- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2-4874-1180/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00746-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- A. P., notarei Dalijai Rinkevičienei
- Advokatai
- Audronė Urbonaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. P., notarė Dalija Rinkevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016-01-08 žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Š. P., a. k. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, taikyti vienašalę restituciją ir padovanotą žemės sklypą grąžinti A. A. P. nuosavybėn. Nurodo, jog 2016-01-08 ieškovės tėvas A. A. P. padovanojo savo sūnui Š. P. žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), dovanojimo sutartis patvirtinta notaro biure, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. P. mirė. Po A. A. P. mirties palikimą priėmė jo vaikai: V. P., Š. P. ir A. P. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės brolis Š. P. Po Š. P. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė - atsakovė A. P. Paveldėjimo byla vedama Klaipėdos miesto 1-ame notarų biure. Kadangi dėl sudarytos dovanojimo sutarties žemės sklypas nepateko į paveldimą turtą po A. A. P. mirties, šis žemės sklypas yra paveldimo turto sąraše mirus Š. P. Ieškovė teikia ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu - dėl žemės sklypo dovanojimo sutarties, sudarytos tarp A. A. P. ir Š. P., pripažinimo negaliojančia, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindais, t. y. dėl savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu. Anot ieškovės, 2016-01-08 A. A. P. sveikatos būklė buvo tokia sunki, kad jis, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pažymi, jog tėvas A. A. P. sirgo ir buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo, t. y.: 2006 m. A. A. P. buvo (duomenys neskelbtini), iki tol buvo atlikta daug kojų (duomenys neskelbtini) operacijų, (duomenys neskelbtini) operacija. Visais atvejais buvo taikytos narkozės; 2011 m. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, taikyta narkozė. Po ko įvyko galvos (duomenys neskelbtini), buvo dezorientuotas, sutrikusi kalba, kelis kartus gydytas reanimacijoje; 2011 m. buvo atlikta dešinės rankos (duomenys neskelbtini) operacija, (duomenys neskelbtini) taikyta narkozė; 2012 m. nustatytas (duomenys neskelbtini); 2012 m. neurologo konsultacijoje konstatuota – asmenybės ir atminties sutrikimas, apsunkinantys kasdieninę adaptaciją. Po galvos (duomenys neskelbtini) ženkliai pasikeitė psichika ir atmintis; 2012 m. psichologo konsultacijoje konstatuota - vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, ryškūs asmenybės ir emocijų pokyčiai, Blessedo demencijos skalės rezultatai rodo vidutinius pakitimus; 2012 m. psichiatro konsultacijoje konstatuota – (duomenys neskelbtini); nuo 2012-07-03 dėl demencijos buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (neterminuotai); 2012 m. 12 mėn. buvo atlikta kairės kojos (duomenys neskelbtini) operacija, taikyta narkozė; 2014-03-21, 23 d., 25 d. buvo (duomenys neskelbtini) operacijos. Taikytos 3 narkozės; 2014-04-10 buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Taikyta narkozė; 2014 m. liepos mėn. atliktos dvi operacijos, (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija. Taikytos dvi narkozės; 2016 m. sausio mėn. - (duomenys neskelbtini). Iš turimų medicininių išrašų matyti, kad per laikotarpį nuo 2012 m. A. A. P. turėjo net 14 narkozių. Ieškovė neturi medicininių išrašų nuo 2006 m. iki 2012 m. apie atliktas kojų (duomenys neskelbtini) operacijas, kurių metu taip pat buvo taikomos narkozės. Iš pateiktų neurologo, psichiatro ir psichologo konsultacijų matyti, kad A. A. P. buvo nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios neišvengiamai sukelia sunkias pasekmes - atminties netekimą, pažintinių funkcijų pablogėjimą ir pan. Apibendrinant turimus medicininius duomenis galima teigti, kad A. A. P. dovanojimo sutarties sudarymo dieną - 2016-01-08 buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo. Apie tai, kad tėvas padovanojo žemės sklypą Š. P., ieškovė sužinojo netrukus po sutarties sudarymo, tačiau, pasitarusi su broliu A. P. , nusprendė nekelti ginčo, kol tėvas buvo gyvas. Vėliau, mirus broliui Š. P., ieškovė kreipėsi į brolio sutuoktinę A. P., siūlydama išspręsti ginčą taikiai, tačiau susitarimo nepasiekė.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog nežiūrint į byloje pateiktus medicininius dokumentus ir dovanotojo A. A. P. turėtas tam tikras sveikatos problemas, jis nebuvo asmuo, nesuprantantis ir negalintis įgyvendinti savo teisių, jis buvo adekvatus, mąstantis, turintis savo nuomonę ir gebantis priimti sprendimus. Ieškovės tėvas puikiai suprato, ką daro, norėjo sodą perduoti sūnui Š. P. ir nuosekliai to siekė, jo valia tuo klausimu niekam nekėlė jokių abejonių. Nors 2012 m. 05 mėn. A. A. P. