- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- 1-268-949/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16754-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Kaltinamasis
- K. S., R. B.
- Nukentėjusysis
- P. P., P. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį ir 139 straipsnio 1 dalį;
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis K. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei nesunkiai dėl neatsargumo sužalojo žmogų, o būtent jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024-05-04 apie 00.30 val., veikdamas bendrai su R. B., viešoje vietoje - baro „(duomenys neskelbtini) “ terasoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, matant pašaliniams asmenims, be jokios priežasties, tyčia sudavė du smūgius P. P. į veidą ir nugriovė jį nuo baro kėdės bei ją nuvertė ant žemės, po ko, prie jo priėjęs P. M. sugriebė jį už kaklo ir atitraukė nuo P. P., dėl ko jis (K. S.) muistėsi ir taip padarė P. M. dešinio raktikaulio petinio galo pilną išnirimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. B.tyčia nuvertė baro kėdę ir sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais E. T. į veidą, galvą ir viršutinę kūno dalį, P. P. siekiant atitraukti R. B. nuo E. T., jie susigrūmė, abu griuvo ant žemės, nuversdami gėlių vazoną, kuris griūdamas sudaužė 2 vnt. terasos plytelių, ir taip R. B. padarė P. P.nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu jis (K. S.) dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė P. M. sveikatą ir veikdamas bendrai su R. B.sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadino UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą.
Kaltinamasis R. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024-05-04 apie 00.30 val. veikdamas bendrai su K. S., viešoje vietoje - baro „(duomenys neskelbtini) “ terasoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, matant pašaliniams asmenims, K. S. be jokios priežasties, tyčia sudavus du smūgius P. P. į veidą ir nugriovus jį nuo baro kėdės bei ją nuvertus ant žemės, po ko, prie jo priėjęs P. M. sugriebė jį (K. S.) už kaklo ir atitraukė nuo P. P., dėl ko K. S. muistydamasis padarė P. M. dešinio raktikaulio petinio galo pilną išnirimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. B.tyčia nuvertė baro kėdę ir sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais E. T. į veidą, galvą ir viršutinę kūno dalį, P. P. siekiant atitraukti R. B. nuo E. T., jie susigrūmė, abu griuvo ant žemės, nuversdami gėlių vazoną, kuris griūdamas sudaužė 2 vnt. terasos plytelių, ir taip R. B. padarė P. P.nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu jis (R. B.) veikdamas bendrai su K. S.sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadino UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą.
Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai. Nurodė, kad jis su K. buvo seniai nesimatę ir nusprendė išeiti į miestą, padaugino alkoholio. Paaiškino, jog alkoholio kiekis buvo toks, kad nebuvo galima valdyti situacijos ir visų aplinkybių neprisiminė. Nurodė, kad buvo vėlus metas, kai viskas įvyko. Galėjo būti kaltinamajame akte nurodytas laikas 0.30 val. 2024 metų gegužės 4 d. Jie buvo „(duomenys neskelbtini) “ bare. Pamatė, kad K. pradėjo konfliktuoti su kitu nukentėjusiuoju. Pasirodė, kad kitas draugas eina link K., tai ir jis ėjo. Pamena, kad tam tikrus veiksmus atliko E. atžvilgiu, kiek tų smūgių buvo neprisiminė, teigė, kad kaltinamajame akte teisingai nurodytos visos aplinkybės. Kai smūgiavo, ir jį kitas nukentėjusysis traukė į šoną, jie kartu griuvo ir sudaužė vazoną, plyteles. Atlygino 180 eurų žalą „(duomenys neskelbtini) “ už vazoną, plyteles ir kėdę. Turi mokėjimo kopiją. Atlygino tą pačią dieną, kai gavo laišką dėl žalos. Labai gailisi dėl padarytos veikos. Nebuvo susitikęs po įvykio su nukentėjusiais, tik tą patį vakarą apačioje buvo susitikę, atsiprašė, pasiaiškino keletą žodžių ir viskas. Nukentėjusieji jam neturėjo jokių pretenzijų. Nurodė, kad nėra susijęs su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais. Su nukentėjusiaisiais P. P. ir E. T. pasirašė susitaikymo protokolus.
Kaltinamasis K. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai. Nurodė, kad jis neprisimena visų aplinkybių, prisiminė, kad vyko konfliktas ir kai važiavo į policiją, nusileidus į apačią ir iš „(duomenys neskelbtini) “ baro, jie E. ir P. atsiprašė, išsiaiškino, kad neturi vienas kitam pretenzijų, paspaudė rankas ir atsisveikino. Nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytas laikas yra teisingas. Kokius veiksmus atliko, dėl alkoholio poveikio, nes buvo nemažai išgėręs, neatsiminė, be to, viskas vyko seniai. Mano, kad tai ir turėjo įtakos jo veiksmams. Šiuo metu nebegeria ir į klubus nebevaikšto, o jei ir nueina, nepadaugina alkoholio. Atsiminė, kad jam paėmė už kaklo ir pradėjo smaugti, jis tik norėjo ištrūkti, gynėsi. Jis specialiai susidoroti su kažkuo nenorėjo. Gali būti, kad netyčia tokiais savo veiksmai sužalojo kitą žmogų, pripažino šią aplinkybę. Apie byloje pareikštus civilinius ieškinius nieko nežino. Supranta, kad gali tekti atlyginti pareikštus civilinius ieškinius, juos atlygins. Nurodė, kad jo mėnesinės pajamos yra apie 980 eurų.
