- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- eII-127-992/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00267-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kategorijos
- 16.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Vaidui Giršvildai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skundus dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimų Nr. 0239-ANR_N-345948-2025 (ROIK 25284253082) ir Nr. 0239-ANR_N-345989-2025 (ROIK 25284658389).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. (toliau – ir pareiškėja) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-345948-2025 (ROIK 25284253082) (toliau – ir nutarimas Nr. 1, skundžiamas nutarimas Nr. 1) pripažinta kalta, padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubausta galutine 300 eurų dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams.
Be to, M. S. Institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-345989-2025 (ROIK 25284658389) (toliau – ir nutarimas Nr. 2, skundžiamas nutarimas Nr. 2) pripažinta kalta, padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubausta galutine 300 eurų dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams.
Nutarime Nr. 1 konstatuota, kad M. S. 2025 m. rugpjūčio 28 d., 17.58 val., magistraliniame kelyje, Vilniaus pietiniame aplinkkelyje, Vilniuje, neturėdama teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus.
Nutarime Nr. 2 konstatuota, kad M. S. 2025 m. rugsėjo 1 d., 17.16 val., magistraliniame kelyje, Vilniaus pietiniame aplinkkelyje, Vilniuje, neturėdama teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais M. S. pažeidė KET 14 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Institucijos priimtais nutarimais M. S. 2025 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui du atskirus skundus dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. priimtų nutarimų Nr. 0239-ANR_N-345948-2025 (ROIK 25284253082) ir Nr. 0239-ANR_N-345989-2025 (ROIK 25284658389).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 8 d. nutartimi sujungė dvi administracinio nusižengimo bylas ir nusprendė abu M. S. pateiktus skundus išnagrinėti vienoje administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-127-992/2026.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad M. S. pateikė du iš esmės identiškus skundus, kuriais prašo panaikinti Institucijos nutarimu Nr. 1 ir nutarimu Nr. 2 paskirtas administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimus.
Skunduose pažymėta, kad pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė ir turi galiojantį nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Pareiškėja imasi visų būtinų priemonių, kad jos dokumentai atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (AB „Regitra“ išlaikė teorijos egzaminą, stengiasi išlaikyti praktinį važiavimą). Pareiškėjos vertinimu, jos veiksmuose tyčios nebuvo, nes tik sužinojusi apie pažeidimą, ji iš karto kreipėsi į AB „Regitra“ dėl teisių pakeitimo ir iš pirmo karto išlaikė teorijos egzaminą. Pareiškėja nesupranta, kodėl jai buvo taikytos administracinio poveikio priemonės, kai sankcija to nenumato. Skunde nurodoma, kad ji nepažeidė nei KET 14, nei KET 226 punkto. Pareiškėja nurodo, kad praeityje nebuvo bausta, visada laikosi KET, yra atsakinga vairuotoja. Teisė vairuoti jai yra labai svarbi dėl darbinių funkcijų. Padaryti pažeidimai yra labiau formalūs ir niekam nesukėlė grėsmės. Pareiškėja teigia, kad yra pasiryžusi nutarimais Nr. 1 ir Nr. 2 skirtas baudas sumokėti, ji nevengia atsakomybės, įsipareigoja daugiau nenusižengti, tik prašo netaikyti jai administracinio poveikio priemonių. Be kita ko, pareiškėja pažymėjo, kad iš skundžiamo nutarimo Nr. 2 nebuvo aišku, kuo Institucija vadovaujasi, pripažindama pareiškėja kalta dėl administracinių nusižengimų padarymo.
Institucijos atstovas, pateikdamas atsiliepimus į pareiškėjos skundus, prašė M. S. skundų netenkinti, o Institucijos priimtus nutarimus Nr. 1 ir Nr. 2 palikti nepakeistus. Pasak Institucijos atstovo, M. S. nuo 2025 m. vasario 26 d. deklaruoja nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, todėl nuo deklaravimo praėjus daugiau kaip 6 mėn., M. S. privalėjo turėti Lietuvos Respublikoje jos vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, to nepadarius pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Institucijos vertinimu, pati M. S. nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje neįgijo. Darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. S. dėl nutarimo Nr. 0239-ANR_N-345948-2025 (ROIK 25284253082) paaiškino, kad supranta, jog baudą gavo už tai, kad važinėjo be lietuviškų teisių. Nežinojo, kad turi pasikeisti į Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kai turi leidimą gyventi Lietuvoje. Supranta, kad teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Nutarimu Nr. 1 jai paskirta 300 eurų bauda ir 6 mėn. atimta teisė vairuoti. Per visus metus, kiek vairuoja, nėra bausta už greičio viršijimą ar kitus pažeidimus, save laiko atsakinga vairuotoja. Kai tik sužinojo, kad teises turi pasikeisti, iš karto užsiregistravo AB „Regitroje“ teorijos egzaminui, kurį sėkmingai išlaikė. Dabar stengiasi išlaikyti ir praktinį vairavimo egzaminą. Nepastebėjo tos datos, kai turėjo atlikti techninę apžiūrą. Gavusi baudą, tą pačią dieną automobiliui atliko techninę apžiūrą. Į darbą važiuoja visada tuo pačiu keliu, kelyje sumontuota kamera ją du kartus nufotografavo. Teisė vairuoti jai yra labai reikalinga dėl darbinių funkcijų. Ji daugiau nei dvejus metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prašo teismo neatimti iš jos teisės vairuoti, padarytus nusižengimus pripažįsta, sutinka sumokėti paskirtas baudas.