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau išraše nurodyta, kad kliniškai daugiau išreikšti yra charakteriologiniai apsunkinimai, emociniai, kartais atminties sutrikimai, tačiau ne tokio lygio, kad nesuprastų savo veiksmų ir negalėtų jų valdyti. Psichiatras pažymėjo, kad jis nesiskaito su kito nuomone, o kas tik patvirtina, kad A. A. P. savo nuomonę visada turėjo, kaip kad ir sudarydamas ginčijamą sandorį. Pažymi, kad po 2012 m. nustatytos diagnozės A. A. P. psichinė sveikata netgi pagerėjo, 2014-09-15 medicininiame išraše iš (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymėta, kad jis yra sąmoningas, teisingai orientuotas, kontaktas pilnavertis, produktyvus, nuotaika lygi, reakcija adekvati. Atkreipia dėmesį, kad A. A. P. be ginčijamo sandorio yra sudaręs ir daugiau notarinių sandorių - tiek prieš dovanojimo sandorį, tiek po jo, tai rodo jo gebėjimą tvarkyti savo turtinius reikalus ir priimti atitinkamus sprendimus. Pažymi, jog A. A. P. gyveno vienas, bet daug metų tėvu rūpinosi iš esmės vienas sūnus - Š. P., prižiūrėjo tėvą, jo sveikatą, sprendė buitinius klausimus, santykiai jų buvo itin geri. Dar (duomenys neskelbtini) A. A. P. surašė testamentą, kuriuo ginčo turtą paliko sūnui Š. P. Dėl kito turto A. A. P. testamento nerašė, tik dėl ginčo sodo, kurį norėjo palikti būtent sūnui Š. P. 2015-11-18 tėvas sūnui Š. P. suteikė įgaliojimą dėl visų teisinių veiksmų, kurie galėjo būti reikalingi tvarkant ir naudojant sodo sklypą, o 2016-01-08, nuosekliai vykdydamas savo valią dėl sodo perdavimo sūnui Š. P., sudarė ir ginčijamą dovanojimo sutartį. Nurodytos aplinkybės, atsakovės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad A. A. P. turėjo aiškiai suformuotą, nusistovėjusią poziciją, kam norėtų palikti ginčo sodo sklypą, ir jo išorinė valia, išreikšta dovanojimo sutartyje, atitiko jo vidinę valią. Savo sūnui Š. P. tėvas yra ir anksčiau – 2003-05-20 dovanojęs garažą. Be šių nurodytų sandorių A.A.P. dar yra sudaręs ir kitų notarinių sandorių, t. y. 2015-11-19 atšaukė savo 2013-06-05 įgaliojimą ieškovei, 2016-08-19 sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrove, 2018-04-10 sudarė rašytinę žemės nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrove. Notariniai dokumentai - testamentas, įgaliojimas, įgaliojimo atšaukimas, dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartys - buvo sudaromi pas skirtingus notarus, kuriems nekilo jokios abejonės dėl A.A.P. savo veiksmų suvokimo ir jo valios.Be to, ieškovė nurodo, kad apie ginčijamą sandorį ji sužinojo netrukus po jo sudarymo, tačiau nusprendė nekelti ginčo, kol tėvas gyvas. Ji ir negalėjo kelti jokio ginčo, nes A.A.P. buvo visiškai veiksnus ir ieškovė akivaizdžiai suprato, kad nėra jokių pagrindų kelti klausimo dėl jo neveiksnumo. Be to, nors ieškovė nurodo, kad nusprendė nekelti ginčo kol tėvas gyvas, tačiau tokio ginčo ji nekėlė ir po tėvo mirties, tuo akivaizdžiai sutikdama su A. A. P. valia padovanoti sodą Š. P. Ieškovė žinodama, kad ji nepaveldi sodo po tėvo mirties ir nesutikdama su sodo dovanojimo sutartimi broliui Š. P., turėjo apsispręsti dėl šio sandorio ginčijimo per tris mėnesius nuo palikimo po tėvo mirties priėmimo dienos ir pareikšti pretenzijas, jeigu jos buvo. Būtent trys mėnesiai numatyti įstatyme priimti palikimą, trys mėnesiai kreditoriams pareikšti pretenzijas, todėl ir šiuo atveju taikytina šių normų (CK 5.50, 5.63 straipsnių) analogija, nes tai užtikrina teisinių santykių stabilumą. Be to, ieškinys nebūtų atsiradęs, jeigu Š. P. dar būtų gyvas. Ieškinys pareikštas ne ieškant teisybės, o siekiant savanaudiškų tikslų, kad sodas neatitektų svetimam žmogui, kokiu ieškovė laiko atsakovę. Nuo 2016 m. atsakovės vyro Š. P. nuosavybės į sodo sklypą niekas neginčijo, atsakovė su vyru jame tvarkėsi savo nuožiūra, mokėjo mokesčius, investavo lėšas, t.y. pasistatė namą, tai kainavo apie 150 000,00 Eur (namas dar neregistruotas), 2018-03-02 nusipirko 1/2 dalį vandentiekio tinklų, aptarnaujančių dovanotą žemės sklypą. Atsakovė pažymi ir tai, jog pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus veiksmų suvokimą ir jų valdymą ribojusiai būsenai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis). Kadangi ieškovė yra įstatyminė A. A. P. įpėdinė, ji teoriškai galėtų pareikšti ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes ji paveldėtų, jeigu sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ir turtas grįžtų į A. A. P. palikimo masę. Tačiau A. A. P. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą Š. P. naudai dėl ginčijamo turto palikimo pastarajam. Tokiu atveju, jeigu dovanojimo sandoris ir būtų pripažintas negaliojančiu, sodo sklypą vis tiek paveldėtų ne įstatyminiai įpėdiniai, o testamentinis įpėdinis Š. P. Todėl šioje byloje ieškovė nėra tinkamas ieškovas, ji negali ginčyti sandorio, nes neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, ieškinio patenkinimas nesukeltų jai jokių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nagrinėjamoje byloje pasirengimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovė 2023-08-01 pateikė dubliką, atsakovė 2023-08-31 pateikė tripliką. Teismas 2023-09-13 nutartimi skyrė byloje teismo posėdį 2023-10-30 dienai. 