Nukentėjusysis P. M. parodė, kad abu kaltinamieji dalyvavo muštynėse, bet trauma jam įvyko dėl K. S. veiksmų, kaip tai teismas traktuos jis nežino. Turtinė žala yra nurodyta civiliniame ieškinyje: įtvaras, medikamentai, advokato išlaidos, iš viso 206,60 eurų. 3000 eurų neturtinė žala susidaro dėl to, kad jam darė operaciją, patyrė daug nepatogumų, du mėnesius negalėjo miegoti, įstatė metalą į tą petį, sutvirtino. Ir dabar dar skauda petį, negali nešti pirkinių iš parduotuvės, negali sportuoti. Kiekvieną dieną ėjo į reabilitacijas: visokios procedūros, baseinai, magnetai, kiekvieną dieną važinėti reikėjo du mėnesius, kuras kainavo, laikas, darbo sąnaudos ir panašiai. Beveik nedarbingume buvo, prarado darbo pajamų, nes jis dirba žurnalistu, todėl negalėjo dirbti, rašyti ta ranka ir gauti pajamas. Patyrė dėl įvykio nervinius išgyvenimus, stresą, bemieges naktis, negavo pajamų, po operacijos negalėjo gulėti ant šono, ant nugaros nėjo užmigti, negalėjo pasisukti. Tokių kančių patyrė, kad pats tuos 3000 eurų sumokėtų, kad jam nebūtų buvę tokių dalykų. Būdamas nedarbingume negavo 100 proc. pajamų. Taip pat dirba pagal individualią veiklą ir jei nerašo, tai pajamų negauna. Iki įvykio jo darbo pajamos į rankas sudarė apie 3500 eurų per mėnesį, po įvykio sumažėjo per pusę. Gavo 1500 eurų draudimo išmoką, nes kiekvieną mėnesį moka kaupiamąjį draudimą. Tas draudimo išmokos išmokėjimas neturi įtakos civiliniam ieškiniui, nes jis pats per mėnesį 10 metų moka po 50 eurų. Kaltinamieji po įvykio su juo nebendravo, nesusisiekė ir neatsiprašė.
Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė. Be kaltinamųjų prisipažinimo ir parodymų, jų kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024-05-04 00.31 val. viešoje vietoje - bare „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) įvyko grumtynės tarp K. S., E. T. ir P. P., kurių metu buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir „(duomenys neskelbtini) “ baro darbinė veikla, apgadintas barui „(duomenys neskelbtini) “ priklausantis turtas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį (1 tomas, b. l. 1).
Iš 2024-05-04 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-05-04 00.36 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) -ame aukšte esančiame bare, tarpusavyje susimušė daug vyriškių, išdaužė baro turtą. Atvykus nurodytu adresu, laukiant lifto, iš jo išėjo asmenys, kaip nurodė darbuotoja, dalyvavę muštynėse, nustatyta, kad tai K. S.(nustatytas 1,47 promilių girtumas), R. B. (nustatytas 1,72 promilių girtumas) ir G. P. (blaivus). Kaip nurodė R. B. ir K. S., jiems būnant bare, priėjo prie merginos, jai nupirko kokteilį ir nepažįstami vyrai be priežasties juos pradėjo pulti, mušti. G. P. nurodė nieko nematęs. Taip pat muštynėse dalyvavo E. T. (nustatytas 1,58 promilių girtumas) ir P. P. (nustatytas 1,49 promilių girtumas), kurie nurodė, kad pretenzijų tiems asmenims neturi. GMP į ligoninę išvežė P. M., kuris bandydamas skirti vaikinus, galimai išsinarino petį (1 tomas, b. l. 11).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareiškimo matyti, kad 2024-05-04, apie 00.30 val., dvidešimt pirmame aukšte esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, tarp lankytojų įvyko konfliktas, kurio metu buvo apgadintas viešbučiui priklausantis turtas. Muštynių metu buvo nuverstas betoninis gėlių vazonas, dėl ko dužo dvi terasos grindų plytelės, aptrupėjo betoninio vazono kraštai. Grumtynių metu taip pat buvo sulankstytos ir nubraižytos baro kėdės. Padaryta žala 563,28 Eur (1 tomas, b. l. 17-20, 125).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16754-24 pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad 2024-05-04 00.31 val. gavus informaciją apie (duomenys neskelbtini), vykstančias grumtynes ir nuvykus į įvykio vietą nustačius, kad viešoje vietoje, baro viduje „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) aukšte, įvyko grumtynės tarp K. S., E. T. ir P. P., kurių metu buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir „(duomenys neskelbtini) “ baro darbinė veikla, apgadintas barui „(duomenys neskelbtini) “ priklausantis turtas. Tyrimo metu 2024-05-16 K. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, dalyje ir dėl to, kad jis 2024-05-04 apie 00.30 val., viešoje vietoje – baro „(duomenys neskelbtini) “ terasoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia priekabiu elgesiu užsipuolė P. P., vieną kartą ranka sudavė P. P. į žandikaulio apačią bei vieną kartą kumščiu į veidą ir nugriovė jį nuo baro kėdės ant žemės, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. P. M. sugriebus K. S. ranka iš nugaros ir bandant jį atitraukti nuo P. P., K. S. muistėsi ir taip sukėlė P. M. fizinį skausmą. 2024-05-07 nutarimu P. M. pripažintas nukentėjusiuoju dėl nusikalstamos veikos, numatyto BK 284 staipsnyje. 2024-06-11 gauta specialisto išvada Nr. G 451/2024(03), kurioje nurodyta, kad P. M. dėl dešinio raktikaulio petinio galo pilno išnirimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje (1 tomas, b. l. 13).