3. Teigia, kad teismas teisingai įvertino, jog po to A. A. P. sveikata pagėrėjo, tiek pagal medicininius dokumentus, tiek pagal apklaustų asmenų paaiškinimus. Nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 15 d. medicininiame išraše iš Klaipėdos jūrininkų ligoninės pažymėta, kad jis yra sąmoningas, teisingai orientuotas, kontaktas visavertis, produktyvus, nuotaika lygi, reakcija adekvati. Mano, kad jokių duomenų apie tai, jog po 2012 m. A. A. P. būtų lankęsis pas psichiatrus, kad jam būtų buvęs skirtas kažkoks bent palaikomasis psichikos gydymas, byloje nėra pateikta. Pažymėjo, kad ne visais atvejais sergantis asmuo (netgi demencija) negali suprasti ir valdyti savo veiksmų, nes ligos yra skirtingų vystymosi stadijų, tipų, greitai ar lėtai besivystančios, todėl atitinkamai ir pasekmės jų yra kitos. Mano, kad šioje byloje nėra jokių duomenų apie A. A. P. neva diagnozuotos ligos eigą, gydymą, sunkumą, jos poveikį asmens mąstymui ir suvokimui. Teismas neprivalėjo ir negalėjo vadovautis tik ieškovės aiškinimais ir samprotavimais apie A. A. P. sveikatos blogėjimą, galimą ligos eigą ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti vienašalę restituciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad dovanotojas (velionis A. A. P.) yra ieškovės, trečiojo asmens A. P. ir apdovanotojo (velionio Š. P.) tėvas bei atsakovės uošvis. 2015 m. gegužės 4 d. testamentu A. A. P. žemės sklypą ir visus jame esančius pastatus / statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nutarė palikti sūnui Š. P. 2016 m. sausio 8 d. A. A. P. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui Š. P. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 6 d. A. A. P. mirė. Po A. A. P. mirties palikimą priėmė jo vaikai V. P., Š. P. ir A. P. (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į paveldimo turto sąrašą nebuvo įtrauktas). 2022 m. sausio 5 d. mirė Š. P.. Po Š. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi jo sutuoktinė – atsakovė A. P.

13. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, kad jos tėvas (dovanotojas A. A. P.), sudarydamas 2016 m. sausio 8 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų, todėl ši sutartis neatspindi tikrosios jo valios ir turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

14. Pažymėtina, kad kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156, CK 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis).

15. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Tai reiškia, kad kai dovanojimo sutartį sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, tokia dovanojimo sutartis gali būti pripažįstama negaliojančia. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

16. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išsiaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą yra akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti dovanotojo psichinę būseną, buvusią ne prieš ar po ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo, tačiau būtina įvertinti, ar pačio ginčijamo sandorio sudarymo metu dovanotojas suvokė ir galėjo suvokti, kokį sandorį sudaro ir ar turėjo galimybę tokio sandorio nesudaryti.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė mano, kad byloje įrodinėjamas aplinkybes, jog dovanotojas (A. A. P.) 2016 m. sausio 8 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, iš esmės patvirtina byloje esantys dovanotojo (A. A. P.) medicininių dokumentų išrašai. Apeliantės teigimu, iš byloje esančių medicininių išrašų matyti, kad per laikotarpį nuo 2012 m. A. A. P. patyrė net 14 narkozių. Tačiau ieškovė neturi medicininių išrašų apie operacijas nuo 2006 m. iki 2012 m., kojų kraujagyslių, miego arterijų rekonstrukcijos operacijas, kurių metu buvo taikomos narkozės. Taip pat pažymi, kad iš pateiktų neurologo, psichiatro ir psichologo konsultacijų matyti, kad A. A. P. buvo nustatytos diagnozės – encefalopatija ir kraujagyslinė demencija, kurios neišvengiamai sukelia sunkias pasekmes – atminties netekimą, pažintinių funkcijų pablogėjimą ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

18. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

19. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų dovanotojo A. A. P. medicininių dokumentų išrašus, konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu dovanotojas A. A. P. negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Pažymėtina, jog iš į bylą pateiktų dovanotojo A. A. P. medicininių dokumentų matyti, kad dovanotojas turėjo sveikatos problemų, susijusių su širdies ir kraujotakos ligomis, ir laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų turėjo daug operacijų, susijusių su šių ligų gydimu (2011 m. atlikta kasos operacija; 2011 m. atlikta dešinės rankos žąsto arterijos operacija, pašalintas trombas; 2012 m. atlikta kairės kojos kraujagyslių protezo trombo šalinimo operacija), kurių metu dovanotojui buvo taikyta 14 narkozių. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiais, kad dažnos operacijos, kurių metu taikoma narkozė, gali turėti neigiamos įtakos žmogaus protiniams gebėjimams, tačiau akcentuotina, kad kiekvienu atveju protinių gebėjimų sutrikimai pacientams gali pasireikšti skirtingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad dovanotojui buvo atliekamos dažnos operacijos, susijusios su širdies ir kraujotakos ligų gydymu, o šių operacijų metu jam buvo taikomos narkozės, niekaip nei patvirtina, nei paneigia dovanotojo A. A. P. gebėjimų suprasti savo veiksmus ar tuo labiau juos valdyti sutrikimus.

21. Taip pat į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2011 m. dovanotojui A. A. P. nustatytas galvos smegenų insultas, jis buvo dezorientuotas, sutriko kalba, kelis kartus gydytas reanimacijoje; 2012 m. neurologo konsultacijoje konstatuota – asmenybės ir atminties sutrikimas, apsunkinantys kasdieninę adaptaciją. Po galvos smegenų insulto pasikeitė paciento psichika ir atmintis; 2012 m. psichologo konsultacijoje konstatuota – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, ryškūs asmenybės ir emocijų pokyčiai, Blessedo demencijos skalės rezultatai rodo vidutinius pakitimus; 2012 m. psichiatro konsultacijoje konstatuota – kraujagyslinė demencija; nuo 2012 m. liepos 3 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (neterminuotai). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai taip pat nepatvirtina, kad ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu dovanotojas negalėjo suprasti savo veiksmų.

22. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nurodytos sveikatos problemos, susijusios su asmenybės ir atminties sutrikimais, dovanotojui nustatytos laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2012 metų, o ginčijamas dovanojimo sandoris sudarytas 2016 metais. Šiuo atveju objektyviai suprantama, kad tik ką po galvos smegenų insulto diagnozavimo dovanotojo protiniai gebėjimai gali būti sutrikę, o kasdieninė adaptacija apsunkinta, tačiau byloje esantys kiti rašytinai įrodymai patvirtina, jog su laiku dovanotojo psichikos būsena gerėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninės medicinos dokumentų išrašas, kuriuo nustatyta, jog dovanotojas A. A. P. buvo hospitalizuotas laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. Hospitalizacijos metu dovanotojo būklė buvo įvertinta psichologo, kuris nurodė, jog „pacientas sąmoningas, teisingai orientuotas. Kontaktas pilnavertis, produktyvus. Nuotaika lygi. Emocijos labilesnės dėl ligos. Reakcija į ligą pakankamai adekvati. Psichoemocinės būklės vertinimas: ryškiau išreikštų nerimo ir depresijos požymių nefiksuojama. Lengvai pakilęs psichosocialinio streso lygis“. Minėtuose medicininiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad po 2011 metais dovanotoją ištikusio galvos smegenų insulto A. A. P. sveikatos būklė, susijusi su gebėjimais priimti sprendimus ir juos valdyti, tik gerėjo, o 2012 m. liepos 3 d. dovanotojui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nustatytas atsižvelgiant į A. A. P. judėjimo sutrikimus.

23. Dar daugiau, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog, be ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo, panašiu laikotarpiu A. A. P. sudarė ir kitus notarinius sandorius, kurių apeliantė neginčijo, t. y. byloje nustatyta, kad A. A. P. 2015 m. gegužės 4 d. pas notarę A. K. surašė testamentą sūnaus Š. P. naudai; 2015 m. lapkričio 18 d. pas notarą E. S. išdavė sūnui Š. P. įgaliojimą, be kita ko, suteikiantį teisę valdyti ir tvarkyti ginčo turtą; 2015 m. lapkričio 19 d. notarui E. S. pateikė pareiškimą, kad naikina įgaliojimą, išduotą dukrai V. P.. Nė vienam iš šių notarų A. A. P. sveikata ir elgesys įtarimų nesukėlė.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, be jau aptartų byloje esančių rašytinių įrodymų, susijusių su dovanotojo A. A. P. sveikatos būkle, į bylą pateikti įrodymai, jog netrukus po ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo A. A. P. buvo diagnozuotas širdies infarktas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės neįrodo fakto, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu dovanotojas galėjo nesuprasti savo veiksmų. Akcentuotina, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį A. A. P. su savo sūnui Š. P. sudarė 2016 m. sausio 8 d., o širdies infarktas dovanotoją ištiko tik po kelių dienų, t. y. 2016 m. sausio 11 d., todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie du įvykiai tarpusavyje nėra niekaip susiję. Nors, apeliantės nuomone, ginčo dovanojimo sutartis sudaryta dovanotojui buvus priešinfarktinės būsenos, tačiau tokie jos samprotavimai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, jie nesudaro pagrindo išvadai, kad dovanotojas ginčo sutarties sudarymo metu būtų galėjęs nesuprasti savo veiksmų ar jų valdyti.