2023-10-16 teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų papildymo, ieškovė prašė papildyti ieškinį nauju reikalavimu ir pripažinti (duomenys neskelbtini) testamentą, pasirašytą A. A. P., patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Teismas 2023-10-20 nutartimi atsisakė priimti ieškovės 2023-10-16 pareikšimą dėl ieškinio reikalavimų papildymo, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintą ieškinį pateikė po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo praėjus daugiau nei mėnesiui laiko, likus 14 dienų iki numatyto teismo posėdžio. Nors ieškovė nurodė, jog apie testamentą jai nebuvo žinoma teikiant ieškinį, tačiau pati pripažino, jog apie testamentą sužinojo, kai atsakovė byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, t. y. 2023-06-15. Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl laukė dar keturis mėnesius, kad pareikštų naują reikalavimą. Byloje pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė turėjo pakankamai laiko patikslinti ieškinio reikalavimus, todėl teismas vertino, jog priėmus papildomą reikalavimą bylos nagrinėjimas bus užvilkintas. Įvertinus tai, kad ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, esminės priežastys, kurios sutrukdė pateikti patikslintą ieškinį anksčiau, nenurodytos, siekdamas garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų papildymo teismas atsisakė priimti. Teismas išaiškino, jog toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio ieškovei reikšti naują ieškinį naujoje byloje. 2023-11-08 teismo posėdyje ieškovė, atsakydama į teismo klausimą, nurodė, jog į teismą su nauju ieškiniu dėl (duomenys neskelbtini) testamento pripažinimo negaliojančiu nesikreipė, tuo atveju, jeigu teismas šioje byloje dovanojimo sandorį pripažins negaliojančiu, ji kreipsis į teismą su nauju ieškiniu ir dėl (duomenys neskelbtini) testamento pripažinimo negaliojančiu.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė V. P. paaiškino, jog pradžioje ji buvo nuvykusi pas atsakovę, siūlė nesavanaudiškus, galimus variantus. Ji žino, kad sodas atsakovei nelabai reikalingas, todėl siūlė sugalvoti kažkokį susitarimą. Atsakovė galėtų ir toliau sode gyventi, tačiau ieškovė nori sodą išsaugoti kaip šeimos relikviją, kadangi daug metų sodu rūpinosi jos mama. Po mamos mirties (duomenys neskelbtini) ji (ieškovė) sodu rūpinosi viena pati, niekas neprididėjo, nei tėvas, nei broliai. Tėvas jai buvo parašęs generalinį įgaliojimą, kuris turėjo galioti iki 2018 m. Pagal tą įgaliojimą ieškovė galėjo pilnai disponuoti tuo sodu, jį parduoti, dovanoti. Tačiau ji to nedarė, nes tai šeimos relikvija. Mirus broliui Š. ji sužinojo, kad sodas yra jam padovanotas. Ji mano, kad jie visi (vaikai) turėjo vienodas teises į sodą. Norėjosi teisingumo. Š. su atsakove neturėjo bendrų vaikų. A. nedaug buvo prisidėjusi prie to sodo. Anot kaimynų, sodas bus tuoj pat parduotas ar dar kitaip blogai panaudotas. Po atsakovės atsiliepimo gavimo sužinojo apie testamentą. O kai po tėvuko mirties 2018 m. jie kreipėsi pas notarą, praėjus trims mėnesiams, notarė jokio testamento nepaminėjo. Ieškovė nežinojo, kad egzistuoja testamentas. Tada kilo tokių įtarimų, kad visi tie veiksmai kelia daug klausimų. Ji prisimena, kad 2015 m. tėvas gydėsi reabilitacinėje ligoninėje (duomenys neskelbtini). Tad jam besigydant ligoninėje ir buvo parašytas testamentas. Po testamento pasirašymo praėjus pusei metų atsirado tėvo įgaliojimas brolio Š. vardu, suteikiantis visas galimybes disponuoti sodu. Ieškovės įgaliojimas tuo metu dar buvo nepanaikintas. Vėliau, jai nežinant, buvo panaikintas jai išduotas tėvo įgaliojimas. Praėjus porai mėnesių nuo įgaliojimo Š. išdavimo, kuris pilnai visai gali disponuoti sodu, atsirado dovanojimas. Tokie veiksmai rodo, kad tėvas galbūt neprisiminė savo veiksmų. Dovanojimas sudarytas 2016-01-08, o po dviejų dienų tėvas atsidūrė su infarktu reanimacijos skyriuje. Be to, dovanojimo sandoris atliktas ne pas tą notarą, kur buvo sudaromos visos sutartys. Dėl tėvo elgesio ir atminties sutrikimo kyla klausimų. Tėvas ligoninėse praleisdavo daugiau laiko negu namuose. Buvo labai daug visokių sutrikimų su kojomis, pėdomis, (duomenys neskelbtini). Buvo daug problemų, bet jis negavo specialių poreikių, kol 2012 m. jam nebuvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuri sukelia tokius reiškinius, kaip amnezija, atminties susilpnėjimas, elgesio pasikeitimai. Žmogus tokiais atvejais gali daug ko nesuprasti, ką jis daro, neatsimena. Tėvas pats buvo suskaičiavęs, kad jis turėjo apie 25 bendrines narkozes. Toks kiekis narkozių veikia žmogaus smegenų veiklą, sukelia (duomenys neskelbtini). Pokyčiai gali būti tokie, kad žmogus nebeatsimena, ką daro. Visi tėvo žingsniai atrodo nenuoseklūs: testamentas, po kelių mėnesių įgaliojimas, vėliau po poros mėnesių dovanojimas. Ieškovė nesupranta, kodėl buvo reikalingas dovanojimas, jeigu buvo prašytas įgaliojimas Š. Š. ilgą laiką dirbo užsienyje, jis su tėvu negyveno, tėvo ištisai neprižiūrėjo, gal tik padėjo tėvui kažkiek. Padovanodamas tą sodą tėvas ne visai teisingai mąstė, nes Š. turėjo priklausomybę. O tam sode buvo labai geros sąlygos, buvo kaimo parduotuvė, kuri išsilaiko tik iš tam tikrų produktų prekybos. Tėvas, žinodamas Š. priklausomybę, iki tol buvusias dideles bėdas, neteisingą žingsnį žengė. Mieste yra tarnybos, tad gal nebūtų buvusi tokia baigtis, Š. buvo rastas (duomenys neskelbtini) sodo namelyje. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini), dirba pagal specialybę. Tėvo paveldimo turto sąraše buvo 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini), garažas, sodas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) r. Šitą turtą paveldėjo visi trys. O sodas nebuvo minimas. Ieškovė geriausiai žinojo tėvo sveikatos būklę. Tėvą visi (ieškovė ir abu broliai) prižiūrėjo,visi kiek galėjo. Yra važiavusi ir į (duomenys neskelbtini). Š. vežė į (duomenys neskelbtini) tėvą, nesjis buvo namuose, kiti dirbo tuo metu. Bet nebuvo taip, kad kuris vienas daugiausiai laiko būtų skyręs tėvo priežiūrai. Tėvas nuo maždaug 2000 m. ištisai turėjo operacijų, narkozių. Tai turėjo įtakos žmogaus mąstymui, atminčiai, jo veiksmams. Net ir viena narkozė paveikia smegenis, trumpina gyvenimą, o tėvas turėjo 25 narkozes. Apie tėvo sudarytą dovanojimo broliui sandorį sužinojo po kelių mėnesių po dovanojimo, tačiau ji tiksliai tuo metu nežinojo, ar tai buvo dovanojimas, ar testamentas. Jai buvo pasakyta, kad važiuos visi į 1-ąjį notariatą, kur pagal teritoriją priklauso, kur visi sandoriai buvo sudaryti, tačiau viskas nutilo, niekas ieškovei nieko nebesakė, be jos viską padarė. Ieškovės neinformavo ir jinežinojo, kokį tėvas veiksmą atliko. Ji suprato, kad sodas nebebus jos. Tėvas anksčiau kaip ir buvo žadėjęs jai perrašyti sodo namą, nes po mamos mirties niekas ten nieko nedarė, ieškovė pati viena ten tvarkėsi, investavo, pakeitė langus, žaliuzes. Vėliau ieškovė tėvo klausė dėl sodo, tėvas pasakė, kad tai jo reikalas. Ji su Š. kalbėjosi, tikėjosi, gal Š. kažkiek kompensuos, nes ieškovė prižiūrėjo sodą 20 metų, nuo 1998 m. Kai tėvas numirė 2018 m., ieškovė nekėlė klausimo dėl sodo, nes žinojo, kad Š. serga, jis dirbo ten. Po tėvo mirties ji žinojo, kad sodas Š., bet klausimo dėl to sodo nekėlė, kad tas brolis ten neklimptų, jis ten negyveno iš karto. Tai buvo padaryta su tėvo valia. Neaišku, kiek tėvo valia buvo protinga, apmąstyta. Negali pasakyti, kodėl iškėlė ieškinį po brolio mirties. Mano, kad negerai pasielgė, jiems visiems trims turėjo būti po lygiai. Gal Š. būtų per kažkiek laiko jai kažkiek kompensavęs. Su tėvu ji bendraudavo. Jis ilgai gulėjo (duomenys nesklebtini), ji nuvažiuodavo. Ji darbe ir budėdavo, tai dar nueidavo per budėjimus. Bet bendrauti buvo sunku. Tėvo mąstymas buvo keistas, dažnai agresyviai būdavo nusiteikęs. Buvo metas, kai tėvas vaikų nepažindavo, kai tėvas gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2011 m. Vėliau jo būklė pagerėjo. Tėvas buvo didelis ligonis, turėjo didelių problemų. Tėvas ir apšaukdavo ją, ieškovė išeidavo iš palatos su ašaromis akyse. Tuo metu ieškovė nesikreipė dėl tėvo neveiksnumo, nes tėvas nuolat lankėsi ligoninėse, jis buvo invalido vežimėlyje. Ieškovei tėvas finansiškai nepadėjo niekada. Broliams tėvas padėdavo, bet ne jai. Į klausimą, kodėl nusprendė nekelti ginčo dėl dovanojimo sandorio, kol tėvas buvo gyvas, paaiškino, kad matė, kokia tėvo sveikata, kiekvieną dieną galėjo baigtis liūdnai. Kam viską sunkinti, tėvo neadekvačios reakcijos būdavo į viską, jis nesuprato iš esmės, todėl nenorėjo erzinti žmogaus. Nežino, ar po 2016 m. tėvas sudarė sandorių pas notarą. Žemę turėjo tėvas po motinos mirties ir daug metų nuomojo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrijai, todėl nuomos sandoris nebuvo naujas. 2016-08-19 sandorio, kuriuo tėvas pardavė žemę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrijai, nėra prasmės ginčyti, nes jie ten niekuo neprisidėjo, jie nepretendavo. Jie niekada nesikišo į tuos žemės reikalus ir niekada nesidomėjo. Į klausimą, kodėl skirtingi notarai patvirtino tėvo skirtingus sandorius, atsakė, jog notarai neturi pakankamai laiko įvertinti tėvo psichinės sveikatos būklės. Niekas nesigilina į asmens sveikatos būklę. Ieškovė pati vežė tėvą į Klaipėdos 1–ąjį notarų biurą. Ieškovė surinko, paruošė visus dokumentus, o notaras atėjo į mašiną ir pasirašė, nes tėvas be kojos, negalėjo nueiti. Taip sudaromi sandoriai. Tuo labiau, kad kai tėvas pardavė žemę, jis niekam nepakenkė. Ieškovė sako, kad ne jos ta žemė, ji nesikiša. Ieškovė veždavo tėvą pas psichologus, psichiatrus. Tai buvo anksčiau, iki specialiuosius poreikius nustatinėjo. Vežė pas psichiatrą ne dėl specialiųjų poreikių nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu atsakovė A. P. nurodė, kad buvo vedę 23 metus (santuokoje) su velioniu Š. P. , o bendravo apie 26-27 metus. Vyro tėvus pažinojo puikiai, motiną pažinojo gal porą metų, o tėvą - visą likusį laiką, kol gyveno. Santykiai buvo puikūs, susitikdavo per šventes, per gimtadienius, į sodą važiuodavo. Mirus vyro motinai, pradėjo V. važinėti į (duomenys neskelbtini) sodą. Ji ten tvarkėsi. Vėliau V. susipyko su kaimynais, prasidėjo teismai. V. paprašė, kadangi sodas priklausė tėvui, kad tėvas parašytų įgaliojimą, kad ji dalyvautų teismuose, tvarkytų kadastrinius dokumentus. Tėvas parašė įgaliojimą, nes jo sveikata buvo prasta, problemos su kojomis. Tėvas buvo reiklus žmogus, sąžiningas, protingas, išsilavinęs, apsiskaitęs žmogus. Jam atsibodo teismai ir ieškovės