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bare „(duomenys neskelbtini) “, kuris yra pastato (duomenys neskelbtini) aukšte. Baro patalpoje yra betoninis vazonas, šalia jo sudaužytos 2 grindų plytelės. Apžiūrint kėdes, vienai kėdei yra sulenkta metalinė atrama, kitos kėdės pagalvė ištepta (1 tomas, b. l. 95-105).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini) _ch8“ matosi data 2024-05-04, laikas 00.30.16. Bare prie aukštesnio staliuko, esančio viduryje, sėdi du vyrai, vienas vilki šviesios spalvos bliuzoną su gobtuvu, kaip nustatyta tyrimo metu P. P., šalia jo sėdi žemesnio ūgio vyras su regėjimo akiniais, vilki šviesų bliuzoną, kaip nustatyta tyrimo metu E. T.. Prie jų staliuko yra priėję kiti du vyrai, vienas šviesių plaukų, vilki tamsios spalvos striukę, kaip nustatyta tyrimo metu K. S. ir antras tamsių plaukų, su barzdele, vilki tamsiai mėlyną bliuzoną, kaip nustatyta tyrimo metu R. B.. Matyti, kad K. S. kažką sako P. P., matyti, kad K. S. provokuoja konfliktinę situaciją. K. S. ir R. B. prisėda prie šalia lango esančio staliuko, kur sėdi dar vienas vaikinas, kaip nustatyta tyrimo metu G. P.. Sėdėdamas prie staliuko, K. S. replikuoja P. P., jis staiga atsistoja, prieina prie P. P., po to vėl atsisėda prie savo staliuko. P. P. kažką atsako K. S., po ko K. S. atsistoja, nueina prie baro, grįždamas mato, kad P. P. kažką sako jo draugams, tada K. S. prieina prie P. P. ir suduoda jam vieną kartą ranka į žandikaulio apačią. P. P. bando ranka sugriebti K. S. už kaklo ir atstumti nuo savęs, bet K. S. išsisuka ir vieną kartą kumščiu smogia P. P. į veido sritį bei stumia jį nuo kėdės ant žemės ir bando suduoti smūgius. Nuo gretimo staliuko pakyla, kaip nustatyta P. M., puola juos skirti, sugriebia iš nugaros dešine ranka K. S. per kaklą ir traukia jį nuo P. P.. K. S. muistosi. R. B. puola E. T., suduoda jam kumščiu 5 smūgius į veidą, galvos sritį. P. P. gindamas draugą, atitraukia nuo jo R. B., suduoda vieną kartą alkūne R. B. į veidą, jie kartu griūva ir griūdami kliudo vazoną, kuris griūva ant grindų, įskyla grindų plytelė. P. M. po to, kai paleido K. S., vis liečia savo dešinės rankos petį (1 tomas, b. l. 111-113).
Nukentėjusysis P. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-05-03 apie 23:30 val. jis su draugu E. T. atėjo į baro (duomenys neskelbtini) terasą, (duomenys neskelbtini), atsisėdo prie stalelio baro viduje, ant aukštesnių kėdžių. Buvo dviese. Prie vieno iš stalelių, prie lango, sėdėjo trys vaikinai, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Vėliau jie nuėjo atsisėti prie merginų, kurios sėdėjo greta jų. Merginos išėjo, vaikinai liko trise. Vienas vaikinas šviesiai plaukais, pareidamas pro juos paklausė, ar Kretinga miestas ar kaimas. Jis jam atsakė, kad miestas. Viskas tuo baigėsi. Kai išėjo merginos, jis paklausė to vaikino „tai nepasiekė su panelėmis“ ir po tų jo žodžių vaikinas šviesiais plaukais ir kitas vaikinas tamsiai plaukais su barzda susinervino, pradėjo jį „kolioti“, nors jis nieko blogo nepasakė, jų neįžeidinėjo. Trečias vaikinas, kuris buvo su juoda liemene, nesikišo, jis buvo ramus. Vaikinas šviesiais plaukais pradėjo vaikščioti aplink jo stalelį, kvietė eiti į lauką aiškintis santykių. Vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs. Apie 00.30 val. vaikinas šviesiais plaukais priėjo prie jo ir kažką pasakė, ką nepamena ir vieną kartą ranka trenkė jam į žandikaulio apačią. Po ko jis, bandydamas išvengti sužalojimų, bandė sugriebti jį už kaklo ir atstumti nuo savęs, bet vaikinas išsisuko ir vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą. Po ko jis nugriuvo su kėde ant žemės ir, pasiėmęs kėdę, bandė vaikiną nuo savęs atstumti. Tuomet nuo gretimo stalelio vaikinas šviesiu megztuku atitraukė tą vaikiną šviesias plaukais nuo jo. Tuomet jis atsistojo nuo žemės ir pamatė, kad kitas vaikinas su tamsiais plaukais ir barzda muša jo draugą ir puolė ginti draugo. Bandė sugriebti vaikiną už kaklo ir atitraukti nuo E., bet jis išsisuko, jis bandė jam smogti, kad baigtų mušti jo draugą. Jis smogė vaikinui alkūne į veidą ir jie kartu griuvo, griūdami kliudė vazoną, kuris nuvirto ir įskėlė grindis. Vaikiną laikė užgulęs, kad jis negalėtų atsikelti ir muštis toliau. Specialiai jo sužaloti tikslo neturėjo, jis gynė draugą. Jam po viso konflikto skaudėjo kojas, kelius, dešinės rankos alkūnę. Ranką susitrenkė krisdamas nuo kėdės, kai vaikinas šviesiais plaukais jį vertė. Taip pat susitrenkė dešinės kojos šlaunį, yra mėlynė. Abiejų kojų kelius susižalojo kai virto su tuo vaikinu su barzda, kairės kojos šlaunį susižalojo ir prasibrėžė greičiausiai į vazoną kai virto. Vaikino šviesiais plaukais veiksmai jam sukėlė skausmą. Vaikino su barzda veiksmai jam skausmo nesukėlė, bet kai jis bandė jį patraukti nuo savo draugo ir jie abu su juo virto, jis susitrenkė kairią koją į vazoną ir susitrenkė abu kelius. Civilinio ieškinio jis neteiks, jam materialinė žala nepadaryta (2 tomas, b. l. 72-75).
