Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., V. M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmai). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog 2023 m. gegužės 26 d. raštu skolininkui buvo išaiškinta, jog būtina pateikti įrodymus (tinkamai patvirtintus banko), kad į areštuotą banko sąskaitą pateko piniginės lėšos, kurios buvo nurašytos į antstolio depozitinę sąskaitą ir į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas (ar gali būti nukreiptas dalinis išieškojimas). Tokiu atveju, areštas, taikytas banko sąskaitai, antstolio patvarkymu yra panaikinamas ir piniginės lėšos grąžinamos. Pažymėjo, jog antstolių informacinė sistema (AIS) neįgalina antstoliui identifikuoti skolininko banko sąskaitoje piniginių lėšų srauto turinio. 2018 m. birželio 22 d. nurodymu Nr. S-18-91-6183 priverstinai nurašyti pinigines lėšas skolininkui buvo išaiškinta teisė, kuri numato, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 d. nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus.

Suinteresuotas asmuo V. M. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio G. J. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-39-546/2007 dėl 299,50 Lt (86,74 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko M. S. išieškotojai V. M. M.; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-39-546/2007 dėl 12 400 Lt (3 591,29 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko M. S. išieškotojai V. M. M..

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, jog atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis 2018 m. birželio 22 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-91-6183, kuriuo nurodė iš skolininko sąskaitos, esančios banke, priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. l. 153). Antstolio kontoroje 2023 m. gegužės 5 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl socialinių lėšų grąžinimo, kuriuo pareiškėjas prašė antstolio spręsti klausimą dėl 79,79 Eur grąžinimo, nurodė, jog tai specialios lėšos, kurių pareiškėjas negavo (v. b. l. 199). Antstolis 2023 m. gegužės 26 d. raštu Nr. S-23-91-16665 pareiškėjui nurodė, jog būtina pateikti įrodymus (patvirtintus banko), kad į areštuotą banko sąskaitą pateko piniginės lėšos, kurios buvo nurašytos į antstolio depozitinę sąskaitą ir į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas (arba gali būti nukreiptas dalinis išieškojimas), tokiu atveju taikytas areštas antstolio patvarkymu yra panaikinamas ir piniginės lėšos grąžinamos, nurodė, reikalavimus taikytinus banko sąskaitos išrašui, išaiškino, jog nepateikus duomenų, areštuotos lėšos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (v. b. l. 201). Antstolio kontoroje 2023 m. birželio 7 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl procesinio dokumento gavimo, kuriuo pareiškėjas prašė išduoti jam priimtą procesinį dokumentą dėl 2023 m. gegužės 5 d. prašymo, prašė įteikti procesinį dokumentą jo tėvui arba atsiųsti rašte nurodytu el. pašto adresu (v. b. l. 204). Antstolio 2023 m. gegužės 26 d. raštas Nr. S-23-91-16665 išsiųstas pareiškėjui jo 2023 m. birželio 7 d. prašyme nurodytu el. pašto adresu 2023 m. birželio 13 d. (v. b. l. 205). Pareiškėjas 2023 m. birželio 16 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.

Dėl pareiškėjo skundo

CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, antstolis išieškojimą vykdo pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.

Pagal CPK 624 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, iš kurių – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (1 punktas), išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis (2 punktas). Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, pareigūnas ar institucija, nustatę, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui (CPK 689 straipsnio 7 dalis).

Šiuo atveju vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų (banko) sąskaitoje – 2018 m. birželio 22 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nurodyti veiksmai atitinka vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nurodytą teisinį reglamentavimą (CPK 185 straipsnis). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2023 m. gegužės 5 d. prašymu kreipėsi į antstolį prašydamas grąžinti jam 79,79 Eur nurodydamas, jog tai yra specialios paskirties lėšos, kurių pareiškėjas negavo. Antstolis 2023 m. gegužės 26 d. raštu Nr. S-23-91-16665 informavo skolininką apie būtinybę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius, jog į areštuotą banko sąskaitą pateko piniginės lėšos, kurios nurašytos į antstolio depozitinę sąskaitą ir į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Pareiškėjo skundo argumentas, jog antstolio reikalavimas pagrįsti prašomų grąžinti piniginių lėšų kilmę yra formalus ir biurokratinis yra nepagrįstas (CPK 183 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog teisė pateikti antstoliui duomenis, jog į areštuotą banko sąskaitą pateko lėšos, kurios nurašytos ir iš jų negalimas išieškojimas ar išieškojimas yra ribotas, įtvirtinta skolininkui, kaip ir tokios teisės neįgyvendinimo teisiniai padariniai. Tokios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau ir – SVI) (aktuali teisės akto redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.). Pagal SVI 100 punkto nuostatas, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams SVI 96–97 punktuose nustatyta tvarka (SVI 101 punktas). Pareiškėjas jokių duomenų, patvirtinančių antstoliui pateiktame prašyme nurodytas aplinkybes nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog teismui pateiktoje vykdomojoje byloje duomenų, jog iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašytos piniginės lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas ar galimas atliekant išskaitas CPK nustatyta tvarka, nėra (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

Skolininkas vykdymo procese turi ne tik tam tikras teises (CPK 643 straipsnis), bet ir pareigas (CPK 644 straipsnis), tarp jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma, jog antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, taip pat yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010 ir kt.). Šiuo atveju vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog skolininkas (pareiškėjas) pastangų bendradarbiauti su antstoliu nedėjo.

Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste pareiškėjo skundo argumentai, jog antstolis tinkamai neatlieka savo pareigų, laikytini nepagrįstais (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybė, jog antstolis, spręsdamas pareiškėjo prašymą, dokumento, kuris būtų įvardintas patvarkymu, nepriėmė, nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms (CPK 185 straipsnis). Nors CPK 613 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, vykdymo procesą ir (ar) antstolio veiklą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nedraudžia antstoliui priimti ir kitokios formos dokumentus. Pagal Antstolių įstatymo 27 straipsnio 6 dalį, antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šiuo atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog antstolis dėl pareiškėjo 2023 m. gegužės 5 d. dienos prašymo (antstolio kontoroje gautas 2023 m. gegužės 8 d.) priėmė rašytinį dokumentą, kuriuo prašė pateikti papildomus duomenis. Dėl šių veiksmų pareiškėjas pateikė skundą, kuris buvo antstolio išnagrinėtas priimant patvarkymą, kaip tai numato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos (CPK 510 straipsnis). Tokiu būdu objektyvios galimybės dėl pareiškėjo prašymo priimti patvarkymą antstolis neturėjo, ką patvirtina ir vykdomosios bylos medžiaga (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti pareiškėjo skundo argumentai ir aplinkybės neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl teismas detaliau dėl jų nepasisako.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo M. S. skundo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui G. J..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.