bylinėjimasis su kaimyne, nes teismai vyko ne metus ir ne du. Jis bendravo su tais kaimynais. Jis nusprendė nutraukti bylą, susitarė draugiškai. V. šis sprendimas nepatiko, pablogėjo su tėvu santykiai. Kol teismai vyko, nebuvo jokios kalbos, kad tėvas Š. ar kitam broliui, ar V. užrašys tą sodą. Kadangi V. į tą sodą nebevažinėjo arba retai atvažinėdavo, o Š. norėjo sodą įsigyti, tėvas pasakė, kam tau reikia, tu važiuok ten dirbk, tvarkykis. Š. taip ir darė, daug ten tvarkė, daug užsiėmė, tėvas tai matė. Š. tėvą atsiveždavo. Tėvas pasižiūrėdavo, matydavo, kaip vyksta veikla. Tėvas ir su kaimynais pakalbėjo, visi džiaugėsi, nes Š. padarė tvarką. Tėvas parašė Š. dovanojimą. Prieš tai tėvas, atsakovė tiksliai žino, nes tėvas jai sakė, nebent tėvas melavo, kad jis pasitarė, vaikai tikrai žinojo, kad tėvas parašė Š. dovanojimą. Visi vaikai aišku eidavo, prižiūrėdavo tėvą, bet Š. daugiausiai prižiūrėjo tėvą. Jis važiuodavo, veždavo tėvą į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turėjo netgi išsinuomojęs butą, kad nereikėtų važiuoti pirmyn atgal. Jis bendravo su daktarais, kalbėdavo. Tėvas turėjo daug operacijų. Bet kaimynai ir giminės, visi bendravo su tėvu. Tėvas buvo be galo protingas žmogus, apsiskaitęs ir išsilavinęs. Nesvarbu tos operacijos, narkozės gal ir veikia, bet jis buvo sveiko proto iki pat paskutinės minutės. Jam operavo koją, bet ne galvą. O tokios atminties ir protoreikėtų pavydėti. Tėvas tikrai buvo reiklus žmogus. Š. važiuodavo ir maudydavo jį, ir išsiveždavo prie jūros. O V. vienu metu net buvo užblokavusi tėvo telefoną, nes jai buvo atsibodę tėvo skambučiai. Kiek Š. kalbėjo su daktarais, tai tėvui nebuvo demencijos, nebuvo nustatyta, kad jis negalėtų adekvačiai bendrauti. Atsakovė nesupranta, kodėl mirus dviem žmonėms kilo ginčas. Nors buvo galima kalbėtis, tartis. Nebuvo kalbamasi su tėvu, kol jis dar gyvas buvo. Ieškovė sakė, jog nenorėjo nervuoti tėvo, bet kalbėtis vis tiek galėjo. Bet ieškovė to nepadarė. Taip išeina, kad laukė, kol ir brolis pasibaigs. Atsakovė supranta, kad tėvas patyrė kelias operacijas, narkozių patyrė. Bet atsakovė nemano, kad dėl to suprastėjo jo smegenų veikla. Nei kaimynai, nei giminės nepasakytų, kad tėvui buvo problemų su protu. Tėvas buvo protingas, apsiskaitęs, užėmė geras pareigas, buvo inteligentas. Tėvo valia sodas atiteko Š. Tėvas matė, kad Š. stengiasi, dirba, sakydavo, kad Š. labai rūpinosi. Tėvas viską gerai prisimindavo, atsimindavo, net kuris medis kur buvo nupjautas. Kas kur padaryta, kas kur pakeista. Dar patardavo Š., ką daryti. Tėvas puikiai orientavosi. Jam nebuvo atminties sutrikimų. Po to, kai tėvas užrašė sodą Š., tada V. išsikraustė. Atsakovė su sutuoktiniu viską pakeitė name. Ten buvo trikampis sodo namelis. Yra nuotraukos kaip buvo prieš ir po. Ten daug ką padarė, virtuvę įrengė, vandentiekį, tualetą, plotą padidino, fasadą, keitė stogą. Iš senojonamelio liko pamatai ir viena siena. Atsakovė su A. A. P. bendraudavo telefonu, nuvažiuodavo. Bendraudavo telefonu dažnai, o nuvažiuodavo retai, gal kartą per mėnesį. A. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą atsakovė jį matė, kai Š. vežė paskutinei operacijai tėvą. Prieš ligoninę kokie 2-3 mėnesiai buvo. Kiek nuvažiuodavo, tai kalbėdavosi, kavos atsigerdavo, kalbėdavosi apie reikalus. Tėvą Š. dažnai atsiveždavo į sodą, nes tėvui buvo įdomu, kas buvo tvarkoma. Š. ir ji žinojo apie tėvo testamentą ir apie dovanojimo sutartį. Jai nekilo klausimų, kodėl buvo reikalingas dovanojimas, jeigu yra testamentas, įgaliojimas Š. Tėvas Š. sakė, jog parašys dovanojimą, nes brolis A. Š. nekels pretenzijų, o su V. bus problemų. Tėvas taip darė, kad jam pačiam būtų ramiau. Atsakovės santykiai su uošviu buvo labai geri, niekada nesibarė. Š. labai daug rūpinosi tėvu, labiausiai iš visų trijų vaikų.
6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. P. paaiškino, kad yra atsakovės pusėje. Žinojo, kad tėvas perleido sodą broliui Š., nes tėvas jo klausė, ar jis sutinka. Jis pasakė, kad sutinka, neturi jokių pretenzijų. Tas sandoris ir įvyko. Tėvas buvo visiškai šviesaus proto iki paskutinės minutės. Ir jeigu ieškovė nori jį padaryti neadekvačiu, tai to trečiasis asmuo neleis. Sandoris buvo ir bus galiojantis. O dėl įgaliojimo - tai ieškovei buvo nutraukti įgaliojimai, nes ieškovė laimėjo bylą prieš kaimynę, po savaitės pastatas kaimynės turėjo būti griaunamas, teismas priteisė nugriauti kaimynės namą. Tėvas daug metų prašė ieškovės nutraukti teismus. Š. jau ten gyveno, o ieškovė toliau bylinėjosi. Tėvas prašė ieškovės kaimynę palikti ramybėje, nekariauti su kaimynais. Dėl to ir buvo nutrauktas tas įgaliojimas ieškovei. Ieškovė du metus iki tėvo mirties ignoravo tėvą. Kai nutraukė tėvas V. įgaliojimą, tada Š. pasirašė taikos sutartį su kaimyne ir nebereikėjo griauti kaimynės namo. Tokia buvo tėvo valia. Mano, kad tėvas neaptarė sodo dovanojimo Š. su ieškove, nes ieškovė nebendravo su tėvu, ji jį ignoravo, nekėlė telefono ragelio, per du metus nesilankė nei karto pas jį. Tai vyko po įgaliojimo nutraukimo, nuo 2015 m. iki mirties. Ieškovė žinojo apie sodo perrašymą Š. Nuo to momento jai tėvas nebeegzistavo. Pats trečiasis