Iš specialisto išvados Nr. G 410/2024 (03) matyti, kad P. P. padaryti sužalojimai: apvalios formos poodinė kraujosruva dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, skersos krypties linijinis odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinki kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (2 tomas, b. l. 99).
Nukentėjusysis E. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-05-04 galimai apie 00.00 val. jis su draugu P. P. atėjo į (duomenys neskelbtini) barą, (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs, viską prisimena puikiai. Jie atsisėdo per vidurį baro, ant didesnių baro kėdžių. Netoli prie kito stalelio prie lango buvo trys jam nepažįstami vaikinai, jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jis atpažįsta iš vaizdo įrašo save ir P., šalia jų prie stalelio sėdintis vaikinas šviesiais plaukais, buvo agresyvus, jis kabinėjosi prie barmenių ir prie P., priežastis neaiški. Su juo dar buvo vaikinas tamsiais plaukais su barzda, jis taip pat buvo agresyvus, o trečio vaikino neįsidėmėjo. Vaikinas šviesiais plaukais kelis kartus priėjo prie jų stalelio ir klausė kažkokių beprasmių klausimų. Bet jie su juo nėjo į kontaktą, o jis, sėdėdamas prie savo stalelio, mėtė visiems visokias replikas. Vienu metu jis priėjo prie P. ir vieną kartą trenkė į žandikaulį iš apačios. Po ko, P. atsidūrė ant žemės, o prie jo priėjo vaikinas tamsiais plaukais su barzda ir nieko nesakęs pradėjo jam smūgiuoti kumščiu. Jam buvo suduota ne mažiau 5 smūgių į veidą ir viršutinę kūno dalį. Kai pirmą kartą jam smogė į veidą, jam nukrito akiniai, bet jie nesudužo, pretenzijų neturi. Jokių sužalojimų jam nepadaryta. Jis pretenzijų niekam neturi, nukentėjusiuoju nenori būti pripažintas. P. puolė jo ginti, bandė tą vaikiną nuo jo patraukti ir kažkuriuo tai metu pamatė, kad jie abu buvo ant žemė ir šalia jų gulėjo nugriuvęs gėlių vazonas, kuris suskaldė plytelę (2 tomas, b. l. 104-107).
Nukentėjusysis P. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-05-04 apie 00.00 val. su drauge G. S. atėjo į „(duomenys neskelbtini) “ barą. Šalia jų prie lango sėdėjo trys jam pirmą kartą matyti vaikinai, kurie atrodė išgėrę, du iš jų elgėsi agresyviai, mėtė replikas kitų baro lankytojų atžvilgiu, juos įžeidinėjo. Šalia jų baro viduryje prie aukštesnio stalo sėdėjo du vaikinai, kurie ramiai kalbėjosi. Tie du agresyvūs vaikinai pradėjo žodžiais kabinėtis prie tų dviejų ramių vaikinų. Vienas iš agresyvių vaikinų, kuris buvo apie 25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,80 m. ūgio, šviesių plaukų, jis vilkėjo džinsais, buvo su tamsia striuke, priėjo prie aukštesnio stalelio sėdinčio vieno iš vaikinų ir provokavo jį eiti muštis į lauką. Tuomet jis ranka vieną kartą sudavė jam į žandikaulį ir prasidėjo muštynės, vaikinas nuo jo bandė gintis. Jis iš karto sugriebė iš nugaros už kaklo tą agresyvų vaikiną, jį laikė dešine ranka suėmęs per kaklą, kad jis nurimtų. Jokių smurtinių veiksmų jis nenaudojo, o tas vaikinas pats muistėsi, norėjo ištrūkti. Jis jo prašė nurimti, sakė, kad kai nurims, paleis. Jį laikė, kad nekiltų didesnis konfliktas ir muštynės, nes jis buvo agresyviausias. Kas vyko aplink, kol jis laikė vaikiną, nematė, bet girdėjo grumtynių garsus, kažkas dužo. Po visko jis vaikiną paleido. Kai tik paleido tą vaikiną, pajuto stiprų skausmą dešinės rankos petyje ir pajuto, kad yra iškilęs kaulas, kaip būtų išniręs petys. Sužalojimas gavosi, kai bandė nuraminti vaikiną, kad jis nesukeltų didesnių muštynių ir jį laikė apglėbęs dešine ranka per kaklą iš nugaros, o jis agresyviai muistėsi ir bandė ištrūkti. Pareigūnai iškvietė jam GMP, nes jam skaudėjo ranką. Jį nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam nustatė, kad yra plyšę 3 raiščiai, laikantys dešinį raktikaulį ir kaulas pasislinkęs iš savo vietos. Jam sukeltas fizinis skausmas (2 tomas, b. l. 16-19).
