- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- e2-877-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00412-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- B. G. J.
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- T. S., B. G. J., atstovaujamam Ž. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5500-115/2011 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams T. S., B. G. J., atstovaujamam Ž. J. ir V. J., V. C., N. R. C., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, turto priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami su proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimu susiję klausimai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. G. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5500-115/2011.
Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. gavo Trakų rajono apylinkės teismo pranešimą, jog minėtame teisme gautas ieškovų D. J. ir S. J. ieškinys dėl jų teisės pripažinimo statyti ir naudotis pontoniniu lieptu (civilinės bylos Nr. e2-3897-272/2015). Taip pat nurodė, kad iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo ir Žemės sklypo plano matyti, jog D. J. ir S. J. nuo 2005 m. priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su jo nuosavybe, Karvio ežeru (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Trakų r., kuriame ieškovai nori statyti ir naudoti pontoninį lieptą. Teigia, kas bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, D. J. buvo šio teismo pirmininko patarėja, o šiuo metu ji yra teismo kanclere. Teigia, jog šios naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pareiškėjas laiko, jog administracines bylas Nr. I-521-281/2010 ir I-2218-624/2011 išnagrinėjo šališkas teismas, nes teismo pirmininko patarėja turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir patarinėjo teismo pirmininkei, o atsakovas negalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 53 straipsnio 2 dalies jam suteikta teise pareikšti nušalinimą teismui, todėl neatnaujinus proceso civilinėje byloje Nr. 2-5500-115/2011, būtų pažeistos jo teisės į nešališką ir objektyvų teismą. Mano, kad bylą išnagrinėjus kitos apygardos teismui, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir teisinį reglamentavimą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo T. S. su prašymu sutiko, nurodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, o būtent tai, jog kaimyninio Karvio ežero žemės sklypo savininkai yra D. J. bei Saulius Jakaitis ir, kad pastarieji turi teisinį suinteresuotumą pasistatant pontoninį lieptą naudotis dalimi Karvio ežero, sudaro pagrindą suabejoti Vilniaus apygardos administracinio teismo, kurio nustatytais prejudiciniais faktais (nors tai buvo ta pati byla perduota iš administracinio teismo į bendrosios kompetencijos teismą) rėmėsi Vilniaus apygardos teismas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, nešališkumu. Pasak jo, akivaizdu, kad visas Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgiant į tai, jog šiame teisme dirbanti D. J. turėjo teisinį suinteresuotumą į ginčo objektą – Karvio ežerą, privalėjo nusišalinti, tačiau tai nebuvo padaryta, o šio teismo padarytomis išvadomis rėmėsi Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas prašomą atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-5500-115/2011.
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu nesutiko, nurodė, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, D. J. į pareiškėjo įstatyminius atstovus kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 19 d., pateikdama prašymą dėl rašytinio sutikimo gavimo, iki minėtos datos kontaktų tarp D. J. ir atsakovo Bernardo G. J. ar jo įstatyminių atstovų nebuvo (byloje įrodymai nepateikti). Pažymi, kad atsakovas prašyme nenurodė nei vieno argumento ir nepateikė nei vieno įrodymo, kurių pagrindu būtų galima daryti atitinkamas išvadas dėl D. J. suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl atsakovo minimų aplinkybių teismas neteisingai išsprendė bylą, nes iš teismų posėdžių protokolų matyti, kad bylos nagrinėjimas iš esmės vyko žodinio proceso tvarka, teismas atliko visus būtinus įžanginius teismo posėdžio procesinius veiksmus (pranešė, kokia byla nagrinėjama, patikrino byloje dalyvaujančių asmenų tapatybes, pranešė teismo sudėtį, išaiškino šalims teismo nušalinimo teisę, suteikė šalims teisę teikti prašymus), šalims buvo suteikta teisė ne tik pasisakyti procesiniais klausimais, bet ir dėl ginčo esmės. Teigia, kad iš teismų posėdžių protokolų galima aiškiai nustatyti šalių pozicijas ginčo klausimu, šalių reikalavimus ir atsikirtimus, įrodinėjimo dalyką ir pagrindą, todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais dėl teismo šališkumo.