asmuo su tėvu matydavosi dažnai, tačiau Š. labiau tėvu rūpinosi, ir į (duomenys neskelbtini) vežė, (duomenys neskelbtini) gyveno, pas jį sėdėdavo kiekvieną dieną, iki paskutinės minutės. Tėvas buvo invalidas, patyrė daug narkozių, bet buvo per stiprus žmogus, kad nemąstytų. Jam nekilo jokių abejonių, kad tėvui kas nors buvo blogai. Nebuvo tartasi su ieškove apie bylinėjimąsi vėlesnį po tėvo mirties. Po tėvo mirties, kai nuėjo pas notarą, jis jau iki tol žinojo, kad sodo namas buvo Š. padovanotas. Š., kai ten pradėjo gyventi, viską nugriovė, ir pastatė naują namą, įvedė nuotekas, vandentiekį. Pas notarą nebuvo paviešintas testamentas po tėvo mirties, nes testamentas buvo negaliojantis. Kam jį viešintį, jeigu jis negaliojantis, jeigu po to įvyko dovanojimas. Po Š. mirties ieškovė buvo atvažiavusi pas jį, klausė, ką reikia daryti, Ieškovė po Š. mirties siūlė jam, kad reikia pripažinti tėvą neadekvačiu, kad būtų sandoris negaliojantis. Mano, kad tai nesąmonė. Dar buvo ieškovės skambutis jam prieš 2-3 mėnesius, ji klausė jo, ar jis dalyvauja šituose reikaluose, tačiau jis ieškovei pasakė, kad tėvo neadekvačiu nepadarys. Po to karto jis su ieškove nebendravo ir nebesimatė. Neslepia, kad pradžioje ir jis planavo kelti ginčą, rinko informaciją, skambino advokatams. Iš pradžių buvo baimių dėl A. Bet mato, kad žmogus susitvarkė, pasikeitė. Jam nebėra tokių minčių. A. sakė, kad atiduos jam dalį buto, prašė palikti ją ramybėje. Jis pasakė, kad A. priklauso tai, kas buvo Š. Ieškovė siūlė A., kad ši perrašytų dalį buto, tada ieškovė paliktų A. ramybėje dėl sodo namo, skaitytų, kad atsiskaitė. Žinojo, kad tėvas ir po ginčo sandorio dar sudarė žemės sklypo pardavimo sandorį prie (duomenys neskelbtini). Tėvas buvo baigęs (duomenys neskelbtini) akademiją. Ilgus metus išdirbo (duomenys neskelbtini) treste. Buvo senais laikais (duomenys neskelbtini) miesto pirmininkas, (duomenys neskelbtini) sekretorius. Visą gyvenimą užėmė vadovaujančias pareigos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė Dalija Rinkevičienė paaiškino, kad viskas vyko labai seniai, jau turbūt 8 metai praėjo, ji nelabai ir prisimena to dovanojimo sandorio. Gali tik apskritai papasakoti, kaip tvirtina dovanojimo sutartis. Ypatingai kai ateina garbaus amžiaus žmogus, tada notarė visada papildomai įsitikina, kaip jis orientuojasi erdvėje, laike. Klausia, ar žino, kokiame mieste gyvena, kada yra pats gimęs, kiek vaikų turi, kur atvyko, kokį veiksmą atlikti norėtų. Taip pat tikrina, kaip žmogus orientuojasi savyje, ar savo valią išreiškia. Jeigu tvirtina testamentą ar dovanojimo sandorį, tada visada paklausia, kodėl tam asmeniui paliekamas ar dovanojamas turtas. Konkrečiai 2016-01-08 sandorio ir A. A. P. ji neprisimena, nes iki 10000 notarinių veiksmų per metus atlieka. Jeigu matosi, kad žmogus nesiorientuoja, tada prašo sveikatos pažymos. Šiuo atveju kadangi jokių pažymų neprašė, vadinasi, jai nekėlė jokių klausimų kliento sveikatos būklė.
8. Teismo posėdžio metu liudytoja R. J. nurodė, kad pažinojo A. A. P. ir J. P. Jie prieš 40 metų kartu gavo sodus. A. sode paskutiniu metu matydavo tik su Š. Su vežimėliu A. atvažiuodavo su Š., klausdavo jos, ar su Š. viskas gerai. Su A. ji daug bendraudavo telefonu, nes ji turėjo daug problemų, teismų su V. Prisimena, kad pas A. ji važiavo į namus 2014 m. Jie tada pasirašė taikos sutartį dėl žemės. Po taikos sudarymo A. buvo atvažiavęs su Š. į sodą, kalbėjosi su ja. Neprisimena, kada paskutinį kartą matė A. A. P. (duomenys neskelbtini) ji gyvena jau 4 metus, tad galbūt paskutinį kartą matė A. prieš kokius 7 metus. Jai niekada nekilo minčių, kad A. galėtų nesiorientuoti. Anot jos, A. A. P. buvo šviesaus proto žmogus, protingas, kultūringas, išsilavinęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Esminės faktinės bylos aplinkybės
9. Velionis A. A. P. yra ieškovės V. P., trečiojo asmens A. P. ir velionio Š. P. tėvas.
10. (duomenys neskelbtini) testamentu A. A. P. žemės sklypą ir visus jame esančius pastatus/statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav., nutarė palikti sūnui Š. P.
11. 2016-01-08 A. A. P. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui Š. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
12. 2018-07-06 A. A. P. mirė.
13. Po A. A. P. mirties palikimą priėmė jo vaikai V. P., Š. P. ir A. P. (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į paveldimo turto sąrašą nebuvo įtrauktas).
14. (duomenys neskelbtini) mirė Š. P.
15. Po Š. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi jo sutuoktinė – atsakovė A. P.
Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu
16. Ieškovė prašo ginčijamą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį, t. y. sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei jį sudarydamas fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ieškinį gali paduoti pats fizinis asmuo, tačiau ši norma nereiškia, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį gali pareikšti tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jo globėjas. CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 6.470 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios.