Iš specialisto išvados Nr. G 451/2024(03) matyti, kad P. M. nustatytas dešinio raktikaulio petinio galo pilnas išnirimas. Sužalojimas padarytas kietų bukų daiktų trauminių smūginių poveikių pasekoje, galimai užlaužiant ranką. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio smūginio kontaktinio poveikio pasekoje. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (2 tomas, b. l. 46-47).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad 2024-11-27 nukentėjusysis P. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 206,60 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 52-56).
Iš 2024-11-19 Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo pateiktų duomenų matyti, kad išnagrinėję 2024-05-29 gautą P. M. prašymą draudimo išmokai gauti dėl 2024-05-04 patirtos traumos, atlikę įvykio aplinkybių tyrimą bei vadovaudamiesi taisyklių Specialiosios sąlygos: papildomas draudimas nuo traumos dėl nelaimingo atsitikimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 1. 9.1 punktu priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką. 2024-08-09 apdraustajam P. M. išmokėta 1500 Eur draudimo išmoka (2 tomas, b. l. 66).
Liudytoja K. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-05-04 apie 00.25 val. dirbo (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini) “ terasoje, barmene-padavėja. Ėjo pro klientų stalus tikrinti, ar nieko netrūksta ir vienas iš matymo žinomas vyriškis, vardu K., ją pradėjo kalbinti, jis nebuvo agresyvus, daug su juo nekalbėjo. Vėliau jis priėjo prie baro, vėl pradėjo ją kalbinti. Vienu metu ji nusisuko nuo jo, o atsisukusi pastebėjo, kad K. jau stovi prie vieno iš stalų ir vienam iš ten sėdėjusių vyrų grasino, buvo agresyviai nusiteikęs, garsiai jam sakė „aš tau pisiu į galvą“. Po to momento K. apsiramino kelioms minutėms, atsisėdo prie savo staliuko, tačiau neilgai, nes jis vėl atsistojo ir vėl nuėjo prie to staliuko, prie kurio buvo priėjęs iš pradžių ir vėl garsiai grasino įvairias žodžiais. Ji vėl nuėjo prie jo ir pasakė, kad jei jis neapsiramins, ji jį išprašys iš baro, kaip nepageidaujamą asmenį. Jis vėl kelioms minutėms nurimo, tačiau vėl atsistojęs atėjo prie jos, kai ji stovėjo prie baro ir paprašė padaryti jam atsigerti. Kol spėjo nusisukti ir atsisukti, pamatė, kad jau K. sukėlė muštynes su vieno stalo vyrais. Įvyko grumtynės, kiek tiksliai asmenų mušėsi pasakyti negali. Matė savo akimis, kaip K. rankos kumščiais trenkė daugiau nei vieną kartą vyrui, kuris sėdėjo kartu su tuo asmeniu, kuris buvo su akiniais. Taip pat prisimena, kad vienas iš baro lankytojų, su baltais marškinėliais sulaikė K. už sprando ir jį laikė tol, kol asmuo apsiramino. Grumtynių metu buvo apgadintas baro inventorius bei grindų plytelės, kurios grumtynių metu įlūžo. Taip pat apgadintos buvo ir 2 kėdės. Grumtynių metu buvo laikinai sustabdyta baro veikla, nes tuo metu, baro viduje sėdėjo daugiau nei vienas asmuo, taip pat baro darbuotojai negalėjo dirbti savo darbo (2 tomas, b. l. 132-135).
Liudytoja G. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-05-04 apie 00.00 val. su draugu P. M. atėjo į „(duomenys neskelbtini) “ barą, (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Šalia jų sėdėjo trys vaikinai, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, du iš jų buvo agresyviai nusiteikę, vienas jų buvo šviesiais plaukais, kitas tamsiais plaukais su barzdele. Jie kabinėjosi žodžiais prie vaikinų, kurie ramiai sėdėjo netoli jų prie aukštesnio stalelio. Vaikinas šviesiais plaukais buvo kartą priėjęs prie tų dviejų vaikinų ir kabinėjosi prie jų žodžiais, siūlė muštis ir pan. Bet vėl nuėjo prie savo stalelio, o už kelių akimirkų jis priėjo prie tų dviejų vaikinų, tiksliau arčiau vieno iš jų, to kuris buvo stambesnis ir be akinių. Vaikinas šviesiais plaukais „koliojo“ tą vaikiną ir ranką jam vieną kartą sudavė į žandikaulį iš apačios ir tuomet prasidėjo muštynės. Jos draugas puolė skirti muštynių, sugriebė vaikiną šviesiais plaukais iš nugaros dešine ranka per kaklą ir traukė jį nuo konflikto zonos, sakė jam ramintis, bet vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs ir draskėsi, bandė ištrūkti ir toliau eiti muštis. Tuomet, kai prasidėjo muštynės, vaikinas tamsiais plaukais su barzdele puolė tą kitą vaikiną su akiniais ir jie grūmėsi, stambesnis vaikinas bandė vaikiną su barzda patraukti nuo savo draugo ir grūmėsi su juo, tada griuvo baro vazonas, nuo ko įskilo grindų plytelė. Grumtynių metu buvo išvartytos kėdės, išstumdyti stalai. P. tik paleidęs vaikiną pasakė, kad jam skauda dešinį petį, išniro kaulas. P. į barą atėjo sveikas, susižalojo bandydamas nuraminti tą vaikiną (2 tomas, b. l. 140-143).