M. S. dėl nutarimo Nr. 0239-ANR_N-345989-2025 (ROIK 25284658389) paaiškino, kad šiame nutarime nėra dalies „prašymai ir įrodymai“. Nutarime nėra aprašomos tariamo pažeidimo faktinės aplinkybės, nėra paaiškinta, kokiu būdu buvo nustatyta, kad ji neturi vairuotojo teisių, nebuvo nurodyti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad tikrai buvo padarytas nusižengimas. Pirmame jos atžvilgiu priimtame nutarime buvo viskas išaiškinta, todėl mano, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą. Institucija privalėjo tą padaryti, todėl prašo teismo įvertinti, ar nutarimas yra teisėtas ir ar jame yra pakankamai išdėstyta argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Pripažįsta, kad nutarimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytus nusižengimus ji padarė, t. y. vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros ir laiku nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo po to, kai gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Nuoširdžiai gailisi, kad padarė pažeidimus, supranta atsakomybę. Prašo teismo įvertinti, kad šie pažeidimai nebuvo susiję su pavojingu vairavimu, kiti eismo dalyviai nenukentėjo. Šie pažeidimai buvo formalūs.
Institucijos atstovas V. Giršvilda paaiškino, kad M. S. Lietuvoje gyvena nuo 2016 m., tai yra pakankamas laikas asmeniui susipažinti su teisine aplinka. KET taisyklėse nurodyta, kad kiekvienas vairuotojas turi išmanyti SEAKĮ ir KET. Abiem Institucijos priimtais nutarimais pareiškėjai buvo paskirtos švelniausios nuobaudos, minimalios baudos ir trumpiausios įstatyme numatytos trukmės teisės vairuoti atėmimo terminai. Iš skundo turinio matyti, kad vienintelė priežastis, dėl ko pareiškėjai reikalinga teisė vairuoti, yra darbinės funkcijos. Tai nėra išskirtinė aplinkybė, be to, pareiškėjos darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Prašo teismo skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos priimtus nutarimus Nr. 1 ir Nr. 2, nes jie yra teisėti ir pagrįsti, o paskirtos nuobaudos yra individualizuotos tinkamai.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismas nustatė, kad administracinių nusižengimų padarymo fakto ir kaltės M. S. iš esmės neginčija. Pareiškėja pripažįsta, jog vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neturėdama teisės vairuoti. Nors skunduose iš esmės buvo keliamas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas, tačiau tiek pateikdama skundą, tiek teisme pareiškėja kėlė klausimą ir dėl Institucijos priimto nutarimo nutarimu (ROIK 25284658389) teisėtumo, kadangi, pareiškėjos vertinimu, jame trūksta įrodymų ir motyvų, pagrindžiančių jos kaltę.
ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. S. atžvilgiu 2025 m. gruodžio 3 d. priimti du nutarimai skirtingose administracinių nusižengimų bylose (ROIK 25284253082 ir ROIK 25284658389), tačiau abu nutarimai iš esmės yra identiški, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas tas pats asmuo – M. S. - dėl tų pačių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, padarytų per itin trumpą laikotarpį, t. y. vieni nusižengimai padaryti 2025 m. rugpjūčio 28 d., o kiti – 2025 m. rugsėjo 1 d., abiejų dienų nusižengimai padaryti toje pačioje vietoje – magistraliniame kelyje, Vilniaus pietiniame aplinkkelyje, 0,510 km., vairuojant tą pačią transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai M. S. per labai trumpą laikotarpį (nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d., t. y. per keturias dienas) galimai padarius vienarūšius pažeidimus, pareiškėjos veiksmai buvo įvertinti atskirais procesiniais dokumentais, taip sukuriant teisinę situaciją, kuri prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesprendžiant jų sujungimo galimybių, ypatingai tuomet, kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), iškyla piktnaudžiavimo teise pavojus ir tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimus priimanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, dėl kurių po to ir priimami nutarimai administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-64-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-293-468/2022).