25. Apeliantė taip pat mano, kad teismas, abejodamas byloje pateiktais medicininiais dokumentais, galėjo inicijuoti klausimą dėl pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, tačiau to nepadarė, dėl to neteisingai įvertino rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tai reiškia, jog teismas pats savo inciatyva įrodymų byloje nerenka (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus), todėl akivaizdu, jog motyvuotą prašymą dėl ekspertizės skyrimo turėjo reikšti tokios ekspertizės paskyrimu suinteresuota bylos šalis. Pažymėtina, jog apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl jai turėjo būti žinoma įrodinėjimo pareiga. Be to, apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, taip pat neprašė skirti dovanotojo pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, o tik savo subjektyviu į bylą pateiktų medicininių dokumentų vertinimu įrodinėja dovanotojo psichikos būsenos sutrikimus. Darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo paskirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Nors apeliaciniu skundu apeliantė kritikuoja ir pirmosios instancijos teismo atliktą byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų vertinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skunde išdėstytais argumentais. Apeliaciniu skundu teigiama, kad atsakovės, trečiojo asmens A. P., notarės D. R. bei liudytojos R. J. duoti paaiškinimai, ieškovės nuomone, buvo suderinti tarpusavyje, kadangi šios proceso šalys suinteresuotos bylos baigtimi, tačiau, be savo deklaratyvių paaiškinimų, į bylą nepateikė jokių tokius apeliantės argumentus pagrindžiančių įrodymų.

27. Visu pirma, apeliantė teigia, kad byloje apklaustas trečiasis asmuo A. P. šioje byloje turi materialinį suinteresuotumą, kas paaiškina ieškovei tokią priešingą brolio poziciją, kadangi atsakovė žadėjo atiduoti jam dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ir trečiojo asmens susitarimus dėl turto dalybų, juolab kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys jau yra paskirstytos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog materialiai trečiajam asmeniui naudingiau būtų ieškinio patenkinimas, kadangi ieškiniu prašoma pripažinti 2016 m. sausio 8 d. žemės sklypo su statiniais dovanojimo sutartį negaliojančia, taikyti vienašalę restituciją ir padovanotą žemės sklypą grąžinti A. A. P. nuosavybėn. Tai reiškia, jog ieškinio tenkinimo atveju trečiasis asmuo, būdamas A. A. P. paveldėtojas, įgytų teisę į dalį šio turto, kas akivaizdžiai jam atneštų materialinę naudą. Be savo pasvarstymų apie galimą trečiojo asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, apeliantė į bylą nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, daro išvadą, kad trečiojo asmens A. P. suinteresuotumas šios bylos baigtimi nenustatytas.

28. Taip pat nenustatytas ir liudytojos R. J. suinteresuotumas bylos baigtimi. Nors apeliantė gana plačiai apeliaciniu skundu nupasakojo tarp apeliantės ir liudytojus kilusius teisinius ginčus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visos apeliaciniame skunde nurodytos bylos tarp šalių yra užbaigtos. Šias aplinkybes patvirtina ir pati apeliantė, todėl akivaizdu, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių liudytojos suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat apeliacinės instancijos teismas byloje nenustatė ir jokių notarės D. R. suinteresuotumo bylos baigtimi aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek liudytojų, tiek trečiojo asmens ar notarės byloje teikti paaiškinimai iš esmės atitinka kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl, nesant nustatytų jokių prieštaravimų tarp byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovės, trečiojo asmens A. P., notarės D. R. bei liudytojos R. J. duoti paaiškinimai buvo suderinti tarpusavyje.

29. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai vertino įrodymus, susijusius su sandorio pripažinimu negaliojančiu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2024 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 1130493, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė sumokėjo advokatei 500 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovės atstovės atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovei priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

33. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. P. iš ieškovės V. P. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.