Liudytojas G. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-05-03 apie 23.00 val. jis atėjo į barą „(duomenys neskelbtini) “ terasą, (duomenys neskelbtini), kur jo laukė pažįstamas K. S. su draugu R. B.. Kai jis atėjo, jie sėdėjo prie stalelio, kuris yra prie lango. Po kurio laiko jie persėdo prie stalelio, kuris matosi vaizdo įraše, nes prie jo sėdėjo kažkokios merginos. K. su R. jam atėjus jau buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jis buvo blaivas. Kada prie aukštesnio stalo atsirado du vaikinai, jis nepastebėjo. K. daug vaikščiojo nuo jų stalelio iki baro, ką jis ten veikė ir sakė nežino. Kažkuriuo metu jis buvo priėjęs ir prie tų dviejų vaikinų, tarp jų kilo žodinis konfliktas, bet dėl kokios priežasties, nežino. Jis sėdėjo kairiu šonu į tuos vaikinus, K. prie jų stalo nebuvo. Jis buvo tik su R.. Išgirdo triukšmą, grumtynių ir krentančių kėdžių garsus ir pamatė, kad K. ir vaikinas prie aukštesnio stalelio, tas, kuris buvo aukštesnis, abu krenta ant žemės. Ar kas kam sudavė smūgius nematė, K. buvo ant to vaikino viršaus. Vaikinas šviesiu megztuku nuo gretimo stalo K. sugriebė už kaklo ir traukė nuo ant žemės gulėjusio vaikino. Tuo metu R. šoko prie kito iš tų vaikinų, žemesnio, su akiniais ir pradėjo jį kumščiais mušti į veidą ir viršutinę kūno dalį. Kiek smūgių sudavė negali pasakyti, bet kažkur galėjo būti 5 smūgiai. Jis bandė kažkaip juos skirti, bet nėjo. Tuomet vaikinas, kurį K. prieš tai nuvertė ant žemės, puolė prie R., nes jis mušė jo draugą ir jie susigrūmė tarpusavyje. Vaikinas trenkė jam vieną kartą alkūne į žandikaulį ir jie abu nugriuvo ant žemės. Tas vaikinas užkliuvo už šalia buvusio vazono ir jis nugriuvo ant žemės, skilo plytelė (2 tomas, b. l. 148-151).
Dėl nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo
BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įžūlus elgesys gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023, 2K-106-697/2024).
BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.).
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010).
Išanalizavus ir įvertinus kaltinamųjų K. S. ir R. B. visišką prisipažinimą teisiamojo posėdžio metu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, jų teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nukentėjusiųjų P. P., E. T., P. M., liudytojų K. Š., G. S. bei G. P. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, specialisto išvadas dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų, įvykio vietos apžiūros protokolą bei kitus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta įrodyta, jog K. S. ir R. B. būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai 2024-05-04 apie 00.30 val., viešoje vietoje - baro „(duomenys neskelbtini) “ terasoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , tyčia sudavė smūgius nukentėjusiems P. P. ir E. T., grūmėsi, padarydami P. P.nežymų sveikatos sutrikdymą bei sugadino UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, kitų žmonių darbą bei poilsį. K. S. ir R. B. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje ir dėl jų neteisėtų veiksmų gali nukentėti kiti asmenys bei gali būti sugadintas svetimas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad K. S. ir R. B. smurtą P. P. ir E. T. atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, kur be nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų buvo ir daugiau asmenų, taip pat vertinant tai, kad žmogaus sumušimas kitų žmonių akivaizdoje vertintinas kaip įžūlus elgesys, K. S. ir R. B. veiksmai vertinti kaip BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas.
Be BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis K. S. taip pat kaltinamas padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.
Teismas pažymi, kad siekiant atriboti kaltinamojo K. S. atskirai atliktus nusikalstamus veiksmus nuo nusikalstamų veiksmų, atliktų bendrai su kaltinamuoju R. B., priimant nuosprendį buvo patikslinta kaltinimo formuluotė iš esmės nekeičiant jos esmės (BPK 219 straipsnis, 255 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.
BK 139 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nesunkiam sveikatos sutrikdymui dėl neatsargumo kvalifikuoti esminės reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
Todėl nagrinėjamu atveju kaltinamojo K. S. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 139 straipsnio 1 dalį esminę reikšmę turi tai, kad sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam P. M. sukėlė būtent šie kaltinamojo veiksmai, kai P. M. 2024-05-04 apie 00.30 val., būdamas baro „(duomenys neskelbtini) “ terasoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , sugriebė jį už kaklo ir atitraukė nuo kito nukentėjusiojo šioje byloje P. P., prieš kurį K. S. tuo momentu smurtavo. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo P. M. veiksmai buvo nukreipti ne į K. S. sužalojimą, o į paties K. S. smurtinio elgesio nutraukimą. P. M. dešinio raktikaulio petinio galo pilną išnirimą lėmė tai, kad atitraukiamas nuo P. P. K. S. muistėsi, vis dar elgėsi agresyviai, priešinosi P. M.. Tarp K. S. veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu K. S. nebūtų atlikęs smurtinių veiksmų prieš P. P. ir P. M. nebūtų reikėję tramdyti kaltinamojo K. S., nukentėjusiajam P. M. nebūtų atsiradusios ir kaltinime nurodytos pasekmės.