Suinteresuotasis asmuo Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, su prašymu nesutiko, nurodė, kad nuo šios bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme iki D. J. ir S. J. inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-3897-272/2015 praėjo 4–5 metai, jos teisinio ginčo pobūdis susijęs su pareiškėjo bei Daivos ir S. J., kaip kaimynų, tarpusavio santykiais, jokių sąsajų su viešuoju interesu arba nuosavybės teisės į Karvio ežerą priklausymu šis ginčas nesusijęs. Teigia, kad D. J. nebuvo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, todėl tiesioginių sąsajų su aptariamos administracinės bylos nagrinėjimu ji turėti net negalėjo. Pažymi, kad šiuo atveju neegzistuoja objektyviai pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą suabejoti teismų nešališkumu, nagrinėjant bylą, kurios procesą prašo atnaujinti pareiškėjas, dėl to jo nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta turinčia esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu ji būtų buvusi žinom nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Bernardo G. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5500-115/2011.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko patarėja, dabar teismo kanclerė D. J., bylą nagrinėjant minėtame teisme turėjo teisinį suinteresuotumą jos baigtimi, kad teismas, priimdamas 2011 m. balandžio 26 d. nutartį buvo šališkas (CPK 178 straipsnis).
Šalies argumentai
Teismas taip pat nustatė, kad D. J. į pareiškėjo įstatyminius atstovus kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 19 d., pateikdama prašymą dėl rašytinio sutikimo gavimo, o iki minėtos datos kontaktų tarp jos ir pareiškėjo ar jo įstatyminių atstovų nebuvo; kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. posėdžio metu ieškovui pateikus prašymą perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, pareiškėjo atstovas V. J. tam neprieštaravo; kad teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi byla neišspręsta iš esmės. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad nėra aiškus pagrindas, kuriuo pareiškėjas remiasi teigdamas, kad D. J. buvo suinteresuota bylos baigtimi, o bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, nenurodė kaip šios aplinkybės galėjo įtakoti priimamą teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pagrindų egzistavimo, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas B. G. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas netinkamai vertino įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nurodė visas būtinas aplinkybe atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu: iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2005 m. su pareiškėjo nuosavybe, Karvio ežeru, besiribojantis žemės sklypas priklauso Vilniaus apygardos administracinio teismo kanclerei; informacijos apie su jo nuosavybe besiribojančiais sklypais pareiškėjas neturėjo, ši informacija tapo žinoma tik gavus D. J. ieškinį (2015 m. lapkričio 30 d.), o šiai buvo žinoma, kam priklauso su jos žemės sklypu besiribojantis turtas; jei šios aplinkybės būtų žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Nepagrįsta teismo išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi neišsprendė bylos iš esmės. Administracines bylas (Nr. I-521-281/2010, I-2218-624/2011), kuriose nustatytomis aplinkybėmis buvo remiamasi bendrosios kompetencijos teismuose, išnagrinėjo šališkas teismas, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko patarėja turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliantas nepateikė jo teiginius, kad D. J. turėjo / galimai turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pagrindžiančių įrodymų. Nenurodė svarbių aplinkybių ar priežasčių, kurių pagrindu D. J. teisinis suinteresuotumas pasireikštų prašomoje atnaujinti byloje, kokios jos teisės ir pareigos atsirastų ar pasibaigtų, jeigu būtų priimtas kitoks sprendimas.