17. Ieškovė yra mirusiojo A. A. P. dukra - įpėdinė pagal įstatymą. Anot atsakovės, ieškovė šiuo atveju nėra tinkamas ieškovas, ji negali ginčyti sandorio, nes neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, ieškinio patenkinimas nesukeltų jai jokių pasekmių, kadangi A. A. P. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą Š. P. naudai dėl ginčijamo turto palikimo pastarajam. Tokiu atveju, jeigu dovanojimo sandoris ir būtų pripažintas negaliojančiu, sodo sklypą vis tiek paveldėtų ne įstatyminiai įpėdiniai, o testamentinis įpėdinis Š. P. Tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog testamentas įgyja teisinę reikšmę tik po testatoriaus mirties. Testamentu asmuo išreiškia valią, kad po jo mirties visas turtas pereitų jo nurodytam asmeniui / asmenims. Nors A. A. P. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą Š. P. naudai dėl ginčijamo turto palikimo pastarajam, tačiau jis savo valią eigoje pakeitė (teismas toliau pasisakys, ar sudarydamas ginčijamą sandorį A. A. P. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti) ir ginčo turtą 2016-01-08 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui Š. P. Kadangi ginčo turtas Š. P. buvo perleistas dovanojimo sutartimi, testamentas teisinės reikšmės po testatoriaus mirties neįgijo, todėl teismas laiko, kad ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti ieškinį. Be to, ieškovė teismui nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas šioje byloje dovanojimo sandorį pripažins negaliojančiu, ji galbūt kreipsis į teismą su nauju ieškiniu ir dėl (duomenys neskelbtini) testamento pripažinimo negaliojančiu.
18. Nesant specialiosios normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą reikalavimui dėldovanojimo sutartiesnuginčijimopareikšti,taikytinabendroji norma, kurioje įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas, t. y. 10 metų.
19. Kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (CK 6.156, CK 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis).
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017; 2018-05-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).
21. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė (šiuo atveju nė viena iš šalių neteikė teismui prašymo paskirti byloje pomirtinę dokumentinę teismo psichiatrinę ekspertizę A. A. P. psichinei būklei ginčijamo sandorio sudarymo metu nustatyti), tačiau tai nėra vienintelis ir / ar privalomas įrodymas tokio pobūdžio bylose. Teismas privalo vertinti visus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.
22. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl sandorio negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad sandorio sudarymo metu asmuo buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo. Ieškovė savo tėvo A. A. P. negebėjimą suprasti savo veiksmų ir jų valdyti sudarant ginčo sandorį įrodinėja A. A. P. medicininiais dokumentais, savo paaiškinimais, A. A. P. elgesiu iki ginčijamo sandorio sudarymo, kuris, anot ieškovės, sunkiai suprantamas ir paaiškinimas (t. y. testamento sudarymas dėl to paties sodo; įgaliojimo išdavimas Š. P. tvarkyti visus reikalus, susijus ir su ginčo sodu;įgaliojimo, išduoto ieškovei, atšaukimas; ginčo dovanojimo sutarties sudarymas dėl to paties sodo). Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad A. A. P. ginčo sandorio sudarymo metu negebėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Priešingai, atsakovės, trečiųjų asmenų bei liudytojos paaiškinimai, taip pat iš dalies ir pačios ieškovės paaiškinimai, A. A. P. veiksmai prieš ginčo sandorio sudarymą ir po to, jo sveikatos medicininiai dokumentai, teismui leidžia daryti išvadą, kad A. A. P. ginčo sandorio sudarymo metu gebėjo suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti ir tokio sandorio sudarymas (ginčo žemės sklypo dovanojimas savo sūnui Š. P. ) atitiko A. A. P. valią.
23. Ieškovė viso proceso metu akcentavo, kad tėvas A. A. P. per keletą metų buvo gavęs net 25 narkozes, kurios, anot ieškovės, turėjo įtakos jo mąstymui, atminčiai, jo veiksmams. Taip pat ieškovė remiasi medicininiuose dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis, be kita ko, kad 2011 m. A. A. P. įvyko galvos (duomenys neskelbtini), jis buvo dezorientuotas, sutrikusi kalba, kelis kartus gydytas reanimacijoje; 2012 m. neurologo konsultacijoje konstatuota – asmenybės ir atminties sutrikimas, apsunkinantys kasdieninę adaptaciją. Po (duomenys neskelbtini) ženkliai pasikeitė psichika ir atmintis; 2012 m. psichologo konsultacijoje konstatuota - vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, ryškūs asmenybės ir emocijų pokyčiai, Blessedo demencijos skalės rezultatai rodo vidutinius pakitimus; 2012 m. psichiatro konsultacijoje konstatuota – (duomenys neskelbtini); nuo 2012-07-03 buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (neterminuotai); 2014 A. A. P. turėjo operacijų, buvo taikytos narkozės; 2016 m. sausio mėn. - (duomenys neskelbtini). Tačiau tiek atsakovės pusė, tiek trečiasis asmuo A. P. teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad gydytojų specialistų - psichologo, neurologo išvados 2012 m. buvo gautos prieš pat specialiųjų poreikių nustatymą A. A. P. Vėlesniuose A. A. P. medicininiuose įrašuose, pvz., 2014-09-15 medicininiame išraše iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės fiksuotas visai kitoks psichologo įvertinimas, t. y. A. A. P. sąmoningas, teisingai orientuotas, kontaktas pilnavertis, produktyvus, nuotaika lygi, reakcija į ligą pakankamai adekvati. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, jog buvo metas, kai tėvas vaikų nepažindavo, kai tėvas gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2011 m., tačiau vėliau jo būklė pagerėjo.
24. Pažymėtina, jog po minėtų apsilankymų pas gydytojus specialistus, ligoninėse, A. A. P. 2015 m. atlikinėjo notarinius veiksmus pas skirtingus notarus, pvz., (duomenys neskelbtini) pas notarę Aldoną Kundrotienę surašė testamentą sūnaus Š. P. naudai; 2015-11-18 pas notarą Edgarą Sutkų išdavė sūnui Š. P. įgaliojimą, be kita ko, suteikiantį teisę valdyti ir tvarkyti ginčo turtą; 2015-11-19 notarui Edgarui Sutkui pateikė pareiškimą, kad naikiną įgaliojimą, išduotą dukrai V. P. Nė vienam iš šių notarų A. A. P. sveikata ir elgesys įtarimų nesukėlė.