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs kaltinamojo K. S. visišką prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo P. P., E. T., P. M., liudytojų K. Š., G. S. bei G. P. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, specialisto išvadą, kurioje nustatytas nukentėjusiojo P. M. sužalojimo mastas, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, kitus byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis K. S. nesunkiai sutrikdė P. M. sveikatą dėl neatsargumo. K. S. nenumatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti kaltinime nurodytos pasekmės, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti, taigi kito žmogaus sveikatą nesunkiai sužalojo dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamojo K. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmių skyrimo
Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad nors ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau teisiamojo posėdžio metu jam detaliau paaiškinus pareikšto kaltinimo esmę, jis prisipažino padaręs abi baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis K. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų yra tyčinis nesunkus nusikaltimas, kita nesunki nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, abi nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu metu, tačiau skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu, visi kaltinamojo atlikti smurtiniai tyčiniai ir neatsargūs veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos sutrikdymą, todėl kaltinamojo atlikti veiksmai vertinti kaip sudarantys idealiąją sutaptį. Kaltinamasis yra neteistas, dirbantis, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, vieną kartą anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų P. P. ir E. T., jie susitaikė su kaltinamuoju, pretenzijų jam neturi (3 tomas, b. l. 37, 38), tačiau K. S. nėra atlyginęs savo nusikalstamais veiksmais dėl P. M. sužalojimo padarytą žalą. Be to, nukentėjusysis P. M. nurodė, kad kaltinamasis jo ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė, dėl žalos atlyginimo nesitarė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 139 straipsnio 1 dalyje, paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmes, jų dydį nustatant šiek tiek didesnį nei įstatyme numatytas minimalus šios bausmės rūšies dydis, įpareigojant K. S. per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o praradus darbą, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, savo veiksmus vertina kritiškai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nevykdant intensyvaus kaltinamojo stebėjimo, todėl intensyvi priežiūra jam neskirtina.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje bei BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudarančias idealiąją sutaptį, kaltinamajam K. S. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir skirtina subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant K. S. per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam K. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, skiriant jam galutinę 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamasis R. B. įvykdė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi. Taigi yra nustatyta viena kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, dėl to, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).
Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. B. nukentėjusiųjų E. T. ir P. P. atsiprašė, su jais susitaikė, jie pretenzijų jam neturi, kaltinamasis pasirašė su nukentėjusiaisiais susitaikymo protokolus (3 t. b. l. 95-106). Kaltinamasis yra neteistas, jo atžvilgiu jokių kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarytą turtinę žalą atlygino savanoriškai, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (4 tomas, b. l. 13), civilinis ieškinys dėl svetimo turto sugadinimo jam nebuvo pareikštas.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, įvertinus tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltinamąjį R. B. charakterizuojančius duomenis, yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo R. B. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Todėl, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamojo gyvenimo būdas ir elgesys nebus nusikalstami ir jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamajam R. B. susitaikius su nukentėjusiaisiais P. P. ir E. T.. Baudžiamoji byla R. B. atžvilgiu nutrauktina. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. B. jokių neteisėtų veiksmų tiesiogiai prieš nukentėjusįjį P. M. neatliko, nukentėjusysis P. M. nuo R. B. veiksmų nenukentėjo, todėl susitaikymas su nukentėjusiuoju P. M. nėra reikalingas sprendžiant kaltinamojo R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Byloje pareikštas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 tomas, b. l. 140-141, 150-155), kuriuo prašoma iš nusikalstamą veiką padariusio asmens priteisti 2316,40 Eur nukentėjusiojo P. M. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis P. M. dėl kaltinamojo K. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo nesunkiai sužalotas ir gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Nors nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta ir nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, tačiau teismas pažymi, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp kaltinamųjų K. S. ir R. B. neteisėtų veiksmų trikdant viešąją tvarką ir nukentėjusiojo P. M. sveikatos sutrikdymo nėra, todėl turtinė žala šiuo atveju priteistina tik iš kaltinamojo K. S.. Bylos medžiaga patvirtina, kad P. M. suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2316,40 Eur, ši suma buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Kaltinamasis K. S., neteisėta veika padaręs žalą kito asmens sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo P. M. gydymu. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, iš kaltinamojo K. S. priteistina 2316,40 Eur turtinė žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Byloje taip pat pareikštas ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl P. M. išmokėtos ligos išmokos, kurios dydis sudaro 1801,25 Eur (1 tomas, b. l. 160-167, 189-193). Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamais netyčiniais kaltinamojo K. S. veiksmais nukentėjusiojo P. M. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, P. M. nuo 2024-05-04 iki 2024-05-31 ir nuo 2024-06-10 iki 2024-06-14 buvo nedarbingas, jam išmokėta 1801,25 eurų suma už minėtus nedarbingumo laikotarpius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Kaltinamasis K. S. neteisėta veika padaręs žalą kito asmens sveikatai, privalo atlyginti šias išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondui.
Byloje pareikštas civilinio ieškovo nukentėjusiojo P. M. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo atlyginti 206,60 Eur turtinę žalą, t. y. 6,49 Eur už UAB „Revoforma“ vaistinėje įsigytus įrankius ir vaistus prieš operaciją, 29 Eur iš UAB „Ortopedijos centras“ už įsigytą įtvarą, 12,26 Eur už UAB „Nemuno vaistinė“ įsigytus vaistus, 102,85 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat 3000 Eur neturtinę žalą iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų (2 tomas, b. l. 52-56, 57-62). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. M. nurodė, kad 3000 eurų neturtinė žala susidaro dėl to, kad jam darė operaciją, patyrė daug nepatogumų, du mėnesius negalėjo miegoti, įstatė metalą į petį, sutvirtino. Dar iki šiol skauda petį, negali nešti pirkinių iš parduotuvės, negali sportuoti. Kiekvieną dieną turėjo eiti į reabilitacijas, atlikti visokias procedūras, kiekvieną dieną į jas važinėti, gaišti laiką. Būdamas nedarbingume, negavo dalies pajamų. Dėl sužalojimo patyrė nervinius išgyvenimus, stresą, bemieges naktis. Po operacijos negalėjo gulėti ant šono, ant nugaros neidavo užmigti, negalėjo pasisukti, negalėjo ir iki šiol negali užsiimti mėgstama sporto šaka – kilnoti štangas, žaisti stalo tenisą. Po įvykio gavo 1500 eurų draudimo išmoką, nes kiekvieną mėnesį moka kaupiamąjį draudimą, todėl mano, kad ši suma neturėtų būti įskaičiuojama į jam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Kaip jau minėta, teismas sprendžia, kad tarp kaltinamojo R. B. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo P. M. sužalojimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiajam P. M. žalos atlyginimą iš kaltinamojo R. B.. Šiam nukentėjusiajam dėl jo sužalojimo padarytą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis K. S..