Suinteresuotasis asmuo Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas neįrodė aplinkybės, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėjusiam bylą, būtų žinoma, kad šiame teisme dirbanti D. J. yra sklypo, esančio šalia ginčo objekto – Karvio ežero – bendrasavininkė.Tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo kanclerės sklypas ribojasi su ginčo turto neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai ir tai patvirtinta šios aplinkybės: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimas neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas; bendrosios kompetencijos teismas, iš naujo nagrinėjęs bylą, nesirėmė minėtame procesiniame sprendime nustatytomis aplinkybėmis; D. J. nedalyvavo nagrinėjant šią bylą, ji nebuvo nei kolegijos nare, nei sekretore etc.; teisminis ginčas tarp apelianto ir D. J. kilo praėjus 4–5 metams nuo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo; Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjamos bylos baigtis neturės jokios reikšmės bylai, kurios procesą prašomą atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo T. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti, skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 sprendimu, priimtu civilinėje byloje, kurios procesą prašomą atnaujinti, vadovavosi administracinių teismų šališkai nustatytomis aplinkybėmis. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad D. J. dar 2005 m. tapo žemės sklypo, kuris ribojasi su ežeru, savininke ir turėjo teisinį suinteresuotumą naudotis ežeru. Mano, kad procesas atnaujintinas egzistuojant ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, bet ir 8 punkte nurodytiems pagrindams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, nutardamas netenkinti apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.
Kaip minėta pirmiau, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5500-115/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir pareiškėjui negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu – Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemės atkūrimo kaimo vietoves panaikinimo, buvo šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, nes šio teismo pirmininko patarėjai, dabar kanclerei, priklauso žemės sklypas besiribojantis su pareiškėjo B. G. J. nuosavybe, Karvio ežeru, esančiu Gojaus k., Trakų r., kuriame teismo kanclerė nori statyti ir naudoti pantoninį lieptą.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).
Visų pirma pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė apeliantas, laikotarpiu, kuomet minėtas pareiškimas buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, t. y. nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. ir nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2011 m. balandžio mėn., D. J. buvo minėto teismo pirmininko patarėja, vėliau – kanclere (b. l. 23-27). Tuo tarpu iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turo registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo nurodytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Tarkų r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su jo nekilnojamuoju turtu – (duomenys neskelbtini) ežeru – D. J. ir S. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ne nuo 2005 m., o nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4 punktas – b. l .11-12). Taigi iš registro duomenų matyti, kad tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimant 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą (administracinė byla Nr. I-521-281/2010), tiek 2011 m. balandžio 26 d. nutartį (administracinė byla Nr. I-2218-624/2011) minėtas žemės sklypas, kitaip nei teigia apeliantas, teismo pirmininko patarėjai nepriklausė. Įrodymų, kad nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme sklypas priklausė D. J. apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Taip pat pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu minėtas sklypas ginčo laikotarpiu būtų priklausęs šią bylą nagrinėjusio teismo pirmininko patarėjai, nėra pagrindo teigti, kad ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. būtų priimtas kitoks sprendimas.
Pagal ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas šiame įstatyme numatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Administracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma (ABTĮ 85 straipsnio 1 dalis). Teismo pirmininko patarėja nedalyvauja nei nagrinėjant bylą nei priimant sprendimą, ši teisė išimtinai suteikta tik paskirtam bylą nagrinėti teisėjui ar jų kolegijai. Todėl apeliantui nepateiktus įrodymų, kad administracinę bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, veikiamas pašalinių asmenų, šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundas tenkintas iš dalies – panaikinta Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2.7-79-17368 dalis, kuria atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko D. M. nekilnojamojo turto dalį T. S. buvo perduotas 4,20 ha vandens paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Trakų r. (administracinė byla Nr. I-521-281/2010) – Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (administracinė byla Nr. A-261-416/2011). Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl jokie prejudiciniai faktai juo nebuvo nustatyti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vilniaus apygardos administracinis teismas iš naujo pradėjęs nagrinėti minėtą šalių ginčą, 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinę bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (administracinė byla Nr. I-2218-624/2011). Taigi, joks sprendimas dėl šalių ginčo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurį pareiškėjas įtaria buvus šališką, nebuvo priimtas, o byla iš esmės išnagrinėta bendrosios kompetencijos teisme. Tuo tarpu jokių argumentų, susijusių su teismo, kuris bylą išnagrinėjo iš esmės (Vilniaus apygardos teismo) šališkumu, apeliantas nėra nurodęs. Taigi, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties (šališkas) teismas.
Apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nekeičia faktinių bylos duomenų nuo turėtųjų dėl šalių ginčo, taip pat nekeičia ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinės kvalifikacijos ir nesudaro pagrindo keisti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų motyvacijos ar rezultato, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas.
Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.