M. S. tiek pateikdama teismui skundus, tiek teismo posėdžių metu, iš esmės pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir prašė panaikinti Institucijos nutarimais Nr. 1 ir Nr. 2 jai paskirtas administracinio poveikio priemones. Be to, pareiškėja nurodė, kad skundžiamame nutarime Nr. 2 Institucija nesurašė visų jos atsakomybę patvirtinančių įrodymų, nutarimas Nr. 2 jai buvo neaiškus.
Teismas pažymi, kad šiose administracinio nusižengimo bylose (ROIK 25284253082 ir ROIK 25284658389) dėl administracinių nusižengimų, padarytų 2025 m. rugpjūčio 28 d. ir 2025 m. rugsėjo 1 d., administracinių nusižengimų protokolai automatiniu būdu buvo suformuoti 2025 m. rugsėjo 30 d. ir tą pačią dieną išsiųsti M. S. e. paštu. 2025 m. spalio 2 d. e. paštu pareiškėja informavo Instituciją, kad abu protokolus gavo ir atsiuntė Institucijai Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą bei nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismui nekyla abejonių, kad tik sužinojusi, jog teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje neturi, M. S. ėmėsi veiksmų, t. y. 2025 m. spalio 30 d. išsilaikė teorijos egzaminą AB „Regitra“, o teismo posėdžio metu nurodė aktyviai besilaikanti ir praktinį vairavimo egzaminą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad tiek 2025 m. rugpjūčio 28 d., tiek 2025 m. rugsėjo 1 d. įvykdyti administraciniai nusižengimai padaryti iš esmės tomis pačiomis aplinkybėms, ir iki 2025 m. rugsėjo 1 d. (iš esmės iki antro karto, kuomet pareiškėja buvo užfiksuota daranti administracinius nusižengimus) M. S. nebuvo pranešta apie jos galimą teisės norminius aktus pažeidžiantį elgesį, nagrinėjamoje byloje lieka nepaneigtas tyčios klausimas, kuris Institucijos priimtuose atskiruose nutarimuose net nebuvo svarstomas. Dar daugiau, Institucija tą pačią dieną priimdama du iš esmės identiškus nutarimus dėl to paties asmens padarytų tų pačių administracinių nusižengimų net nesvarstė ir nevertino, kad M. S. padaryti administraciniai nusižengimai gali būti vertinami kaip tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan.
Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Todėl, esant to paties asmens atžvilgiu keliems analogiškiems nusižengimams, turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tęstiniam (trunkamajam) nusižengimui būdingų požymių ir tai gali padaryti tik bylą inicijavusi institucija, o ne teismas (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-445-1121/2020, AN2-168-806/2022, AN2-183-468/2022, AN2-184-929/2022, AN2-168-806/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-125-317/2023).
Be to, sutiktina su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad skundžiamas nutarimas Nr. 2 (ROIK: 25284658389) nėra visiškai aiškus, kadangi skiltis „kitos aplinkybės“ baigiasi be rišlios minties, nepabaigiant sakinio ir nenurodant pagrindinių nutarimo Nr. 2 priėmimo motyvų. Teismas pažymi, kad ANK 618 straipsnyje nustatyta ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinių nusižengimo byloje turinys. Minėto straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad, ne teismo tvarka priimtame nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.
Tokiu būdu, teismas, vadovaudamasis aptartomis įstatymo nuostatomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, priverstas pripažinti, kad siekiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių užtikrinimo ir nustatytų nutarimo Nr. 2 turinio trūkumų pašalinimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad klausimą dėl asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn sprendžia būtent administracinio nusižengimo protokolus surašanti ir nutarimus priimanti Institucija, kuri turi galimybę vertinti M. S. galimai padarytų nusižengimų kvalifikavimą, jų galimą tapatumą ar galimą vieną trunkamąją veiką, subjekto kaltės klausimus, Policijos departamento prie Vidaus reikalų misterijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 3 d. priimti nutarimai Nr. 0239-ANR_N-345948-2025 (ROIK 25284253082) ir Nr. 0239-ANR_N-345989-2025 (ROIK 25284658389) naikintini ir administracinio nusižengimo bylos grąžintinos Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą.
Įvertinęs tai, kad administracinio nusižengimo bylos grąžinamos Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, dėl kitų pareiškėjos skunduose nurodytų argumentų teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,
nutarė:
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų misterijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 3 d. administracinio nusižengimo bylose priimtus nutarimus Nr. Nr. 0239-ANR_N-345948-2025 (ROIK 25284253082) ir Nr. 0239-ANR_N-345989-2025 (ROIK 25284658389) ir administracinio nusižengimo bylas grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, – Policijos departamento prie Vidaus reikalų misterijos Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.