Kaltinamasis K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka atlyginti padarytą žalą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis, mano, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 103,75 Eur turtinė žala, susijusi su vaistų ir medicinos priemonių įsigijimu, yra pagrįsta ir įrodyta, todėl priteistina iš kaltinamojo K. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. M. naudai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusysis P. M. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 102,85 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui S. Č. už teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje P. M. sumokėjo 102,85 Eur (2 tomas, b. l. 56). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusįjį P. M. ikiteisminio tyrimo metu atstovavo įgaliotas atstovas advokatas S. Č., kuris parengė ir civilinį ieškinį byloje.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Rekomendacijų 10.2 punkte nustatytas atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu yra 2,5. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas).
Įvertinus byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, t. y. advokato dalyvavimą atliekant proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių dokumentų rengimą ir laiko sąnaudas, reikalingas procesiniams veiksmams atlikti, prašomos priteisti nukentėjusiojo 102,85 Eur patirtos išlaidos sumokant advokatui už jo suteiktas teisines paslaugas, pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo K. S. nukentėjusiajam P. M..
Dėl nukentėjusiojo reikalavimo priteisti 3000,00 Eur neturtinę žalą. Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).
Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog nukentėjusysis P. M. dėl nagrinėjamo įvykio patyrė dešinio raktikaulio petinio galo pilną išnirimą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos visumos, buvo ne vienkartinio pobūdžio, o tęsėsi ir po patirto sužalojimo. Nukentėjusysis turėjo tęsti gydymą, jam buvo reikalinga ilgalaikė reabilitacija, o dėl patirtų sužalojimų, akivaizdu, kad nukentėjusiajam buvo sukelti nepatogumai, jis jautė skausmą, laikinai teko keisti gyvenimo įpročius, po įvykio nukentėjusysis negalėjo dirbti, sportuoti. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo jis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus. Visgi, teismui nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad sužalojimas sukėlė nukentėjusiajam neatitaisomas pasekmes, kad teko kardinaliai keisti gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas) dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo (Nr. 2K-352/2009, 2K-306/2010, 2K-106/2012), teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo K. S. nukentėjusiojo naudai priteistina 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymi, kad tokia neturtinės žalos suma nukentėjusiajam priteistina įvertinus tai, jog nukentėjusiajam draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi dėl šio įvykio padarytą 1500 Eur žalą. Šiuo atveju, nepaisant to, kad draudimo išmoka nukentėjusiajam buvo išmokėta dėl to, kad jis pats savanoriškai mokėjo draudimo įmokas, ši aplinkybė nepaneigia žalos atlyginimo nukentėjusiajam fakto ir pagal teisės aktų reikalavimus yra įskaitoma į bendrą nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos ir atlygintinos žalos sumą. Nukentėjusysis jau gavęs žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis), neturi teisinio pagrindo reikalauti jau išmokėtos žalos dydžio sumos ir iš kaltinamojo, kuriam esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, draudimo bendrovė gali pareikšti turtinius reikalavimus dėl nukentėjusiajam išmokėtos sumos. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis nepagrįstai negautas pajamas įskaičiuoja į reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį, nes negautos pajamos yra priskiriamos prie tiesioginių nuostolių, kurių dydis turi būti pagrindžiamos konkrečiais skaičiavimais ir papildomais duomenis apie asmens iki nusikalstamos veikos padarymo gautomis ir planuotomis gauti pajamomis, kurių dydis šioje byloje nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Todėl reikalavimas atlyginti nukentėjusiajam negautas pajamas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam P. M. dėl šioje byloje vertinamų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta iš viso 2500,00 Eur neturtinė žala, kurios dalis – 1500,00 Eur jau yra atlyginta, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo K. S. 1000,00 Eur neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam P. M..
Kaltinamajam K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vokas su DVD, kuriame yra vaizdo įrašas, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, K. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, ir kaltinamajam K. S. skirti subendrintą – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir K. S. skirti galutinę sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti R. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš civilinio atsakovo K. S. civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 2316,40 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiolika eurų ir 40 ct) turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš civilinio atsakovo K. S. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 1801,25 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vieną eurą ir 25 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo P. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo K. S. nukentėjusiojo P. M. naudai 103,75 (vieną šimtą tris eurus ir 75 ct) turtinei žalai atlyginti ir 1000,00 (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo K. S. nukentėjusiajam P. M. 102,85 Eur (vieną šimtą du eurus ir 85 ct) išlaidų advokato pagalbai atlyginti.
Kaltinamajam K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Voką su DVD, kuriame yra vaizdo įrašas, palikti saugoti byloje
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.