25. Ginčo sandoris 2016-01-08 buvo sudarytas pas notarę Daliją Rinkevičienę. Apklausiama teismo posėdyje notarė Dalija Rinkevičienė paaiškino, kad šio konkretaus atvejo ji neprisimena, tačiau, kai ateina garbaus amžiaus žmogus, ji visada papildomai įsitikina, kaip jis orientuojasi erdvėje, laike, klausia, ar žino, kokiame mieste gyvena, kada yra pats gimęs, kiek vaikų turi, kur atvyko, kokį veiksmą atlikti norėtų. Taip pat tikrina, kaip žmogus orientuojasi savyje, ar savo valią išreiškia. Jeigu tvirtina testamentą ar dovanojimo sandorį, tada visada paklausia, kodėl tam asmeniui paliekamas ar dovanojamas turtas. Jeigu matosi, kad žmogus nesiorientuoja, tada prašo sveikatos pažymos. Šiuo atveju kadangi jokių pažymų neprašė, vadinasi, jai nekėlė jokių klausimų kliento sveikatos būklė.
26. Teismas pažymi ir tai, jog A. A. P. mirė po ginčijamo sandorio praėjus dviem su pusę metų. Per tą laikotarpį jis pats niekada nekėlė ginčo, kad 2016-01-08 dieną negebėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kad ginčo turto dovanojimas sūnui Š. P. neatitinka jo valios. A. A. P. pats niekada neinicijavo bylos dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo. Be to, ieškovė neginčija A. A. P. vėlesnių sandorių – 2016-08-19 pirkimo-pardavimo sutarties su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrove, 2018-04-10 žemės nuomos sutarties su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrove. Tai leidžia vertinti, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog šiuos sandorius A. A. P. sudarė suprasdamas savo veiksmų esmę. Vadinasi, per laikotarpį nuo ginčo dovanojimo sutarties sudarymo iki savo mirties A. A. P. turėjo galimybękelti ginčą dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo, jeigu ginčo žemės sklypo dovanojimas Š. P. neatitiko A. A. P. valios.
27. Kad A. A. P. vis dėlto suprato, kam padovanojo ginčo žemės sklypą 2016-01-08, ir kad tai atitiko jo valią, teismui leidžia vertinti šios aplinkybės: Š. P., anot byloje dalyvaujančių asmenų, buvo tas vaikas, kuris labiausiai ir daugiausiai rūpinosi tėvu, jo priežiūra, slaugymu; liudytoja R. J. nurodė, jog tik Š. P. atsiveždavo tėvą į sodą, pastarasis kaimynės vis klausdavo, kaip Š. P. tvarkosi, ar viskas tvarkoje.Taip pat trečiasis asmuo A.P. teismui nurodė, jog tėvas jo buvo paklausęs nuomonės, ar jis (A.P.) sutinka, kad tėvas ginčo sodą perleistų Š.P. Liudytoja R. J. nurodė, jog kartas nuo karto pabendraudavo su A. A. P., jai niekada nekilo įtarimų dėl A. A. P. sveikatos ir elgesio. Nurodė, jog A. A. P. buvo šviesaus proto žmogus, protingas, kultūringas, išsilavinęs.Taip pat A. A. P. apibūdino ir sūnus A. P. bei atsakovė A. P.
28. Papildomai teismas atkreipia dėmesį ir į pačios ieškovės aiškinimus, anot jos: „jie visi (vaikai) turėjo vienodas teises į sodą <...> mano, kad tėvas negerai pasielgė, jiems visiems trims turėjo būti po lygiai. Gal Š. būtų per kažkiek laiko jai kažkiek kompensavęs <...> 2016-08-19 sandorio, kuriuo tėvas pardavė žemę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrijai, nėra prasmės ginčyti, nes jie ten niekuo neprisidėjo, jie nepretendavo“. Iš tokių ieškovės teiginių darytina išvada, jog ieškovė ginčija 2016-01-08 dovanojimo sandorį, kadangi jaučiasi finansiškai nukentėjusi, nes nuo 1998 m. iki 2015 m. ieškovė prižiūrėjo ginčo sodą, tvarkėsi jame, ir pati teismo posėdžio metu nurodė, jog visgi tikėjosi, kad sodas ateityje atiteks jai, tačiau tėvas pakeitė valią.
29. Anot ieškovės, sunkiai suprantamas ir paaiškinimas A. A. P. elgesys per pakankamai trumpą laiką sudarant eilę notarinių veiksmų, t. y. testamento sudarymas dėl to paties sodo; įgaliojimo išdavimas Š. P. tvarkyti visus reikalus, susijus ir su ginčo sodu; įgaliojimo, išduoto ieškovei, atšaukimas; ginčo dovanojimo sutarties sudarymas dėl to paties sodo. Ieškovės nuomone, A. A. P. taip elgdamasis nebeprisiminė, ką prieš tai buvo jau padaręs. Tačiau, teismo vertinimu, tokia A. A. P. elgesio ir veiksmų seka yra nuosekli, kadangi, kaip nurodė atsakovė, trečiasis asmuo A. P. ir liudytoja R. J., A. A. P. nepatiko, kad dukra V. P., turėdama jo įgaliojimą, eilę metų bylinėjosi su kaimyne R. J.. A. A. P., žinodamas, kad sūnus Š. P. ieškosi sodo, siekdamas nutraukti visus ginčus su kaimyne R. J., ginčo sodą užrašė Š. P. , išdavė jam įgaliojimą, po dienos panaikino dukrai išduotą įgaliojimą, o nuspėdamas, kad ateityje (po jo mirties) dukra gali kelti ginčą dėl testamento, ginčo sodą sūnui Š. P. padovanojo dar būdamas gyvas. Ieškovė neslėpė, jog dar tada, kai tėvas ir brolis buvo gyvi, jau žinojo, kad ginčo sodas priklauso broliui Š. P. , tačiau, jiems esant gyviems, šio klausimo ir ginčo dėl to niekada nekėlė.
30. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis sutinka ir nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sudarant dovanojimo sutartį svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Teismo vertinimu, visuma aptartų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad A. A. P. ginčo dovanojimo sutartimi – išoriniu valios išreiškimu išreiškė savo tikrąją vidinę valią.
31. Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Ieškovei bylą pralaimėjus, jai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
33. Atsakovė patyrė 1 500,00 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų. Patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Byloje susidarė 15,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, jos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
35. Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-04-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. P. atsakovei A. P. 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės V. P. valstybės naudai 15,29 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, pateikiant sumokėjimo įrodymą teismui.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-04-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti ir Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei Aldonai Kundrotienei.
Sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui, kad būtų panaikintas faktas apie civilinės bylos iškėlimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.